Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAUNO ARENA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5271-1126/2023 pagal ieškovų N. M. ir N. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KAUNO ARENA“ dėl įpareigojimo įleisti į Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Žalgirio krepšinio centras“, viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai N. M. ir N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „KAUNO ARENA“ įleisti juos į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus (toliau – „Žalgirio“ arena) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje.

2. Ieškovai nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, gimę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pilietybę ieškovai įgijo 2013 m. vasario 1 d. Ieškovai gerai žinomi (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) krepšinio sirgaliai. Jie priėmė sprendimą tapti (duomenys neskelbtini) piliečiais ne tik dėl to, jog yra gimę (duomenys neskelbtini), bet ir dėl to, jog ypatingai myli (duomenys neskelbtini) krepšinį ir sportą, yra (duomenys neskelbtini) patriotai, savo ateitį bei visą socialinį gyvenimą sieją su (duomenys neskelbtini). Ieškovai viešajame gyvenime yra žinomi kaip „(duomenys neskelbtini)“. Šiai dienai terminas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dažniausiai yra siejamas su ieškovais bei (duomenys neskelbtini) tautos bičiulyste, draugyste, bendryste. Ieškovai ženklu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žymi ir tam tikrą produkciją, kaip antai, alų, sūrį. Ieškovai (duomenys neskelbtini) yra įsteigę juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), kuris internetu prekiauja įvairia krepšinio sirgalių, laisvalaikio atributika, apranga. „Žalgirio“ arenoje „namų“ krepšinio varžybas žaidžia Kauno Žalgirio krepšinio komanda (toliau – KK Žalgiris). „Žalgirio“ arena nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, t. y. „Žalgirio“ arena yra ne privatus, bet viešasis turtas. Savivaldybė „Žalgirio“ areną koncesijos sutarties pagrindu yra perdavusi valdyti atsakovei. Atsakovė, sutarties pagrindu yra perėmusi savivaldybės turtą siekiant teikti visuomenei viešąsias paslaugas. 2013 m. kovo 7 d. vyko Euroleague Properties S.A. (toliau – Eurolyga) organizuojamo prestižiškiausio Europos klubinio krepšinio turnyro Eurolygos rungtynės tarp KK Žalgiris ir Madrido „Real“ komandų. Eurolygos rungtynes „Žalgirio“ arenoje stebėjo ir ieškovai. Eurolygos rungtynes laimėjo Madrido „Real“ krepšinio komanda rezultatu 105:104. Po minėtų Eurolygos rungtynių, „Žalgirio“ arenos prieigose tarp ieškovo N. M. ir Madrido „Real“ krepšininko R. F. įvyko konfliktas. Dėl šio konflikto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu N. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas). Ieškovui N. M. buvo skirta 1 300 Lt (376,51 Eur) bauda. N. M. gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, baudžiamajame įsakyme nustatytu laiku sumokėjo jam skirtą baudą. Kadangi ieškovas N. M. padarė nesunkų nusikaltimą, jam BK 97 straipsnio pagrindu teistumas pasibaigė praėjus 3 (trejų) metų terminui nuo paskirtos bausmės, šiuo atveju – baudos, sumokėjimo. Baudą N. M. sumokėjo 2013 m., jo teistumas pasibaigė 2016 m. gegužės mėn. Nuo pastarosios dienos N. M. yra laikomas neteistu asmeniu. N. M. nebuvo nuteistas ir baudžiamojoje byloje jis dalyvavo kaip liudytojas. Eurolygos disciplininis teisėjas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu, už tai, kad KK Žalgiris neužtikrino Madrido „Real“ krepšininkų saugumo, buvo nubaustas 25,000 Eur bauda. Dar iki baudžiamojo įsakymo priėmimo, t. y. 2013 m. kovo 19 d., Eurolygos varžybų organizatorius, Euroleague Properties S.A., nusprendė, jog abu ieškovai neturi teisės patekti į bet kurias Eurolygos bei Eurocup krepšinio varžybas. Kaip nurodoma Eurolygos 2013 m. kovo 15 d. sprendime, kuriame cituojamas 2013 m. kovo 9 d. KK Žalgiris direktorės A. Z. pranešimas, broliai M. dėl 2013 m. kovo 7 d. įvykio visą gyvenimą nebebus įleidžiami į „Žalgirio“ areną. KK Žalgiris nėra ir nebuvo „Žalgirio“ arenos valdytojas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu KK Žalgiris direktorė Eurolygai nurodė, kad abu broliai M. visą gyvenimą nebebus įleidžiami į „Žalgirio“ areną. Ieškovai neturi jokio oficialaus pranešimo, ar sprendimo, pagal kurį „Žalgirio“ arenos valdytojas būtų nusprendęs ieškovų nebeįleisti į „Žalgirio“ areną. Šie sprendimai buvo priimti dar iki baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo ir priimti abiejų brolių M. atžvilgiu, nors baudžiamuoju įsakymu nuteistas buvo tik N. M.. 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovai iš dalies savo iniciatyva ir VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ prašymu atlygino su atsakove susijusiam asmeniui, VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, jo sumokėta baudą Euroleague Properties S.A. Šiuo metu, abu ieškovai negali patekti į Eurolygos organizuojamas rungtynes. Abu ieškovai apskritai negali patekti į „Žalgirio“ areną net ir tuo metu, kai nėra vykdomos Eurolygos rungtynės. Ieškovai įrodinėja, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo riboja ieškovų saviraiškos laisvę ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, ieškovai nebegali naudotis teise laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Atsakovė taiko kolektyvinę atsakomybę ieškovams be jokio teisinio pagrindo, nes ieškovo N. M. teistumas yra pasibaigęs ir „Žalgirio“ arenos lankytojų elgesio taisyklės (toliau – Taisyklės) negali riboti asmens teisių, laisvių daugiau nei reikalinga viešajai tvarkai, saugumui užtikrinti.

3. Atsakovė UAB „KAUNO ARENA“ su pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad „Žalgirio“ arena yra valdomi 2010 m. sausio 18 d. koncesijos sutarties Nr. 0118 „Dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo“, sudarytos tarp suteikiančiosios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos ir koncesininko VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, pagrindu. Atsakovė yra specialiai koncesijai įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo, kuris yra koncesininko kontroliuojamas visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį, turintis teises ir pareigas, reikalingas su koncesijos įgyvendinimu susijusiems veiksmams atlikti. „Žalgirio“ arenoje per metus vidutiniškai surengiama 110 renginių, sulaukiama apie 600 000 žiūrovų. Eurolygos rungtynėse būna užpildoma visa „Žalgirio“ arena – rungtynes gyvai stebi apie 15 000 žiūrovų. „Žalgirio“ arenoje yra skiriamas ypatingas dėmesys saugumui, turint omenyje, kad dėl ypatingai didelio žiūrovų srauto, tai užtikrinti yra labai sunku. Tam tikslui įgyvendinti, yra, be kita ko, vadovaujamasi viešai skelbiamomis Taisyklėmis, kuriose yra numatytos patekimo į „Žalgirio“ areną sąlygos bei svarbiausia – aiškiai pažymima, kad asmenys, nesilaikantys šių taisyklių, į „Žalgirio“ areną neįleidžiami arba šalinami iš arenos be atskiro įspėjimo. 2013 m. kovo 7 d., iškart po Euroleague Properties S.A. organizuojamų rungtynių tarp KK Žalgirio ir Madrido „Real“ krepšinio komandų, ieškovai, būdami neblaivūs, „Žalgirio“ arenos patalpose brutaliai užpuolė Madrido „Real“ komandos žaidėją R. F. ir Madrido „Real“ komandos apsaugos darbuotoją J. M. A., kurie pasibaigus rungtynėms ėjo link komandos autobuso. Ieškovas N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie išėjimo iš „Žalgirio“ arenos į automobilių stovėjimo aikštelę, kumščiu smogė Madrido „Real“ komandos žaidėjui R. F. į galvos sritį, ko pasėkoje sulaužė ausines. Madrido „Real“ komandos apsaugos darbuotojui J. M. A. sugriebus ieškovą N. M. už nugaros, ieškovas N. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė Madrido „Real“ komandos apsaugos darbuotoją J. M. A. už kaklo, tuo tarpu N. M. vieną kartą alkūne smogė J. M. A. į veido sritį, o N. M. – vieną kartą ranka į veido sritį. 2013 m. kovo 15 d. Eurolygos drausmės teisėjo priimto sprendimo 16 punkte nurodoma, kad „kitą dieną po agresijos, J. M. A. buvo paguldytas į skubios pagalbos skyrių, jam buvo diagnozuotas „šonkaulio lūžis ir trauma“, o šiam teiginiui pagrįsti buvo pridėta medicininė išvada“. Įvykis sulaukė didelio atgarsio tiek (duomenys neskelbtini), tiek užsienio žiniasklaidoje, sukėlė didelę žalą tiek „Žalgirio“ arenai. Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui dėl šio ieškovų elgesio, grėsė tokios sankcijos: bauda nuo 10 001 Eur iki 100 000 Eur, rungtynių arba, jei taikoma, etapo pralaimėjimas, komandos turnyrinės lentelės taškų atėmimas, laikina diskvalifikacija iš varžybų vienam sezonui arba daugiausiai trims sezonams iš eilės, nuolatinis diskvalifikavimas iš varžybų, arenos uždarymas trims ar daugiau rungtynių arba laikotarpiui nuo vieno iki dviejų mėnesių, rungtynių pakartojimas neutralioje arenoje arba už uždarų durų, rungtynės, žaidžiamos „už uždarų durų“ (be žiūrovų). Eurolygos drausmės teisėjo 2013 m. kovo 15 d. sprendimu Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui buvo skirta 25 000 Eur piniginė bauda, t. y. 25 procentai maksimalios baudos. Minėto sprendimo 49 punkte nurodoma, kad drausmės teisėjas ilgai dvejojo prieš priimdamas galutinį sprendimą ir pasirinko neskirti nieko daugiau, tik baudą. Nurodoma, kad tai tik dėl „Žalgirio“ įsipareigojimo imtis visų reikiamų priemonių, kad toks incidentas nepasikartotų, Drausmės teisėjas nusprendė suteikti šiai komandai dar vieną šansą. Jei panašus įvykis pasikartos, bus rimtai svarstoma skirti kitas sankcijas. Taip pat minėtame sprendime nurodomi „Žalgirio“ įsipareigojimai imtis visų reikiamų priemonių, kad toks incidentas nepasikartotų, t. y. broliai M. nebebus įleidžiami į „Žalgirio“ areną ir šis draudimas jiems galios iki gyvos galvos ir „Žalgirio“ klubas, bendradarbiaudamas su „Žalgirio“ arenos apsaugos skyriumi, ketina imtis papildomų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio galimo incidento. Bus įrengtas atskiras įėjimas, skirtas svečių krepšinio komandai. Jis bus atskirtas apsaugine tvora ir bus skiriami papildomi apsaugos darbuotojai tarp autobuso ir įėjimo į areną. Minėto sprendimo 46 punkte, sunkinančiomis aplinkybėmis, be kita ko, įvardijama tai, kad du agresoriai buvo apsvaigę nuo alkoholio, o išpuolis buvo ypač žiaurus. J. M. A. buvo sužeistas ir neabejotina, kad dviem nukentėjusiems asmenims prireiks atsigauti po šio incidento. Jei ne operatyvus J. M. A. įsikišimas, R. F. galėjo nuketėti rimčiau, jo sezonui (karjerai?) galėjo kilti pavojus. Be jokios abejonės tai turėjo neigiamą įtaką jo komandai ir jos sezono rezultatams. Akivaizdu, kad Kauno „Žalgirio“ patvirtinimas, kad broliams M. daugiau nebus leista patekti į „Žalgirio“ areną, buvo vienas esminių kriterijų, lėmusių sąlyginai „minimalios“ sankcijos skyrimą, išvengiant sportinio pobūdžio sankcijų. Eurolyga 2013 m. kovo 15 d. išplatino viešą pranešimą, kuriame pranešė, kad nusprendė iki gyvos galvos uždrausti agresoriams, broliams N. ir N. M., patekti į bet kokius tiesiogiai bendrovės organizuojamus renginius, įskaitant „Turkish Airlines“ Eurolygos ir Europos taurės rungtynes. Euroleague Basketball kartu su tarptautinėmis krepšinio suinteresuotosiomis šalimis tirs komunikacijos ir draudimų vykdymo sistemą kitose varžybose. Lygiagrečiai rekomenduos uždrausti agresoriams dalyvauti visuose krepšinio renginiuose, įskaitant klubų ir rinktinių rungtynes. Pačių ieškovų viešas elgesys bei viešai deklaruojami pareiškimai, susiję su šiuo įvykiu, patvirtina, kad jie anaiptol nesigaili įvykdę išpuolį, kad šis įvykis nebuvo atsitiktinis. Priešingai, ieškovai socialiniuose tinkluose bei visuomenės informavimo priemonėse nuolat skelbia pašiepiančio turinio žinutes, įvairius šaržus, rengia įvairias akcijas, siekdami pašiepti užpultą tuometinį Madrindo „Real“ žaidėją R. F. ir tuo pačiu didžiuodamiesi savo įvykdytu užpuolimu. Kitaip tariant, ieškovai, pasinaudodami šiuo savo įvykdytu išpuoliu, kuria savo žinomumą visuomenėje bei populiarina prekinį ženklą „(duomenys neskelbtini)“, kuris naudojamas komerciniais tikslais. Vienas iš ieškovų N. M. ant savo kūno yra pasidaręs tatuiruotę, skirtą jo įvykdytam išpuoliui įamžinti. N. M. išsitatuiravo jo sumuštą tuometinį Madrido „Real“ komandos krepšininką R. F., kuris pavaizduotas ašarojantis, gaunantis į veidą ir krūtinę iš didžiulės bokso pirštinės, o kūno piešinį vainikuoja angliškas užrašas „Don‘t cry, R.!“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Neverk, R.!“. Ieškovai (duomenys neskelbtini) esančiame bare, vyrų tualete pakabino įrėmintas nuotraukas su Madrido „Real“ žaidėjo R. F. šaržu bei nufotografuotomis brolių tatuiruotėmis – jose pavaizduotas R. F., gaunantis bokso pirštine per veidą. „Neverk R., būk laimingas“, – skelbia sarkastiškas užrašas. Šis ieškovų „performansas“ taip pat buvo paskelbtas žiniasklaidoje, pavyzdžiui, straipsnyje pavadinimu „Broliai M. išsišaipė iš R. F. – tualete iškabino ispano šaržus“. Ieškovas N. M., kuris teigia nesantis susijęs su jo brolio įvykdytu išpuoliu, savo socialiniame tinkle „Facebook“ yra itin aktyvus skelbdamas R. F. žeminančias žinutes, įvairius šaržus bei tokiu būdu ne tik didžiuojasi brolio įvykdytu išpuoliu prieš R. F., tačiau taip pat skatina smurtą ir niekina smurto aukas. Beje, beveik kiekvienų metų kovo 7 d. yra paskelbiami įvairūs šaržai bei žeminančio pobūdžio pranešimai R. F. atžvilgiu, t. y. tokiu būdu tarsi „švenčiant“ 2013 m. kovo 7 d. įvykdyto išpuolio „gimtadienį“.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad „Žalgirio“ areną 2010 m. sausio 18 d. koncesijos sutarties Nr. 0118 „Dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo“ pagrindu yra perdavusi naudoti ir valdyti koncesininkui VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas. Koncesininkas yra įsteigęs juridinį asmenį specialiai koncesijai įgyvendinti – atsakovę šioje byloje UAB „KAUNO ARENA“, turinčią teises ir pareigas, reikalingas su koncesijos įgyvendinimu susijusiems veiksmams atlikti. Ieškovai siekia patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą ne tik į „Žalgirio“ arenoje vykstančius renginius, tačiau ir tuo metu, kai renginiai nevyksta. Tvarkos bei saugumo „Žalgirio“ arenoje užtikrinimo būdų pasirinkimas yra išimtinai atsakovės prerogatyva, t. y. atsakovė turi išimtinę teisę nuspręsti, kokių saugumo priemonių imtis, tame tarpe ir kokių asmenų neįleisti į „Žalgirio“ areną. Ieškinyje nėra pagrindžiama, kokiu pagrindu ieškovams turėtų būti taikomos išimtys ir jų atžvilgiu netaikomos Taisyklės, kurios taikomos visiems besilankantiems „Žalgirio“ arenoje vykstančiuose renginiuose asmenims. Taisyklių netaikymas ieškovų atžvilgiu ir sukurtų diskriminacinę situaciją, kai ieškovai, nesant jokių objektyviai pateisinančių priežasčių, būtų išskirti iš visų „Žalgirio“ arenos lankytojų. „Žalgirio“ arena yra didžiausia multifunkcinė arena Baltijos šalyse bei atsižvelgiant į „Žalgirio“ arenoje vykstančių renginių masiškumą, akivaizdu, kad tvarkos ir saugumo užtikrinimas „Žalgirio“ arenoje yra prioritetinis ir negali būti ribojamas. Saugumo užtikrinimas yra atsakovės pareiga, o saugumo priemonių pasirinkime atsakovė nėra ribojama, be to, „Žalgirio“ arenos pastate atsakovė vykdo savarankišką ūkinę veiklą. Ieškinio patenkinimas prieštarautų koncesijos sutarties nuostatoms, susijusioms su tvarkos ir saugumo užtikrinimu, o taip pat neteisėtai apribotų atsakovės vykdomos ūkinės veiklos savarankiškumą.

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ bei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Tretieji asmenys taip pat nurodė, kad tam, kad galėtų būti taikomas prevencinio ieškinio institutas turi būti nustatytos tam tikros įstatyme numatytos sąlygos. Ieškovai neįvardino savo ginamos daiktinės teisės, neįrodė nei esamos, nei būsimos žalos, nei atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant ieškovų siekio apginti daiktines teises, neegzistuoja viena iš prevencinio ieškinio pareiškimo sąlygų. Ieškovai neįrodė, kad atsakovė turi teisinę pareigą įleisti ieškovus į „Žalgirio“ arenos pastatą. Ieškovai neįrodė, kad atsakovė neturi teisės spręsti dėl „Žalgirio“ arenos saugumo ar, kad atsakovė neturi kompetencijos ar teisės nuspręsti dėl priemonių saugumo užtikrinimui (be kita ko, ar įleisti vieną ar kitą lankytoją, ar neįleisti). Nesant atsakovės pareigos įleisti ieškovus į areną, negalima daryti išvados apie neteisėtus atsakovės veiksmus. Ieškovai neįrodė nei realios, nei potencialios žalos, kuri galėtų jiems kilti dėl to, kad jie nebus įleidžiami į „Žalgirio“ arenos pastatą. Ieškovai siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę įleisti ieškovus į „Žalgirio“ arenos pastatą, tačiau toks ieškovų siekis neatitinka prevencinio ieškinio tikslų ir paskirties bei prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (nėra siekio apginti daiktines teises). Ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio paskirties ir tikslo. Ieškovai neįrodė neteisėto jų saviraiškos laivės ribojimo. Pasisakant dėl ieškovų įvardijamos jų diskriminacijos, ieškovai neįvardino nei vieno iš šių pagrindų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo UAB „KAUNO ARENA“, ieškovams įsigijus bilietus (abonentus) (jeigu egzistuoja tokia vartotojams taikoma patekimo į patalpas sąlyga) sporto renginių žiūrovų, sveikatingumo ar aptarnavimo paslaugų teikėjų klientų arba kitų Kauno „Žalgirio“ arenos lankytojų teisėmis įleisti į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovus N. M. ir N. M.; išaiškino atsakovei, kad šiuo sprendimu nėra keičiami jokie „Žalgirio“ arenos lankytojų elgesio taisyklių punktai ar ribojama jos pareiga atsisakyti įleisti į „Žalgirio“ arenos patalpas asmenis, kuriuos renginių (varžybų) organizatoriai paskelbė nepageidaujamais; ieškovų naudai iš atsakovės priteista 5 688,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 6,64 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė dėl 2013 m. kovo 7 d. kilusio incidento „Žalgirio“ arenos patalpose neterminuotai atsisako įleisti ieškovus į visas valdomas atsakovės patalpas „Žalgirio“ arenoje, nepriklausomai nuo organizuojamo renginio pobūdžio, patalpų paskirties, ieškovų tikslus apibūdinančių ar kitų aplinkybių. Sprendimas nėra įtvirtintas atsakovės įsakymu, posėdžio protokolu ar pan. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį teismas byloje turėjo atsakyti į klausimus: 1) ar ieškovė turi ginčijamą teisę (atsisakyti įleisti į „Žalgirio“ arenos patalpas); 2) ar savo teise naudojasi nepažeisdama įstatymų, teisėtų kitų asmenų interesų; 3) ar ieškovai turi teisę patekti į „Žalgirio“ arenos patalpas; 4) ar šios bylos aplinkybių kontekste egzistuoja sąlygos, kuriomis ši ieškovų teisė gali būti ribojama.

8. Teismas nesutiko su atsakovės aiškinimu, kad pateiktas ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų: prevencinio ieškinio objektas, pirmiausia, yra neteisėti veiksmai, kurių pasėkoje daroma ar gali atsirasti žala. Teismas vertino, kad ieškovai nepatiria realios turtinės žalos, kadangi turi visas galimybes pasinaudoti įstatymuose nustatytais būdais jos išvengti arba gauti kompensaciją, atsižvelgiant į galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 623, kuriuo buvo patvirtintos Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklės, 13.3 papunktį ir 16 punktą. Vis dėl to, atsižvelgęs į ieškovų pažeistos teisės turinį, teismas sprendė, kad egzistuoja realus pavojus, jog ieškovams yra daroma neturtinė žala, nes yra ribojama jų saviraiškos laisvė, jiems nėra sudaromos lygios teisės patekti į „Žalgirio“ arenos patalpose organizuojamus renginius, jie priversti savo teises ginti teisminiu keliu.

9. Teismas įvertinęs koncesijos sutarties sąlygas, laikė nustatytu, kad atsakovės teisės ir pareigos turi būti vykdomos, nepažeidžiant koncesijos sutartyje numatytų koncesininko įsipareigojimų (kuriuos faktiškai vykdo atsakovė). Tai taip pat reiškia, kad atsakovės teisė, laisvai pasirinkti savo veiklos įvykdymo būdus ir priemonės, yra ribojama pareiga užtikrinti koncesijos sutarties laikymąsi. Taigi, atsakovės teisės atsisakyti įleisti klientus į savo valdomas patalpas, kuria su nedideliais ribojimais paprastai disponuoja tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys, ribojimai neatsiejami nuo jos veiklos specifikos. Atsakovės sukūrimą, o tuo pačiu jos dabartinės vykdomos veiklos specifiką nulėmė įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas, vykdant viešų (masinių) renginių organizavimą, užtikrinant žiūrovų apsaugą, suteikiant tinkamas ir saugias patalpas ir pan. Minėta, kad veiklą atsakovė vykdo pagal jos įstatus, kurie įpareigoja ją atsižvelgti į koncesijos sutartį bei jos tikslus, todėl atsakovės paskirtis, pirmiausia, yra tenkinti viešuosius interesus.

10. Teismas vertino, kad atsakovės įvardinta vykdoma ūkinė-komercinė veikla (kaip ją aiškino atsakovė) nėra pagrindinė ir turi būti aiškinama viešųjų paslaugų teikimo kontekste. Atsakovės teiginiai, jog „Žalgirio“ arenoje teikiamos ne viešosios paslaugos, o vykdoma tik ūkinė-komercinė veikla (išskiriant renginių organizavimą) yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės atveju, jos vykdoma pagrindinė veikla ir yra viešųjų paslaugų tiekimas. Atsakovė organizuoja sporto varžybas, kurie pagal galiojančio Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau tekste – SĮ) 2 straipsnio 27 definicinę normą laikomos viešais renginiais, kuriais populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi. Sporto renginiams yra būdingas visuotinis prieinamumas, naudingumas visuomenei. Nors siekiant patekti į sporto renginį organizatorių gali būti nustatomi papildomi reikalavimai (kaip tai nustatyta Taisyklėse), taip pat nors jos nepasižymi prieinamumo neišsenkamumu (t. y. vietų skaičius žiūrovų salėje yra ribotas), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo jas kvalifikuoti tik kaip privataus juridinio asmens komercinę veiklą. Komercinis pelningumas nėra būtinasis atsakovės organizuojamų renginių požymis, o bilietų pardavimo komercinės sąlygos (tokios kaip kaina, pardavimo terminai, apmokėjimo sąlygos ir pan.) priklauso nuo renginio organizatorių valios. Įstatymas neriboja asmens teisės pasirinkti ir stebėti viešą sporto renginį, o SĮ 3 straipsnis apibrėžia tokius sporto veiklos principus kaip lygiateisiškumas, sporto renginių saugumas, antidopingo, manipuliavimo aukšto meistriškumo sporto varžybomis draudimo, sporto veiklos nepertraukiamumo, asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo, o 7 punktas kaip vieną iš sporto veiklos principų apibrėžia visuomenės skatinimą dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.

11. Atsakovės atstovės teiginiai, kad „Žalgirio“ arena nėra vieša vieta yra paneigta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir teisės aktų analize. Jau Eurolygos drausmės teisėjo 2013 m. kovo 15 d. sprendime byloje Nr. 30/2012-2013, vieta, kurioje įvyko įvykis, įvardijama kaip vieša. Kauno „Žalgirio“ arena atitinka viešosios vietos požymius: 1) ji yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ir priklauso nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei; 2) valdoma koncesijos sutarties, įpareigojančiu atsakovę teikti viešąsias paslaugas pagrindu; 3) jos paskirtis – organizuojami žmonių susibūrimai; 4) į ją turi teisę patekti visi asmenys, kurie atitinka elgesio reikalavimus: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, bei yra sumokėję už visiems laisvai prieinamą bilietą. Organizuodama viešas sporto rungtynes ir parduodama bilietus, koncertus ir pan., ieškovė yra saistoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu paslaugų teikėjo ir kliento santykiu, kurie reiškia paslaugų teikėjo pareigą suteikti paslaugas įvykdžius kliento pareigą sumokėti. Taip pat asmenys, įsigiję bilietus į renginius, laikytini vartotojais – jie yra fiziniai asmenys, kurie įsigyja paslaugas, kurios įsigyjamos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, paslaugas teikia atsakovė, kuri yra verslininkas. Šiuo atveju vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

12. Vienas iš atsakovės vidaus teisės aktų, kurio paskirtis užtikrinti atsakovės teikiamų paslaugų kokybę ir lankytojų saugumą yra Taisyklės, kurios viešai skelbiamos internetiniame puslapyje www.zalgirioarena.lt. Šiose taisyklėse atsakovė numatė tokius atvejus (išskirta teismo) kuomet lankytojai nėra įleidžiami į „Žalgirio“ areną: 1) lankytojai kurie kelia grėsmę saugumui; 2) atsisakantys apsaugos darbuotojų patikrinimo; 3) apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų ir / ar psichotropinių ar narkotinių medžiagų; 4) kurie renginių organizatorių yra paskelbti kaip nepageidaujami; 5) įvykdę ar įtariami įvykdę viešosios tvarkos pažeidimus, bausti už chuliganišką elgesį ar įvykdę / įtariami bet kokiuose nusikaltimuose, įvykdytuose „Žalgirio“ arenoje ar jos prieigose.

13. Atsižvelgęs į CK 6.716 straipsnio 1 dalį, CK 6.228¹³ straipsnį, ieškovės teisę atsisakyti įleisti į viešą renginį asmenį (bei suteikti jam paslaugas už kurias jau apmokėta), teismas aiškino kompleksiškai, atsižvelgdamas į pačios atsakovės numatytų nepageidaujamų elgesio atvejų, kurių siekiama išvengti „Žalgirio“ arenoje ir jos prieigose, sąrašą. Teismas vertino, kad kitoks aiškinimas reikštų, jog viešosios paslaugos teikėjo teisė laisvai pasirinkti savo veiklos įvykdymo būdus ir priemonės nebėra ribojama koncesijos sutarties tikslo ir vartotojo teisių apsaugos. Taisyklės apibrėžia tokius draudžiamo „Žalgirio“ arenoje elgesio atvejus: mėtyti įvairius daiktus į tribūnas, salę, žaidimų aikštelę bei kitokiais būdais trikdyti normalią renginių eigą, deginti ugnį, leisti fejerverkus, raketas, dūmų miltelius, dūmų bombas ar kitokią pirotechniką, bet kokie komercinio / reklaminio turinio arba kenksmingo, agresyvaus, agituojančio, politinio, rasistinio ar religinio pobūdžio plakatai, apranga ir pan., elgtis tokiu būdu, kuris aplinkinių gali būti suprastas kaip provokuojantis, grasinantis, diskriminacinis arba įžeidžiantis, kelti bet kokią grėsmę savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ar saugumui, bet kokiu būdu kenkti kitiems, lipti ant tam neskirtų konstrukcijų ar įrenginių (fasadai, pertvaros, sienos, tvoros, užtvaros, apšvietimo stulpai, kamerų platformos, stogai ir pan.), sporto renginių metu vaikščioti žaidimo aikštėje, įeiti į tarnybines patalpas ar uždaras lankytojams teritorijas, trukdyti ar riboti patalpų plotą, skirtą „Žalgirio“ arenos lankytojų, personalo, renginių dalyvių įėjimui ir išėjimui, taip pat evakuaciniam žiūrovų išėjimui, stovėti ir / ar sėdėti ant laiptų žiūrovų tribūnose, trukdyti ir riboti vietas, skirtas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui, piešti, rašyti, dažyti arba tvirtinti bet kokius elementus bei įrenginius; lipti ir stovėti ant kėdžių ir/ar jų rėmų, šiukšlinti. Taigi, atsakovės atsisakymas suteikti paslaugas ieškovams gali būti laikomas teisėtu, tik nustačius, kad jis yra grindžiamas padidėjusios aukščiau nurodytų veiksmų rizikos įvertinimu. Byloje nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad atsakovės pareiga užtikrinti saugumą, negali būti įgyvendinama paneigiant visuomenės ir jos narių teisę dalyvauti renginiuose įsigijus bilietą ir įvykdžius kitas patekimo sąlygas.

14. Teismas nustatė, kad „Žalgirio“ arenos patalpose abu ieškovai atliko agresyvius veiksmus dėl kurių nukentėjo Madrido „Real“ žaidėjas R. F. ir lydintis asmuo J. M. A., todėl jie formaliai atitinka (teismo išskirtus) Taisyklių 1 ir 5 punktus. Kitą vertus atsakovės atsisakymas įleisti negali būti grindžiamas sankcijos taikymu ieškovams ir gali būti grindžiamas tik tikslu suteikti saugias ir tinkamos kokybės paslaugas visiems žiūrovams. Kaip minėta, ieškovė atsisakymą įleisti gali grįsti padidėjusia grėsmę saugumui ir tik įvertinusi padidėjusią nepageidaujamų veiksmų riziką būnant ieškovams „Žalgirio“ arenos patalpose. Pačios atsakovės atstovo teigimu, apsaugos priemonės, taikomos po 2013 m. kovo 7 d. įvykusio įvykio, pasikeitė, buvo sugriežtinta svečių komandos ir ją lydinčių asmenų apsauga. Teikiant parodymus teisme, N. M. nurodė, kad jie dėl įvykio labai gailisi, dėjo visas pastangas susitaikyti. Jau daugiau kaip devynis metus ieškovai nevartoja alkoholio ir propaguoja keliones, (duomenys neskelbtini) draugystę, susitaikė su R. F., jų gyvenimas galbūt kitoks, bet tai jų gyvenimas, padeda vaikų namams, patys yra našlaičiai, žino kas yra gyvenimas, gyvena (duomenys neskelbtini) nes tai jų sapnas būti arti „Žalgirio“. Tai, kad ieškovai nebevartoja alkoholio daugiau kaip devynis metus patvirtino ir liudytojas V. M.. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nuo 2013 m. ieškovai būtų padarę panašių viešosios tvarkos pažeidimų ar toks elgesys pasikartotų, o aptartais šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad yra pasikeitusios faktinės aplinkybės leidžiančios konstatuoti sumažėjusią nepageidaujamų veiksmų „Žalgirio“ arenoje riziką.

15. Teismas taip pat nustatė, kad joks realus padidėjusio nepageidaujamo elgesio rizikos vertinimas ieškovų atžvilgiu iš viso nebuvo atliekamas – atsakovė paprasčiausiai priėmė ilgalaikį sprendimą neleisti patekti į visus „Žalgirio“ arenos valdomus pastatus, t. y. atsisakė suteikti paslaugą asmenims, kurie sumokėjo už ją. Toks atsisakymas taikomas nepriklausomai nuo organizuojamų renginių pobūdžio ir tikslo, ieškovų patekimo tikslo, patalpų į kurias įleidžiami klientai (lankytojai, žiūrovai) paskirties, nevertinant kitų aplinkybių (pvz. laiko tarpo, kuris praėjo nuo padaryto pažeidimo), teigiamo ieškovų elgesio tiek pakliūvant į „Žalgirio“ arenos patalpas, tiek (esant galimybei) per laikotarpį nuo 2013 m. kovo mėn., aplinkybių, kuriomis buvo padarytas pažeidimas (įskaitant pačios „Žalgirio“ arenos kaltės laipsnį neužtikrinant atvykusios komandos saugumo), turimų apsaugos priemonių, kurias šiuo metu vykdo atsakovė, ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsisakymas įleisti ieškovus į „Žalgirio“ areną yra nepagrįstas, pažeidžiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalį, CK 6.228¹³ straipsnį, neatitinkantis koncesijos sutarties, kurios pagrindu yra valdoma „Žalgirio“ arena, tikslų. Ši išvada nereiškia, kad atsakovė turi teisę spręsti ir dėl asmenų, kuriuos nepageidaujamais paskelbė renginio organizatorius įleidimo, kadangi ji (kaip nurodyta Taisyklių 4 punkte) yra saistoma renginio organizatoriaus valios. Tai leidžia teigti, kad atvirkštinis veiksmas – atsakovės atsisakymas įleisti netgi į tuos renginius, į kuriuos prašo įleisti renginio organizatoriaus atstovas, nesiejant įleidimo su padidėjusia neigiamų ieškovų veiksmų rizika, yra tos pačios atsakovės pareigos pažeidimas ir šie veiksmai yra neteisėti.

16. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovams yra taikomas „Euroleague Basketball“ draudimas dalyvauti bet kokiame renginyje, kurį tiesiogiai organizuos bendrovė, įskaitant „Turkish Airlines Euroleague“ ir „Eurocup“ rungtynes. Šių konkrečių renginių atvejų sankcijas pritaikė tinkamas subjektas ir atsakovės atsisakymas ieškovus įleisti į šio organizatoriaus organizuojamas rungtynes gali būti grindžiamas Taisyklių (teismo išskirtų) 4 punktu, nustatančiu draudimą patekti į renginius asmenis, kurie renginių organizatorių yra paskelbti kaip nepageidaujami. Šiuo sprendimu nėra keičiami jokie Taisyklių punktai ar kvestionuojamos organizatorių teisės uždrausti pakliūti asmenims į jų organizuojamus renginius. Atsakovės argumentus, susijusius su ieškovų siekiu didinti savo žinomumą (taip pat ir teikiant ieškinius teisme) teismas atmetė, kaip neturinčius ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku.

17. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog 5 000 Eur sumą ieškovai kompensavo ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų kreipusis į Euroleague Basketball vykdydama duotą pažadą kreiptis į Eurolygą nuimti draudimą patekti į rungtynes. Teismas vertino, kad aplinkybės, susijusios su susitarimu kompensuoti dalį baudos, paneigia atsakovės atstovo teiginius, kad visos atsakovei skirtos baudos nesumokėjimas iš ieškovų pusės daro tik neesminę įtaką atsakovės sprendimui atsisakyti įleisti į „Žalgirio“ arenos patalpas. Teismas sprendė, kad atsakovė atsisakymą įleisti į „Žalgirio“ arenos patalpas sieja ne su pareigos užkirsti kelią nepageidaujamam žiūrovų elgesiui įgyvendinimu, o jos pačios iškelta 2013 m. kovo 15 d. Eurolygos drausmės teisėjo sprendimu byloje skirtos baudos kompensavimo sąlyga. Eurolygos drausmės teisėjo 2013 m. kovo 15 d. sprendimu byloje sankcija skirta atsakovei už netinkamą apsaugos funkcijų vykdymą ypač atsižvelgiant į faktą, kad ji privalėjo būti itin budri R. F. atžvilgiu atsižvelgiant į neigiamą patirtį (fanų nusistatymą) ankstesnėse rungtynėse, kurios vyko 2013 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini), o du fanai turėjo galimybę fiziniam kontaktui su atvykusia komanda. Ieškovams skirta kita sankcija – draudimas pakliūti į Euroleague Basketball organizuojamas rungtynes. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nenurodė, kokiu pagrindu iš ieškovų iš viso buvo reikalaujama atlyginti dalį 25 000 Eur skirtos baudos.

18. Teismas nustatė, kad eidami į krepšinio varžybas, tatuiruotėmis ant kūno ieškovai įgyvendina savo saviraiškos laisvę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis). Atsakovė neturi nei įgaliojimų nei pagrindo šią teisę riboti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatuota, kad nuo laisvės turėti įsitikinimus neatsiejama teisė juos laisvai reikšti. Įsitikinimų raiškos laisvė – tai galimybė savo mintis, pažiūras, įsitikinimus netrukdomai reikšti žodžiu, raštu, ženklais, kitokiais informacijos būdais ir priemonėmis. Kartu įsitikinimų raiškos laisvė apima laisvę neatskleisti savo įsitikinimų ir nebūti verčiamam juos atskleisti. Teismas ieškinį tenkino visiškai, tačiau manė esant reikalinga pateikti išaiškinimą užkertant kelią atsirasti neaiškumams vykdymo procese.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „KAUNO ARENA“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareikštu ieškiniu ieškovai siekė absoliučios teisės patekti į Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų, t. y. „Žalgirio“ arenos, pastatą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma ieškinį patenkinti, tačiau išdėstytas patenkinto ieškinio turinys neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo (dalyko). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi tokio prašymo – ieškovams įsigijus bilietus (abonentus) (jeigu egzistuoja tokia vartotojams taikoma patekimo į patalpas sąlyga) sporto renginių žiūrovų, sveikatingumo ar aptarnavimo paslaugų teikėjų klientų arba kitų Kauno „Žalgirio“ arenos lankytojų teisėmis bei neribojant atsakovės pareigos atsisakyti įleisti į „Žalgirio“ arenos patalpas asmenis, kuriuos renginių (varžybų) organizatoriai paskelbė nepageidaujamais – ieškovai nebuvo pareiškę.

1.2. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškiniu reikalaujamas absoliutaus pobūdžio patekimas į „Žalgirio“ arenos pastatą (kuriame atsakovė vykdo ūkinę veiklą) bet kada (tiek renginių metu, tiek ne renginių metu), be jokių apribojimų (neturint bilieto, esant neblaiviam stovyje ir t.t.), nesivadovaujant visiems taikomomis „Žalgirio“ arenos lankytojų taisyklėmis, yra neteisėtas ir nesąžiningas, todėl teismas turi atsisakyti ginti nesąžiningų asmenų, piktnaudžiaujančių teise, interesus. Nepaisant to, ieškovai nepatikslino ieškinio reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, užuot juos atmetęs kaip nepagrįstus, nusprendė ieškinį tenkinti, modifikavus ieškinio dalyką bei peržengiant ieškiniu suformuluotą reikalavimą. Tokiu būdu buvo pažeisti procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai – atsakovei buvo apribota teisė gintis nuo teismo iniciatyva modifikuotų reikalavimų, kurie ieškovų jai nebuvo pareikšti. Nagrinėjama byla pagal savo pobūdį nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis. Teismas taip pat negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pagrįstu ir teisėtu atsakovės atsisakymą ieškovus įleisti į Eurolygos organizuojamas rungtynes (remiantis Taisyklių 4 punktu, nustatančiu draudimą patekti į renginius asmenis, kurie renginių organizatorių yra paskelbti kaip nepageidaujami), šioje dalyje turėjo atmesti ieškinį, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo apimtis iš esmės apsiribojo tik „Žalgirio“ arenos didžiojoje salėje vykstančiais renginiais. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad dalyje „Žalgirio“ arenoje esančių patalpų visuomenei yra teikiamos įvairios kitos (ne renginių) paslaugos. Atsakovės žiniomis, ieškovų naudojimasis atitinkamomis paslaugomis šių paslaugų teikėjų nėra ribojamas, o ieškovai ir neįrodinėjo, kad jiems būtų ribojama lankytis baseine, sporto klube ar restorane. Taigi, teismas iš esmės patenkino reikalavimus, dėl kurių nebuvo ginčo ir kurių šalys neįrodinėjo. „Žalgirio“ arenos pastate paslaugas teikia ne tik atsakovė – pvz. sporto klubas „Lemon Gym“ (atsakovė yra tik išnuomojusi patalpas), todėl negali būti įpareigota įleisti į šį sporto klubą.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalą, kaip vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų, padarė teisingą išvadą, kad ieškovai turtinės žalos nepatiria, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja realus pavojus, jog ieškovams yra daroma neturtinė žala, kurią teismas grindė deklaratyviu teiginiu, jog yra ribojama ieškovų saviraiškos laisvė, jiems nėra sudaromos lygios teisės patekti į ‚žalgirio“ arenos patalpose organizuojamus renginius, jie priversti savo teises ginti teisminiu keliu. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė, kad viena iš būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų yra siekis apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje. Ieškovai siekė, kad teismas įpareigotų atsakovę įleisti juos į „Žalgirio“ arenos pastatą, tačiau toks jų siekis neatitinka prevencinio ieškinio tikslų ir paskirties bei prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (nėra siekio apginti daiktines teises). Ieškovai siekė ne uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, o priešingai įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus (įleisti juos į pastatą). Pažymėtina, kad toks prevencinis ieškinys turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis prevencinio ieškinio paskirties ir tikslo.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovų saviraiškos laisvės ribojimą, nesudarant sąlygų patekti „Žalgirio“ arenos patalpose organizuojamus renginius, šios išvados visiškai nemotyvavo bei neatsižvelgė į atsakovės bei trečiųjų asmenų pateiktus argumentus, jog saviraiškos laisvė negarantuoja prieigos prie priemonių, leidžiančių išreikšti savo mintis – kaip, pavyzdžiui, žurnalas ar interneto portalas gali atsisakyti publikuoti straipsnį, o socialinis tinklas gali pašalinti komentarą, analogiškai ir „Žalgirio“ arenos pastato atveju – ieškovų įvardijama saviraiškos laisvė palaikyti Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandą, neapima konkretaus pastato ar konkrečios vietos šioms idėjoms išreikšti. Ieškovams nėra ribojama teisė palaikyti Kauno „Žalgirio“ komandą – šią teisę realizuoti ieškovai gali įvairiais kitais būdais. Įstatymai neįpareigoja kitų asmenų sudaryti sąlygas saviraiškos laisvę deklaruojančiam asmeniui savus įsitikinimus skleisti kitų asmenų valdomuose pastatuose, informavimo priemonėse, renginiuose ar pan., patekimas į „Žalgirio“ arenos pastatą nėra garantuojamas nei Konvencijos 10 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, nei jokiais kitais teisės aktais. Ieškovai neįrodė „Žalgirio“ arenos pastatas būtų skirtas išimtinai jų idėjų bei informacijos skleidimui. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, „Žalgirio“ arenoje vykdantis ūkinę veiklą (renginių organizavimas, jų vykdymas, vedimas, viešinimas, taip pat patalpų nuoma tretiesiems asmenims renginių organizavimui). Joks teisės aktas neįpareigoja privačių asmenų sudaryti sąlygas visiems patekti į savo valdomas patalpas ar vykdomą veiklą.

1.6. Prevencinio ieškinio atveju reikšminga tai, kad žalą galima būtų įvertinti turtine išraiška. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CK 6.255 straipsnį, ypatingai analizuojant šio straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. CK 6. 249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala paprastai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. netiesioginiai nuostoliai. Kitaip tariant, tai turtinė žala, o neturtinė žala yra reglamentuojama CK 6. 250 straipsnio 1 dalyje. Taigi, prevencinio ieškinio taikymo sąlyga yra tikimybė atsirasti žalai, kuri gali pasireikšti kaip žala, kurią būtų galima atlyginti bei įvertinti turtine išraiška. CK 6. 250 straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi jeigu būsimos žalos negalima įvertinti turtine išraiška, t. y. jeigu įstatymai nenumato, kad neturtinė žala atlyginama, darytina išvada, kad prevencinis ieškinys negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu.

1.7. Neįrodyta viena iš būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai, kurie turėtų būti suprantami kaip nevykdymas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atsakovė, neįleisdama ieškovų į „Žalgirio“ arenos pastatą, neatliko / neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, kadangi neturi tokios teisinės pareigos – tokia pareiga nėra įtvirtinta jokiu įstatymu, juolab ji nekyla nei iš atsakovės vykdomos ūkinės veiklos pobūdžio, nei iš „Žalgirio“ arenos pastato statuso, nei iš koncesijos sutarties (ypatingai atsižvelgiant į savivaldybės poziciją šioje byloje).

1.8. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės paskirtis – teikti viešąsias paslaugas, vykdant viešų (masinių) renginių organizavimą, užtikrinant žiūrovų apsaugą, suteikiant tinkamas ir saugias patalpas ir pan. Teismo vertinimu, ūkinės-komercinės veiklos vykdymas nėra pagrindinė atsakovės funkcija ir turi būti aiškinama viešųjų paslaugų teikimo kontekste. Tačiau koncesijos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad koncesininkas sutartyje numatytomis sąlygomis vykdo ūkinę veiklą bei teikia viešąsias paslaugas ir gauna iš tokios veiklos pajamas. Koncesijos sutarties 5.10 punkte yra aiškiai apibrėžta, kokias veiklos sritis apima koncesininko vykdoma ūkinė veikla, t. y. renginių organizavimą, jų vykdymą, vedimą, viešinimą, taip pat pramogų ir sporto rūmų ar jų patalpų nuomą tretiesiems asmenims renginių organizavimui; kitą ūkinę – komercinę veiklą, leistiną Lietuvos Respublikos įstatymų ir neprieštaraujančių šios sutarties tikslams ir atitinkančią Pramogų ir sporto rūmų paskirtį. Koncesijos sutartyje nėra nurodyta kokias konkrečiai sritis apima viešosios paslaugos, t. y. koncesininkui nėra pavesta teikti jokių konkrečių viešųjų paslaugų. Tačiau yra aiškiai išskirta, kad renginių organizavimas bei „Žalgirio“ arenos nuoma tretiesiems asmenims renginių organizavimui yra būtent ūkinė-komercinė veikla, kurią vykdyti atsakovei yra suteikta teisė koncesijos sutartimi. Ūkinės veiklos vykdymas negali būti sutapatinamas su viešųjų paslaugų teikimu tik tuo pagrindu, kad tai daroma koncesijos sutarties pagrindu, savivaldybei priklausančiame pastate.

1.9. Atsakovės „Žalgirio“ arenoje vykdoma veikla susijusi su renginių organizavimu, bei patalpų nuoma tretiesiems asmenims renginių organizavimui, yra išskirtai komercinės veiklos vykdymas ir negali būti laikoma viešųjų paslaugų teikimu. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl VSĮ 55 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo pavestas viešųjų paslaugų teikimas. Jai buvo suteikta teisė vykdyti ūkinę veiklą, nors ir užtikrinant savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, tačiau atsakovė neprarado savo privataus intereso, savo vykdoma ūkine veikla netapo viešųjų paslaugų teikėju. Nepagrįsta teismo išvada, kad koncesijos sutarties 19 straipsnyje yra įtvirtinta savivaldybės teisė, numatyta VSĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos paaiškinimus, kad atsakovė „Žalgirio“ arenoje vykdo komercinę veiklą, kad atsakovė laikytina ne viešųjų paslaugų teikėja, o ūkinės komercinės veiklos vykdytoja, „Žalgirio“ arenoje veikiančiu savarankiškai, Koncesijos sutarties rėmuose. Taigi teismas pažeidė esminę sutarčių aiškinimo taisyklę, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai bei į tai, kad būtent Kauno miesto savivaldybės administracija rengė koncesijos konkurso sąlygas bei suteikė koncesiją, todėl ši institucija yra tas subjektas, kurio paaiškinimai turėtų būti itin svarbūs aiškinant atsakovės vykdomą veiklą koncesijos sutarties pagrindu. Juolab, kad pareikštu ieškiniu ieškovai nesiekė gauti jokių viešųjų paslaugų, jų reikalavimas buvo patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą.

1.10. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų kokių nors sporto varžybų organizatorė. Kiek tai susiję su sporto renginiais „Žalgirio“ arenoje, įprastai atsakovė nuomoja „Žalgirio“ arenos patalpas sporto (ir kitų) renginių organizavimui, išlikdama atsakingu už apsaugą. Nuoma yra atlygintinė, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas neva komercinis pelningumas nėra būtinasis atsakovės veiklos požymis. Teismo argumentas, kad bilietų pardavimo komercinės sąlygos (tokios kaip kaina, pardavimo terminai, apmokėjimo sąlygos ir pan.) priklauso nuo renginio organizatorių valios yra ne tik nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, tačiau taip pat ir prieštaraujantys teismo išvadai, jog atsakovė organizuoja sporto varžybas. Net ir tada, kai atsakovė nuomoja „Žalgirio“ arenos patalpas renginio organizatoriui, dažnu atveju bilietų pardavimo komercinės sąlygos (tokios kaip kaina, pardavimo terminai, ir pan.) yra derinami su atsakove. Be to, į renginio bilieto kainą yra įskaičiuotas ir „Žalgirio“ arenos mokestis (nuo 2 iki 2,5 Eur priklausomai nuo renginio). Papildomai yra apmokestinamos rūbinių paslaugos 2 Eur (vienam asmeniui už vieną viršutinį drabužį). Be to, yra galimybė mokamai parkuoti automobilius prie „Žalgirio“ arenos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokiu būdu, akivaizdu, jog komercinis pelningumas yra būtinasis atsakovės veiklos požymis.

1.11. Viena vertus pirmosios instancijos teismas nurodo, kad į sporto renginius turi būti įleidžiami visi asmenys, kita vertus pripažino, kad atsakovės atsisakymas ieškovus įleisti į „Euroleague Basketball“ organizuojamas rungtynes gali būti grindžiamas Taisyklių (teismo išskirtų) 4 punktu nustatančiu draudimą patekti į renginius asmenis, kurie renginių organizatorių yra paskelbti kaip nepageidaujami. Tokia nenuosekli ir prieštaringa teismo pozicija tik patvirtina, kad sporto renginiai nėra tokie, į kuriuos patekimą garantuotų SĮ. Teismas, vertindamas atsakovės veiklą, išskyrė tik sporto renginius, visiškai nieko neužsimindamas apie, pavyzdžiui, koncertus, kurie yra akivaizdžiai komercinio pobūdžio. Kita vertus, sporto renginiai išskiriami ne tik sprendimo motyvuojamoje dalyje, tačiau ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas neapima su sportu nesusijusių renginių.

1.12. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išsamaus ir aiškaus viešosios vietos sąvokos apibrėžimo. Kitas dalykas – teismas niekaip nesusiejo viešos vietos statuso su atsakovės pareiga įleisti ieškovus į „Žalgirio“ arenos pastatą (net jei tai ir būtų laikoma vieša vieta). „Žalgirio“ arena nelaikytina vieša vieta, kadangi joje vykstantiems komerciniams renginiams nereikia gauti leidimo Renginių ir pramoginių paslaugų organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-324, pagrindu. Jeigu „Žalgirio“ arena būtų laikoma vieša vieta, atitinkamai kiekvienam joje vykstančiam renginiui, būtų būtina gauti leidimą. Be to, „Žalgirio“ arena taip pat neatitinka sąvokos „į kurią turi teisę patekti visi asmenys“. Pagal koncesijos sutarties 19.3 punktą, netgi koncesiją suteikianti institucija, į „Žalgirio“ areną gali patekti tik suderinus su koncesininku. Koncesijos sutartyje nėra nuostatų, numatančių teisę visiems asmenims patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą.

1.13. „Žalgirio“ arenos (kaip ir bet kokios kitos valdos) prieinamumas visuomenei yra pagrįstas tos valdos valdytojo (nagrinėjamu atveju – atsakovės) leidimu. Atitinkamai ir valdos prieinamumo laipsnio nustatymas yra valdos valdytojo (nagrinėjamu atveju – atsakovės) apsisprendimo reikalas (jei tai nėra diskriminavimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu), ypatingai jei tai yra pateisinama saugumu bei grėsmių eliminavimu. Būtent ankstesnis ieškovų elgesys, nepaisant to, „Žalgirio“ arena yra ar nėra vieša vieta, vadovaujantis Taisyklėmis, sudaro pagrindą neįleisti ieškovų į „Žalgirio“ arenos pastatą. Atsakovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti saugumą „Žalgirio“ arenoje. Atsakovė vadovaujasi viešai skelbiamomis Taisyklėmis (kurios nėra kvestionuojamos), vertina ieškovų praeityje pademonstruotą nederamą elgesį arenoje (kurį teismas taip pat įvertino kaip netinkamą), taip pat viešą ieškovų elgesį po šio įvykio.

1.14. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė organizuotų viešas sporto rungtynes ar parduotų bilietus. Atsakovė su ieškovais nėra sudariusi jokių paslaugų sutarčių bei nėra įsipareigojusi suteikti ieškovams jokių paslaugų, kaip tai numatyta CK 6.716 straipsnyje. Tuo atveju, kai atsakovė nuomoja „Žalgirio“ arenos patalpas renginių organizatoriams, ji yra saistoma nuomos teisinių santykių bei pareigos užtikrinti saugumą. Jokie sutartiniai santykiai atsakovės su ieškovais nesieja. Tuo atveju, kai atsakovė pati organizuoja renginius „Žalgirio“ arenoje, ji turi teisę neįleisti ieškovų į ją, taip pat ir Taisyklių 4 punkto pagrindu, juolab, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ir teisėtu neįsileidimą į „Žalgirio“ arenoje vykstantį renginį, esant tokiai renginio organizatoriaus valiai.

1.15. Taisyklių nuostatos nėra kvestionuojamos ir nėra nuginčytos. Taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad į „Žalgirio“ areną neįleidžiami asmenys, kurie yra įvykdę ar įtariami įvykdę viešosios tvarkos pažeidimus, bausti už chuliganišką elgesį ar įvykdę / įtariami bet kokiuose nusikaltimuose, įvykdytuose „Žalgirio“ arenoje ar jos prieigose (5 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai formaliai atitinka minėtą Taisyklių nuostatą, t. y. jie yra laikomi asmenimis, kurių veiksmai kėlė grėsmę saugumui, įvykdę ar įtariami įvykdę viešosios tvarkos pažeidimus „Žalgirio“ arenos patalpose. Taigi, teismo išvada, kad ieškovų neįsileidimas į „Žalgirio“ areną negali būti grindžiamas minėta Taisyklių 5 punkto nuostata, yra visiškai nepagrįsta. Teismas pripažinęs, kad ieškovai „formaliai atitinka Taisyklių 5 punktą“, neturėjo pagrindo šio Taisyklių punkto netaikyti ar jį aiškinti susiaurinant taikymo apimtį. Minėtas punktas yra visiškai aiškus, yra galiojantis ir jis negali būti netaikomas ieškovų atžvilgiu. Tokiu būdu, teismo sprendimas tenkinti ieškinį prieštarauja Taisyklių 5 punktą, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

1.16. Aplinkybė, kad ieškovai „labai gailisi“ dėl 2013 m. kovo 7 d. išpuolio, vertintina kritiškai, ji turi būti vertinama tame kontekste, kad tai neatspindi jų tikrojo požiūrio, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai yra duodami sau naudinga linkme. Deklaruojamo ieškovų „gailesčio“ įrodytinumas turėtų būti logiškai pagrįstas byloje surinktais duomenimis, įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

1.17. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad 2013 m. kovo 15 d. Eurolygos drausmės teisėjo sprendimu sankcija skirta atsakovei už netinkamą apsaugos funkcijų vykdymą. Atsakovei nebuvo skirta sankcija (ji buvo skirta „Žalgirio“ krepšinio klubui). Tačiau teismo argumentai, kad 2013 m. kovo 7 d. atsakovė nebuvo pakankamai budri, nesiėmė priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems incidentams, pagrindžia, jog teismas laiko atsakovę kalta dėl 2013 m. kovo 7 d. ieškovų įvykdyto išpuolio. Ši aplinkybė yra viena esminių nagrinėjamai bylai – po 2013 m. kovo 7 d. įvykio atsakovė tapo ženkliai budresnė ir siekdama išvengti panašių incidentų, imasi papildomų saugumo priemonių, be kita ko, neįleidžia ieškovų į „Žalgirio“ areną, nes laiko, kad jie kelia grėsmę saugumui. Teismo sprendimu nėra paneigta, kad atsakovė turi teisę ir pareigą spręsti dėl „Žalgirio“ arenos saugumo ar kad atsakovė turi kompetenciją ar teisę nuspręsti dėl priemonių saugumo užtikrinimui (be kita ko, ar įleisti vieną ar kitą lankytoją, ar neįleisti). Nesant atsakovės pareigos įleisti ieškovus į areną, negalima daryti išvados apie neteisėtus atsakovės veiksmus.

1.18. Ieškovų nuoseklus ir ilgametis 2013 m. kovo 7 d. įvykio eskalavimas, viešos pašaipos iš smurto aukos, sudaro pagrindą išvadai, kad tokiu poelgiu jie didžiuojasi. Taip pat įvertinus tai, kad jie nuolat siekia viešumo ir dėmesio (pakartotinis toks poelgis jiems atneštų dar didesnį visuomenės dėmesį nei 2013 m. kovo 7 d. išpuolis, dėl kurio jie dėmesio gauna iki šiol), „Žalgirio“ arenos saugos specialistų vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog jų nepageidaujamo elgesio rizika nėra sumažėjusi ir lyginant su bet kuriuo kitu asmeniu, yra itin aukšta, kas sudaro pagrindą jų neįleisti į „Žalgirio“ areną, Taisyklių 1 punkto pagrindu, bei vykdant pareigą užtikrinti saugumą „Žalgirio“ arenoje.

1.19. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovų reikalavimas patenkintas visa apimtimi, todėl ieškovai turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas buvo absoliuti teisė patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą, tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ši teisė susiaurinta iki „sporto renginių žiūrovų, sveikatingumo ar aptarnavimo paslaugų teikėjų klientų arba kitų Kauno „Žalgirio“ arenos lankytojų“ teisių, iš esmės atmetant reikalavimą ir dalyje dėl patekimo į Eurolygos rungtynes. Taigi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai.

20. Ieškovai N. M. ir N. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.20. Šiuo atveju nėra įmanoma apibrėžti situacijų į ateitį taip detaliai, kurios specifikuotų, kiekvieno konkretaus renginio, vykstančio „Žalgirio“ arenoje dalyvavimo sąlygas. Būtent dėl to, manytina, pirmosios instancijos teismo rezoliucija yra išmintinga ir logiška, o kartu paaiškinanti, kad jeigu egzistuoja sąlygos įsigyti ieškovams bilietus į renginius, tą ieškovai turi ir padaryti. Atsakovė yra neteisi, teigdama, jog ieškovai civilinės bylos nagrinėjimo metu reikalavo absoliutaus patekimo į „Žalgirio“ areną. Atsakovė nepaneigė teismo sprendimo nuoseklumo, logiškumo ir teisėtumo.

1.21. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes jei atsakovė ginčija sprendimo rezoliuciją, tai ji pati savaime nesukuria nieko naujo, ko neprivalėtų laikytis tiek ieškovai, tiek atsakovė savo tarpusavio teisiniuose santykiuose, t. y. ieškovai turėtų nusipirkti bilietą į tuos renginius, į kuriuos organizatorius nustato tokią prievolę, ir tokio bilieto nepirkti, jei pavyzdžiui, patekti į „Žalgirio“ areną galima be atitinkamo bilieto. Tokia situacija buvo nagrinėjama teisme ir ieškovai pripažino, jog ieškiniu nėra siekiama sukurti absoliučių situacijų patekti į „Žalgirio“ areną bet kada ir bet kaip. Teismas tiksliai suformulavo ieškovams, kaip vartotojams, taikytiną paslaugų gavėjų (klientų) išaiškinimą per CK 6.716 straipsnio reguliavimą ir neišėjo už ieškinio ribų, nemodifikavo ieškinio, o tik paaiškino sprendimo vykdymą, pačią sprendimo rezoliuciją.

1.22. Atsakovė neginčija fakto, kad ji neįleidžia ieškovų į „Žalgirio“ arenos pastatą nespecifikuojant, į kokias konkrečiai jos patalpas ieškovai beeitų. Tai reiškia, kad šioje civilinėje byloje nėra ginčo ir jo niekada nebuvo, nes tą pripažino pati atsakovė, kad ieškovai negali patekti į „Žalgirio“ areną kaip konkretų pastatą, nekilnojamojo turto vienetą. Argumentai dėl to, kokiomis sąlygomis, ieškovai galėtų patekti į sporto klubą, restoraną, baseiną, niekada nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Būtent tam ir reikėjo pirmosios instancijos teismo išaiškinimo, kad ieškovų patekimas gali būti ribojamas renginio organizatorių taisyklių arba paslaugų teikėjų sąlygų, pavyzdžiui, reikalavimas įsigyti bilietą. Tokių sąlygų ieškovai niekada neneigė, neginčijo.

1.23. Ieškovai tinkamai įrodė prevencinio ieškinio sąlygų egzistavimą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tokius jų argumentus dėl prevencinio ieškinio. Atsižvelgiant į ieškovų pažeistos teisės turinį, egzistuoja realus pavojus, kad ieškovams yra daroma neturtinė žala, nes yra ribojama jų saviraiškos laisvė, jiems nėra sudaromos lygios teisės patekti į „Žalgirio“ arenos patalpose organizuojamus renginius, jie priversti savo teises ginti teisminiu keliu. Egzistuoja visos prevencinio ieškinio sąlygos ir ieškovai jas įrodė, t. y. ieškovai siekia apsaugoti savo interesus nuo neteisėtų atsakovės veiksmų, nepagrįsto neįleidimo į „Žalgirio“ areną. Ieškovai siekia užkirsti kelią žalai ateityje atsirasti. Ieškovams ateityje dėl neteisėtų atsakovės veiksmų gali būti daroma neturtinė žala, kas reiškia, kad ir toliau atsakovė nepagrįstai, neteisėtai neleis ieškovams naudotis viešąja infrastruktūra, apsunkins patekimą į „Žalgirio“ areną net ir tais atvejais, kai „Žalgirio“ arenoje renginius organizuoja tretieji, ne su atsakove, susiję asmenys. Turtinė žala nėra sąlyga prevencinio ieškinio egzistavimui. Teismai neišskiria privalomos turtinės žalos kaip prevencinio ieškinio sąlygos, taigi įstatymo saugomų interesų pažeidimo pasėkoje, ieškovai gali patirti ir neturtinę žalą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas turėjo nustatyti tik, kokią turtinę žalą neįleidimas į „Žalgirio“ areną daro ieškovams. Taigi ieškovai pasirinko teisėtą savo interesų gynimo būdą, kuris susijęs su galimybe ateityje naudotis viešosios infrastruktūros objektu nevaržomai, tačiau ir neprivilegijuotai, kaip bando teigti atsakovė.

1.24. Ieškovų atžvilgiu nėra priimta jokio teismo sprendimo, administracinio akto, kurio pagrindu jie negalėtų patekti į viešosios infrastruktūros objektą, naudotis lygiai tomis pačiomis teisėmis, kuriomis turi teisę naudotis kiti „Žalgirio“ arenos lankytojai nusipirkę bilietus į renginius arba patekdami į „Žalgirio“ areną be bilietų, kai renginiai yra nemokami. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad egzistuoja, kokios nors pateisinančios sąlygos, dėl ko ieškovų saviraiškos teisė galėtų būti ribojama. Atsakovė nepagrįstai sutapatina saviraiškos laisvę, t. y. ieškovų teisę naudotis viešosios infrastruktūros objektu su viešosios informacijos platinimu privačioje spaudoje, radijuje, televizijoje. Tai nėra tapatūs reiškiniai. Ieškovai turi teisę reikšti savo pasaulėžiūrą „Žalgirio“ arenoje organizuojamų renginių atžvilgiu ir ne „Žalgirio“ arenoje.

1.25. Atsakovė siaurinamai analizuoja renginių vykdymą pagal koncesijos sutartį. Nors Kauno miesto savivaldybė ir nėra atsakovės savininkė, tačiau ji yra perdavusi viešosios infrastruktūros objektą koncesijos sutarties pagrindu valdyti privačiam subjektui, kuris perėmęs viešosios infrastruktūros objektą negali atsisakyti vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVĮ) 9 straipsnyje nustatytu valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principu – valstybės ir savivaldybių turto naudojimo remiantis visuomeninės naudos principu vien dėl to, kad „Žalgirio“ arenoje egzistuoja patalpos skirtos skirto ir kitai ūkinei komercinei veiklai. Tai reiškia, kad pati „Žalgirio“ arena pati savaime yra viešosios infrastruktūros objektas pagal savo esmę ir priklausomumą, o joje teikiamos paslaugos yra viešosios paslaugos, kurių organizavimas yra patikėtas atsakovei. Atsakovė privalo paisyti ieškovų, kaip visuomenės narių interesų, ir nediskriminuoti jų per sprendimą neįleisti į „Žalgirio“ areną, taip varžant jų saviraiškos laisvę.

1.26. Ieškovai niekuomet neteigė, kad atsakovė yra viešasis subjektas. Priešingai, ieškovai teigia, kad atsakovė valdo viešosios infrastruktūros objektą. Ieškovai gyvendami Kaune, būdami kauniečiais, turi teisę pasirinkti kaip reikšti savo įsitikinimus ir šiai dienai nėra jokio teisės akto, administracinio akto ar teismo sprendimo, kuris būtų uždraudęs jiems naudotis viešąja infrastruktūra. Ieškovų atžvilgiu neegzistuoja jokie įrodymai, kurių pagrindu egzistuotų teisėtas draudimas jiems naudotis viešosiomis paslaugomis „Žalgirio“ arenoje ar apskritai joje lankytis. Koncesininkas turi teisę gauti pajamas iš koncesijos turėjimo ir toks pajamų gavimas nėra prieštaraujantis įstatymui, tačiau jo teikiamos paslaugos, nesvarbu kokios jos būtų, yra viešosios paslaugos, nes susijusios su viešosios infrastruktūros objektu.

1.27. Atsakovė „Žalgirio“ arenoje teikia viešąsias paslaugas. Atsakovė naudoja ne savo privatų turtą, o viešosios infrastruktūros objektą, todėl naudojant tokį objektą ji privalo paisyti ir nevaržyti visų visuomenės narių, jų interesų daugiau negu yra leistina įstatymu. Atsakovė nepateikė jokio teismo sprendimo, administracinio akto, kurio pagrindu ji turėtų teisę riboti ieškovų patekimą į „Žalgirio“ areną. Tai, kad iš „Žalgirio“ arenos naudojimo atsakovė gauna pajamų, nėra liudijantis faktas, kad joje atsakovė gali tvarkytis kaip tinkama ir nepaisyti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo ir jo principų. Ieškovų patekimo į „Žalgirio“ areną galimybė yra jų nevaržoma teisė patekti į pastatą, kurio valdytojai – atsakovei – ieškovai netiesiogiai moka. Ieškovai gyvena Kaune, moka gyventojų pajamų mokestį Kauno mieste, todėl iš jų pinigų Kauno miesto savivaldybė moka koncesijos mokestį atsakovei. „Žalgirio“ arena nėra privatus klubas, ar privatus pastatas, kaip bando pabrėžti atsakovė. „Žalgirio“ arena yra kauniečių turtas, Kauno miesto savivaldybės turtas, kuri nėra priėmusi jokio administracinio akto, draudžiančio ieškovams joje lankytis bet kokiais teisėtais tikslais, kad ir privačių interesų, saviraiškos laisvės tenkinimo tikslais.

1.28. Bylos esmė slypi ne atsakovės pajamų uždirbime, bet tame, jog atsakovė save tapatina su „Žalgirio“ arenos savininku, o juk tokia nėra. Atsakovė sau priskiria galimybę ne tik interpretuoti koncesijos sutarties sąlygas, tačiau ir už Kauno miesto savivaldybę, teismus, nustatinėti sąlygas piliečiams, Kauno miesto gyventojams, kokiomis sąlygomis jie gali naudotis viešąja infrastruktūra. Kitaip tariant, jei asmuo nusipirks bilietą į „Žalgirio“ arenoje vykstantį renginį, nebūtinai į jį pateks, nes iš atsakovės veiksmų seka tokia išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog susirinks „konsiliumas“ ir nuspręs, kad tas asmuo nepageidaujamas. Ši situacija yra absurdiškiausia, kad vienas ar keli asmenys besisavinantys Kauno miesto infrastruktūros objektus pasilieka sau monopoliją spręsti, kas yra lygesnis už kitus. Būtent tokia situacija varžo ieškovų interesus (kad ir privačius – išreikšti savo įsitikinimus), diskriminuoja juos iš kitų kauniečių.

1.29. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas VSĮ, VSTVĮ, SĮ ir koncesijos sutarties sąlygas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovės sukūrimą, o tuo pačiu jo dabartinės vykdomos veiklos specifiką nulėmė įsipareigojimai teikti viešąsias paslaugas, vykdant viešų (masinių) renginių organizavimą, užtikrinant žiūrovų apsaugą, suteikiant tinkamas ir saugias patalpas bei jog sprendžiant apie viešojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinimą nereikėtų vadovautis vien bendra privačių juridinių asmenų tikslu (pelno siekimu) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip ūkinė-komercinė, apibrėžtimi.

1.30. „Žalgirio“ arena yra vieša vieta. Vieša vieta nėra susijusi su Kauno miesto savivaldybės leidimų išdavimu vykti tam tikriems renginiams. „Žalgirio“ arena kaip vieša vieta yra traktuojama dėl to, kad tai yra Kauno miesto nuosavybės dalis, turtas, kuriame be kita ko, gali vykti renginiai, lankytis asmenys pagal tam tikras taisykles. Koncesija kaip Kauno miesto savivaldybės turto perdavimo būdas valdyti „Žalgirio“ areną privačiam investuotojui yra tinkamas automatiškai patvirtinti, kad Kauno miesto savivaldybė suteikia leidimą vykdyti renginius „Žalgirio“ arenoje.

1.31. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sąlygas CK 6.716 straipsnio taikymui šios bylos kontekste. Tai, kad tiesiogiai paslaugas visuomenei teikia ne atsakovė, jog renginius „Žalgirio“ arenoje organizuoja tretieji asmenys, nepaneigia atsakovės pareigos įleisti ieškovų į „Žalgirio“ areną. Šioje byloje buvo įrodyta, kad net ir tais atvejais, kai ieškovai bando patekti į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius turėdami bilietą (arba kai tretieji asmenys organizuoja nemokamus renginius), ieškovai patekti į „Žalgirio“ areną negali būtent dėl atsakovės veiksmų. Teismas teisingai pasisakė, jog turint bilietus į tam tikrus renginius arba tais atvejais, kai bilietai nėra reikalingi, atsakovė kaip netiesioginis paslaugos teikėjas (nes iš jo renginio organizatorius nuomojasi vietą paslaugoms teikti – „Žalgirio“ areną), privalo nepažeidžiant ieškovų teisių, jų nediskriminuojant, įleisti „Žalgirio“ areną.

1.32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir identifikavo, kad ieškovai nekelia jokios grėsmės „Žalgirio“ arenos ir trečiųjų asmenų saugumui, iš savo padarytos veikos pasimokė, nevartoja alkoholio, yra padorūs visuomenės nariai, todėl nėra suprantama, kokią grėsmę jie kelia „Žalgirio“ arenai ir visuomenei. Ieškovai turi savitą saviraiškos formą, šaržuoja savo gyvenimą, tačiau laikosi ir dorovinių vertybių. Teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas, kad reikalinga faktiškai vertinti grėsmes „Žalgirio“ arenai ir joje esančių asmenų, jų turto saugumui. Ieškovai per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 7 d. nėra padarę jokių baudžiamosios teisės reglamentuojamų ar administracinės teisės reglamentuojamų pažeidimų, nusižengimų, nusikaltimų baudžiamųjų nusižengimų.

1.33. Atsakovės ir su ja susijusių asmenų struktūra (viešai prieinama) patvirtina, kad: 1) P. M., kuris davė pažadą kreiptis į Eurolygą dėl ieškovų įleidimo į „Žalgirio“ arenoje vykstančias Eurolygos rungtynes, yra vienintelis trečiojo asmens, VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, dalininkas; (2) pats VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ yra vienintelis trečiojo asmens, VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, dalininkas, o (3) VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas yra vienintelis atsakovės akcininkas. Kas reiškia, kad P. M. netiesiogiai davė pažadą kreiptis į Eurolygą dėl ieškovų įleidimo, tačiau klausimas, ar tokį pažadą įvykdė, nes byloje nėra jokių tokio pažado įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Taigi iš esmės Kauno „Žalgiris“ kaip krepšinio sporto organizacija, koncesininkas, krepšinio klubo valdytojas priėmė vienašališkus sprendimus, lemiančius absoliutų negalėjimą ieškovams lankytis „Žalgirio“ arenoje nepaisant to, ar vyktų Eurolygos rungtynės, ar kitokie renginiai.

1.34. Pirmosios instancijos teismas nelaiko atsakovės kalta dėl 2013 m. kovo 7 d. N. M. padarytos veikos. Dėl padarytos veikos N. M. prisipažino dar 2013 m. kovo 7 d. Atsakovė sutapatina ieškovus ir jų elgesį į vieną vienetą, nors baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas tik N. M.. N. M. nebuvo nuteistas. N. M. baudžiamojoje byloje N. M. dalyvavo tik kaip liudytojas. Ieškovo N. M. atžvilgiu atsakovės sukuriamas ribojimas patekti į „Žalgirio“ areną apskritai yra nesuprantamas ir negali būti pagrįstas jokiomis teisėtomis prielaidomis, kadangi N. M. bandė nutraukti konfliktą, t. y. konflikto išvengti. Kokiu pagrindu ieškovas N. M. nėra įleidžiamas į „Žalgirio“ areną ir jam ribojama teisė stebėti „Žalgirio“ arenoje vykstančius renginius nėra suprantama ir aišku.

1.35. Sarkazmas nėra neigiama saviraiškos forma. Ieškovai nedemonstruoja pašaipos R. F.. Ieškovų elgesys susijęs su meninėmis išraiškos formomis, o ne su panieka R. F. atžvilgiu. Ieškovai niekada nei viešai, nei privačiai neteigė, kad niekina R. F., ar nesigaili to, kas įvyko 2013 m. kovo 7 d. Be to, ieškovai niekada neneigė, kad yra vieši asmenys. Tačiau tokiais jie buvo dar iki 2013 m. kovo 7 d.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.1. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi tokio prašymo, kuris yra išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, ieškovai nebuvo pareiškę – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas patenkinto ieškinio turinys neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo (dalyko). Netinkamą ieškinio reikalavimo formulavimą akcentavo ne tik atsakovė, tačiau ir trečiasis asmuo, kadangi iš tokio ieškinio reikalavimo formulavimo galima suprasti, jog ieškovai siekia patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą ne tik jame vykstančių renginių metu, tačiau ir tuo metu kai renginiai nevyksta. Kadangi ieškovai ieškinio reikalavimų nepatikslino, teismas turėjo juos atmesti kaip nepagrįstus, o ne savo iniciatyva pakeisti ieškiniu suformuluotą reikalavimą ir tenkinti tokį modifikuoti ieškinį.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, sprendimą iš esmės grindė tuo, kad „Žalgirio“ arenos pastatas yra vieša vieta, o atsakovės „Žalgirio“ arenos pastate vykdoma veikla – viešosios paslaugos. Tačiau tokios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos. Teismas privalėjo atsižvelgti į koncesiją suteikiančio asmens – Kauno miesto savivaldybės administracijos, argumentus, kad „Žalgirio“ arena nėra viešoji infrastruktūra – jos valdymas ir naudojamas yra perduotas privačiam juridiniam asmeniui koncesijos sutarties pagrindu, kuris joje turi teisę vykdyti (ir vykdo) ūkinę-komercinę veiklą. Renginių organizavimas, jų vykdymas, vedimas, viešinimas, taip pat „Žalgirio“ arenos ar jos patalpų nuoma tretiesiems asmenims renginių organizavimui yra atsakovės vykdoma ūkinė veikla (kaip ji apibrėžta koncesijos sutarties 5.10 punkte) – tai nėra viešosios paslaugos.

1.3. Ieškiniu ieškovai neįvardino jokių viešųjų paslaugų, kurias būtų siekę gauti. Suteikiančioji institucija nėra pavedusi koncesininkui teikti jokių konkrečių viešųjų paslaugų (pvz. neformalaus švietimo, neformalaus ugdymo ar kitokių socialinės paskirties paslaugų). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas koncesijos sutartį, pažeidė esmines sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), kadangi visiškai neatsižvelgė į koncesiją suteikusios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos, poziciją, kad atsakovė laikytina ne viešųjų paslaugų teikėja, o ūkinės-komercinės veiklos vykdytoja, „Žalgirio“ arenoje veikiančia savarankiškai, koncesijos sutarties rėmuose.

1.4. „Žalgirio“ arena, nors ji nuosavybės teise ir priklauso savivaldybei, tačiau nėra vieša vieta, kadangi ji yra uždara bei nėra laisvai prieinama visiems asmenims, kaip antai parkai, aikštės ir kitos atviros vietos, esančios Kauno mieste. Koncesijos sutarties 8.1 punktas imperatyviai įtvirtinta koncesininko pareiga savo lėšomis ir rizika užtikrinti tvarką bei saugumą „Žalgirio“ arenoje, o vienas iš instrumentų, kuriuo atsakovė įgyvendina pareigą užtikrinti tvarką ir saugumą „Žalgirio“ arenoje, yra Taisyklės, kuriose yra detalizuotos patekimo į „Žalgirio“ arenos pastatą sąlygos bei pažymima, kad asmenys, nesilaikantys šių taisyklių, į šį pastatą neįleidžiami arba šalinami iš jo be atskiro įspėjimo.

1.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Žalgirio“ arenos patalpose 2013 m. kovo 7 d. abu ieškovai atliko agresyvius veiksmus, dėl kurių nukentėjo kiti asmenys bei padarė išvadą, kad jie formaliai atitinka Taisyklių 1 ir 5 punktus, t. y. ieškovai laikomi asmenimis, kurių veiksmai kėlė grėsmę saugumui, įvykdę ar įtariami įvykdę viešosios tvarkos pažeidimus „Žalgirio“ arenos patalpose; taip pat išaiškino, kad sprendimu nėra keičiami jokie Taisyklių punktai. Teismui konstatavus, kad ieškovai atitinka net dvi „Žalgirio“ arenos lankytojų elgesio taisyklių, kurių pagrindu jie gali būti neįleidžiami į „Žalgirio“ areną, nuostatas, teismo sprendimas tenkinti ieškinį yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi tvarkos bei saugumo „Žalgirio“ arenoje užtikrinimo būdų pasirinkimas yra išimtinai atsakovės prerogatyva, t. y. atsakovė turi išimtinę teisę nuspręsti kokių saugumo priemonių imtis, tame tarpe ir kokių asmenų neįleisti į „Žalgirio“ areną.

2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ bei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka ieškinyje pareikštų reikalavimų. Teismas, nuspręsdamas ieškinį tenkinti, rezoliucinėje sprendimo dalyje turėtų tiksliai perkelti ieškinio reikalavimus. Šiuo atveju teismas ieškinio dalyką gerokai modifikavo – tai reiškia, kad teismas sprendė, jog tokio turinio ieškinio dalykas, koks jis buvo pareikštas, negalėjo būti tenkinamas, o tai seka prie išvados, kad ieškinys turėjo būti atmestas. Ieškovai patys atsisakė tikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus, t. y. siekė būtent tokių teisinių pasekmių, kurios suformuluotos ieškinio dalyke. Tokiu būdu buvo pažeisti procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai – byloje dalyvaujantiems buvo apribota teisė gintis nuo teismo iniciatyva modifikuotų reikalavimų, kurie ieškovų nebuvo pareikšti bei įrodinėjami.

2.2. Visiškai neaišku kaip teismas galėjo ieškinį tenkinti pilna apimti, jeigu pripažino teisėtu atsakovės atsisakymą ieškovus įleisti į Eurolygos organizuojamas rungtynes – tai reiškia, kad šioje dalyje ieškinys nebuvo tenkintas (ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys įrodinėdamos daug dėmesio byloje skyrė būtent Eurolygos rungtynėms – ieškovai įrodinėjo, kad Eurolyga negali jiems uždrausti lankytis rungtynėse ir pan.). Atitinkamai, teismas pilna apimtimi netenkindamas ieškinio, netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

2.3. Ieškovai neįvardino savo ginamos daiktinės teisės, neįrodė nei esamos, nei būsimos žalos, nei atsakovės neteisėtų veiksmų. Nors ieškovai neįvardijo jų ginamos daiktinės teisės, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai jokios materialinės žalos nepatiria, vis tik teismas nusprendė ginanti neturtinę ieškovų teisę, kurią įvardino kaip saviraiškos laisvę, kadangi jiems nėra sudaromos lygios teisės patekti į „Žalgirio“ arenos patalpose organizuojamus renginius. Tačiau ieškovai neįrodė neteisėto jų saviraiškos laivės ribojimo. Saviraiškos laisvė negarantuoja prieigos prie priemonių, leidžiančių išreikšti savo mintis. Ieškovų įvardijama saviraiškos laisvė palaikyti KK Žalgiris krepšinio komandą, neapima konkretaus pastato ar konkrečios vietos šioms idėjoms išreikšti, kad „Žalgirio“ arena nėra ta vienintelė vieta, kur ieškovai galėtų įgyvendinti savo saviraišką. Tačiau teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė.

2.4. Ieškovai neįrodė ir žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl žalos kaip ji apibrėžiama CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje. Jeigu būsimos žalos negalima įvertinti turtine išraiška, t. y. jeigu įstatymai nenumato, kad neturtinė žala atlyginama, darytina išvada, kad prevencinis ieškinys negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu (būtent dėl to prevencinio ieškinio tikslas yra daiktinių teisinių gynyba). Atsakovės neteisėti veiksmai – viena iš būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų, taip pat nebuvo įrodyti. Teismas neįvardino jokios įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos atsakovei įleisti ieškovus į „Žalgirio“ arenos pastatą. Priešingai, byloje esanti koncesijos sutartis įpareigoja atsakovę imtis priemonių užtikrinti saugumą – tai daroma vadovaujantis taisyklėmis, kurias teismas pripažino bei nurodė jų nekeičiantis. Taisyklės suteikia teisę atsakovei tam tikrų asmenų, atitinkančių taisyklėse įvardintus kriterijus, neįleisti į „Žalgirio“ areną. Teismas pripažino, kad ieškovai atitinka net du Taisyklių punktus, kuriais remiantis jie gali būti neįleidžiami į „Žalgirio“ areną. Tai reiškia, kad ieškovų neįleidimas į „Žalgirio“ areną, remiantis Taisyklėmis, nėra ir negali būti laikomas neteisėtu atsakovės veikimu.

2.5. Nagrinėjau atveju ieškovai siekė ne uždrausti atlikti veiksmus, o priešingai – įpareigoti atlikti veiksmus, vadinasi toks ieškovų siekis neatitinka prevencinio ieškinio tikslų ir paskirties bei prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų, todėl prevencinis ieškinys turėjo būti atmestas ir šiuo pagrindu.

2.6. Interpretacijos apie viešą vietą bei viešas paslaugas, yra akivaizdžiai nepagrįstos. Atsakovė neteikia jokių viešųjų paslaugų – tą patvirtino ir Kauno miesto savivaldybė, suteikusi atsakovei koncesiją. Kad „Žalgirio“ arenos pastatas nėra vieša vieta, taip pat yra akivaizdu – į areną negali bet kas bet kada patekti, ji yra uždara bei itin kruopščiai saugoma. Arenos pastatą galima būtų sulyginti su, pavyzdžiui, oro uosto pastatu, į kurį taip pat negalima laisvai patekti dėl aukštų saugumo reikalavimų, nepaisant to, kad Lietuvoje oro uosto pastatai priklauso valstybei ir pagal teismo interpretavimą turėtų būti laikomi vieša vieta, nes jų savininkas yra valstybė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovų teisės patekti į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus („Žalgirio“ areną). Ieškovai byloje įrodinėjo, kad ieškovų teisė patekti į „Žalgirio“ areną yra suvaržyta, valdytojui taikant absoliutų draudimą abiem ieškovams patekti į „Žalgirio“ areną, nepriklausomai nuo to, koks ir kieno organizuojamas renginys yra vykdomas. Tokiu būdu ieškovams uždrausta patekti į bet kokius renginius ir į visą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį sporto, poilsio ir kultūros infrastruktūros objektą, t. y. ne tik Eurolygos krepšinio varžybas, tačiau ir į kitus sporto bei kultūros renginius (koncertus, parodas, muges ir pan.), naudotis „Žalgirio“ arenos baseino paslaugomis ar kitomis paslaugomis, kurias teikia „Žalgirio“ arenoje įsikūrę subjektai.

5. Atsakovė (apeliantė) UAB „KAUNO ARENA“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji yra įpareigota, ieškovams įsigijus bilietus (abonentus) „Žalgirio“ arenos lankytojų teisėmis įleisti ieškovus į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus („Žalgirio“ areną), apeliaciniame skunde teigia, kad pareikštu ieškiniu ieškovai siekė absoliučios teisės patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą. Apeliantės vertinimu, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma ieškinį patenkinti, tačiau išdėstytas patenkinto ieškinio turinys neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo (dalyko).

6. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

7. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

8. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

9. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 2.55 straipsnio 1 d.), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Kai prevenciniu ieškiniu asmuo pasirenka CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, siekdamas užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su ieškovų teisių apimtimi, šiems įsigijus teisę gauti paslaugas, kurios yra teikiamos ginčo pastate. Šioms savo teisėms apginti ieškovai pasirinko savo pažeistų civilinių teisių gynybos būdą – kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams užkirtimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovai siekia absoliutaus patekimo į „Žalgirio“ arenos pastatą (kuriame atsakovė vykdo ūkinę veiklą) bet kada (tiek renginių metu, tiek ne renginių metu), be jokių apribojimų (neturint bilieto, esant neblaiviam stovyje ir t.t.). Tiek iš ieškinyje išdėstytų argumentų, tiek iš bylos nagrinėjimo metu išsakytos ieškovų pozicijos yra akivaizdu, kad ieškovai siekia turėti galimybę, laikantis nustatytos tvarkos dalyvauti „Žalgirio“ arenoje organizuojamuose renginiuose, jokio poreikio bet kuriuo metu patekti į bet kurias „Žalgirio“ arenos patalpas ieškovai neįrodinėjo ir šiomis aplinkybėmis ieškinio negrindė.

11. Paslaugos sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir apibrėžiama kaip bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje. Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje paslaugomis įvardijamos „tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos už užmokestį ir kurių nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo laisvės. „Paslaugas“ sudaro: a) pramoninio pobūdžio veikla; b) komercinio pobūdžio veikla; c) amatininkų veikla; d) laisvųjų profesijų veikla.“ Taigi, „Žalgirio“ arenoje teikiamos paslaugos (įskaitant renginius, parodas, varžybas ir kt.) patenka į paslaugų, kurios vartotojams teikiamos už atitinkamą mokestį, sampratą.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis lygybės principas. Konstitucijos 29 straipsnyje skelbiama, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšminga aplinkybė, jog atsakovė (apeliantė) su ieškovais nėra sudariusi jokių paslaugų sutarčių bei nėra įsipareigojusi suteikti ieškovams jokių paslaugų, kaip tai numatyta CK 6.716 straipsnyje. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats; laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones; jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Paslaugų tiekėjai privalo užtikrinti vienodas sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas bei jomis naudotis, nediskriminuojant asmenų. Byloje nėra ginčo, kad paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas „Žalgirio“ arenoje bei vykdydami sutartis apsaugai pasitelkia atsakovę (apeliantę), kuri ir yra priėmusi sprendimą neįleisti ieškovų į „Žalgirio“ arenos pastatą, tai reiškia, kad ieškovai negali patekti į ginčo areną net ir tuo atveju, kai jie tokią teisę įgijo sutarties, sudarytos su paslaugos teikėju, kuris organizuoja renginį ar teikia kitokio pobūdžio paslaugas ginčo arenoje, pagrindu.

14. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad uždraus ieškovams patekti į „Žalgirio“ arenoje organizuojamus renginius yra ribojama saviraiškos laisvė, t. y. ieškovams yra daroma neturtinė žala. Ieškovai yra tokioje padėtyje, kai sudarius sutartį su paslaugos teikėjų, kuris teikia paslaugą „Žalgirio“ arenoje, nėra aišku ar ieškovams yra užtikrinta galimybė įsigytą paslaugą gauti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja visos prevencinio ieškinio sąlygos ir ieškovai jas įrodė, t. y. ieškovai siekia apsaugoti savo interesus nuo neteisėtų atsakovės veiksmų, nepagrįsto neįleidimo į „Žalgirio“ areną. Ieškovai siekia užkirsti kelią žalai ateityje atsirasti, kadangi dėl ieškovams ateityje neteisėtų atsakovės veiksmų gali būti daroma neturtinė žala, kas reiškia, kad ir toliau atsakovė nepagrįstai, neteisėtai neleis ieškovams naudotis viešąja infrastruktūra, apsunkins patekimą į „Žalgirio“ areną net ir tais atvejais, kai „Žalgirio“ arenoje renginius organizuoja tretieji, ne su atsakove, susiję asmenys.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pasikartojantys ieškovų teisių pažeidimai, nesant teisinių prielaidų jų teisių ribojimui, taip pat reali grėsmė, kad tokie pažeidimai bus daromi ateityje, ir nėra kitų efektyvių ieškovų pažeistų teisių gynimo būdų, užtikrinančių, kad ieškovų teisės nebus pažeidinėjamos ateityje, sudarė pagrindą pripažinti ieškovų pasirinktą CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą teisėtu ir tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovų atžvilgiu nėra priimta jokių teismų sprendimų, administracinių aktų, kurių pagrindu jie negalėtų patekti į viešosios infrastruktūros objektą, naudotis lygiai tomis pačiomis teisėmis, kuriomis turi teisę naudotis kiti „Žalgirio“ arenos lankytojai, nusipirkę bilietus į renginius arba patekdami į „Žalgirio“ areną be bilietų, kai renginiai yra nemokami.

16. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, apie „Žalgirio“ arenos patalpose įvykusius 2013 m. kovo 7 d. įvykius, kurių metu dėl ieškovų veiksmų nukentėjo kiti asmenys, nesant byloje duomenų, kurie leistų teigti, kad nuo šių įvykių momento ieškovai būtų padarę panašių viešosios tvarkos pažeidimų ar toks elgesys pasikartotų, nesudaro pagrindo riboti ieškovams galimybę patekti į „Žalgirio“ arenoje organizuojamus renginius. Atsakovės taisyklių nuostatos, kuriuose numatyta, kad į „Žalgirio“ areną neįleidžiami asmenys, kurie yra įvykdę ar įtariami įvykdę viešosios tvarkos pažeidimus, bausti už chuliganišką elgesį ar įvykdę / įtariami bet kokiuose nusikaltimuose, įvykdytuose „Žalgirio“ arenoje ar jos prieigose, teisėjų kolegijos vertinimu, praėjus daugiau kaip dešimčiai metų po įvardintų įvykusių įvykių, neproporcingai riboja ieškovų teisės gauti paslaugas, kurios teikiamos „Žalgirio“ arenoje.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent prevenciniu ieškiniu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kai nėra kitų ieškovų pažeistų teisių gynimo būdų, buvo užtikrintas valstybės pozityvios pareigos užtikrinti ieškovų teisių įgyvendinimą, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnyje nustatytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (nepiniginio pobūdžio sprendimų), įvykdymo tvarką. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai pasinaudojo ir procesine teise išaiškinti sprendimą. Sutiktina su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nėra įmanoma apibrėžti situacijų į ateitį taip detaliai, kurios specifikuotų, kiekvieno konkretaus renginio, vykstančio „Žalgirio“ arenoje dalyvavimo sąlygas. Būtent dėl to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą, nustatęs, kad paslaugas ginčo arenoje teikia ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys, kurie atsakovę pasitelkia vykdyti (užtikrinti) apsaugą, pagrįstai sprendime išaiškino sąlygas, kuriomis ieškovams užtikrinama galimybė pateikti į „Žalgirio“ areną. Tokiu ieškinio reikalavimo patenkinimu niekaip neapribojamos atsakovės teisės ir ieškovams nesudaromos išskirtinės sąlygos kitų paslaugos gavėjų atžvilgiu, kadangi atsakovė įpareigojama užtikrinti ieškovų, kaip vartotojų, teisių įgyvendinimą, laikantis įstatymuose, kituose teisės aktuose ir atsakovės vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintos tvarkos, ieškovų teisių įgyvendinimą siejant su būtinomis teisės aktuose ir atsakovės vidaus tvarkos taisyklėse nustatytomis teisinėmis prielaidomis.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pasikartojančius ieškovų teisių pažeidimus ir realią grėsmę, kad tokie pažeidimai gali būti daromi ateityje, pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad ieškovų reikalavimas patenkintas visa apimtimi ir todėl ieškovai turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimas buvo absoliuti teisė patekti į „Žalgirio“ arenos pastatą, tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ši teisė susiaurinta iki „sporto renginių žiūrovų, sveikatingumo ar aptarnavimo paslaugų teikėjų klientų arba kitų Kauno „Žalgirio“ arenos lankytojų“ teisių, iš esmės atmetant reikalavimą ir dalyje dėl patekimo į Eurolygos rungtynes.

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

21. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ieškiniu ieškovai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „KAUNO ARENA“ įleisti ieškovus į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus („Žalgirio“ areną). Ieškinys buvo pareikštas dėl to, jog atsakovė priėmė sprendimą riboti ieškovų teisę patekti į ginčo areną. Šios nutarties 30 punkte minėta, kad jokio poreikio bet kuriuo metu patekti į bet kurias „Žalgirio“ arenos patalpas ieškovai neįrodinėjo ir šiomis aplinkybėmis ieškinio negrindė. Pripažinęs, kad reikalavimų faktinis pagrindas, jog be teisėto pagrindo yra ribojamos ieškovų teisės, yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas atsakovę įpareigojo įleisti ieškovus į pastatą – Kauno miesto pramogų ir sporto rūmus („Žalgirio“ areną), tuo pačiu sprendimu išaiškino sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek faktiniu ieškinio pagrindu, tiek dalyku nebuvo išskirti ieškovų reikalavimai patekti į konkrečius arenoje organizuojamus renginius, todėl spręsti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojimą įleisti ieškovus išdėstė aiškesne bei tikslesne forma, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo patenkinta tik dalis ieškinio reikalavimų ir ieškovų turėtų išlaidų atlyginimas turi būti mažinamas.

22. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o taip pat, kad tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pažeistų teisių gynimo būdus, sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, atsakovės UAB „KAUNO ARENA“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Apeliantės UAB „KAUNO ARENA“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, taip pat nėra priteisiamos ir trečiųjų asmenų VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“, VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi šie asmenys taip pat palaikė apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ieškovai N. M. ir N. M. įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 4 235,00 Eur suma atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-5655).

24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius (maksimali suma sudarytų 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur (2023 m. III ketv.) x 1,3)) ir yra iš dalies pagrįstos, todėl iš apeliantės UAB „KAUNO ARENA“ ieškovų naudai priteisiama 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovų N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAUNO ARENA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.