- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- 1-2830-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04379-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. M., 2025 m. vasario 3 d., apie 17.40 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, svetainėje tyčia ranka pastūmė savo sutuoktinę V. M. už dešinio peties, ko pasėkoje ji dešinės pusės dilbiu ir dešinės bei kairės rankos alkūne atsitrenkė į sieną ir pakrypusi dešiniu šonu, priekiu nugriuvo ant grindų mažiausiame vaiko kambaryje, tuo padarant jai sužalojimus dešinėje šlaunyje poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniame rieše, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kairėje ir dešinėje alkūnėse, po ko savo koja – klūpinčiai ant kelių V. M. tyčia užspaudė kairę koją ir tyčia dešine ranka sugriebęs už plaukų, stipriai tampė už plaukų ta pačia ranka jai trindamas nugarą neleisdamas jai atsistoti, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimus nugaroje, bandant jai atsistoti to padaryti neleido ir tuo padarė nubrozdinimus kairiame dilbyje, po ko, su kaire ranka tyčia vieną kartą sudavė į V. M. dešinės pusės petį, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą bei padarydamas ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių nukentėjusiajai V. M. savo veiksmais padarė išvardytus sužalojimus: odos nubrozdinimus nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
L. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo vejamas iš namų, dėl kai kurių priežasčių. Prisigalvojo žmona, dėl kito buto. Buvo kitas butas išnuomotas, kartu gyveno, o ji pagalvojo, jog ten nuomojamas neaišku kam ir kilo konfliktas jau dieną prieš. Neleido į dukros gimtadienį. Kitą dieną buvo nufilmavęs, jog ji agresyviai elgiasi, pradėjo mėtyti jo daiktus ir vijo iš namų, o jis neturėjo, kur eiti. Ji atėmė jo telefoną ir nubėgo į vaikų kambarį. Jis bijodamas, jog ištrins tuos įrašus, nuėjo į kambarį ir jėga atėmė telefoną, tokių dalykų kaip ji prirašė, nebuvo. Buvo visiškai blaivas, viską suvokė, sirgo, tikrai prastai jautiesi ir negalėjo taip daryti. Galėjo padaryti sužalojimus rankose, kai atiminėjo telefoną, bet ne taip baisiai. Kitų veiksmų nedarė. Vyko grumtynės, telefonas buvo slepiamas galinėje kišenėje. Nemano, jog grumtynių metu galėjo sužalojimus padaryti, pats susižalojo, bet atsisakė kaltinimo. Norėjo atimti savo daiktą, neturėjo noro mušti. Viskas vyko vaikų kambaryje. Bandė atimti telefoną, stumdė jį, jis jai už plaukų gal patempė, abudu nukrito, ji nenorėjo atiduoti, o jis iš nugaros bandė visaip atimti telefoną. Vėliau ištraukė, bet ten buvo jos telefonas. Pamatė, kad ne jo, išsitraukė savo telefoną ir išėjo. Daugiau nieko nedarė, susirinko daiktus ir išėjo. Tuo metu gavo ir apdraskymų, ir spardymų. Rankų V. M. nesužalojo, gal už plaukų kažkiek patempė. Konfliktas truko minutę. V., kai kraustė daiktus susižalojo (nugarą). V. vaikšto į sporto salę ir stipriai sportuoja, nežino, kur ji susižalojo tiek daug. Kaltinamajame akte per daug prirašyta sužalojimų. Gal nežymiai galėjo sukelti fizinį skausmą dėl plaukų tempimo. Galima prisišukuoti plaukų labai daug. Prisipažįsta, jog galėjo sužalojimus padaryti, tik ne tokius žiaurius. Ne visai atsimena grumtynių, labai daug laiko praėjo, labai greitai viskas įvyko. Grumtynės nebuvo intensyvios. Dabar neatsimena visų veiksmų, nes sirgo ir buvo nusilpęs. Netrynė nugaros. Gal jai taip pasirodė, jog negali atsistoti. Atsiėmė telefoną, greitai bėgo prie durų, nes pradėjo jį pulti, spardyti ir jau tada vaikas išėjo, nenorėjo, jog vaikai matytų. Ką galėjo pasiėmė ir išbėgo iš namų, vaikas buvo namuose, bet žaidė, konflikto nematė. Bandė iš galinės kišenės paimti telefoną apglėbdamas. Neprisimena, kad darytų poveikį pečiui. Peties sužalojimą pati pasidarė. Galėjo griuvimo metu sužalojimai atsirasti, nes daiktų buvo, galėjo ant vaiko žaisliukų susižaloti. Griuvo, nes V. jį stumdė, o jis bandė atimti savo daiktą. Ji dėl jo veiksmų nugriuvo. Aišku, kad pati nenugriūtų. Tarp jų buvo kontaktiniai veiksmai. Per rankas, dilbius nemušė.
Nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio. Su vyru seniai konfliktavo, turėjo gyventi atskirai, nes gruodžio mėn. išėjo iš to buto, kur jis dabar gyvena, irgi dėl smurto, bet tada policijos neiškvietė, nes vaikai išėjo į kitą butą gyventi. Jis sausio mėn. atėjo, nes pradėjo sirgti (duomenys neskelbtini) ir paprašė pagyventi kartu. Pamatė, jog jis labai blogai atrodo ir pasakė, gerai, pagyvenk, bet kai pasveiksi eisi atgal į tą butą. Jis pasveiko ir pradėjo rodyti savo teises, filmuoti, provokuoti konfliktus ir tą vaizdo įrašą, kai nufilmavo parodė policijai ir pasakė, jog šią dieną buvo nufilmuota ir tada ji prieš jį smurtavo, bet tai buvo dieną prieš. Iš tikrųjų jam pasakė, eiti į tą butą gyventi, o jis atsakė, kad jį nuomos. Tada jis pradėjo ją filmuoti, o ji vis sakė, kad išeitų, bet jo nelietė ir laikėsi atstumo. Vienas vaikas tuo metu buvo vaikų kambaryje, o kitas būrelyje. Tada matė, kad jis atsistojo ir jo telefonas liko ant sofos, paėmė jo telefoną ir pasakė, išeiti, vėliau atiduos telefoną. O jis tikriausiai pagalvojo, jog ji trins tą vaizdo įrašą, kur jis dieną anksčiau filmavo. Telefoną įsidėjo į kišenę, jis prišoko prie jos kaip boksininkas ir pradėjo šokinėti. Ji vis traukėsi atgal, vaikas išgirdo ir išėjo į koridorių ir pamatė, jog jis stovi prie jos, jis paėmė ją už peties ir pastūmė ją į vaiko kambarį. Ji nukrito ir į sieną su alkūne trenkėsi, ant žemės. Jis greitai uždarė duris, kad vaikas nematytų ir užšoko ant jos atiminėti telefono ir pradėjo rauti plaukus. Ant peties jis ar trynė, nesuprato kaip taip įvyko, bet ji bandė atsistoti, gal netyčia jį apdraskė, nes ji gulėjo ir norėjo atsistoti. Policija nufotografavo ten matosi ant peties tos dienos randas ir kraujas buvo, plaukai kambaryje irgi nufotografuota, kad voliojosi ant grindų. Iš pradžių ištraukė jos telefoną, pamatęs, jog jos ir toliau ją spardė, tada ištraukė savo telefoną, atsistojo, ji iš karto pasakė, jog iškvies policiją. Jis išgirdo, griebė savo daiktus ir pabėgo. Fizinis konfliktas truko apie 5-7 min., labai greitai viskas vyko. Į sieną ją stūmė ir ji su koja trenkėsi į durų staktą, vėliau į sieną ir į sieną alkūnę sudraskė. Nugriuvo vaikų kambaryje ant žemės ir jis iš galo užšoko. Jis visą laiką ją laikydavo už peties. Kai nugriuvo, jis greitai uždarė duris, užšoko ant jos ir užspaudė viena koja. Su savo koja užspaudė jos koją, iš pradžių plaukus rovė, o vėliau pradėjo telefono ieškoti. Plaukus rovė kelis kartus, nes plaukų daug buvo, kai policija atvažiavo, jiems pasakė, pažiūrėkit plaukai voliojasi. Jis jai norėjo skausmą padaryti, nes tuo momentu jis jos nekentė. Neapykanta jai jau seniai jautė. Tiksliai neatsimena visų sužalojimų. Jis ją paėmė už drabužių ir stūmė ją smarkiai. Negulint ant žemės, o kada ji prie durų priėjo jis ją paėmė už pakarpos, nes ten buvo nubrozdinimas. Kartu su drabužiais, su marškinėliais turbūt ir nudraskė. Konfliktas baigėsi, kai atėmė telefoną, atsistojo ir išėjo į kitą kambarį. L. M. prašė atiduoti telefoną. Kai plaukus rovė jai tada labai skaudėjo ir ji rėkė per visą butą. Paėmė telefoną, nes jis nufilmavo ją ir policijai pripasakojo, ko nebuvo apie tą vaizdo įrašą.
Liudytoja Ž. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsimena, kad buvo (duomenys neskelbtini), tačiau adreso tikslaus neprisimena. Dirbo su kolege K. K.. Atvykus susisiekė su moterimi, kurios vardo ir pavardės taip pat nepamena. Ji joms paaiškino tiksliai kaip užeiti į jos namus, kadangi ten buvo naujos statybos butai, nebuvo aiškiai registruoti. Bute moteris buvo jau viena, vyro nebuvo. Buvo dar mergaitė, kaip suprato dukra, bet nežino nei vardo nei pavardės. Moteris paaiškino, kad kilo konfliktas su vyru. Dėl ko kilo konfliktas neprisimena. Nukentėjusioji minėjo, kad vyras prieš ją smurtavo, tačiau neatsimena kaip smurtavo. Negali atsakyti kokius ji nurodė veiksmus. Buvo pakankamai susijaudinusi, graudinosi pasakojant įvykio aplinkybes. Nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, viskas įvyko tarp durų, dukrų kambaryje, negali tiksliai prisiminti ar dvi dukros buvo ar viena. Buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal smurto artimoje aplinkoje požymius. Skundėsi, jog skauda ranką, tačiau negali nurodyti kurią. Neprisimena ar matėsi kraujosruvos, tačiau atsimena, jog darė moters apžiūrą, ją fotografavo. Moteris parodė, kaip vyko konfliktas. Įėjus pro duris, yra koridorius ir priešais yra vaikų kambarys, nežino ar vienos ar dviejų mergaičių kambarys. Prie tų durų parodė kaip įvyko konfliktas. Neprisimena ar buvo sulaužytų daiktų, išrautų plaukų kuokštų. Niekas netrukdė praeiti į kambarį. Palaiko savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo iškviestos vaikų teisės pabendrauti su dukromis.
2025 m. vasario 4 d. įtariamojo L. M. apklausos protokole nurodyta, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Nuo priklausomybių niekur gydytas nebuvo, į jokias įskaitas nėra įrašytas. Psichiatrinėse ligoninėse taip pat gydytas nebuvo į jokias įskaitas nėra įrašytas. 2025 m. vasario 3 d. vakare tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jie pasipyko ir nustojo. Nuėjo miegoti. 2025 m. vasario 4 d. apie 17.30 val. tarp jo ir žmonos vėl kilo žodinis konfliktas. Ji pradėjo jį provokuoti, labai nervinosi. Su rankomis su kojomis sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, bandė apdraskyti veidą, jis nuo jos užsidengė, tačiau ji jam vis vien su nagais apdraskė kaklą iš priekio. Jis žinodamas jo provokacijas rankoje laikydamas telefoną filmavo visą situaciją. Ji pradėjo jį pulti, jam sudavė į galvą. Metė jo daiktus. Jam iš rankos iškrito telefonas, kurį jis norėjo atimti. Tarp jų prasidėjo grumtynės, jie nukrito ant grindų, jam kažkaip pavyko paimti telefoną. Grumtynių metu žmona bandė sulaužyti paties telefoną, kad dingtų jo padaryti vaizdo įrašai. Tuo metu ji pradėjo rėkti, kad ją muša. Jis iš karto atsikėlė ir nubėgo rengtis ir išeiti iš namų bandė uždėti batus, dedantis batus pajuto smūgį į užpakalį, žmona jam įspyrė. Jis tada išbėgo iš buto ir atsisėdo į savo automobilį ir paskambino į BPC ir pranešė apie įvykį. Turi du vaizdo įrašus iš savo telefono, kuriuos pateiks. Jis prieš žmona sąmoningai nesmurtavo, galėjo ją sužeisti bandant atimti telefoną. Jis žmonos nestumdė, už plaukų netampė ir nesudavė jai jokių smūgių. Jis užsiregistravo į Teismo medicinos tarnyba į apžiūrą 2025 m. vasario 6 d. 9.30 val. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39-41).
2025 m. kovo 6 d. įtariamojo L. M. apklausos protokole nurodyta, kad jis dalinai pripažįsta savo kaltę tuo kuo yra įtariamas jam įteiktame patikslintame pranešime apie įtarimą, nes galėjo sužaloti jai rankas, tik atimat iš jos savo mobilaus ryšio telefoną ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, įtariamojo parodymus duos be gynėjo. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Alkoholį vartoja labai retai. Jam įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, jo turinys ir esmė jam suprantamas. Jis dalinai pripažįsta savo kaltę tuo kuo yra įtariamas jam įteiktame patikslintame pranešime apie įtarimą, nes galėjo sužaloti jai rankas, tik atimant iš jos savo mobilaus ryšio telefoną ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pareiškia, kad pranešime apie įtarimą nurodytų tyčinių veiksmų jis nedarė ir sutuoktinę V. M. tyčia nežalojo. Jis jos nestūmė, jai jokių smūgių nesudavė, už plaukų jai netampė. Jie abu buvo blaivūs, ji jam reiškė pretenzijas dėl jo neištikimybės ir provokavo visas dvi dienas konfliktą, o jis apsidrausdamas nufilmavo jos veiksmus. Pranešime nurodyta tik viena teisinga aplinkybė, kad jis iš jos norėjo jėga atimti savo mobilaus ryšio telefoną. Konflikto metu jų bendra dukra M. M. bute adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje sėdėjo ant minkšto kampo ir žiūrėjo filmukus per televizorių, o kita jų bendra dukra E. M. buvo mokykloje. Paaiškina, kad su sutuoktine konfliktas tarp jų įvyko jau 2025 m. vasario 2 d. apie 15.00 val., kai jiems būnant blaiviems ji reikalavo jam staigiai išeiti iš namų, nes jis neva yra išdavikas, jai neištikimas. Ji pamačiusi, kad jis nereaguoja, rankomis užsikiša ausis, ji į jį mėtė jo daiktus iš spintos ir šaukdama kvietė vaikus, jog ateitų pažiūrėti ką tėtis daro. Tada jis pradėjo filmuoti ir ši įniršusi jam tyčia su kaire ranka trenkė jam į veidą, o kita ranka per telefoną. Jis filmavo dėl to, kad ji jį neapkaltintų, jog jis prieš ją smurtavo. Jis pareiškia, kad nesmurtavo, o 2017 metais buvo apkaltintas jos, kad prieš ją smurtavo ir jai grasino, dėl ko 2018 metais jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, paskirta 2000 eurų bauda, kurią sumokėjo. Jis po šio atvejo visada elgiasi atsargiai, tik ginasi ir nesmurtauja prieš ją. Ji paskutiniu metu pradėjo dažnai žodiškai konfliktuoti ir pamačiusi, kad nereaguoja į jį mėto daiktus. Jis 2025 m. vasario 2 d. dienos vakarą išėjo iš namų, nuvažiavo į sporto salę, o grįžus ji buvo jau apsiraminusi ir sukalbama, ėjo tiesiog ilsėtis. Paaiškina, kad 2025 m. vasario 3 d. apie 17.30 val., namuose tarp jo ir sutuoktinės vėl kilo žodinis konfliktas, kuri vėl aiškinosi su juo santykius, kad jis neva nori išnuomoti jų kitą butą adresu (duomenys neskelbtini) ir privesti merginų, taip visiškai nusikalbėdama. Toliau konfliktuojant žodiškai, ji tapo labai agresyvi, vienas kitam išsakė įžeidžiančius įvairius žodžius. Ji jį varė iš jų bendro buto (duomenys neskelbtini) ir pati provokavo muštynes. Jis suprato, kad gali įvykti muštinės ir jis vėl gali būti apkaltintas smurtu artimoje aplinkoje, todėl pradėjo su savo mobilaus ryšio telefonu ją filmuoti. Ji mėtė jo daiktus, kol jis tuos daiktus susirinkinėjo, ji ateidavo ir stumdėsi, trankėsi rankomis ir kojomis, kaip jai užeidavo, bei rėkdavo, kad ją muša, bandė iš jo atimti telefoną. Kai pamatė, kad iš jo kelnių iškrito jo mobilaus ryšio telefonas REDMI 13 Pro svetainėje ant grindų, ji pagriebė jo telefoną ir nubėgo į vaikų kambarį trinti jo nufilmuotus vaizdo įrašus. Jis nubėgo iš paskos ir jis gražiuoju jos paprašė atiduoti jo mobilaus ryšio telefoną ir jis gražiuoju išeis, bet ji atiduoti nenorėjo. Jis buvo priverstas jėga atimti iš jos savo telefoną, jis jos tikrai nemušė, o tik abiem rankos sugriebė ją už talijos, abu nukrito ant grindų ir bandydamas jos rankas patraukti norėjo atimti savo telefoną. Gal tuo metu jai iš rankų išliešiant savo telefono aparatą ir kažkur rankose jai sužalojo. Taip pat kai abudu krito ji galėjo kažkur susižaloti. Ją į sieną įvykio metu visiškai nestūmė ir ji nebuvo atsitrenkusi, taip jai nesudavė jokių smūgių ir netampė plaukų. Gal kai bandė atimti telefoną ir buvo prabraukęs pro plaukus bet jų netempė. Bandydamas ištraukti iš kišenės prabraukė jos nugarą, ji visaip bandė jam trenkti, daužėsi ir braižėsi. Jis pirma ištraukė iš jos kišenės jo telefoną, pamatęs, kad jos numetė į šoną, o iš kitos jos kišenės, su kita ranka paėmęs jai už rankų ištraukė savo telefoną. Visą tą laiką kai žmona rėkė, kad ją muša. Jis atsiėmęs savo telefoną ir greitai surinkęs savo pagrindinius daiktus, kuprinę, nuėjo užsidėti batus, ji jam dar spyrė į kairę koją, o užsidėjęs batus išėjo iš buto ir po maždaug 20 minučių būdamas savo automobilyje stovėjusiame kito namo kieme paskambino trumpuoju pagalbos Nr. 112 ir apie šį įvykį pranešė policijai. Jam pasakė laukti ir neiti į namus. Jis pamatė, kad atvyko policija atvyko prie jų buto ir nuėjo pas ją. Kai policijos pareigūnai išėjo į lauką jis parėjo prie jų ir paprašė jo papasakoti kaip kas įvyko. Taip pat paprašė sėsti į jų tarnybinį automobilį ir palaukti kito policijos ekipažo. Kai atvyko kitas policijos ekipažas, jie jam iškvietę greitąją medicinos pagalbą ir medikai jį apžiūrėjo bei jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Suteikę jam medicininę pagalbą išleido gydytis jį į namus ambulatoriškai. Šio įvykio metu jie nukentėjo abu. Jis taip pat sutuoktinės atžvilgiu parašė pareiškimą ir med. ekspertą taip pat nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi ji jam apdraskė nagais kairės kojos šlaunį iš kišenės jam ištraukdama jo mobilaus ryšio telefoną. Mobilaus ryšio telefono ji nesudaužė. Jis sutiktų su sutuoktine susitaikyti, kad abu ikiteisminiai tyrimai būtų nutraukti. Jis jai 12 trauminių poveikių tikrai nepadarė ir rankose sužalojimus galėjo padaryti tik atimant iš jos telefoną. Šiuo metu gyvena kitame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jie turėjo bendrą verslą, užsiėmė nekilnojamojo turto įrengimu ir pardavimu. Jis su ja ryšių neieško ir pas ją nesilanko, tik bendrauja su vaikais, kurie ateina pas jį, nuveža juos į būrelius, o sutuoktinė jam parašo SMS, jei jam reikia kažką vaikams nupirkti. Jis ateityje prieš ją nesmurtaus, nori kartu rūpintis bendrais vaikais (2 t., b. l. 52-56).
2025 m. gegužės 14 d. įtariamojo L. M. apklausos protokole nurodyta, kad, kad su pareikštu įtarimu susipažino, dėl savo pozicijos ir parodymų davimo nori pasitarti su advokatu (2 t., b. l. 67-69).
2025 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad užfiksuoti V. M. parodymai. 2025 m. vasario 3 d. apie 17.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis L. M., kilus žodiniam konfliktui, abejomis rankomis ją pastūmė, ko pasėkoje ji trenkėsi į sieną ir pajuto fizinį skausmą dešinės pusės kojos šlaunyje, bei parkritau ant žemės. Vėliau jis rankomis tampė ją už plaukų, bei vieną kartą sudavė į dešinės pusės petį. Dėl tokių savo sutuoktinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Nori papasakoti, kad gyvena kartu su savo sutuoktiniu L. M., jiems priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Su sutuoktiniu esame susituokę nuo (duomenys neskelbtini) m. Turi dvi bendras dukras M. M. ir E. M. Nori paminėti, jog kartu su sutuoktiniu veda bendrą ūkį, turi bendras pajamas iš turimo verslo. Šiandien tai yra 2025 m. vasario 3 d. apie 17.30 val. būnant namuose kartu su sutuoktiniu žodiškai pradėjo jie konfliktuoti. Ji paprašė sutuoktinio išeiti iš buto, tačiau jis nesutiko ir pradėjo ją filmuoti. Vėliau šis telefoną padėjo ant sofos. Kadangi jos sutuoktinis ją filmuoja ne pirmą kartą ir žinodama, jog jis vaizdo įrašus gali išsiųsti draugams, ji paėmė telefoną nuo sofos ir norėjo ištrinti vaizdo įrašą. Tačiau jai paėmus telefoną jos sutuoktinis pasidarė agresyvus ir pribėgo prie jos. Ji pradėjo eiti link kambario ko eigoje jos sutuoktinis ją pastūmė ir ji atsimušė į sieną. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą dešinės pusės kojos šlaunyje, bei parkrito ant žemės. Parkritusi ant žemės dar bandė nuo jo pabėgti, atsitraukti, bandydama apsiginti grumtynių metu galimai galėjo savo sutuoktiniui įdrėksti, tačiau to nematė. Jis pasilenkęs prie jos tuoj pat savo rankomis griebė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti. Taip pat vieną kartą sudavė į jos dešinės pusės petį. Prieš pešant jai plaukus jos sutuoktinis uždarė kambario kuriame jie buvo duris, kadangi kitame kambaryje tai yra svetainėje buvo jų nepilnametė dukra M. M.. Dukra grumtynių nematė, tačiau viską girdėjo. Tuo metu kai gulėjo ant žemės jis iš mano kelnių kišenės išėmė savo telefoną ir išėjo į svetainę. Tuo metu ji jam pasakė, jog iškvies policijos pareigūnus. Tai išgirdęs jis pasiėmė savo daiktus, kuprinę ir pasišalino. Tuo metu ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė pagalbą. Kai jos sutuoktinis išėjo namo sugrįžo jų vyresnė dukra E. M.. Ji grumtynių nematė ir pačio konflikto visiškai nematė. Nori paminėti, jog ji su sutuoktiniu turi dar vieną butą adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau kur vyras yra šiuo metu ji nežino. Kadangi per jų santuokos laikotarpį jis smurtauja ne pirmą kartą, mano, kad jis gali būti pasišalinęs ir kuris laikas nesirodyti. Nori paminėti, kad sutuoktinis buvo blaivus, kurį laiką nevartoja alkoholio. Paskutinį kartą mano žiniomis jis alkoholį vartojo prieš pusantro mėnesio. Dėl sutuoktinio L. tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą kurį iš dešimt balų sistemos vertina dešimt. Taip pat po jo tokių veiksmų ji labai išsigando. Jau kreipėsi į advokatą dėl skyrybų. Dėl civilinio ieškinio galimai teiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 1-4, 29-35).
2025 m. vasario 21 d. V. M. apklausos protokole nurodyta, kad patvirtina savo anksčiau duotus liudytojo parodymus. Yra informuota, kad med. ekspertai specialisto išvadoje jai nustatė šiuos sužalojimus: odos nubrozdinimus nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Ji jo mobilųjį telefoną paėmė svetainėje nuo sofos ir jis prišoko prie jos ir norėjo atimti, o ji įsikišo į dešinę kišenę, nuo jo rankomis atsistūminėjo, bet jis ėjo vis artyn link jos demonstravo kumščius lyg boksuodamasis ir ji atbula priartėjo prie vaikų kambario esančio kampo ir tada ją pastūmė ranka už dešinio peties ir ji atsimušė į sieną. Į sieną trenkėsi dešinės pusės dilbiu ir dešinės rankos alkūne, dėl ko ji nukrito priekiu pakrypusi dešiniu šonu į mažiausio vaiko kambarį ant grindinio ir liko klūpėti ant kelių. Jis greitai uždarė vaiko kambario duris ir pribėgęs užspaudė jai kairę koją su savo koja ir jai tampė smarkiai plaukus, tikėdamasis iš jos kišenės pasiimti savo mobilųjį telefoną. Jis su savo rankomis nedaužė, o smarkiai dešine ranka trynė jai nugarą, kai ji norėjo atsistoti ir nuo jo atsilaisvinti, bet jis jai neleido. Vieną kartą sudavė į jos dešinės pusės petį. Ji pilnai viso įvykio metu nukritusi negulėjo ant žemės, o klūpėjo ant kelių ir jis jai laikė už plaukų, galvą pasilenkęs link grindų. Jis savo kaire ranka iš jos kairės pusės kelnių kišenės ištraukė jos mobilųjį telefoną, pažiūrėjo, kad ne jo ir numetė į šoną, o iš dešinės kelnių kišenės ištraukė savo mobilųjį telefoną ir išėjo į svetainę. Sutuoktinis yra bokso mėgėjas ir namuose yra kriaušę, kurią dažnai daužo net naktimis būdamas neblaivus. Jai nustatytus odos nubrozdinimus nugaroje jis padarė trindamas su dešine ranka jos nugarą ir sugriebdamas už megztinio, o su kaire jis vis ieškojo pas ją savo telefono. Nugaroje buvo ne nagais, o kaip rankomis ir megztiniu nutrinta. Dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje nubrozdinimai padaryti kai jis ją nustūmė į sienos kampą prie vaikų kambario. Kairiame dilbyje nubrozdinimai atsirado dėl to, kad ji vis atsistumdama nuo grindų norėjo atsikelti. Poodines kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje atsirado, kai po atsitrenkimo į sieną ji krito ant grindinio ir krisdama atsirėmė į dešinį dilbį bei susitrenkė dešinę šlaunį. Vaikas buvo svetainėje nes vaikui sutuoktinis buvo liepęs ten būti. Kai vaikas būna kambaryje jis apsiramina, o šiuo atveju buvo svetainėje, todėl jis taip su ja tame vaiko kambaryje ir pasielgė. Smurto metu ji girdėjo, kad dukra M. M., būdama svetainėje prašė jo ją paleisti. Išgirdęs, kad kviečia policiją jis pasiėmė savo daiktus, kuprinę ir pasišalino. Dukra E. M., buvo tuo metu išėjusi pas draugę, o grįžo tuo metu kai buvo į namus atvykę Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Jos vieninteliai tame daugiabučiame name gyvena, nes namas dar nepriduotas ir jokie kaimynai negyvena. Prašo sutuoktinį dėl įvykdyto smurto prieš ją nubausti. Ji teiks civilinį ieškinį dėl fizinės ir moralinės žalos atlyginimo, tačiau pateiks vėliau. 2024 m. gruodžio mėnesį jis prieš ją smurtavo, bet policijos nekvietė ir nefiksavo. 2018 m. kovo 30 d. jo atžvilgiu dėl smurto prieš ją priimtas Teismo baudžiamasis įsakymas (1 t., b. l. 44-47).
2025 m. vasario 3 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota, kad atlikta V. M. asmens apžiūra. Apžiūra vyksta bute, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas nukentėjusiosios V. M. kūnas. Ant nukentėjusiosios kairės pusės, nugarinės dalies pečio, matoma rausvos spalvos dėmė, panaši į nubrozdinimą. Ant kairės rankos alkūnės matomos kelios raudonos spalvos dėmės panašios į nubrozdinimus. Ant dešinės kojos šlaunies, matomas patinimas ir pamėlynavimas. Daugiau išorinių sužalojimų ant kūno nematyti (1 t., b. l. 53-61).
2025 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. V. M. padaryta odos nubrozdinimai nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje padarytos kietu buku daiktu (-ais), odos nubrozdinimai — kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais). Odos nubrozdinimai nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros 2025 m. vasario 5 d., poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje — prieš 3-6 paras iki apžiūros 2025 m. vasario 7 d.
2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. vasario 3 d..
4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo.
5. V. M. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.
6. Atsakyta šios išvados, 1-me, 3-me punktuose (1 t., b. l. 65-66).
2025 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. M. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (daiktu) prieš 2-5 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 147-149).
2025 m. balandžio 3 d. liudytojos Ž. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad jai išaiškintos liudytojo teisės bei pareigos, kurios jai aiškios ir suprantamos, liudytojo parodymus duoti sutinka. Ji dirba (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 3 d. ji dirbo su (duomenys neskelbtini) K. K., šaukiniu (duomenys neskelbtini) ir 17.45 val. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), o pagal pranešimą (duomenys neskelbtini), namuose agresyviai nusiteikęs vyras, tampė pranešėją už plaukų, pokalbio metu pasišalino, GMP atsisakė, namuose vienas nepilnametis vaikas, (duomenys neskelbtini) aukšte. Nuvykus joms šiuo adresu pamatė daugiaaukštį namą, kuriame buvo gyvenamas tik vienas butas. Pasiskambus pranešėjai V. M. ši pažiūrėjusi per langą pasakė, kad jas mato ir pasakė kaip iki jos buto ateiti. Nuėjus prie buto ji pati atidarė duris, pažvelgus jai į veidą bei bendrai, ant veido jokių sužalojimų nesimatė, buvo labai susijaudinusi ir apsiverkusi. Bute buvo dvi dukros, viena gulėjo kambaryje lovoje, o kita buvo kitame kambaryje, kuri ne seniai grįžo iš kažkokio būrelio. Jos sutuoktinio bute nebuvo, jos teigimu pasišalino. Apžiūrėjus butą atrodė tvarkingas, daiktai nesuversti, kraujo ar kokių plaukų nematė ir jokie smurto pėdsakai neužfiksuoti ir nepaimti. Pranešėja nurodė, kad buvo sumušta sutuoktinio ir jautė fizinį skausmą todėl iš jos priimtas pareiškimas, kuriame nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d. apie 17.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), V. M. sutuoktinis L. M., kilus žodiniam konfliktui, abejomis rankomis ją pastūmė, ko pasėkoje V. M. trenkėsi į sieną ir pajuto fizinį skausmą dešinės pusės kojos šlaunyje, bei po to parkrito ant žemės. Vėliau L. M. nenustodamas rankomis tampė savo sutuoktinę už plaukų, bei vieną kartą sudavė į dešinės pusės petį. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų V. M. pajuto fizinį skausmą. Ji nurodė, kad žodinis konfliktas vyko dėl to, kad ji iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną nes prieš tai jis ją filmavo ir padarė įrašus kuriuos ji norėjo ištrinti, jog nerodytų savo draugams, o šis to konflikto metu bandė tą mobilaus ryšio telefoną atimti. Įforminimo metu į butą L. M. negrįžo, sužinojo, kad jis taip pat paskambino pagalbos telefonu ir pranešė, kad V. M. smurtavo prieš jį. Įvykis su nukentėjusiąja V. M. buvo įformintas tarnybiniame automobilyje prie minėto namo, o jai išlipus ir parėjus į butą, prie jų tarnybinio automobilio priėjo L. M., kuris pasakė, kad laukia policijos prie namo, jam pasakė, kad kai atvyko jo prie namo nerado. Jis papasakojo, kad iškvietęs policiją šiek tiek palaukė ir nesulaukęs išėjo į sporto salę, o jas pamatęs atvykusius priėjo prie automobilio. Jis nurodė, kad jį mušė sutuoktinė V. M. ir jis nori rašyti pareiškimą, todėl buvo iškviestas kitas policijos ekipažas ir priėmė iš jo pareiškimą. Kokias jis tiksliai nurodė įvykio aplinkybes neprisimena. Anksčiau nei su vienu įvykio dalyviu bendrauti neteko, jų nepažinojo. Lauke buvo tamsu ir ant L. M. sužalojimų nepastebėjo. Ant uniformos buvo dėvima BODY kamera (1 t., b. l. 100-103).
2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta kūno kamerų vaizdo įrašų pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (1 t., b. l. 110-113).
2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, atlikta garso įrašo pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. vasario 3 d. 17_42_33)“, apžiūra, girdimas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC operatoriaus (1 t., b. l. 114-116).
2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota, kad atlikta garso įrašo pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. vasario 3 d. 17_45_50)“apžiūra, girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC operatoriaus (1 t., b. l. 117-119).
2025 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų, kuriuos pateikė įtariamasis, apžiūra:
- ,,trashed-1741262797-VID_20250204_135532“, įrašo trukmė 29 sekundės. Įrašas filmuojamas mobiliuoju telefonu, bute. Vaizdo įraše matoma, kaip moteris eina link vyro, kuris filmuoja įrašą. Moteris vyrui kaire ranka rodo kryptį ir sako: ,,eik iš čia, tu išdavikas, eik iš čia, muši mane, eik iš čia“. Kambaryje taip pat yra (duomenys neskelbtini) mergaitė, kuri sėdi ant lovos. Vyras filmuoja vaizdą, kuriame matosi ant žemės išverstos dvi kėdės, nuo lango nukritusios žaliuzės ir befilmuodamas sako ,,pažiūrėkit, ką padarė, prie vaikų“. Moteris atsisėda ant kėdės;
- ,,VID_20250203_173311“, kurio trukmė 2 minutės 7 sekundės. Įrašas filmuojamas mobiliuoju telefonu, bute. Įraše matoma filmuojama moteris, kuri sako, kad jie susitarė, kad buto nenuomos valandomis, o kad butą nuomoti normaliai vienai šeimai, ir kad pinigai liks pas moterį, nes už gautus pinigus pirks maistą. Vyras atsako, kad aš turiu eit iš namų, pinigus visus tau atiduot. Moteris atsako, kad turėjom šiame bute gyventi kartu, o kitą butą nuomoti, o ne daryti viešnamį. Moteris sako, kad iš jos buto pradėjo krauti daiktus, lėkštes ir nešti į butą. Vyras atsako, kad nenori kalbėti, kad jis sėdi ramiai. Moteris pasako, kad vaidini gerą, nes filmuoji vaizdo įrašą ir pasako, kad nori gyventi atskirai, nes ji ir vaikai jo bijo. Vyras atsako, kad jis jos bijo, jau moteris sudaužė jo telefoną. Moteris vyrui pasako, kad eitų gyventi į kitą butą ir nelįstų prie jų (1 t., b. l. 122-124).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 2 šio straipsnio dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pareikštame kaltinime nurodyta, jog L. M. smurtavo prieš savo sutuoktinę V. M.. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. M. su V. M. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, nors iki nusikalstamos veikos padarymo, iki sausio mėnesio V. M. ir L. M. kartu negyveno, visgi L. M. turėjo sveikatos problemų, po ko V. M. ir L. M. vėl pradėjo gyventi kartu, todėl pripažintina, jog pareikštame kaltinime pagrįstai inkriminuojama, jog L. M. smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę.
Šioje baudžiamojoje byloje L. M. kaltinamas sukėlęs savo sutuoktinei V. M. fizinį skausmą bei ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių nukentėjusiajai, savo veiksmais padarė sužalojimus – odos nubrozdinimus nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Nagrinėjamas įvykis įvyko tarp dviejų asmenų – sutuoktinių, o pačio įvykio pašaliniai asmenys nematė. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo (duomenys neskelbtini) dukra teigė tik girdėjusi konfliktą, tačiau pačio įvykio nematė. Tokioje situacijoje, ypatingą reikšmę įgyja kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų analizė – ar parodymai keitėsi ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisme, koks jų nuoseklumas ir kiek jų parodymus patvirtina kiti įrodymai.
Kaltinamasis duodamas parodymus teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, L. M. neigia, jog įvykio dieną padarė ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių nukentėjusiajai V. M. ir tokiais veiksmais sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo teigimu konfliktas su V. M. prasidėjo dieną prieš įvykį, jis turėjo filmuotą medžiagą savo telefone, kur nufilmavo agresyvų nukentėjusiosios elgesį. Įvykio dieną nukentėjusioji taip pat elgėsi agresyviai, pradėjo mėtyti jo daiktus ir vijo jį iš namų. Vėliau V. M. atėmė iš kaltinamojo telefoną ir nubėgo į vaikų kambarį, jis bijodamas, jog ji ištrins vaizdo įrašus nuėjo į kambarį ir jėga bandė atimti telefoną. Kaltinamasis teigė, kad dėl jo veiksmų, jie abu nukrito vaiko kambaryje, grūmėsi ir sužalojimai galėjo atsirasti dėl grumtynių. Jis galėjo sužaloti jos rankas bandydamas atimti telefoną, galėjo perbraukti, patempti plaukus, bet tyčia jų nerovė. Taigi pripažino dalį savo veiksmais padarytų sužalojimų, bet neigė sudavęs smūgius ar kitaip smurtavęs. Argumentavo, kad viso fizinio kontakto metu tik bandė pasiimti telefoną. Visgi nukentėjusioji nenorėjo atiduoti jo telefono, o jis iš nugaros bandė visaip atimti telefoną. Savo veiksmais netrynė nugaros, nežalojo peties. Kaltinamojo teigimu V. M. galėjo pajusti fizinį skausmą tik dėl plaukų patempimo, kitus sužalojimus nugaros, peties, nukentėjusioji pasidarė pati arba griūdama ant grindų, kur buvo vaikų žaislai arba kitomis aplinkybėmis (sportuodama). Taigi L. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog bandant atimti telefoną iš V. M. tarp jų vyko grumtynės, nukentėjusioji griuvo dėl jo veiksmų. Kadangi telefonas buvo slepiamas galinėje kišenėje, jis bandė iš galinės kišenės paimti telefoną V. M. apglėbdamas, tarp jų buvo fizinis kontaktas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pats kaltinamasis dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklus ir jo pozicija keitėsi, nebuvo visiškai nuosekli. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje L. M. jokių savo veiksmų prieš nukentėjusiąją nedetalizavo. Teigė, jog tarp jo ir V. M. prasidėjo grumtynės dėl V. M. provokacijos ir prieš jį panaudoto fizinio smurto, jis norėjo atimti telefoną, po ko jie nukrito ant grindų, jam pavyko paimti telefoną, ji pradėjo rėkti, jog ją muša, jis atsistojo ir išėjo. Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu L. M. teigė, jog jis sutuoktinės nestūmė, jai jokių smūgių nesudavė, už plaukų jai netampė. Jis norėjo jėga atimti savo mobilaus ryšio telefoną ir ji pati provokavo muštynes. Atėmusi telefoną, V. M. norėjo ištrinti esamus vaizdo įrašus, todėl jis buvo priverstas jėga atimti iš jos savo telefoną, abiem rankos sugriebė ją už talijos, abu nukrito ant grindų ir bandydamas jos rankas patraukti norėjo atimti savo telefoną. Kaltinamasis patvirtino, jog iš rankų išimant savo telefoną galėjo sužaloti nukentėjusiosios rankas, taip pat kai abudu krito ji galėjo kažkur susižaloti, o kai bandė atimti telefoną buvo prabraukęs pro plaukus bet jų netempė, o bandydamas ištraukti iš kišenės telefoną, prabraukė jos nugarą. Taigi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino dalį kaltinime minimų fizinio smurto veiksmų, kuriais galėjo padaryti sužalojimus – V. M. iš rankų išimant savo telefoną jos rankas galėjo sužaloti, galėjo patempti už plaudų ir bandydamas ištraukti iš kišenės telefoną, buvo prabraukęs per jos nugarą.
L. M. gynybinė pozicija yra grindžiama tuo, kad konfliktas buvo abipusis, smurtą naudojo ir nukentėjusioji, o nukentėjusiajai grumtynių metu padaryti sužalojimai atsirado ne dėl jo tyčinių smurtinių veiksmų, nes jis nenorėjo jos sužaloti, o tik bandė paimti savo telefoną iš V. M.. Nors neigiant kaltę kaltinamasis nurodė, jog negalėjo sukelti 12 trauminių poveikių nukentėjusiajai, o nukentėjusioji galimai susižalojo jų stumdymosi, kritimo metu ar sporto salėje iki analizuojamo įvykio, tačiau vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ypatingą reikšmę įgauna kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kuria abejoti teismas neturi pagrindo.
Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis negalėjo išrauti kuokšto nukentėjusiosios plaukų. Teismas pažymi, jog pareikštame kaltinime nėra inkriminuota, jog L. M. išrovė kuokštą plaukų padarydamas kokius nors sužalojimus galvos sričiai, o tik tempė nukentėjusiąją už plaukų sukeldamas fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimui nebūtina nustatyti konkrečių sužalojimų. Kaltinamasis pats pripažino, kad grumtynių metu galėjo perbraukti ir patempti nukentėjusiosios plaukus ir neabejotina, kad toks jo veiksmas galėjo sukelti jai fizinį skausmą.
V. M. apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl L. M. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Apklausiama teisme nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis pasveikęs pradėjo, provokuoti konfliktus, filmuoti. V. M. prašė L. M. išeiti į kitą butą gyventi, o jis atsakė, kad jį nuomos. Kaltinamajam atsistojus jo telefonas liko ant sofos, ji paėmė jo telefoną ir pasakė, išeiti, vėliau atiduos telefoną, o L. M. galimai pagalvojo, jog ji trins vaizdo įrašus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. M. teigė paėmusi L. M. telefoną žinodama, jog jis vaizdo įrašus gali išsiųsti draugams, todėl paėmė telefoną nuo sofos ir norėjo ištrinti vaizdo įrašą. Šios aplinkybės iš esmės sutampa ir su kaltinamojo pateikta įvykusių grumtynių priežastimi.
Teisiamojo posėdžio metu V. M. teigė, jog L. M. paėmė ją už peties ir pastūmė ją į vaiko kambarį, ji atsitrenkė į sieną ir nukrito. Vyras uždarė duris, kad vaikas nematytų ir užšoko ant jos siekdamas atimti telefoną ir pradėjo rauti plaukus. Į sieną ją stūmė į dešinį petį ir ji trenkėsi į durų staktą, vėliau į sieną ir į sieną alkūnę sudraskė. Ji nugriuvo vaikų kambaryje ant žemės ir jis iš galo užšoko. Kaltinamasis visą laiką ją laikė už peties. Kai nugriuvo, L. M. greitai uždarė duris, užšoko ant jos ir užspaudė viena koja. Su savo koja užspaudė jos koją, iš pradžių plaukus rovė, o vėliau pradėjo telefono ieškoti. Jis nebuvo nugriuvęs kartu su ja. Iš pradžių ištraukė jos telefoną, pamatęs, jog jos ir toliau ją spardė, tada ištraukė savo telefoną, atsistojo. Ji bandė atsistoti, bet jis jai neleido, buvo suėmęs ją už pakarpos su rūbais.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Teigė, kad L. M. ją pastūmė už dešinio peties ir ji atsimušė į sieną, į sieną trenkėsi dešinės pusės dilbiu ir dešinės rankos alkūne, dėl ko ji nukrito priekiu pakrypusi dešiniu šonu į vaiko kambarį ant grindinio ir liko klūpėti ant kelių. Pribėgęs L. M. užspaudė jai kairę koją su savo koja ir jai tampė smarkiai plaukus. L. M. savo rankomis nedaužė, o smarkiai dešine ranka trynė jai nugarą, kai ji norėjo atsistoti ir nuo jo atsilaisvinti, bet jis jai neleido. Vieną kartą sudavė į jos dešinės pusės petį. L. M. jai laikė už plaukų, galvą pasilenkęs link grindų. Ištraukęs savo mobilųjį telefoną kaltinamasis išėjo į svetainę. Jai nustatytus odos nubrozdinimus nugaroje jis padarė trindamas su dešinės ranka jos nugarą ir sugriebdamas už megztinio, o su kaire jis vis ieškojo pas ją savo telefono. Kairiame dilbyje nubrozdinimai atsirado dėl to, kad ji vis atsistumdama nuo grindų norėjo atsikelti. Poodines kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje atsirado, kai po atsitrenkimo į sieną ji krito ant grindinio ir krisdama atsirėmė į dešinį dilbį bei susitrenkė dešinę šlaunį.
Ikiteisminio tyrimo V. M. įvykio aplinkybės susijusios su L. M. panaudotu fiziniu smurtu prieš nukentėjusiąją iš esmės dėl patirtų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo yra nuoseklūs. Nukentėjusioji negalėjo detalizuoti kiekvieno sužalojimo atsiradimo aplinkybių ir tai natūralu, nes fizinio konflikto metu nukentėjusioji patyrė stresą, o visų prieš ją atliktų veiksmų galėjo ir neužfiksuoti dėl grumtynių intensyvumo. Patys sužalojimai ir jų mastas buvo nustatyti eksperto. Visgi nukentėjusioji aiškiai ir nuosekliai nurodė, kokius veiksmus prieš ją atliko kaltinamasis, koks buvo smurtinių veiksmų mechanizmas ir konflikto eiga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas siekdamas objektyviai ištirti ir įvertinti analizuojamo įvykio detales vadovaujasi į įvykio vietą atvykusios (duomenys neskelbtini) Ž. Ž. duotais parodymais, specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros protokolu ir į įvykio dieną atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuotomis aplinkybėmis.
Liudytoja teisme apklausta Ž. Ž. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo pakankamai susijaudinusi, graudinosi pasakojant įvykio aplinkybes, nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, viskas įvyko tarp durų, dukrų kambaryje. Moteris skundėsi, jog skauda ranką.
Vaizdo įrašuose pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji nurodė, jog vyras ją užpuolė, nes jam nepatiko kaip ji kalba, pradėjo rauti plaukus, mėtosi jos plaukai, pastūmė ją į vaiko kambarį. Nukentėjusioji nurodo, jog jai skauda koją, nes vyras ją pastūmė, apdraskė. Moteris nurodo, jog vyras mėgsta išgerti dabar negeria, bet jis ją puola. Prieš jį buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, ji kentėjo, bet daugiau nebegali. Moteris nurodo, jog ji prašo vyro neiti į butą, nori skirtis, bet jis vis tiek ateina ir ją provokuoja. Nukentėjusioji nurodo, jog prašė jo susitvarkyti po savęs, nes norėjo vaikams daryti valgyti, jis sudaužė jos telefoną, todėl ji paėmė jo telefoną ir nuo to viskas prasidėjo. Vyras konflikto metu uždarė duris, kad vaikas nematytų. Policijos pareigūnė pasiteirauja pas nukentėjusiosios ir kaltinamojo dukrą M. ar ji matė kas įvyko, ji nurodo, jog girdėjo, kaip tėtis su mama mušėsi. Atėjus iki tarnybinio automobilio policijos pareigūnė nurodo, jog atlikus jos apklausą, jie grįš į butą ir užfiksuotus matomus paraudimus. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra užfiksuotos 2025 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo surašymo aplinkybės, nuketėjusioji patvirtina, jog jai paėmus telefoną jos sutuoktinis pasidarė agresyvus ir pribėgo prie jos. Ji pradėjo eiti link kambario, po ko kaltinamasis ją pastūmė pradžioje rankomis ir ji atsimušė į sieną. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą dešinės pusės kojos šlaunyje, bei parkrito ant žemės. Parkritusi ant žemės dar bandė nuo jo pabėgti, atsitraukti, bandydama apsiginti grumtynių metu galimai galėjo savo sutuoktiniui įdrėksti. Jis pasilenkęs prie jos tuoj pat savo rankomis griebė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti. Taip pat vieną kartą sudavė į jos dešinės pusės petį. Taigi vaizdo įrašuose užfiksuoti pirminiai V. M. paaiškinimai buvo tapatūs ir jos vėlesniems parodymams, jog kaltinamasis pradėjęs smurtauti prieš V. M. ją stūmė rankomis, jai nukritus tempė jos plaukus, sudavė į petį.
Vaizdo įraše laiku pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, kaip kaltinamasis nurodo, jog žmona prieš jį smurtavo, ji elgėsi agresyviai jau dieną prieš, jis ją nufilmavo, ji neleido jam pasiimti daiktų, jis neigia prieš ją nesmurtavęs. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji neneigė, jog konflikto metu galėjo padaryti įdrėskimus L. M.
Kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, jog pati nukentėjusioji išprovokavo kaltinamąjį smurtauti, paneigia L. M. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu ,,VID_20250203_173311“ (teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog šis vaizdo įrašas darytas ne įvykio dieną) laiku 00.33 min. V. M. nurodo, jog nori gyventi atskirai nuo L. M., nes ji ir vaikai jo bijo, o vaizdo įraše pavadinimu ,,trashed-1741262797-VID_20250204_135532“, V. M. prašo išeiti, nes jis yra išdavikas ir muša ją. Taigi iš esmės vaizdo įrašuose užfiksuota, jog kaltinamoji kalba pakeltu balsu, vaizdo įraše griebia už telefono, visgi teismas iš pateiktų vaizdo įrašų visumos nenustatė, jog šiais veiksmais V. M. provokavo L. M. smurtauti, anaiptol nukentėjusioji vaizdo įraše patvirtina, jog L. M. prieš ją smurtauja, ji nenori su juo gyventi, kadangi ji ir vaikai jo bijo, todėl prašo jo išeiti. Vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad nukentėjusioji smurtautų prieš L. M.
Tai, jog konflikto metu dėl panaudoto smurto V. M. kvietė policijos pareigūnus, patvirtina 2025 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, pranešėja į įvykio vietą kvietė pagalbą nurodydama, jog vyras prieš ją smurtavo, rovė jai plaukus. Iš 2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog kaltinamasis taip pat kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodydamas, jog žmona yra agresyvi ir prieš jį smurtavo. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis nurodė, jog laukė policijos pareigūnų prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau vaizdo įrašo laiku 05.35 val. nurodo, jog buvo sporto salėje, be to nurodo, jog tuo atveju jei pareiškimą parašė V. M. jis jos atžvilgiu irgi parašys pareiškimą. Taigi tuo atveju jei kaltinamojo teigimu tik V. M. prieš jį smurtavo, o jis neatliko jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, būtų visiškai neracionalu, jog V. M. po fizinio konflikto kvietė policijos pareigūnus iš karto po įvykio ir laukė policijos pareigūnų įvykio vietoje, o kaltinamasis pasišalinęs iš įvykio vietos išėjo į sporto salę.
Įvykio dieną buvo atlikta V. M. apžiūra, ant nukentėjusiosios kairės pusės, nugarinės dalies pečio, užfiksuota rausvos spalvos dėmė, panaši į nubrozdinimą, ant kairės rankos alkūnės matomos kelios raudonos spalvos dėmės panašios į nubrozdinimus, ant dešinės kojos šlaunies, matomas patinimas ir pamėlynavimas, šie įvykio dieną užfiksuoti išoriniai V. M. kūno sužalojimai atitinka ir sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis panaudoto smurto aplinkybėmis, sužalojimų lokalizacija.
Tai, jog patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir dėl V. M. sužalojimų ji galėjo justi fizinį skausmą patvirtina 2025 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje konstatuota, jog V. M. padaryti odos nubrozdinimai nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje padarytos kietu buku daiktu, odos nubrozdinimai — kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ir briauną turinčiu daiktu. Be, kita ko, specialisto išvadoje konstatuota, jog patirti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. vasario 3 d. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti specialisto išvados teisingumu ar pagrįstumu.
Ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį ir sudaro vientisą loginę grandinę. Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojos parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, jog L. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad L. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo. L. M. neteisėto elgesio nepateisina jo išreikšta pozicija, kad kilusio konflikto metu jis tik bandė paimti savo telefoną. Kaltinamasis iš esmės pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo fizinis kontaktas, kurio metu jis padarė jai sužalojimus. Nurodomas šių sužalojimų padarymo motyvas jo atsakomybės nešvelnina ir atsakomybės nesumažina. Kaltinamasis turėjo galimybę išvengti fizinio konflikto, tačiau tokio elgesio varianto nepasirinko, o priešingai, neadekvačiai agresyviai reaguodamas į nukentėjusiosios elgesį, savo neteisėtais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius V. M.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. M., 2025 m. vasario 3 d. apie 17.40 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, svetainėje tyčia ranka pastūmė savo sutuoktinę V. M. už dešinio peties, ko pasėkoje ji dešinės pusės dilbiu ir dešinės bei kairės rankos alkūne atsitrenkė į sieną ir pakrypusi dešiniu šonu, priekiu nugriuvo ant grindų mažiausiame vaiko kambaryje, tuo padarant jai sužalojimus dešinėje šlaunyje poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniame rieše, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kairėje ir dešinėje alkūnėse, po ko savo koja – klūpinčiai ant kelių V. M. tyčia užspaudė kairę koją ir tyčia dešine ranka sugriebęs už plaukų, stipriai tampė už plaukų ta pačia ranka jai trindamas nugarą neleisdamas jai atsistoti tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimus nugaroje, bandant jai atsistoti to padaryti neleido ir tuo padarė nubrozdinimus kairiame dilbyje, po ko, su kaire ranka tyčia vieną kartą sudavė į V. M. dešinės pusės petį, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą bei padarydamas ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių nukentėjusiajai V. M. savo veiksmais padarė išvardytus sužalojimus: odos nubrozdinimus nugaroje, alkūnėse, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
III. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – L. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl L. M. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta šeimos nario – sutuoktinės sveikata.
L. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. L. M. nedirbantis, (duomenys neskelbtini), ankščiau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją, šiuo metu teistumas yra išnykęs (2 t., b. l. 5-13), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 14-22), baudos sumokėtos. L. M. nebuvo gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ( 2 t., b. l. 74-75) Nesikreipė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (2 t., b. l. 77).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. L. M. ankščiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 60 MGL dydžio bauda, tačiau tai nesulaikė asmens nuo naujos nusikalstamos veikos nukreiptos prieš V. M. padarymą. Prokuroras prašė skirti kaltinamajam laisvės apribojimą, kurio dydis būtų artimas sankcijoje numatytam bausmės rūšies maksimumui (1 metus 8 mėnesius). Teismas atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimą L. M. padarė būdamas faktiškai neteistus (teistumas išnykęs), jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, kaltę pripažino iš dalies, jo socialinės vertybės ir įsitikinimai nėra susiformavusios išimtinai neigiama linkme bei įvertinus kitus bausmės skyrimui reikšmingus aspektus, daro išvadą, L. M. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju L. M. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros L. M. skirtini įpareigojimai – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), bei bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė L. M. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Teismo vertinimu baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, būtų sunkiai įgyvendinamas, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė vertintina kaip perteklinė ir kaltinamajam neskiriama.
Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. L. M. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį (sutuoktinę), kuri yra pakartotinė prieš V. M.. Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti L. M. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per pirmus 10 paskirtos laisvės apribojimo bausmės mėnesių.
IV. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
V. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 82-84). Teisiamojo posėdžio metu V. M. nurodė, jog ji nepalaiko pateikto civilinio ieškinio ir jo atsisako. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas civilinį ieškinį atmeta.
2025 m. vasario 4 d. nutarimu (2 t., b. l. 70-71) L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M., paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (2 CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 10 mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. M. – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 2 laikmenomis (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.