Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. yra kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio 9 d. telefonu pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai, kad T. K. muša mažametį D. K. sūnų. Komisija, atlikusi tyrimą, apklausė mažamečio lankomos grupės darželyje auklėtoją O. Š., darželio direktorę Birutę Remeikienę bei mažamečio vaiko motiną J. K. ir tokiu būdu D. K. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip viešai jį apšmeižė, apkaltinęs T. K. nusikalstamos veikos padarymu prieš mažametį, tai padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 1d..

Kaltinamasis D. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-10-09 jis buvo pakviestas į Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių duoti paaiškinimus, nes vyksta santuokos nutraukimo byla. Jis kalbėjosi su skyriaus vedėja, jai papasakojo apie problemas dėl bendravimo su savo vaikais. Skyriaus vedėja jam pasakė, kokį darželį lanko sūnus ir jis nuvyko pas sūnų į darželį. Kalbantis su sūnumi, sūnus jam pasakė, kad Tomas kartais jį baudžia, , sakė, kad „gavo lupti“, buvo pastatytas į kampą. Po pasimatymo su sūnumi, jis važiavo atgal į Šiaulius ir važiuodamas paskambino vaiko teisių skyriaus vedėjai ir jai pranešė, ką jam pasakė sūnus. Daugiau niekam apie šį faktą nepranešė, nekalbėjo su niekuo apie tai. Prašo išteisinti, nes jokio nusikaltimo nepadarė.

Liudytoja E. L. parodė, kad ji dirba Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. 2013 m. spalio mėnesį gavo teismo pranešimą dėl išvadpos pateikimo santuokos nutraukimo byloje. Ji bendravo su J. K. ir su D. K.. Po pokalbio su D. K., jis pasakė, kad eis aplankyti vaiko darželyje. Tos pačios dienos vakare D. K. paskambino ir jai pasakė, kad jo sūnus D. K. yra mušamas dabartinio J. K. sugyventinio. Sekančią dieną ji nuvyko į darželį, kurį lanko D. K.. Pasikalbėjo su mažamečiu D. K., kuris pasakė, kad su T. K. sutaria gerai, T. K. jo neskriaudžia. Taip pat pakvietė T. K. paaiškinti dėl smurto naudojimo, kuris neigė vartojęs smurtą.

Liudytoja O. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji yra darželio grupės, kurią lanko D. K., auklėtoja. Į grupę buvo atėjusi vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, kuri pranešė, jog prieš mažametį D. K. yra šeimoje smurtaujama. Ji pasikalbėjo su mažamečiu, taip pat su ja. 2013-10-09 pas mažametį D. K. buvo atėjęs jo tėvas, jie kalbėjosi rūbinėje, pokalbio ji negirdėjo. Mažametis D. K. nėra sakęs apie smurtą šeimoje, nėra pati mačiusi su smurto žymėmis D. K..

Liudytoja B. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į darželį atvyko VTAS vedėja ir pranešė, jog turi žinių, kad yra smurtaujama mažamečio D. K. naujoje šeimoje. Vedėja pasikalbėjo su mažamečiu, vėliau buvo surašytas aktas. Vedėja jokių pavardžių nenurodė.

Liudytojas J. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iš vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos sužinojo, kad D. K. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių, nes jos gyvenimo draugas T. K. smurtauja prieš mažametį D. K.. Smurto prieš mažametį T. K. nenaudoja, nėra jo niekada mušęs.

Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-10-10 ištyręs D. K. pranešimą, kad jo mažametis sūnus D. K. yra mušamas T. K., surašė aktą Nr. 69, kuriame nurodyta, kad buvo apklaustas mažametis D. K., grupės auklėtoja ir darželio direktoriaus pavaduotoja, tačiau duomenų apie smurtą šeimoje negauta(b.l.4).

Lietuvos Respublikos BK 154 str. reglamentuoja šmeižimo sudėtį. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-219/2013). Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija - tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-545/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl D. K. kreipimasis vaiko teisių apsaugos skyrių dėl jo pažeistų teisių gynimo nelaikytinas informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, byloje nenustatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis objektyviosios pusės požymis – informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims.

Esant šioms aplinkybėms, D. K. išteisintinas pagal LR BK 154 str. 1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens įžeidimą. Įžeidimas, tai tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima. Kaltinamasis D. K. parodė, jog jis kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl smurto prieš jo mažametį sūnų, iš jo sužinojęs, kad prieš mažametį yra smurtaujama. Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo D. K. veiksmai buvo ne viešai žodžiu užgauliai pažeminti žmogų, o kreipimasis į kompetentingą instituciją dėl tyrimo atlikimo. Kaltinamojo D. K. veikoje nėra subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymio-tiesioginės tyčios, todėl jis išteisintinas pagal LR BK 155 str. 1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(BPK 3 str. 1d. 1p.).

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys kaltinamajam D. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes D. K. yra išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 1d.(BPK 115 str. 3d.). Iš T. K. priteistina 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti D. K. naudai(BPK 105 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.str. teismas

nusprendė:

Kaltinamąjį D. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 1d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš T. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt proceso išlaidų D. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.