Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas, A18.-4-878/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-01-17
Bylos Nr.: A18.-4-878/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00405-2019-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. K.
Institucija: Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-4-878/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00405-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4;1.5.1; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.7; 1.5.9; 1.5.11; 1.7; 19.10; 21.9.3; 21.9.4; 21.9.9; 21.9.10 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 17 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant I. B., R. K.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotiems atstovams J. P., M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kelio darbininku, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. lapkričio 5 d. apie 23.11 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių neblaivumas), nevykdė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus policijos pareigūnų J. G. ir K. M. reikalavimų, kai policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kelis kartus garsiai išsakė A. K. teisėtus reikalavimus atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas (rašyti administracinio nusižengimo protokolą), nes A. K. nuo tarnybinio automobilio, kuriame policijos pareigūnas J. G. rašė administracinio nusižengimo protokolą V. Š., vis tiek neatsitraukė, atidarė automobilio dureles.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. kaltės dėl nusižengimo nepripažino. Paaiškino, kad jis buvo V. Š. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Išgirdo beldimą į duris. Atidarius duris, atvykę policijos pareigūnai neprisistatė, jie V. Š. liepė eiti į lauką, nepaaiškino, už ką sulaiko merginą, o A. K. nesuprato, dėl ko pareigūnai ją vedasi. Todėl jis taip pat apsirengė ir išėjo į lauką, nes buvo V. Š. geras draugas ir suprato, kad policijos pareigūnai pažeidė savo veiklos instrukciją. Tuo metu A. K. buvo išgėręs, todėl labiau vadovavosi emocijomis, o policijos pareigūnų daromas pažeidimas jį vertė eiti aiškintis. Jam policijos pareigūnai neliepė eiti, liepė stovėti, vedėsi tik V. Š.. Teigia, kad jo policijos pareigūnai neperspėjo neiti į lauką. Išėjęs į lauką, paprašė pareigūnus prisistatyti. Jis lauke nuėjo prie pareigūnų mašinos pasiklausti, o šie apsimetė, kad negirdi, tada A. K. pasibeldė į tarnybinio automobilio langą, bet pareigūnai nereagavo. Prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio jis ėjo, nes norėjo juos stebėti, fiksuoti jų daromus Policijos pareigūnų veiklos instrukcijos (toliau – ir PPVĮ), kitų teisės aktų pažeidimus, norėjo, kad policijos pareigūnai jam atsakytų į klausimus. Pareigūnai pažeidė A. K. interesus, nes neatsakė į jo klausimus. Jam esant prie policijos automobilio, atsidarė durys, iššoko pareigūnai, rankas užlaužė, jam neprisistatė, policijos komisariate vėl niekas neprisistatė, nieko nepaaiškino. A. K. pripažino, kad pareigūnai veiksmus atlikinėjo su V. Š., bet ši, jo manymu, nesikreipė dėl jos teisių pažeidimo į pareigūnus, nes neturi teisinių žinių. Pareigūnai turėjo įvertinti asmens psichinę emocinę būseną. V. Š. buvo pasimetusi, ji nesuprato, kas vyksta, dėl ko policijos pareigūnai buvo atvykę į butą. Vėliau A. K. su V. Š. išsiaiškino, kad pareigūnai atvyko pagal iškvietimą dėl garsios muzikos, bet garsios muzikos tada nebuvo. Mano, kad A. K. neblaivumas neturėjo įtakos jo elgesiui, nes su išgėrusiu asmeniu įmanomas normalus dialogas. Jis apskundė policijos pareigūnų veiksmus. Pažymėjo, kad vaizdo medžiagoje matyti, kad policijos pareigūnai neprisistato, tinkamai neinformuoja apie pažeidimą, taip pat ši medžiaga patvirtina, kad garsios muzikos nebuvo. Pareigūnų elgesys buvo provokuojantis, jie suinteresuoti, kad būtų administracinis teisės pažeidimas. Pareigūnų reikalavimai buvo susiję su tuo, kad jis negalėtų stebėti jų daromų PPVĮ pažeidimų ir neteisėtų veiksmų. Prašė nutraukti administracinę teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas M. S. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. kaltė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį pilnai įrodyta liudytojų parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo medžiaga, todėl siūlo patraukti jį atsakomybėn ir nubausti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas K. M. parodė, kad įvykio dieną su vyr. patruliu J. G. vyko pagal iškvietimą dėl triukšmo, įėjo į laiptinę. Lipdami laiptais girdėjo muziką, užlipus šalia PK budėtojo nurodyto buto, girdėjo, kad muzika sklido iš ten. Atidarius buto duris, bute vaikščiojo žmonės, matė A. K., moterį, kuriai vėliau surašė protokolą, dar vieną moterį. Liepė pritildyti muziką. Pareigūnai paklausė, kas buto savininkas, paskui paaiškėjo, kad moteris yra to buto nuomininkė. A. K. buvo pasipiktinęs, kad jie atvyko, klausinėjo, kas ir kodėl iškvietė policiją. Jie paaiškino ir nuomininkei liepė eiti iki automobilio, nes bus surašytas protokolas dėl triukšmo. Tuo metu policijos pareigūnai A. K. neturėjo jokių pretenzijų. Nepamena, ar jie, atėję į butą, prisistatė, tačiau jų elgesys negalėjo būti provokuojantis, bendravo ne su A. K., o su buto nuomininke. Moteriai liepė susiruošti, apsirengti ir eiti kartu su jais. A. K.. norėjo eiti kartu, bet pareigūnai liepė jam neiti, nes jis yra neblaivus. Pareigūnai su buto nuomininke išėjo iš buto. Vėliau A. K. atėjo prie jų automobilio, pradėjo klausinėti. Kelis kartus jam liepė eiti namo, nes jis yra neblaivus viešoje vietoje. Nuo A. K. sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, nesuvokė, ko jo prašoma ir reikalaujama. A. K. išsakė teisėtus reikalavimus atsitraukti nuo automobilio, netrukdyti surašyti protokolą. A. K. nuėjo prie laiptinės, paskui vėl daug kartų prie jų atėjo, trukdė dirbti, beldė į langą, atidarė dešinės pusės galines automobilio duris. Tada pareigūnai jį sulaikė, nes jis trukdė darbui, nevykdė reikalavimų. Sulaikytas A. K. elgėsi piktai, pyko, kad tai moteriai, kuri sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pareigūnai rašė protokolą. Surašę protokolą, moterį paleido, o A. K. nusivežė į PK, jam administracinio nusižengimo protokolą surašė operatyvinės grupės tyrėjas, o K. M. su kolega J. G. surašė tarnybinius pranešimus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas J. G. parodė, kad yra Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulis. 2019 m. lapkričio 5 d. po 23 val. gavo nusiskundimą, kad (duomenys neskelbtini) sklinda triukšmas, trukdo kaimynams, kažkas dėl to iškvietė policiją bendru pagalbos numeriu 112. Į iškvietimą nuvyko su vyr. patruliu K. M.. Nuvykę į nurodytą namą, išgirdo, jog sklinda tranki muzika, jau užlipus į trečią aukštą girdėjosi triukšmas, užlipę į 5 aukštą, įsitikino, kad muzika sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto. Paskambinus į duris, jų niekas neatidarė. Pabeldus duris atidarė moteris, prisistatė, kad ji yra V. Š., buto nuomininkė. Liudytojas prisistatė, pasakydamas savo pareigas, pavardę ir atvykimo priežastį, paaiškino, kad A. Š. turės apsirengti ir jai bus surašytas protokolas dėl triukšmo. A. K. pareiškė norą eiti į automobilį, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam to padaryti neleido, kad netrukdytų jiems dirbti savo darbo ir nebūtų viešoje vietoje neblaivus. V. Š. nusižengimą pripažino iš karto, paaiškino, kad turi svečių, todėl pagarsino muziką. V. Š. neatrodė emocionali, ji buvo rami, nebuvo susijaudinus, su ja kartu nuėjo į automobilį, ji nesipriešino, geranoriškai sutiko eiti kartu. Automobilyje V. Š. buvo pradėtas rašyti protokolas, kai į kiemą išėjo A. K. ir pradėjo piktintis, kad bus rašomas protokolas. Jis iš karto buvo agresyvus, piktinosi pareigūnų darbu. Policijos pareigūnai paprašė, kad jis netrukdytų ir leistų bendrauti su V. Š.. Liudytojas ėmė rašyti protokolą. A. K. pradėjo šlitinėti apie tarnybinį automobilį, piktintis, grasinti, kad jie susitiks teisme, aiškino, kad jie neturi teisės rašyti protokolo, teigė, kad protokolas neteisėtas, jį apskųsiąs teisme, šaukė, beldė į automobilio langą, šlaistėsi ir atidarė tarnybinio automobilio duris, vėl pradėjo šaukti ir buvo sulaikytas dėl pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo. Pati V. Š. su pažeidimu sutiko, nors A. K. įtikinėjo V. Š., kad ši nesutiktų. A. K. ne kartą buvo perspėtas, kad jeigu nevykdys teisėtų pareigūno reikalavimų, bus sulaikytas ir jam bus surašytas protokolas. Pirmiausia kolega perspėjo du kartus A. K., kad šis pasitrauktų nuo automobilio, tada atsidarė duris ir vieną kartą pasakė, kad A. K. pasitrauktų nuo tarnybinio automobilio. A. K. vis tiek piktinosi ir atidarė tarnybinio automobilio šonines dešinės pusės galines dureles, kur sėdėjo V. Š.. Tada pareigūnai jį sulaikė už teisėtų jų reikalavimų nevykdymą. A. K. nesipriešino, specialiųjų prievartos priemonių panaudoti nereikėjo, asmuo buvo pasodintas į automobilio galą. Pretenzijų A. K. reiškė daug, jis atrodė stipriai neblaivus, šūkavo, sakė, jog išmano teisę. A. K. girtumą nustatė komisariate, buvo virš promilės. Pareigūnai įvykio metu turėjo asmeninius vaizdo registratorius, vaizdo registratorius buvo ir automobilyje. Automobilio registratoriai yra visada įjungti, jie neturi galimybės jų išjungti. Asmeniniai vaizdo registratoriai buvo įjungti iki tol, kol atėjo iki automobilio. Ant automobilio visur yra lipdukai, kad yra filmuojama. A. K. prašė papildomai lauke prisistatyti, neprisiminė, bet ant visų pareigūnų uniformų yra nurodytos pavardės.

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Pas ją bute 2019 m. lapkričio 5 d. buvo svečių: A. K. ir J. V., grojo muzika. Apie 22 val. atvyko policijos pareigūnai. Muzika garsiai tikrai negrojo, jie trise galėjo laisvai susikalbėti. Mano, kad policijos pareigūnams dėl muzikos pasiskundė kaimynai. Skambutis bute neveikė, kai pareigūnai pasibeldė į duris, ji jas atidarė. Svečiai asmenys prie durų nebuvo priėję, jie buvo kambaryje. Pareigūnai jai neprisistatė, liepė apsirengti ir eiti į lauką, į automobilį, pasakė, kad atvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos. Ji pradėjo rengtis, visi kiti tuo metu buvo kambaryje, po to atėjo A. K., klausė, kur ji eina, kodėl pareigūnai atvyko, kas iškvietė policiją. Tarp A. K. ir policijos pareigūnų bute konflikto nebuvo, tik pareigūnai sakė A. K., kad liktų bute, neitų į lauką. V. Š. apsivilko liemenę ir su policijos pareigūnais geranoriškai išėjo į lauką, į automobilį, kur jai nustatė girtumą. Pareigūnai prievartos jos atžvilgiu nenaudojo. Nebuvo blaivi. Jai surašė protokolą, paskyrė 20 eurų baudą. Po maždaug 10-15 minučių A. K. atėjo į lauką, atsidarė pareigūnų tarnybinio automobilio duris, klausė, kodėl ją išsivedė. Pareigūnas perspėjo A. K., kad negalima atidaryti durų, bet jis vis tiek atidarė duris ten, kur sėdėjo V. Š.. Tarp A. K. ir policijos pareigūnų buvo konfliktas. A. K. buvo pakėlęs balso toną. Pora kartų jis buvo perspėtas pareigūno, kad negalima lipti į automobilį be policijos pareigūno leidimo. Kai A. K., nepaisydamas perspėjimų, atidarė dureles, pareigūnai jį įsodino, nebuvo naudotos spec. priemonės, laikė jį už rankų. A. K. pakėlė balso toną, kad jį sodina į automobilį. Ir policijos pareigūnai buvo pakėlę balso toną. A. K. nebuvo blaivus, pašalinis asmuo galėjo suprasti, kad jis yra neblaivus. Kai A. K. įsodino į automobilį, V. Š. dar sėdėjo automobilyje, nes nebuvo baigti pildyti dokumentai, ji laukė, kol galės pasirašyti. Įsodintas į automobilį, A. K. kalbėjo pakeltu tonu, kaip V. Š. suprato, dėl jos, siekė, kad ją išleistų, kad neišsivežtų, bet jos pareigūnai nesiruošė išsivežti. Ji viską suvokė adekvačiai, nors buvo neblaivi, buvo nesmagu dėl šio įvykio. Neginčijo paskirtos nuobaudos, sutiko, kad buvo pagrindas ją skirti. Iki posėdžio bendravo su A. K., kalbėjo apie teismo posėdžius, kad reikės susitikti posėdyje, papasakoti, kas buvo.

Nors A. K. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino, tai, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, be teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų taip pat įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės. Iš administracinio nusižengimo protokole esančio asmens paaiškinimo matyti, jog A. K. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, nurodė, kad ,,paaiškina sekančiai“, tačiau nieko nepaaiškino (b. l. 1-2).

Alytaus AVPK pareigūnas J. G. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2019 m. lapkričio 5 d. apie 23.11 val. pagal tarnybinį nurodymą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur garsiai groja muzika. Nuvykus minėtu adresu, priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų, nustatė, jog muzika sklinda iš minėto buto. Kelis kartus pabeldus duris, jas atidarė moteris, t. y. V. Š., kuri teigė, jog ji yra buto nuomininkė, pas ją yra svečių, su kuriais vakaroja, ir todėl pasigarsino muziką, teigė nesuprantanti, kam čia muzika gali trukdyti. Moters buvo pareikalauta, jog eitų su jais į tarnybinį automobilį, kur bus įformintas administracinio nusižengimo protokolas, ji geranoriškai sutiko. Bendraujant su buto nuomininke, iš kambario išėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. K., kuris pradėjo piktintis, jog V. Š. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bendraujant su vyriškiu šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, A. K. pasakė, jog eis kartu į tarnybinį automobilį, asmeniui buvo paaiškinta, jog liktų bute, kadangi yra neblaivus, ir netrukdytų policijos pareigūnams tinkamai įforminti administracinį nusižengimą. Tarnybiniame automobilyje rašant protokolą priėjo šlitinėdamas A. K., kuris toliau piktinosi, jog V. Š. yra rašomas protokolas. Kolega K. M. pareikalavo, jog šis eitų į vidų, kadangi akivaizdžiai yra neblaivus viešoje vietoje, tačiau A. K. į reikalavimą nereagavo ir toliau trukdė forminti administracinį nusižengimą. Todėl jie dar keletą kartų pareikalavo, jog asmuo atsitrauktų nuo tarnybinio automobilio ir netrukdytų dirbti, tačiau šis ir toliau nereagavo. Pavaikščiojęs kieme keletą minučių, A. K. priėjo prie tarnybinio automobilio galinių durų, kur mobilioje darbo vietoje pareigūnas formino nusižengimą ir sėdėjo pažeidėja V. Š., atidarė duris ir vėl pradėjo piktintis, jog jai rašomas protokolas. Kadangi A. K. nevykdė jo ir kolegos K. M. teisėto reikalavimo atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti atlikti pavestas funkcijas, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus VPK, kur jam nustatytas 1,73 promilės girtumas (b. l. 3-4).

Alytaus AVPK pareigūnas K. M. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pareigūnas J. G. (b. l. 5).

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame vaizdo įraše 2019_1105_231542_004, fiksuotame į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais, matyti, kaip atvykus pareigūnams, prisistačius „Alytaus policija“, išsiaiškinus, kas yra tikrasis buto nuomininkas ir nurodžius buto nuomininkei V. Š. eiti kartu su jais į automobilį, V. Š. piktinasi, kad kažkas iškvietė policiją, nes, jos manymu, muzika grojo negarsiai, pareigūnai atsako, kad grojant muziką jie girdėjo jau trečiame aukšte, tuomet akivaizdžiai neblaivus A. K. sako, kad jis eis kartu su V. Š. į automobilį, viską apskųs, teigia, kad jis negirtas, pareigūnai jam nurodo likti namuose. Vaizdo įraše 2019_1105_231842_005 nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai aktualių duomenų nėra (b. l. 17).

Alytaus AVPK Reagavimo skyrius nurodė, kad dėl techninių galimybių vaizdo įrašo iš tarnybiniame automobilyje, kurio atpažinties Nr. 1707, sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų pateikti nėra galimybės (b. l. 15).

Šiuo nagrinėjamu atveju vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodymas ar reikalavimas buvo teisėtas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, gali įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, todėl nusižengimo padarymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareigūno duotas nurodymas buvo teisėtas ir kad asmuo jo nevykdė.

A. K. neigė kaltę dėl šio nusižengimo, paaiškino, kad atvykę policijos pareigūnai nevykdė įstatyme numatytų reikalavimų, neprisistatė, nepaaiškino, už ką sulaiko merginą, taip pareigūnai pažeidė savo veiklos instrukciją ir dėl to jis ėjo aiškintis; išėjęs į lauką, paprašė prisistatyti, nurodė, kad jis nesuprato, dėl ko jie vedėsi į lauką V. Š., todėl nuėjo prie pareigūnų mašinos pasiklausti, o šie apsimetė, kad negirdi, nereagavo, kai A. K. pasibeldė į langą, todėl jie pažeidė jo interesus, nes neatsakė į jo klausimus, neteikė jam informacijos. Nors A. K. nurodė, kad jo neblaivumas neturėjo įtakos jo elgesiui ir kad su išgėrusiu asmeniu įmanomas normalus dialogas, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad dėl girtumo A. K. neadekvačiai suvokė situaciją - tai be policijos pareigūnų parodymų patvirtina ir liudytojos V. Š. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad, įsodintas į policijos tarnybinį automobilį, A. K. pakeltu tonu reikalavo pareigūnų, kad jie nevežtų V. Š. į policijos komisariatą, nors, kaip nurodė liudytoja, pareigūnai ir taip niekur jos neketino vežti. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad buto tarpduryje stovintis A. K. policijos pareigūnams teigia esantis nuomininkas, bute esančios moterys jį mėgina sulaikyti nuo siekio konfliktuoti su policijos pareigūnais, patys policijos pareigūnai jam bute siūlo išsiblaivyti, aiškina, kad ne su juo turi spręsti situaciją dėl iškvietimo, liepia jam pasilikti namuose, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, vis dėlto šio patarimo A. K. nepaklauso. A. K. teigė, kad pareigūnai, formindami V. Š. nusižengimą ir neatsakinėdami į A. K. klausimus, patys provokavo jį padaryti nusižengimą. Tačiau, teismo manymu, pareigūnai, įvertinę A. K. girtumą, jo nesusivokimą situacijoje ir konfliktišką elgesį jų atžvilgiu, elgėsi pagrįstai, teisėtai ir protingai, stengdamiesi išvengti didesnio konflikto su akivaizdžiai girtu asmeniu. A. K. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Todėl vertinant A. K. paaiškinimus, įvykio metu jam nustatytą neblaivumą (1,73 promilės), bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes. Netikėti policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais teismas neturi pagrindo, nes nėra duomenų, kad policijos pareigūnai J. G. ir K. M. būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, be to, apie jų parodymų patikimumą leidžia spręsti parodymų atitikimas tarpusavyje bei kitų įrodymų, kurie neabejotinai tokius parodymus paneigtų, nebuvimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai K. M. ir J. G. pagal iškvietimą budėtojo nurodymu dėl nakties metu daugiabutyje keliamo triukšmo nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatė buto, kuriame buvo garsiai leidžiama muzika, nuomininkę V. Š. ir namo kieme stovinčiame tarnybiniame automobilyje rašė jai administracinio nusižengimo protokolą.

Nagrinėjamu atveju byloje, remiantis teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų J. G. ir K. M. duotais parodymais, kurie net ir detalėse sutampa su pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad A. K. atžvilgiu ne kartą abiejų pareigūnų buvo išsakyti reikalavimai netrukdyti jiems atlikti pareigas, atsitraukti nuo automobilio, taip pat ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. Š. parodymais, kad A. K. tuo metu, kai jai tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnai rašė protokolą dėl nusižengimo, atėjo į lauką, atsidarė pareigūnų tarnybinio automobilio duris, klausė, kodėl ją išsivedė, pareigūnas perspėjo A. K., kad negalima atidaryti durų, bet jis vis tiek atidarė duris, kur sėdėjo ji, kad tarp atėjusio į lauką A. K. ir policijos pareigūnų buvo kilęs konfliktas, jis su pareigūnais kalbėjo pakeltu balsu, jis porą kartų buvo perspėtas pareigūno, kad negalima lipti į automobilį be policijos pareigūno leidimo, tačiau perspėjimų nepaisė, - nustatyta, kad policijos pareigūnui J. G. tarnybiniame policijos automobilyje rašant administracinio nusižengimo protokolą V. Š., priėjęs A. K. beldė į automobilio langą, piktinosi, jog V. Š. yra rašomas protokolas, pareigūnui K. M. pareikalavus, jog A. K. pasitrauktų nuo automobilio ir eitų į vidų, kadangi akivaizdžiai yra neblaivus viešoje vietoje, A. K. toliau trukdė policijos pareigūnams forminti administracinį nusižengimą, padarytą V. Š.. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams toks A. K. elgesys trukdė vykdyti tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl jie dar keletą kartų pagrįstai ir teisėtai pareikalavo, kad A. K. atsitrauktų nuo tarnybinio automobilio ir netrukdytų jiems dirbti – rašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau A. K. šių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė, nes jis nuo tarnybinio automobilio neatsitraukė ir, priėjęs prie tarnybinio automobilio galinių durų, kur sėdėjo pažeidėja V. Š., atidarė šias duris, taip trukdydamas policijos pareigūnams rašyti administracinio nusižengimo protokolą. Tokiais veiksmais A. K. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų A. K. keletą kartų išreikštas reikalavimas netrukdyti forminti administracinį nusižengimą, atsitraukti nuo tarnybinio automobilio, buvo teisėtas ir proporcingas susidariusiai situacijai, šiam reikalavimui pareikšti buvo realus pagrindas, iš bylos duomenų matyti, kad tik po to, kai A. K. buvo sulaikytas ir pasodintas tarnybinio automobilio gale, policijos pareigūnas J. G. baigė rašyti administracinio nusižengimo protokolą ir su juo supažindinti pasirašytinai V. Š..

Teismas pažymi, kad pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai buvo uniformuoti, jie V. Š. prisistatė „Alytaus policija“, nurodė atvykimo tikslą, t. y., kad atvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos, tą posėdyje patvirtino ir pati liudytoja apklausta V. Š., ir tai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad pareigūnai neprisistatė ir nenurodė atvykimo priežasties. Tai, kad policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą dėl V. Š. daromo administracinio nusižengimo, nenurodė A. K. savo vardų ir pavardžių, nedaro jų A. K. duotų reikalavimų atsitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti rašyti administracinio nusižengimo protokolą neteisėtais, juo labiau, kad iki A. K. trukdymo pareigūnams įforminti administracinį nusižengimą, policijos pareigūnai jokių pretenzijų A. K. netgi neturėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnai buvo uniformuoti, jie teisėtus nurodymus A. K. davė, būdami tarnybiniame specialiais ženklais ir spalvomis pažymėtame policijos automobilyje, taigi, A. K. nebuvo jokio pagrindo nesuvokti, kad jam teisėtus nurodymus netrukdyti policijos pareigūnų darbui rašant administracinio nusižengimo protokolą V. Š., atsitraukti nuo tarnybinio automobilio duoda būtent policijos pareigūnai.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad, jo manymu, pareigūnai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukciją, nes neprisistatė, nurodydami savo vardus ir pavardes, nevertino V. Š. psichinės ir emocinės būsenos ir pan., pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog policijos pareigūnai rašydami administracinio nusižengimo protokolą V. Š. ar neatsakydami į A. K. klausimus, elgėsi neteisėtai, nepagarbiai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei A. K. teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus turi teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė A. K. teisės nevykdyti teisėtų jų reikalavimų.

Skiriant nuobaudą nusižengimą padariusiam asmeniui, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. K. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusižengė, būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. A. K. dirba, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 8), teistumas išnykęs. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta, paskyrus A. K. baudą, didesnę už sankcijoje nustatytą jos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto trisdešimt eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19107707549.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.