Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal LR BK 228 str. 1 d. 18 MGL (2340 Lt) bauda,pagal LR BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda.

LR BK 63 str. 1,2, 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 18 MGL (2340 Lt) bauda.

Nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Nuteistajam S. V. paskirtas laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. V. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) M. A., kurio atžvilgiu 2012-11-19 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos bei kurstė klastoti dokumentus, o būtent:

2012 m. gegužės 31 d., apie 5 val. 06 min., Biržų m., Kilučių - Respublikos gatvių sankryžoje, tarnybos metu, M. A. sustabdžius automobilį „Mersedes Benz 316“ valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P., kurį vairavo T. U. ir nustačius jam 0,68 % girtumą, t.y. kad T. U. jį vairavo būdamas neblaivus, tuo galimai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse 126 str. 1 d., po ko žinodamas, kad T. U. automobilį vairavo neblaivus, atpažinęs T. U. kaip asmenį, su kuriuo anksčiau yra kartu sportavęs ir siekdamas T. U. padėti išvengti už šį administracinį nusižengimą sankcijoje numatytų gresiančių pasekmių, M. A. palenkė į Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedą – administracinį nurodymą įrašyti melagingas žinias, t.y., dokumente - administracinio teisės pažeidimo protokole įrašyti, kad T. U. 2012-05-31 5.06 val., Biržuose, Kilučių-Respublikos g., sankryžoje vairavo dviratį būdamas neblaivus (0.68%), o priede - administraciniame pažeidime, kad T. U. padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 131 str. 6 d., už kurio padarymą numatyta bauda nuo 300 Lt iki 500 Lt, po ko M. A. šį nurodymą įvykdė, t. y. žinodamas, kad T. U. būdamas neblaivus vairavo ne dviratį, o automobilį „Mersedes Benz 316“, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P. suklastojo tikrą dokumentą - Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedą - administracinį nurodymą, t.y. įrašė melagingas žinias, kad T. U. 2012-05-31 5.06 val., Biržuose, Kilučių-Respublikos g., sankryžoje būdamas neblaivus (0.68%) vairavo dviratį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 4 str. 2 d. reglamentuotą teisėtumo principą, šio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus, kad jis privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, ar kitai daromai nusikalstamai veikai, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 3 p., kad turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; reglamentuotus principus ir Kodekso 4.6 p., 4.8 p., 4.12 p., 4.20 p., 4.28 p., 4.29 p., saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis; nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai; vengti piktybiškai sakyti netiesą; vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims; naudotis tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis kaip ir kiti asmenys. Atminti, kad kai kurios iš šių teisių, esant tam tikromis aplinkybėmis, gali būti ribojamos įstatymo reikalavimus, dėl to buvo sumenkintas policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas ir todėl didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

S. V. apeliaciniu skundu prašo 2013-05-21 nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, pagrįstos prielaidomis, teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų T. U., V. U., R. P. parodymus duotus teisme, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti dabartines teismo išvadas, tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas rėmėsi M. A. parodymais, tačiau neatsižvelgė, kad tiesioginiai jo vadovai – E. Š. ir A. J., galėjo daryti jam poveikį, dėl parodymų davimo šioje byloje, tikėtina, kad M. A. praeityje ne kartą yra piktnaudžiavęs tarnybiniais įgaliojimais. Be to, vertinant M. A. parodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie patikimi, nuoseklūs ir objektyvūs, nes M. A. nagrinėjant jo bylą teisme apklaustas nebuvo, teismas rėmėsi tik jo anksčiau duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pirminės apklausos metu jis teigė sustabdęs baltos spalvos autobusiuką, vairuojamą T. U., kuriam pasiūlė pasitikrinti girtumą. Nagrinėjant T. U. administracinę bylą M. A. jau teigė sustabdęs baltos spalvos krovininį autobusiuką, minimų apklausų metu jis teigė nežinantis minimo autobusiuko markės ir valstybinių numerių, nors jo 2012-11-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. U. vairavo automobilį Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini). Teismas nuosprendyje taip pat nustatė, kad M. A. 2012-05-31 buvo sustabdęs automobilį Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. P., kurį vairavo T. U., tačiau byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. P. yra ne krovininis, o keleivinis ir ne baltos, o mėlynos spalvos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad T. U. R. P. priklausančio automobilio nevairavo, o vairavo R. P. priklausantį dviratį, ką jis ir pats teigė. Šiuos jo parodymus patvirtino ir R. P.. Teisme ji paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdama, kad jai tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas. Be to, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad T. U. 2012-05-31 vairavo jai priklausantį mėlynos spalvos automobilį Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini), prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybės, paties M. A. parodymams, kad jis patikrinimui buvo sustabdęs baltos spalvos krovininį autobusiuką be langų.

Darytina išvada, kad M. A. vadovams, pranešus jam, kad jie turi duomenų apie jo nesąžiningai atliekamas pareigas, jis, norėdamas išvengti griežtesnės atsakomybės, melagingai nurodė, kad neva, jam (apeliantui) darant poveikį, jis turėjo suklastoti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl T. U. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Apibendrindamas apeliantas daro išvadą, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė netinkamas išvadas dėl jo kaltės. Toks teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas. Nuosprendyje negali būti abejonių dėl nuteisiamo asmens kaltumo. Teismo nuosprendyje abejonės kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, tu­ri būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto manymu remiantis tuo kas išdėstyta, jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliami įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu bei teismo išvadų atitikimo faktinėms aplinkybėms klausimai.

BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, t.y. jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinė teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva , tačiau teismas privalo išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus.

Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmos instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Šis teismas visas reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, pagal savo vidinį įsitikinimą iš esmės teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų patikimumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą vadovaudamasis įstatymu ir logikos dėsniais.

Kolegija, patikrinusi bylą apeliacinio skundo ribose, visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog S. V., būdamas policijos pareigūnu, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi po to, kai 2012 m. gegužės 31 d., apie 5 val. 6 min., Biržų m., Kilučių - Respublikos gatvių sankryžoje, jo bendradarbiui M. A. sustabdžius automobilį, kurį būdamas neblaivus vairavo S. V. pažįstamas R. U., siekdamas R. U. padėti išvengti už tokį administracinį teisės pažeidimą numatytų pasekmių, sukurstė M. A. suklastoti tikrą dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jo priedą – administracinį nurodymą: į juos įrašyti melagingas žinias, kad T. U. 2012 m. gegužės 31 d., apie 5 val. 6 min., Biržų m., Kilučių - Respublikos gatvių sankryžoje neblaivus vairavo dviratį ir kad dėl tokių S. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – Policijos departamentas prie LR VRM.

Ši išvada padaryta remiantis M. A., kurio atžvilgiu dėl šios veikos padarymo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir M. A. perduotas pagal laidavimą, nuosekliais parodymais viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant jį įtariamuoju, tiek, nutraukus jo atžvilgiu bylą – liudytoju ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas. Visi įrodymai yra išsamiai aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje, todėl jie nebekartojami. Kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš visos baudžiamosios bylos medžiagos, pirmiausia šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-21 buvo apklausti S. V., kuris savo kaltę nuo pradžių neigė ir M. A., kuris savo kaltę pripažino, ir tik po to buvo surinkti kiti bylai reikšmingi duomenys, kurių visetas patvirtina M. A. parodymus. Dėl šios aplinkybės, t.y. ikiteisminio tyrimo metu reikšmingų bylai duomenų rinkimo eiliškumo akivaizdu, kad M. A. neturėjo jokios galimybės savo parodymų derinti prie kitų įrodymų, kurių jis tuo metu net negalėjo žinoti, be to, nurodydamas įvykio aplinkybes jis pirmiausia pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir tai turėjo neigiamų pasekmių jam pačiam – prarado galimybę dirbti valstybės tarnyboje, o apeliacinio skundo argumentas, jog M. A. apkalbėti save, o tuo pačiu ir S. V. galėjo dėl to, jog galbūt policijos komisariato vadovai turėjo daugiau duomenų apie M. A. galimą piktnaudžiavimą tarnyba anksčiau, yra absoliučiai deklaratyvus ir visiškai niekuo nepagrįstas. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, ir ši aplinkybė logiškai negali būti paaiškinama, kad M. A., apkalbėdamas save, siekė nepagrįstai apkaltinti S. V. nusikaltimo padarymu. Ir priešingai – akivaizdu, kad jei M. A. nebūtų davęs tokių parodymų, kokius davė, jis pats taip pat galėjo išvengti neigiamų pasekmių sau. Iš to kolegija daro išvadą, kad vien dėl to M. A. parodymai yra sąžiningi ir teisingi.

Be to, kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai visiškai patvirtintino M. A. parodymus apie reikšmingas įvykio aplinkybes – kad dviratį, dėl kurio vairavimo neblaiviam T. U. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, į įvykio vietą buvo atvežtas po to, kai T. U. kažkam paskambino telefonu – neginčijamai nustatyta, kad T. U. keletą kartų po to, kai jam buvo nustatytas girtumas, skambino netoli įvykio vietos gyvenančiai R. P., o po to T. U. įvykio vietoje S. V. buvo nufotografuotas būtent su R. P. priklausančiu dviračiu. Taip pat, vienos iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu faktą, kad po T. U. skambučio atvežė dviratį į įvykio vietą, parodė ir R. P.. Vertinant M. A. parodymus, svarbi ir jo nurodyta aplinkybė – kad sustabdytas T. U. kaip priežastį, dėl kurios jis siekė išvengti atsakomybės už automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustačius tokį faktą, sutinkamai su ATPK 269 str. 4 d. nuostata, iki administracinės bylos išnagrinėjimo privalomai pažeidimą padariusio asmens vairuotojo pažymėjimas turi būti paimamas ir išduodamas laikinas, kuris užsienio valstybėse negalioja), nurodė savo ketinimą tą pačią dieną vykti į užsienį. Kad T. U. tuoj po šioje byloje nagrinėjamo įvykio buvo išvykęs savo vairuojamu automobiliu į užsienį, neginčijamai įrodyta tiek paties liudytojo T. U., tiek liudytojos R. P. parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad tiek M. A., tiek ir T. U. parodymais nustatyta, jog šie asmenys iki nagrinėjamo įvykio nebuvo pažįstami ir tarpusavyje nebendravo, akivaizdu, jog apie T. U. ketinimą vykti į užsienį M. A. galėjo sužinoti tik nagrinėjamo įvykio metu iš paties T. U., kuris apie tokį savo ketinimą, jei būtų sustabdytas neblaivus vairuojantis dviratį, kalbėti visiškai nepažįstamam policijos pareigūnui neturėjo jokio logiškai paaiškinamo pagrindo. Taigi, aplinkybė, kad T. U. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, nustatyta neginčijamai.

Taip pat buvo byloje neginčijamai įrodyta, kad M. A., priešingai nei S. V., visiškai nebuvo pažįstamas su T. U. ir dėl šios aplinkybės M. A., priešingai nei S. V., neturėjo jokio motyvo padėti T. U. išvengti atsakomybės už jo padarytą pažeidimą. Tai rodo, kad M. A. klastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnyba išimtinai dėl S. V. įtakos.

Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, kad T. U. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, apie tai, kad T. U. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį, parodė tik M. A., nurodydamas, kad tai buvo baltos spalvos krovininis mikroautobusas, kurio nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kaltinime nurodytas neva T. U. vairuotas automobilis yra liudytojai R. P. priklausantis mėlynos spalvos keleivinis mikroautobusas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai, jog T. U. vairavo automobilį Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini), parodė tik viena R. P., apie kurios galimai melagingų parodymų davimą šioje byloje skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo nutartimi buvo informuotas prokuroras. Dėl to, kad pastaroji liudytoja viso proceso metu savo parodymus keitė eilę kartų, o jos parodymų, kad T. U. nagrinėjamo įvykio metu vairavo jos automobilį Mercedes Benz 316 v.n. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys išskyrus tai, kad šis automobilis priklauso R. P., jais tikėti nėra jokio pagrindo.

Taip pat minėta, kad absoliučiai nėra jokio pagrindo netikėti M. A. parodymais, o skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. A. šioje dalyje (dėl automobilio spalvos ir kėbulo tipo) sąžiningai klydo, todėl tie jo parodymai atmesti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir kolegija daro išvadą, kad aptariamo įvykio metu M. A. sustabdė nenustatytą baltos spalvos krovininį mikroautobusą, kurį T. U. vairavo būdamas neblaivus. Tai, kad praėjus laiko tarpui po M. A. ir S. V. nusikalstamos veikos atskleidimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje T. U. atžvilgiu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių surašė tarnybinį pranešimą, kuriame taip pat nurodė R. P. automobilio duomenis, jo parodymų esmės ir parodymų patikimumo nekeičia. Šiuo atveju aplinkybė, kokį konkrečiai automobilį būdamas neblaivus vairavo T. U. nei S. V. veikos kvalifikavimui nei bausmės dydžiui jokios reikšmės neturi, taigi neturi jokios įtakos paties nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju, nors S. V. padaryta nusikalstama veika skundžiamame nuosprendyje aprašyta formaliai ne visiškai tiksliai, tuo pagrindu keisti nuosprendį netikslinga.

Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apelianto iniciatyva buvo apklaustas liudytojas V. P., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog davė parodymus būtent apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kuris buvo daugiau nei prieš metus iki jo apklausos ir parodė, kad jis daug kartų yra matęs, kaip policijos pareigūnai dirbo Biržų mieste Respublikos-Kilučių gatvių sankryžoje, iš liudytojo parodymų išvados, kad jis davė parodymus būtent apie nagrinėjamą įvykį daryti nėra jokio pagrindo, todėl šiais parodymais kolegija nesivadovauja ir jų neanalizuoja nagrinėjamo įvykio kontekste.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.