Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenis neskelbtini) mirė pareiškėjos Z. K. sutuoktinis A. K.. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja ir palikėjas gyvendami santuokoje, (duomenis neskelbtini) įsigijo būtą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esantį adresu (duomenis neskelbtini). Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje butas su rūsiu, esantis (duomenis neskelbtini), unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), įregistruotas Z. K. vardu, tačiau šį butą ji įgijo gyvendama santuokoje, todėl šis butas yra jos ir jos mirusiojo sutuoktinio A. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Po (duomenis neskelbtini) sutuoktinio mirties, Z. K. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu; pareiškėja po sutuoktinio mirties prižiūrėjo butą (duomenis neskelbtini), mokėjo visus mokesčius. Byloje nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Z. K. yra mirusiojo įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos A. T. nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po A. K. mirties Z. K. per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Z. K. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui A. K., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K., gim. (duomenis neskelbtini), mirties (duomenis neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenis neskelbtini), unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai Z. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.