- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- AN2-128-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00405-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. K. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 5 d., apie 23.11val., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių neblaivumas), nevykdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūnų J. G. ir K. M. reikalavimų, kai policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kelis kartus garsiai išsakė A. K. teisėtus reikalavimus atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas (rašyti administracinio nusižengimo protokolą), nes A. K. nuo tarnybinio automobilio, kuriame policijos pareigūnas J. G. rašė administracinio nusižengimo protokolą V. Š., vis tiek neatsitraukė, atidarė automobilio dureles. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimu A. K. buvo paskirta 130 (vieno šimto trisdešimties) eurų bauda.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. A. K. teigimu, policijos pareigūnai atvykę adresu (duomenys neskelbtini), privalo tinkamai prisistatyti, nurodyti sulaikymo ar daromo nusižengimo priežastis, bendrauti kultūringai. Pateiktuose vaizdo įrašuose matoma, kad jokio triukšmo ar garsios muzikos nebuvo, identifikuoti pareigūnus nėra galimybės. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pažeidimo dėl garsios muzikos ar triukšmo akivaizdžiai nebuvo ir kad pareigūnai nevykdydami savo pareigų elgėsi provokuojančiai, bei jų elgesys kėlė įtarimą, kad ir toliau jie taip elgsis.
2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad abejojama policijos pareigūnų profesionalumu ir kompetencija dėl perteklinės jėgos naudojimo sulaikant A. K.. Kaip teigia apeliantas, sulaikymo metu, abu pareigūnai iššoko iš tarnybinio automobilio ir užlaužus abi rankas įsodino jį į tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Kyla klausimas kodėl pareigūnai nesinaudojo nešiojamaisiais vaizdo registratoriais ir negalėjo asmens tapatybės bei blaivumo nustatyti vietoje?
2.3. A. K. kyla įtarimų, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai bendradarbiauja su teisėja, kadangi teismas atsisakė 2019 m. lapkričio 20 d. gautą skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui dėl pareigūno J. G. veiksmų, prijungti prie bylos, kuri buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje 2019 m. gruodžio 10 d. Apeliantas teigia, kad teisėja jau prieš posėdį žinojo, kad atsakymas į skundą pasirašytas 2019 m. gruodžio 6 d., nors apeliantui atsakymą kurjeris įteikė tik 2019 m. gruodžio 10 dieną po pietų. 2019 m. gruodžio 27 d. apeliantas pateikė patikslintą skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui dėl pareigūno J. G. veiksmų, bet skundas išnagrinėtas tik 2020 m. sausio 10 d. (įteiktas 2020 m. sausio 14 d.) norint išvengti 2020 m. sausio 3 d. vykusio teisminio bylos nagrinėjimo, žinant, kad 2020 m. sausio 17 d. Alytaus apylinkės teisme bus skelbiamas nutarimas.
2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarnybiniame automobilyje įrengti vaizdo registratoriai būtų padėję nustatyti tiesą byloje, tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai nepateikė duomenų, taip apsaugodami policijos pareigūnus nuo įtarimų pasitvirtinimo. Teisėja posėdžių metu taip pat nesigilino dėl kokių aplinkybių nėra pateiktas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio.
2.5. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teisėja, apklausdama V. Š. apie to vakaro įvykius, uždavinėjo jai klaidinančius klausimus, neleido apeliantui užduoti papildomų klausimų, kurie būtų patikslinę V. Š. atsakymus. Apeliantas teigia, kad teisėja turėjo įvertinti V. Š. psichologinę ir emocinę būseną, kuri buvo akivaizdi, kad esant pareigūnams ar kitiems valdžios atstovams, ji akivaizdžiai pasimeta, yra visiškai teisiškai neišprususi. A. K. žinant, kaip V. Š. elgiasi tokiose situacijose, jis turėjo realų pagrindą stebėti, kaip pareigūnai rašo administracinio nusižengimo protokolą V. Š..
2.6. Keliamos abejonės dėl teisėjos sprendimo teismo posėdyje pirmiausia apklausti policijos pareigūną K. M., o tik kitame posėdyje J. G., kadangi dėl pastarojo veiksmų parašytas skundas. Teismas pareigūnų liudijimus turėjo vertinti kritiškai dėl identiškai parašytų tarnybinių pranešimų, akivaizdaus pasiruošimo teismo posėdžiui ir skirtingų parodymų davimo teismo metu, kadangi abu pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi, jų atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas.
2.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, teismo posėdžio metu suteikiant tik dešimt minučių pasiruošti baigiamajai kalbai ir nesulaukus pakankamo dėmesio iš teisėjos pusės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo. Todėl nusižengimo padarymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareigūno duotas nurodymas buvo teisėtas ir kad asmuo jo nevykdė. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo nubaustas už tai, kad jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas (rašyti V. Š. administracinio nusižengimo protokolą).
6. Byloje esantys duomenys patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kad pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), buvo uniformuoti, jie buto nuomininkei V. Š. prisistatė „Alytaus policija“, nurodė atvykimo tikslą, t. y., kad atvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas( b.l. 17). Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. Š. teigė, kad policija neprisistatė, tačiau kaip matyti iš filmuotos medžiagos, pastarajai atidarius duris uniformuoti policijos pareigūnai prisistatė, kad yra Alytaus policija. Tai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad pareigūnai netinkamai prisistatė ir nenurodė atvykimo priežasties. Filmuotoje medžiagoje taip pat fiksuota, kad V. Š. ir A. K. atvykus policijos pareigūnams dėl garsios muzikos ir triukšmo, tarpusavyje aptarinėjo kas iš kaimynų galėjo iškviesti policijos pareigūnus. Tai leidžia daryti išvadą, kad tiek V. Š., tiek apeliantas suprato jog kažkas iš kaimynų iškvietė ne šiaip asmenis, o būtent policijos pareigūnus.
7. Liudytojas policijos pareigūnas J. G. apklaustas teisme patvirtino, kad būnant tarnybiniame automobilyje ir rašant V. Š. administracinio nusižengimo protokolą, prie automobilio atėjo neblaivus A. K., kuris šlitinėdamas garsiai šaukė, beldė į automobilio langą, atidarė tarnybinio automobilio duris, įtikinėjo V. Š. nesutikti su administraciniu nusižengimu. A. K. kelis kartus įspėjo, kad šis netrukdytų dirbti, pasitrauktų nuo tarnybinio automobilio, nes priešingu atveju jis bus sulaikytas ir pristatytas į policiją. Kadangi A. K. nepakluso ir piktindamasis atidarė tarnybinio automobilio šonines dešinės pusės galines dureles, jis su kolega sulaikė A. K. ir jį pasodino į tarnybinio automobilio galą. Panašias aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas K. M.. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad pareigūnas perspėjo A. K., kad negalima atidaryti policijos automobilio durų, bet pastarasis vis tiek atidarė. A. K. du kartus buvo perspėtas, kad negalima lipti į automobilį be policijos pareigūno leidimo, tačiau A. K. vis tiek atidarė automobilio dureles, ten kur ji sėdėjo. A. K. tuo metu su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu ( b.l. 50).
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai bei administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PĮ) 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos užtikrinimas, administracinių teisės nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. PĮ 21 straipsnyje yra numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi policijos pareigūnų reikalavimai šiuo konkrečiu atveju buvo teisėti, jie veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose. V. Š. buvo nubausta dėl to kad ji garsiai leido muziką, jos pačios teigimu ji baudą sumokėjo, nustatyto nusižengimo neginčijo. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog pareigūnai dirbo darbą- rašė protokolą V. Š., kai tuo tarpu V. K., kuriam policijos įstaigoje buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, trukdė pastariesiems atlikti tiesiogines jų pareigas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad sulaikant A. K. nebuvo panaudota specialiųjų prievartos priemonių, todėl galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnų veiksmai, sulaikant A. K., buvo tinkami ir atitiko realią situaciją. Kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nutarime, policijos pareigūnai įvykio metu turėjo asmeninius vaizdo registratorius, taip pat vaizdo registratorius buvo ir automobilyje. Automobilio registratoriai yra visada įjungti, jie neturi galimybės jų išjungti. Asmeniniai vaizdo registratoriai buvo įjungti iki tol, kol atėjo iki automobilio, tolimesnius veiksmus fiksavo vaizdo registratorius esantis tarnybiniame automobilyje, todėl tolimesnis asmeninių vaizdo registratorių naudojimas nėra privalomas. Policijos pareigūnai, veikdami Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ribose, atsižvelgdami į pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją pristatė A. K. į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patikslintą skundą prijungti prie bylos medžiagos, kadangi skunde išdėstoma tik paties A. K. pozicija. Aukštesnysis teismas su tokia apylinkės teismo išvada sutinka, kadangi A. K. turėjo realią galimybę išdėstyti ir šiame skunde nurodytus argumentus, duodamas paaiškinimus apylinkės teisme. Skundai buvo adresuoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, į pateiktus skundus jam buvo atsakyta tinkamai ir laiku, juose teigiama kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir atlikti jų kompetencijos ribose. Taigi nei skundai, nei atsakymai į skundus esmės dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje buvimo, nekeičia.
11. Dėl vaizdo įrašų saugojimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintas Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 38.3 punktas numato, jog vaizdo duomenų prižiūrėtojas turi užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis, įrengtomis tarnybinėse transporto priemonėse, užfiksuoti vaizdo duomenys būtų saugomi ne trumpiau kaip 15 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 60 dienų. Atsižvelgiant į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turimas vaizdo įrašymo ir saugojimo technines priemones, tarnybiniuose automobiliuose užfiksuoti vaizdo duomenys yra saugomi ne ilgiau kaip 15 dienų, po to automatiniu būdu yra ištrinami. A. K. pareiškimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. po įvykio (2019 m. lapkričio 5 d.) praėjus daugiau nei 15 dienų, todėl tarnybiniame automobilyje užfiksuoti vaizdo duomenys pasibaigus jų saugojimo laikui automatiškai buvo ištrinti ir jų peržiūrėti nebuvo galimybės. Tačiau šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie tiek pirmos instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadas dėl apelianto kaltės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir nesant vaizdo įrašų.
12. Skunde keliamas apylinkės teismo teisėjos šališkumo klausimas, tačiau skundo autorius nenurodo konkrečių teisėjos šališkumo pagrindų įtvirtintų įstatyme. Jo teiginiai paremti samprotavimais dėl teismo posėdžio proceso apklausiant asmenis, dėl negalėjimo užduoti klausimus V. Š. ir pnš. Aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiais teismo posėdžio protokolais ir jų garso įrašais, daro priešingą išvadą nei teigia apeliantas. A. K. įstatymo garantuotos teisės buvo išaiškintos ir tai fiksuota garso įraše, bei protokole ( b.l.10). Apklausiant liudytojus K. M., J. G. ir V. Š. visiems proceso dalyviams buvo suteikta teisė užduoti apklausiamiems asmenims klausimus. A. K. šia teise naudojosi taip pat ir tai patvirtina garso įrašai. Tai kad pirmininkauti šalino klausimus menančius atsakymus, savaime nereiškia, kad nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus ir kad teisėja parodė šališkumą.
13. Skunde keliamas klausimas, kad policijos pareigūnai buvo apklausiami vienas viename posėdyje, o kitas kitame, tai yra ne to pačio posėdžio metu, kaip to pageidavo apeliantas. Bylos duomenimis Alytaus apylinkės teismo teisėja 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu apklausti abiejų policijos pareigūnų neturėjo galimybės, nes į posėdį neatvyko policijos pareigūnas J. G. dėl pateisinamos priežasties, todėl pirmajame teismo posėdyje buvo apklaustas policijos pareigūnas K. M., o po pertraukos kitą iš anksto paskirtą dieną J. G. ir V. Š., taigi proceso taisyklės dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeistos nebuvo, nes buvo ištirti visi įrodymai.
14. A. K. teigia, jog jam buvo nepakankamai skirta laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms. Iš byloje esančio protokolo matyti ( b.l. 52), kad baigus rašytinių įrodymų tyrimą, teisėja paklausė proceso dalyvių ar pastarieji turės prašymų, tačiau prašymai leisti pasiruošti baigiamosios kalboms pateikti nebuvo. Pradėjus klausytis baigiamąsias kalbas ir pasisakius institucijos atstovui, A. K. buvo skirta laiko pasiruošti baigiamosios kalboms 10 minučių ( b.l. 53). Po pertraukos A. K. pasakė baigiamąja kalbą, todėl nėra pagrindo teigti jog jo teisės buvo suvaržytos. Be to tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis su administracinio nusižengimo protokolu buvo supažindintas 2019 m. lapkričio 6 d. Prasidėjus teisminiam procesui (pirmasis teismo posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 10 d., vėliau buvo tęsiamas 2020m. sausio 13d.) todėl darytina išvada, kad apeliantas pakankamai turėjo laiko ir galimybių baigiamosioms kalboms pasiruošti ir gintis nuo jam pareikštų kaltinimų administracinio nusižengimo byloje.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad A. K. nesutinka su nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundą tenkinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.
17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.