Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. neteisėtai įsigijo ir laikė elektros žvejybos prietaisą:

Nuo 2020 m. (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) iki 2021 m. spalio 28 d. R. T., nenustatytomis aplinkybėmis įsigijo ir laikė savadarbį elektros žvejybos prietaisą, pritaikytą žvejybai, kol 2021 m. spalio 28 d. elektrinį žvejybos prietaisą jo namuose (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorius ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos policijos pareigūnai.

Iš įtariamojo R. T. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad namie laikė elektros prietaisą, skirtą gaudyti lašišoms. Šį prietaisą rado 2020 metais, tikslios datos neprisimena, prie netoli savo namų esančio Bonės upelio. Radęs elektrinį prietaisą, parsinešė jį namo ir padėjo namo palėpėje. Žadėjo nudeginti nuo elektros prietaiso laido gumą, o varinį laidą parduoti kaip metalo laužą. Elektriniu prietaisu nesinaudojo ir jo negamino, tik laikė namo palėpėje. Žino, kad draudžiama laikyti elektrinį prietaisą gaudyti lašišoms, supranta, kad jį radęs turėjo apie jį pranešti gamtos apsaugos inspekcijai, tačiau to nepadarė. Labai gailisi, kad namie laikė neteisėtus įrankius. Sutinka, kad jam būtų paskirta bauda, kurią leistų susimokėti dalimis per ilgesnį laikotarpį, nes vienas pats augina ir išlaiko neįgalų sūnų, oficialaus darbo neturi, užsidirba pinigų atlikdamas įvairius ūkio darbus (b. l. 73–76).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK RS tyrėjos D. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK RS tyrėju E. S. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog prevencijos pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus į įvykio vietą buvo gautas iš Klaipėdos AVPK VTT prevencijos skyriaus vyr. specialisto R. N. tarnybinis pranešimas, apie tai, kad 2021 m. spalio 28 d. pagal patvirtintą prevencinės priemonės planą „Lašiša“ Nr. 30-IL-9461, dirbant kartu su Klaipėdos AVPK VST PS vyresniuoju specialistu E. D. ir Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiuoju specialistu M. S.. Tikrinant turimą informaciją, kad (duomenys neskelbtini), gyvenantis asmuo nelegaliai - lašišų neršto metu, nelegaliais žvejybos įrankiais - žvejoja šalia jo namų esančiame upelyje. Atvykus nurodytu adresu namo duris atidarė R. T., kuris prisistatė kaip sodybos savininkas ir geranoriškai sutiko aprodyti namus bei kieme esančius ūkinius pastatus. Apžiūrint minėtu adresu esančio namo palėpę buvo rastas elektros įtaisas skirtas žvejybai (b. l. 1–4).

Iš BIRT žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d., 18:28 val., Klaipėdos rajono PK RS tyrėjas E. D. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prevencijos skyriaus pareigūnams reikalinga pagalba (b. l. 5–8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas elektrinis prietaisas ir tinklas, pritvirtintas prie medinio koto (b. l. 14–16, 17–22). Šie daiktai apžiūrėti ir perduoti saugojimui į Klaipėdos rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlį (b. l. 23–25, 26–28, 29–30, 31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo-garso įrašai, kuriose matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai ir Klaipėdos GGAI vyr. specialistas M. S.. Pareigūnai namo palėpėje dalyvaujant R. T. atlikdami apžiūrą atranda elektrinį prietaisą skirtą gaudyti žuvims. R. T. papasakoja ir parodo, kaip naudojamas prietaisas (b. l. 32–34).

Iš liudytojo M. S. parodymų nustatyta, kad Klaipėdos GGAI jis dirba 3 metus, prižiūri gamtos išteklių naudojimo teisėtumą, kad nebūtų pažeidinėjamos taisyklės bei būtų laikomasi visų reikalavimų tiek medžiojant, tiek užsiiminėjant žūkle. Pareigūnai yra supažindinti su nelegaliais ir draudžiamais tiek medžioklės, tiek žūklės įrankiais, jų naudojimo specifika, todėl ir jis žino, kaip atrodo nelegalūs žvejybos įrankiai. 2021 m. spalio 28 d., pagal patvirtintą prevencinės priemonės planą „Lašiša“ Nr. 30-IL-9461, jis dirbo kartu su Klaipėdos AVPK VTT PS vyresniuoju specialistu R. N. ir Klaipėdos AVPK VTT PS vyresniuoju specialistu E. D.. Tikrinant jo turimą informaciją, kad (duomenys neskelbtini), gyvenantis asmuo nelegaliai lašišų neršto metu nelegaliais žvejybos įrankiais žvejoja šalia savo namų esančiame upelyje, visi trys apie 18.00 val. nuvyko minėtu adresu. R. T. savanoriškai sutikus ir kartu apžiūrint negyvenamas patalpas, namo palėpėje buvo rastas savadarbis elektros prietaisas, skirtas gaudyti žuvims elektra. Šį prietaisą sudarė elektros kabelis, kuris suvyniotas į apie 100 metrų ilgio ritę, medinis ilgas kotas ant kurio galo samtis su tinkline medžiaga ir metalinis trosas su metaliniu kabliu. Iš sudedamųjų namų gamybos įrangos dalių atpažino, kad tai yra savadarbis elektros įrankis, skirtas nelegaliai žvejybai. R. T. pats pademonstravo, kaip minėtu įrankiu galima naudotis (b. l. 37–40, 41–44).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. T. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 272 straipsnio 4 dalį, nes nustatyta, kad jis neteisėtai įsigijo ir laikė elektros žvejybos prietaisą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 77–79, 80). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam ir tikintis, kad tokia bausmė sulaikys R. T. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis prašo teismo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui dėl jo sunkios finansinės padėties, jis vienas pats augina neįgalų sūnų (b. l. 73–76). Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamąjį įsakymą priėmęs teismas negali atidėti bei išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą terminą baudai sumokėti. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1S-1302-582/2012). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į R. T. asmenybę, į protingumo principą bei bausmės paskirtį, sprendžia, kad yra pagrindas R. T. nustatyti vienerių metų šešių mėnesių terminą, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą; jeigu tai nebus padaryta, bauda bus perduota išieškoti priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (BBND) (1 500 Eur) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę bausmę – 20 MGL (BBND) (1 000 Eur) baudą, nustatant sumokėti ją per vienerius metus šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrinį įtaisą ir įrenginį mediniu kotu, prie kurio pritvirtintas tinklas, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato saugykloje (2021 m. lapkričio 11 d., kvitas B serija BBB Nr. 042831) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. T., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, R. T. per vienerius metus šešis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.