Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-188-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
II-188-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00404-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-188-1123/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00404-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Aušra Razutienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. G.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei V. B. ( toliau – ir Institucijos atstovas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-17016-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-17016-2020 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. 16 vai. 24 min. Pilies g. 22, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama" galiojimo teritorijoje, taip pažeidė Kelių eismo tasyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 8 punktą, 1 priedo 540 punktą, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaip asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Pareiškėjas A. G. skundu prašo panaikinti 2021 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, baudą perrašyti D. G., kuris vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodo, kad nei Skundžiamo nutarimo, nei administracinio nusižengimo protokolo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštu “Dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo”, negavo nei elektroniniu paštu, nei registruotu paštu. Apie priimtą nutarimą sužinojo tik po to, kai antstolis nurašė iš banko sąskaitos pinigus. Pareiškėjas teigia, jog nežinojo apie reikalavimą pateikti duomenis apie transporto priemonės naudotoją/valdytoją, surašytą protokolą bei po to sekusį nutarimo surašymą, todėl buvo nubaustas nesant jo kaltės.

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliota atstovė V. B. atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi A. G. nepateikia svarių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad negavo procesinių dokumentų. Teigia, jog atvejais, kai ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (arba minimalia bauda) surašomas asmeniui nedalyvaujant. Ir vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes A. G. šį adresą yra nurodęs Valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas A. G. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

6. Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundą palaiko, patvirtino, jog nei nurodymo, nei protokolo nei nutarimo elektroniniu paštu nėra gavęs. Teigė, jog 2021-01-11 pamatė, kad iš jo banko sąskaitos nurašyti pinigai. Elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) yra sūnaus elektroninis paštas. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi jis yra, buhalterės G. B. elektroninio pašto adresas. Elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) jam yra nežinomas, jo niekam nėra nurodęs, juo nesinaudoja. A. G. teismui pateikė Registrų centro duomenis apie tai, kad jis Registrų centrui yra nurodęs elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini). Teigė, jog mokesčių inspekcijai yra pateiktas buhalterės G. B. elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)- tai pirmą kartą girdi. Prieš porą dienų pažiūrėjo VMI paskyrą, kur pateiktas būtent (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tuo adresu, kuris nurodytas registre, tai yra (duomenys neskelbtini), jei elektroninio pašto adresas netikslus, laiškai turėjo grįžti, tačiau šiuo atveju negrįžo. Elektroninis paštas registre atsiranda kuomet susiejamas su sistema, dažniausiai su mokesčių inspekcija. Atstovė negalėjo paaiškinti, kaip atsitiko, kad laiškai buvo siųsti į (duomenys neskelbtini) ir nežino, kas galėtų atsakyti, nes ji tiesiog iš sistemos nukopijuoja elektroninio pašto adresą, jie patys nieko neieško, jei įvyko klaida, ir laiškai buvo išsiųsti per klaidą į (duomenys neskelbtini) , o ne į (duomenys neskelbtini), tuomet reiktų sutikti su pareiškėjo skundu.

8. Apklaustas teisme liudytojas D. G. paaiškino, jog pareiškėjas yra jo tėvas. Apie tai, kad tėvui paskirta bauda jis sužinojo tik po to, kai buvo nurašyta bauda nuo tėvo banko sąskaitos. Jis tėvui padėjo išsiaiškinti, už ką nurašyta bauda. Paaiškino, kad jis įvykio dieną vairavo tėvui priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis ir turi prisiimti atsakomybę už pažeidimą, jei toks buvo. Paaiškino, kad įvykio dieną ant automobilio buvo paliktas lapelis, kuriame buvo nurodyti duomenys, kur galima kreiptis dėl pažeidimo, todėl jis iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Savivaldybę, siekdamas išsiaiškinti, kokį pažeidimą jis padarė. Jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) – tai buhalterės naudojamas elektroninio pašto adresas. Jam jokios informacijos ji neperdavė. Visą informaciją buhalterė perduoda direktoriui, t. y. jo tėvui.

9. Apklausta liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta A. G., nes jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, o ji ten dirba buhaltere, pažįsta ir jo sūnų. Ji naudoja elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini) , kuris yra nurodytas viešai, t. y. Sodroje, VMI. Neprisimena, ar praeitais metais rugpjūčio ir spalio mėnesį buvo gauti dokumentai iš Vilniaus savivaldybės, jei jie buvo gauti, tai ji juos persiuntė direktoriui. Jai yra žinoma ir ji sutiko, kad jos elektroninio pašto adresas būtų perduotas valstybės institucijoms. Apie visus gautus iš šių institucijų laiškus ji informuoja direktorių. G. B. teismui pateikė elektroninio adreso (duomenys neskelbtini) duomenis (ekrano vaizdas) aktualiomis datomis, kuriuose nėra informacijos apie gautus iš Vilniaus m. savivaldybės dokumentus.

10. Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR) ( b.l. 42) yra duomenys apie A. G., nurodytas elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) , eilutė, kurioje nurodyta :“ uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas, adresas ir elektroninis paštas : (duomenys neskelbtini), ši eilutė yra tamsesnės spalvos (galimai aktyvi ar naudojama), yra įrašas „Naudoti“.

11. Duomenys iš https://ivs.vilnius.lt/ ( b.l. 11-13) : nutarimas 2020 m. spalio 22 d. 13:16:39 buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). nes A. G. šį adresą yra nurodęs Valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

12. Institucijos pateiktas dokumentas pavadinimu „Siunčiamasis dokumentas A51-105006/20(1.1.50E-VŠT)“ ( b.l. 41) nurodyta: 2020 m. rugpjūčio 21 d. 15:14:27 dokumentas išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini).

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo A. G. skundas tenkinamas iš dalies.

13. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Žemesnės instancijos teismas

14. Šiuo atveju iš pareiškėjo A. G. skundo turinio matyti, kad pagrindinis jo argumentas yra tai, kad jam nebuvo įteiktas protokolas kartu su pranešimu dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, su nurodymu pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, todėl jis niekaip negalėjo nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

15. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

16. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys parodo tai, kad administracinio nusižengimo protokolas kartu su pranešimu 2020 m. rugpjūčio 21 d., o nutarimas 2020 m. spalio 22 d. buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes Institucijos teigimu, A. G. šį adresą yra nurodęs Valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar Institucija šiuos dokumentus siuntė tinkamu elektroninio pašto adresu. Teismo manymu, liudytojų paaiškinimai bei pateikti teismui liudytojos G. B. duomenys šiuo konkrečiu atveju nusveria niekuo nepagrįstus Institucijos teiginius, kad A. G. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ( o ne (duomenys neskelbtini)) yra nurodęs Valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus neturi pagrindo manyti, kad procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. buvo įteikti tinkamai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pritariama pozicijai laikytis įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų administracinio nusižengimo teisenoje siuntimo procedūrų, o jas pažeidus, daryta išvada, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo apie bylos nagrinėjimą teisme nebuvo tinkamai informuotas, dėl to pažeistos jos teisės (susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus ir gintis, naudotis advokato pagalba, apskųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.) ir spręsta, kad taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2AT-31-693/2018).

18. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo apie reikalavimus pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį bei jam surašytą protokolą ir kitus procesinius dokumentus, nepaneigti, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. nebuvo tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Tai sukliudė jam tinkamai pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, susipažinti su bylos medžiaga, pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, laiku sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą baudą, sudarančią pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos, kt. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą naikinti ir grąžinti bylą institucijai iš naujo nagrinėti, nes padaryti pažeidimai gali būti pašalinti, tinkamai įforminant procesinius dokumentus ir priimant naują procesinį sprendimą.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju teismas pastebi, kad liudytojas D. G., nagrinėjant skundą teisme, nurodė, kad būtent jis vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis ir yra atsakingas už pažeidimą. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę svarstyti D. G. atsakomybės klausimą dėl galimo padaryto administracinio nusižengimo, už kurį buvo nubaustas A. G..

20. Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-17016-2020 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė