- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1918-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04016-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens banko Swedbank, AB atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-363-329/2015 pagal bankrutuojančio V. G. bankroto administratoriaus advokato Vytauto Kucevičiaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi V. G. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirtas advokatas Vytautas Kucevičius (T.1, b.l. 161-166). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (T.2, b.l. 62).
Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinti parengtas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. 2015 m. gegužės 14 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas šiam planui nepritarė (T.2, b.l. 93-94). Planas nebuvo perduotas tikslinimui, o bankroto administratorius vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą dėl šio patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (T.2, b.l. 71-74).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino V. G. 2015 m. balandžio 17 d. Mokumo atkūrimo planą, nustatant 36 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimui (T.2, b.l. 105-109). Teismas nurodė, kad iš bankrutuojančio V. G. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio matyti, kad jam nepritarė vienintelė bankrutuojančio fizinio asmens V. G. kreditorė „Swedbank“, AB, nenurodydama nesutikimo su mokumo atkūrimo plano motyvų. Kreditorė, nepritardama mokumo atkūrimo plano projektui, administratoriui pateiktose pastabose nenurodė, kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio pareiškėjo V. G. mokumo atkūrimo. Išnagrinėjęs planą, teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plano projekte bankrutuojantis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis, nenustatė, kad jis būtų sudaręs kreditoriaus teises pažeidžiančius sandorius, ar tapo nemokus dėl žalingų įpročių, taip pat nepateikta duomenų, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį. Bankrutuojantis asmuo jokio turto neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vedėju, tobulina savo profesinius įgūdžius, kvalifikaciją, gauna pastovias pajamas, kurios nuo bankroto bylos iškėlimo padidėjo dėl paaukštinimo pareigose ir šiuo metu gaunamas darbo užmokestis sudaro 415,00 Eur per mėnesį. Bankrutuojantis V. G. siekia karjeros savo darbovietėje, tikisi užimti aukštesnes pareigas ir gauti didesnį atlyginimą, nei gauna šiuo metu. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad V. G. aktyviai siekia kuo greičiau atkurti savo mokumą. Įvertinęs plane nurodytas administravimo išlaidas, teismas konstatavo, kad plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Teismas pažymėjo, kad Fizinių asmenų įstatyme nėra nustatyta kriterijų dėl mokumo atkūrimo plano termino. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai yra numatyti dengti iš vienintelio V. G. pajamų šaltinio – gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio, kuris nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano tvirtinimo jau yra padidėjęs ir skolininko V. G. teigimu turi tendenciją ateityje kilti. Kitų pajamų V. G. negauna. Įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajamas ir jo pastangas tobulėti profesinėje veikloje bei siekti įgyti aukštesnę kvalifikaciją, kas sąlygotų gauti didesnes pajamas, taip pat minimaliems poreikiams tenkinti skiriamą lėšų sumą, kurią pats bankrutuojantis asmuo geranoriškai susimažino 20,00 Eur kas mėnesį, teismas sprendė, kad kreditoriniams įsipareigojimams skirta suma yra reali ir pakankama. Nustačius mokumo plano atkūrimo maksimalų laikotarpį, reikėtų mokėti ir administravimui skirtas sumas. Teismo vertinimu, tuo atveju kreditoriaus interesai nebūtų apsaugoti, nes už ilgesnį laikotarpį turėtų būti mokamos ir didesnės administravimo išlaidos. Teismas darė išvadą, kad ilgesnis mokumo atkūrimo plano terminas pagal esamą pareiškėjo turtinę padėtį yra ekonomiškai netikslingas. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančio asmens V. G. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, jame yra išdėstyti visi reikalingi duomenys bei faktai, nurodyti minėto straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, t.y. jame nurodytos priežastys, dėl kurių V. G. negali vykdyti kreditorinių reikalavimų, numatytos planuojamos gauti lėšos, aptartos kitos priemonės, skirtos asmens mokumui atkurti, būtiniesiems fizinio asmens poreikiams skirta išlaidų suma, kreditoriaus reikalavimų tenkinimo grafikas, bankroto administravimo išlaidų suma, jų pagrindimas ir kt. FABĮ 8 ir 22 straipsniuose numatytų pažeidimų teismas nenustatė. Administratoriaus išvadoje nurodyta, kad mokumo atkūrimo planas realiai atspindi fizinio asmens turtinę padėtį ir galimybes vykdyti įsipareigojimus, planas realiai įgyvendintinas. Atsižvelgęs į byloje esančią administratoriaus išvadą, įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tvirtinti pateiktą V. G. mokumo atkūrimo planą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo bankas „Swedbank“, AB prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti (T.2, b.l. 113-114). Skunde teigiama, jog teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kadangi kreditorė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė, nurodydama konkrečias priežastis (motyvus), kurios susijusios su FABĮ įstatymo 7 straipsnio reikalavimais. Susidariusi faktinė situacija neatitiko aplinkybių, nurodytų FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas neturėjo teisės, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, svarstyti klausimo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme. Skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 pateiktiems išaiškinimams, kad teismas teise tvirtinti mokumo atkūrimo planą gali naudotis tik tam, kad apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą V. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 118-119). Nurodė, kad kreditorės „Swedbank“, AB argumentai yra nepagrįsti. Iki kreditorių susirinkimo sušaukimo jokių pastabų iš kreditorės dėl mokumo atkūrimo plano nebuvo gauta, jos buvo gautos kartu su balsavimo raštu biuleteniu. Administratorius pagrįstai neatsižvelgė į kreditorės pastabas ir mokumo atkūrimo planą pateikė teismui tvirtinti, kadangi kreditorės pastabos nebuvo susijusios su FABĮ 7 straipsnyje numatytais reikalavimais. Pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas pilnai atitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Kreditorė „Swedbank“, AB, nors iš dalies nesutinka su paruoštu mokumo atkūrimo planu bei teismo nutartimi, kuria jis buvo patvirtintas, tačiau ji pati šiame bankroto procese nuo pat pradžios nėra aktyvi, nei į kreditorių susirinkimą, nei į teismo posėdžius, kur buvo svarstomi šie klausimai jos atstovas neatvyko, savo pozicijos neišdėstė. Tai rodo tik formalų kreditorės požiūrį į šį bankroto procesą bei jos siekį nepagrįstai trukdyti ar nutraukti pareiškėjui iškeltą bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi V. G. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirtas advokatas Vytautas Kucevičius, bei patvirtinta 700,00 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. G. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtintas V. G. kreditoriaus banko Swedbank, AB kreditorinis reikalavimas 194.737,81 Eur sumai (T.2, b.l. 62).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.
Bankroto administratoriui buvo pateiktas V. G. 2015 m. balandžio 17 d. mokumo atkūrimo planas (T.2, b.l. 75-81). Administratorius 2015 m. balandžio 20 d. parengtoje išvadoje nurodė, kad asmens planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus (T.1, b.l. 82-83).
2015 m. gegužės 14 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorius bankas Swedbank, AB turintis 100 % balsų, balsuodama raštu, nepritarė asmens mokumo atkūrimo planui. Kreditorius 2015 m. gegužės 11 d. rašte Nr. SR/15-11370 adresuotame bankroto administratoriui nurodė nesutikimo su mokumo plano patvirtinimu priežastis (T.2, b.l. 90-92). Iš pateikto rašto matyti, jog, kreditoriaus nuomone, pateiktas mokumo atkūrimo planas iš esmės yra skolų nurašymo planas; mokumo atkūrimo planas nustatytas 3 metų laikotarpiui, kurių metu nebus siekiama atsiskaityti su kreditore nors Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas numato maksimalų 5 metų plano terminą, per tą laikotarpį bus padengta tik 3.700,00 Eur suma iš bendros 194.737,81 Eur kreditorinio reikalavimo; plane nėra aiškios skolininko gaunamos pajamos, nes pagal pateiktus skaičiavimus iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio atėmus 210,00 Eur sumą reikalingą jo poreikiams tenkinti, 22,00 Eur sumą kas mėnesį skiriamas administravimo išlaidoms, mokėtinus mokesčius, matyti, jog lieka 92,39 Eur suma, nors plane siūloma kreditoriui mokėti kas mėnesį po 100,00 Eur, viršija liekančią sumą; plane nėra aptarta V. G. galimybės ir iniciatyvos papildomų pajamų gavimui, iš jų verslo liudijimo įsigijimas ar kita; mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus, nes visiškai nebus patenkintas kreditoriaus finansinis reikalavimas; mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pateikė teismui tvirtinti V. G. 2015 m. balandžio 17 d. mokumo atkūrimo planą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2015 m. gegužės 14 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, kuriame kreditorius nepritarė mokumo atkūrimo planui, nepritarimas yra ne dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus formaliuosius reikalavimus, todėl, patvirtindamas planą, sprendė, jog nenustatyti procedūriniai pažeidimai pateikiant planą tvirtinimui, planas atitinka formaliuosius reikalavimus ir vadovavosi bankroto administratoriaus parengta išvada.
Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir nurodo, jog ji turi būti panaikinta vien dėl to, kad kreditorius nepritarė planui dėl priežasčių, kurios buvo nurodytos atskirame rašte prie balsavimo raštu biuletenio. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis yra priimta visiškai neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, neanalizuojant, dėl kokių priežasčių kreditorius nepritarė plano patvirtinimui, ar šios priežastys yra pagrįstos, vien dėl to skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.).
Kaip jau minėta, 8 straipsnio 3 dalis, kurios nuostatų pažeidimas suteikia teismui teisę nepatvirtinti plano, numato, jog jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Ši nuostata skirta maksimaliam kreditorių teisių užtikrinimui, t.y. kad teismui nebūtų teikiamas tvirtinti toks planas, kuris, kreditorių nuomone, neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, ir kad būtų išnaudotos visos galimybės pašalinti šiuos neatitikimus dar iki plano pateikimo teismui tvirtinti. Priešingu atveju, bankrutuojantiems asmenims būtų sukurtos prielaidos piktnaudžiauti bankroto procesu ir nepaisant kreditorių nepritarimo dėl plano neatitikimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimams ir neišnaudojus visų galimybių patikslinti planą, teikti jį teismui. Teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesiaiškino, neanalizavo ir nevertino kreditorius nurodytų priežasčių ir pastabų, nurodytų kreditoriaus 2015 m. gegužės 11 d. rašte, nevertino tos aplinkybės, jog bankroto administratoriaus 2015 m. balandžio 20 d. išvada parengta iki gautų kreditoriaus prieštaravimų, jų visiškai nevertinant ir neanalizuojant. Pažymėtina, jog teismo nurodyti argumentai – dėl darbo užmokesčio padidėjimo, geranoriško poreikiams tenkinti išlaidų sumažinimo 20,00 Eur suma, kvalifikacijos kėlimo, karjeros siekimo ir kt. – nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, bet kartu ir neatitinka pateiktame mokumo plane nurodytų sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo.
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorius, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, neatskleidė bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir V. G. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.