- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2-689-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07272-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- P. Š., A. Š., J. L., R. L., A. K., P. L., Panevėžio
- Ieškovas
- V. L.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas, Algimantas Kolpertas, Henrikas Mackevičiuiir
- Kategorijos
Dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Henrikui Mackevičiui
nedalyvaujant tretiesiems asmenims – P. Š., A. Š., J. L., R. L., A. K., P. L., Panevėžio 3-ojo notarų biuro notarei Virginijai Pupkienei,
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl 2017-06-28 pareiškimo apie palikimo priėmimą pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei L. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – P. Š., A. Š., J. L., R. L., A. K., P. L., Panevėžio 3-ojo notarų biuro notarei Virginijai Pupkienei, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės L. M., Panevėžio miesto 3-ojo notaro biurui pateiktą 2017 m. birželio 28 d. pareiškimą apie palikimą priėmimą bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, jog A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis A. L. 1-4 eilės įpėdinių neturėjo. Ieškovas V. L. yra mirusiojo A. L. sūnėno R. L. sūnus. R. L. iki mirties buvo A. L. penktos eilės įpėdinis. Ieškovo tėvas R. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus A. L., įpėdinis paveldėti turtą pagal įstatymą buvo ieškovo tėvas R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). LR CK 5.58 str. 1 d. nustato, kad jeigu įpėdinis, paveldinti pagal įstatymą ar testamentą miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Kadangi (duomenys neskelbtini) mirusio testatoriaus A. L. sūnėnas R. L. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. nepraėjus trims mėnesiams, atsiradusią jam paveldėjimo teisę įgyvendina jo sūnus – ieškovas. A. L. 2017-02-20 Panevėžio miesto 2-me notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei L. M.. Atsakovė L. M. dirbo Panevėžio socialinių paslaugų centre darbuotoja vienkartiniams pavedimams nuo 2016-09-26 iki 2016-10-07 bei socialinės darbuotojos Z. F. atostogų metu lankė A. L.. A. L. testamentu visą savo turtą paliko visiškai jam svetimam asmeniui - socialinių paslaugų centro buvusiai darbuotojai vienkartiniams pavedimams L. M.. Ieškovas ginčijo A. L. sudarytą 2017-02-20 testamentą, prašydamas pripažinti jį negaliojančiu. Ieškovas prašo pripažinti atsakovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan. , jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Įpėdinis, siekdamas išreikšti valią priimti palikimą pateikdamas pareiškimą, turi kreiptis į tą notarą, kurio veiklos teritorijoje yra palikimo atsiradimo vieta. Pagal CK, teismų praktiką ir teisės doktriną, palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris įforminamas įstatymo numatytu būdu – notarui pateiktu pareiškimu apie palikimo priėmimą ir kuriam taikomi bendrieji sandorio negaliojimo pagrindai. Ieškovas prašo pripažinti šį sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį viešajai tvarka ir geria moralei. Atsakovė su velioniu A. L. susipažino atlikdama savo, kaip socialinės darbuotojos pareigas, darbo pareigas tuo laikotarpiu, kai ji dirbo Panevėžio socialinių paslaugų centre pagal darbo sutartį. Socialinės globos paslaugos A. L. buvo teikiamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 55-42 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo“ pagrindu bei Panevėžio socialinių paslaugų centro ir A. L. 2016-04-04 pasirašytos pagalbos į namus paslaugų teikimo sutarties Nr. 23 pagrindu. Atsakovė L. M. dirbo Panevėžio socialinių paslaugų centre darbuotoja vienkartiniams pavedimams nuo 2016-09-08 iki 2016-10-07, o laikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2016-10-07 atsakovė L. M. teikė pagalbos į namus paslaugas A. L.. Velionis A. L. buvo uždaro būdo, nebuvo linkęs pasitikėti kitais asmenimis, dažnai keisdavo nuomones. Kadangi jam buvo teikiamos pagalbos į namus paslaugos, savaime rodo, kad jis buvo priklausomas nuo aplinkinių, jam buvo reikalinga pagalba. A. L. buvo savarankiškas dėl to, kad ji kankino nuolatiniai niekuo nepagrįsti įtarimai dėl kitų asmenų ketinimų jį nuodyti. Tokių motyvų nulemto asmens atsisakymo jam būtinos pagalbos neabejotinai negalima laikyti A. L. savarankiškumo įrodymu. Dėl A. L. savarankiškumo stokos, protinių sutrikimų ir vienišumo, jis buvo pažeidžiamas, negalintis suvokti tarp jo ir L. M. esančio santykio tikrosios esmės. A. L. atsakovės, kaip Panevėžio SPC darbuotojos, teiktą pagalbą klaidingai laikė geranoriška ir savanoriška L. M. veikla. Atsakovė turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip jos pasinaudojimas savo padėtimi, susidariusia dėl jos atliktų darbo pareigų pagal darbo sutartį su Panevėžio socialinių paslaugų centru. Gera moralė ir vieša tvarka būtent to ir reikalauja, kad socialiniai darbuotojai, už darbo užmokestį atlikdami savo darbo pareigas ir dėl tokių pareigų ypatumo įgydami kliento pasitikėjimą, prieraišumą, prielankumą, vengtų bet kokių asmeninių turtinių santykių su šiais asmenimis. Jeigu socialiniai darbuotojai nesilaikytų griežtų ribų, kiltų pavojus socialiniams darbuotojams pasinaudoti savo darbo pareigų sukuriama situacija - dėl teikiamų paslaugų klientams, klientai socialinius darbuotojus vertina, kaip asmeniškai jiems gerą darančius asmenis, tuo tarpu aspektas, kad tokiu būdu šie asmenys tiesiog dirba savo darbą, klientų tampa nepastebimas. Dėl socialinio darbuotojo darbo specifikos ir jo metu susiformuojančio santykio su klientu ypatumų, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos 2017-05-26 suvažiavime patvirtinto Lietuvos Socialinių darbuotojų etikos kodekso 8.8.2 punkte nurodoma, kad socialinis darbuotojas gerbia visų žmonių orumą ir vertę, jų teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas nesudaro su asmeniu, kuriam reikalinga jo pagalba, jokių turtinių ir neturtinių sandorių. Kad tokio pobūdžio veiksmai nesuderinami su atsakovės atliktomis pareigomis patvirtina ir tai, kad Panevėžio socialinių paslaugų centro vidaus darbo taisyklių 60.19 p. pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir kitiems asmenims, ar dėl kitokių asmeninių paskatų, o pagal 60.22 p. veikos, turinčios neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nesuderinamu su Panevėžio socialinių paslaugų centro, kaip socialines paslaugas teikiančios įstaigos, veikla klientų atžvilgiu. Tinkamai laikantis savo, kaip socialinės darbuotojos, etikos, atsakovė turėjo vengti bet kokių turtinių ir neturtinių santykių su A. L. sudarymo. Palikimo priėmimas jau yra išimtinai paties testamentinio įpėdinio valios veiksmas – vienašalis sandoris, kuris yra būtinas palikimo priėmimui, kaip nuosavybės įgijimo pagrindui, atsirasti ir kurį testamentinis įpėdinis gali, tačiau neprivalo atlikti. Atsakovė, nepaisydama geros moralės ir viešos tvarkos reikalavimų, vis tiek kreipėsi į notaro biurą ir pateikė ginčijamą pareiškimą apie palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pareiškimas dėl palikimo priėmimo laikytinas prieštaraujančiu gerai moralai ir viešai tvarkai, todėl šis vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu LR CK 1.81 str. 1 d. pagrindu.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad jų nuomone, atsakovė pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pažeidė gerą moralę. Atsakovei, kaip socialiniai darbuotojai, taikomi tam tikri ribojimai. Socialinis darbuotojas negali siekti sau naudos iš santykių, kurie atsirado jam atliekant savo darbo pareigas. Šiuo atveju turėtų būti vertinama ir Socialinių darbuotojų etikos kodekso normos, numatančios tam tikras ribojimus. Pirmiausia socialiniams darbuotojams draudžiama sudaryti sandorius su jų prižiūrimais asmenimis. Šis ribojimas yra nustatytas dėl to, jog kyla pavojus, kad socialinis darbuotojas gali pasinaudoti savo padėtimis, teikdamas asmeniui socialines paslaugas. Asmuo, atliekantis tam tiktus darbus pagal darbo sutartį, neturėtų gauti atlygio už darbą, kurį jis atlieka kaip darbuotojas. Socialinis darbuotojas, atlikdamas savo darbą, turėtų vengti situacijų, kurios susidaro dėl asmens, kuriam teikiama pagalba, norėjimo padėkoti. Šiuo atveju padėka turėtų būti reiškiama žodžiu, bet ne gaunant tam tikros materialinės naudos. Nors atsakovė teigia, kad ji vykdė mirusiojo valią, tačiau ne kiekviena mirusiojo turi būti vykdoma ir įgyvendinama. Atsakovė teigia, jog įgyvendina mirusiojo valią, jį palaidojo, prižiūri kapą ir pan. Ieškovo nuomone, kapavietės priežiūra turėtų būti neatlygintinis sandoris. Pirmiausia turi būti vertinama, jog atsakovė dirbdama socialine darbuotoja, susipažino su mirusiuoju ir testamento sudarymas bei palikimo priėmimas neturėtų būti siejamas su atsakovės pareiga gerai atlikti savo darbą. Be to, mirusysis testamentą atsakovei surašė per pakankamai trumpą laiko tarpą, nuo to momento kai ji atliko savo darbą, t.y. teikė socialines paslaugas. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kitų profesijų atstovams, yra nustatytas laiko tarpas nuo kurio galimi tarpusavio santykiai tarp asmens, teikusio paslaugą ir asmens, gavusio šią paslaugą. Nesutinka su atsakovės argumentais, jog jai turtas buvo paliktas už įsipareigojimą prižiūrėti kapą. Tokio susitarimas nėra niekur užfiksuotas. Be to, geros moralės požiūriu, yra netinkama reikalauti atlygio už kapo priežiūrą. Atsakovė, priimdama palikimą, pažeidė moralines teises normas, t.y. gavo atlygį už darbą, kuris jai buvo privalomas kaip socialinei darbuotojai. Atsakovė turėjo suprasti ir įvertinti mirusiojo valią. Atsakovė turėjo atsisakyti priimti palikimą pagal testamentą, suprasdama, kad ji tokio atlygio nenusipelnė.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad pagal 2017-02-20 patvirtintą testamentą mirusysis testatorius A. L. visą savo turtą paliko atsakovei. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsisakymas ar palikimo priėmimas yra sandoriai, todėl juos ginčijant taikomos bendrosios sandorių nuginčijimo taisyklės. Viešai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis – pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja . Viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t.y. ne privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių apsaugai. Viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio negaliojimo taikytinos CK 1.78 straipsnio 5 dalies taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje kasacinėje praktikoje nurodoma, kad įpėdinis, disponuodamas civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti , ar atsiradusį palikimą priimti, ar atsisakyti. Kiekviena teisės norma turi būti aiškinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Ieškovas prašo sudarytą vienašalį sandorį – palikimo priėmimą pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 d. pagrindu. Priimdama palikimą, atsakovė nei įstatymų reikalavimų, nei bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų nepažeidė. Testatorius aiškiai išreiškė valią palikti testamentu turtą ir atsakovė, vykdydama jo valią, priėmė palikimą. Atsakovė 2016 metais, rugsėjo mėnesį, Darbo biržos siuntimu, dirbo apie mėnesį laiko Panevėžio socialinių paslaugų centre darbuotoja vienkartiniams pavedimams. Tuo metu ji pavadavo socialinę darbuotoją ir lankė A. L. jo namuose. Mirusysis A. L. ir atsakovė bendravo ne tik tuo laiku, kai jam buvo teikiamos socialinės paslaugos, bet A. L. prašymu vyko tvarkyti kapus. Be to, A. L. 2016 metų Kūčias praleido su atsakovės šeima, jos namuose. 2017 metų sausio mėnesį, A. L. išreiškė valią palikti savo turtą atsakovei, nes nori, jog ji palaidotų jį, lankytų ir pan. Testamento parašymas, atsakovės nuomone, būtų buvęs garantas, kad ji pasielgs pagal mirusiojo valią, nes jis tikėjo atsakove ir suprato, kad ji pasielgs atitinkamai. Atsakovė siūlė jam pagalvoti, ar iš tikro yra apsisprendęs palikti turtą atsakovei. Atsakovė, priimdama mirusiojo A. L. palikimą nepažeidė jokių etikos normų, įvykdė jo valią, pats mirusysis pasitikėjo ja ir po to, kai jis surašė testamentą, jis neieškojo kitų asmenų, kurie galėtų tinkamai įvykdyti jo valią dėl palaidojimo, kapo priežiūros. A. L. savo valios palikti turtą vėliau nekeitė. Moralės požiūriu A. L. pasielgė moraliai, paliko turtą tam asmeniui, iš kurio tikėjosi pagalbos, kuriuo pasitikėjo. Atsakovė palaidojo A. L. jo prašytu būdu, savo lėšomis, prižiūri jo kapą.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovę ir mirusįjį siejo asmeniniai santykiai, nesusiję su atsakovės darbu. Atsakovė atliko savo kaip socialinės darbuotojas pareigas, labai neilgą laiko tarpą, tačiau bendravimas su testatoriumi išliko, santykiai nenutrūko. Mirusiajam išreiškus savo valią ir testamentu palikus turtą atsakovei. Atsakovė, vykdydama mirusiojo valią, palikimą priėmė. Atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškovas neturi jokių didesnių moralinių teisių, nei atsakovė. Ieškovas siekė nuginčyti mirusiojo testamentą ir kokiais pagrindais tai buvo siekiama padaryti, rodo ieškovo požiūrį. Atsakovė, priimdama palikimą, patvirtino mirusiojo valią. Ji įvykdė paskutinę mirusiojo valią, jį palaidojo, prižiūri kapus, t.y. laikosi visų tradicijų, kurios būdingos yra įprastos tokiai situacijai.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. L. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį, trečiasis asmuo nurodo, jog sutinka su ieškovo reikalavimais. Mano, kad atsakovės profesine etika, gera moralė ir vieša tvarka nesuderinama su sprendimu priimti palikimą, kai ji puikiai suvokė, kad testatorius jį sudarė dėl klaidingo manymo, kad priešingu atveju jo niekas nepalaidos. Mano, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Kiti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretieji asmenys yra informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. Panevėžio m. 2-ojo notarų biuro notarės Ž.Barovskienės patvirtintu testamentu, A. L. visą savo turtą po mirties paliko L. M..
Ieškovas ginčijo mirusiojo A. L. testamentą, sudarytą 2017 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto 2-me notarų biure. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimu, ieškovo ieškinys dėl 2017 m. vasario 20 d. testamento pripažinimo negaliojančiu – atmestas. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimas nepakeistas ir paliktas galioti.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, A. L. mirė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu 2016 m. kovo 2d. Nr. 55-42 A. L. buvo paskirtos pagalbos į namus paslaugos nuo 2016 m. kovo 7d. A. L. Pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartį sudarė nuo 2016 m. balandžio 4d.
Atsakovė L. M. dirbo Panevėžio socialinių paslaugų centre darbuotoja vienkartiniams pavedimams nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. spalio 7d., A. L. teikė pagalbos į namus paslaugas lankydama A. L. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, viso 13 val. Pagalbą sudarė kambario ir virtuvės sutvarkymas, maisto gaminimas, indų plovimas, bendravimas (2017-07-14 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-1396 duomenys).
Atsakovė L. M., 2017 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto 3-jam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimą pagal testamentą po A. L. mirties.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus ( CK 5.3 straipsnis). Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau ta, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą. Palikimo priėmimas yra sandoris, kuris gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal bendrąsias sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles.
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės L. M. Panevėžio miesto 3-ojo notarų biurui 2017 m. birželio 28 d. pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu Civilinio kodekso ( toliau – ir CK) 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantį gerai moralei ir viešai tvarkai. Ieškovo nuomone, atsakovė, būdama socialine darbuotoja ir tokiu būdu susipažinus su mirusiuoju, pažeidė geros moralės normas, kurios pirmiausia įpareigoja socialinius darbuotojus siekti savo veiksmais nesukelti jokių abejonių dėl savo atliekamo darbo. Šalys neginčija tos aplinkybės, jog atsakovė ir mirusysis susipažino tuo metu, kai atsakovė atliko savo kaip socialinės darbuotojos pareigas. Tačiau atsakovės ir mirusiojo A. L. bendravimas tęsėsi ir toliau, kai jau atsakovė nevykdė savo kaip socialinės darbuotojos pareigų. Atsakovė bendravo su A. L. iki jo mirties, padėjo aplankyti ir sutvarkyti mirusių žmonų, kitų asmenų kapus. Atsakovė kartu A. L. apžiūrėjo jo pageidaujamą laidojimo vietą, išklausė mirusiojo valią dėl kremavimo. 2016 metais atsakovė parsivežė A. L. švęsti Kūčių į savo namus. Šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ir A. L. bendravo ir po to, kai atsakovė jau neatliko savo kaip socialinės darbuotojos pareigų. Šis tarpusavio bendravimas buvo pakankamai artimas ir būtent dėl bendravimo, tarpusavio ryšio A. L. testamentu paliko savo turtą atsakovei. Apie tai, kad A. L. ir atsakovė pakankamai artimai bendravo ir būtent dėl šios priežasties buvo sudarytas testamentas atsakovės naudai, konstatuota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendime. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti nustatytomis aplinkybėmis ar paneigiančių artimą atsakovės ir A. L. bendravimą.
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog atsakovė pažeidė geros moralės normas, priimdama palikimą po mirusiojo A. L. mirties, suprasdama, jog šis palikimas jai nepriklauso. Kaip jau buvo minėta anksčiau, A. L. testamentu paliko savo turtą atsakovei, kaip asmeniui su kuriuo jį siejo pakankamai artimas ryšys. Be to, kaip konstatuota Panevėžio apygardos teismo civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutarties 37 punkte, testamento sudarymo metu atsakovė socialinių paslaugų neteikė, dirbo užsienyje, su velioniu bendrauti galėjo tik ryšio priemonėmis. Pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovė taip pat nedirbo socialine darbuotoja, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo atstovų argumentais, jog šiuo atveju atsakovė pažeidė geros moralės normas. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie asmens, kurio naudai sudarytas testamentas ir priėmusio palikimą pagal šį testamentą, veiksmai laikytini smerktinais geros moralės požiūriu. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t.y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Vertinant šalių paaiškinimus, teigti jog vien tik ta aplinkybė, jog atsakovė susipažino su A. L., atlikdama savo kaip socialinės darbuotojos pareigas ir tokiu būdu pažeidė geros moralės normas, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad atsakovė bendravo su A. L. iki pat jo mirties, įvykdė mirusiojo valią dėl laidojimo, prižiūri jo kapus. Šiuo atveju, pagal galiojančią paprotinę teisę yra įprasta prižiūrėti mirusiojo kapą asmeniui, kuriam yra paliktas mirusiojo turtas. Ieškovas savo poziciją grindė ir tuo, kad tokie atvejai, kai socialinis darbuotojas įgauna teisę į kliento turtą, negali būti toleruojami ir pažeidžia Socialinių darbuotojų etikos kodekso normas. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į aplinkybes, kurios buvo nustatytos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-812/2019, kad A. L. buvo šviesaus proto, suprantantis savo veiksmų pasekmes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo pasinaudota jo negalia ar negalėjimu suvokti. Įstatymai nedraudžia asmeniui laisva valia pasirinkti kam palikti po savo mirties turtą. Šiuo atveju, testamentas buvo sudarytas atsakovės naudai, o atsakovė, įgyvendindama savo teisę, priėmė palikimą.
Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovė, priimdama palikimą po mirusiojo A. L. mirties, nepažeidė nei geros moralės normų, nei viešosios tvarkos. Atsakovė įgyvendino savo teisę priimti palikimą laisva valia esant sudarytam mirusiojo testamentui. A. L., palikdamas po savo mirties turtą atsakovei, išreiškė savo valią, kurią gerbti įpareigoja geros moralės normos. Palikimo priėmimas nepažeidė kitų asmenų subjektinių teisių. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo pripažinti 2017 m. birželio 28 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal testamentą, kaip prieštaraujantį gerai moralei ir viešai tvarkai, nėra, todėl ieškinys – atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys yra atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 400 EUR už advokato atstovavimo išlaidas, priteistinos iš ieškovo.
Iš ieškovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88, 96 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Panevėžio 3-ojo notarų biuro notarei Virginijai Pupkienei išduoti L. M. paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos 2019 m. birželio 7 d. nutartimi - panaikinti ( CPK 149 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 EUR ( keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,00 EUR ( keturiasdešimt penkis eurus ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.