- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2SA-74-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04624-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- UAB „Auto1 Logistics“
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Auto1 Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5838-845/2012 pagal pareiškėjo UAB „Auto1 Logistics“ skundą dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas UAB „Auto1 Logistics“ prašė panaikinti antstolio G. B. 2012-08-17 patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal AB „SEB lizingas“ ieškinį dėl 5 404 250,02 Lt žalos atlyginimo atsakovams BUAB „Auto1“, R. V., UAB „Auto 1 Logistics“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ADB „BTA“. Siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-05 nutartimi areštavo R. V. ir UAB „Auto 1 Logistics“ turtą ir pinigines lėšas, neviršijant 3 670 414,52 Lt. 2012-08-07 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3 470 414,52 Lt ir panaikino piniginių lėšų areštą. Tokiu būdu pareiškėjas įgijo teisę laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis. Nepaisant šios aplinkybės, antstolis 2012-08-17 priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjo pateikti duomenis apie trečiųjų asmenų įsipareigojimus UAB „Auto 1 Logistics“, nurodant trečiųjų asmenų duomenis, finansinių įsipareigojimų dydį bei pagrindą. Nurodytas patvarkymas yra neteisėtas, priimtas viršijant įstatymo suteiktus įgaliojimus ir neatsižvelgiant į 2012-08-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Pasak pareiškėjo, ginčijamu patvarkymu antstolis siekia gauti informaciją apie trečiųjų asmenų finansinius įsipareigojimus, t.y. apie pareiškėjo prievolines turtines teises. Pažymėjo, kad trečiųjų asmenų prievolės yra atsiskaitymas už suteiktas pervežimo paslaugas. Vadinasi trečiųjų asmenų finansiniai įsipareigojimai, juos tinkamai įvykdžius, tampa piniginėmis lėšomis, kurios pervedamos į pareiškėjo sąskaitą. Pareiškėjo manymu, ginčijamu patvarkymu antstolis siekia surinkti informaciją apie trečiųjų asmenų įsipareigojimus tam, kad galėtų gautinas sumas areštuoti ir užkirsti kelią piniginių lėšų įplaukoms. Tai patvirtina ankstesni antstolio patvarkymai, siųsti tretiesiems asmenims, siekiant apriboti galimybę pareiškėjui gauti pinigus ir netrukdomai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėjo, kad areštavus pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias trečiųjų asmenų sąskaitose, pareiškėjas negalėtų jomis disponuoti, taip būtų sužlugdyta jo veikla. Pareikalavus informacijos apie trečiųjų asmenų įsipareigojimus pareiškėjui, būtų sustabdytas lėšų išmokėjimus ir įmonė negalėtų gauti pajamų. Taigi antstolio ginčijamas patvarkymas varžo pareiškėjo veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus.
Antstolis G. B. 2012-09-24 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-05 nutartimi areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtinės teisės bei pinigines lėšas neviršijant 3.670.414,52 Lt, o 2012-08-07 nutartimi teismas panaikino piniginių lėšų areštą. 2012-08-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas padidino arešto mastą iki 5.404.250,02 Lt. Pasak antstolio, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi jis piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ir gautinų iš trečiųjų asmenų, išmokėjimo sustabdymą prilygino lėšų areštui. Pažymėjo, jog antstolis yra areštavęs pareiškėjo kilnojamąjį turtą, tačiau jo nepakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. Tuo tarpu nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi, todėl yra būtina surasti ir aprašyti turtines teises. Nurodė, kad gautinos sumos yra turtinės teisės. Pasak antstolio, skundžiamas patvarkymas yra teisėtas, nes antstolis turi teisę surinkti informaciją apie areštuotiną turtą – turtines teises ir šį turtą areštuoti. Pažymėjo, jog ginčijamu patvarkymu nėra siekiama apriboti pareiškėjo teisę disponuoti lėšomis, o tik surinkti informaciją apie turtines teises. Taip pat nurodyti, kad nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, nes 2012-04-05 nutartis dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo iki šiol nėra įvykdyta.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad lėšos, kurios gaunamos iš trečiųjų asmenų yra gautinos sumos. Pagal 18-ojo Verslo apskaitos standartą gautinos sumos priskirtinos prie finansinio turto, kuris aktyviojoje rinkoje nekotiruojamas. Pagal šį standartą gautinos sumos gali būti pirkėjų, paskolų gavėjų, darbuotojų ir kitos finansinės skolos įmonei. Tai reiškia, jog turtinės teisės yra suprantamos kaip prievolinės teisės. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.1 str. nustatyta, kad viena prievolės šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti savo pareigą. Prievolės dalykas gali būti piniginės ar nepiniginės išraiškos. Atsižvelgiant į 18-ojo Verslo apskaitos standarto ir CK 6.1 ir 6.3 str. nuostatas, padarė išvadą, kad turtinių teisių areštas nėra tapatus piniginių lėšų areštui. Tuo labiau, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas Lietuvos Respublikos CPK 145 str. laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, išskyrė piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą kaip atskiras ieškinio užtikrinimo priemones, kadangi jos savo esme ir prigimtimi yra skirtingos.
Pareiškėjas UAB „Auto1 Logistics“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2012-08-17 antstolio G. B. patvarkymą vykdomojoje byloje 0040//12/01286. Nurodė, kad teismas nevertino fakto, jog nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turtinėms teisėms yra pritaikytas tik disponavimo ribojimas, kuris nedraudžia gauti pinigus pagal turtines teises. Anot apelianto, teisė disponuoti turtinėmis teisėmis apima teisę šią turtinę teisę (pinginį reikalavimą į trečiąjį asmenį) parduoti, perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Iš to daro išvadą, kad draudimas disponuoti neapima draudimo įgyvendinti turtinę teisę, t.y. skolininkui atlikti mokėjimus kreditoriui pagal prievoles arba kreditoriui reikalauti, kad skolininkas atliktų mokėjimą pagal prievoles, t.y. gauti pinigus iš trečiųjų asmenų, nes tai nereikštų skolininko turtinės padėties pabloginimo. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad turtinių teisių areštas nesutrukdys ar nesužlugdys apelianto veiklos. Tam, kad apeliantas galėtų vykdyti veiklą, būtina disponuoti apyvartinėmis lėšomis, kurios naudojamos kasdien. Apyvartinės lėšos atsiranda įplaukus piniginėms lėšoms iš trečiųjų asmenų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes.
Antstolis G. B. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko savo patvarkyme išdėstytą poziciją.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti turtinėmis teisėmis. Todėl apelianto teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos CPK 749-752 str. normoms, reglamentuojančioms turtinių teisių arešto vykdymo tvarką. Be to, Turtinių aktų arešto registro įstatymo 2 str. 7 d. nurodo, kad draudimas disponuoti apima ir draudimą bet kokiu būdu keisti areštuoto objekto – šiuo atveju turtinės teisės – būklę. Turtinių teisių, dėl kurių vyksta ginčas, dabartinė būklė yra tokia, kad apeliantas turi reikalavimo teisę į savo skolininkus, o skolininkai turi pareigą atsiskaityti su apeliantu. Leidus įgyvendinti turtines teises, būtų iš esmės pakeista areštuotos turtinės teisės būklė, nes turtinė teisė išnyktų ją įvykužius, kas yra draudžiama pagal disponavimo apibrėžimą. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės UAB „Auto 1 Logistics“ yra taikomos tik ribota apimtimi, t.y. tokiai sumai, kurios reikia užtikrinti ieškovo ieškinį. Nėra ginčo, kad šiuo metu areštuota apie 1 mln. Lt UAB „Auto 1 Logistics“ kilnojamojo turto, todėl maksimaliai galėtų būtų areštuota apie 4,4 mln. Lt vertės turtinių teisių. Tuo tarpu vien 2011 m. UAB „Auto 1 Logistics“ balanse nurodoma, kad gautinos sumos sudaro beveik 16 mln. Lt, todėl niekaip nėra areštuojamos visos apelianto turtinės teisės.
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CPK 263 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstoliui G. B. yra pateikta vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-05 nutartis, kuria nutartą ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti R. V. ir UAB „Auto 1 Logistics“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 3 670 414,52 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Nesant šio atsakovų turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo UAB „Auto 1 Logistics“ lėšas, esančias įmonės sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškovu. 2012-08-07 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3 470 414,52 Lt ir panaikino piniginių lėšų areštą. 2012-08-17 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0040/12/01286-JJ, kuriuo įpareigojo UAB „Auto 1 Logistics“ per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų finansinius įsipareigojimus UAB „Auto 1 Logistics“, nurodant trečiųjų asmenų duomenis, finansinių įsipareigojimų dydį bei pagrindą. Antstolis G. B. persiuntė teismui pareiškėjo UAB „Auto 1 Logistics“ skundą, kuriuo UAB „Auto 1 Logistics“ prašo panaikinti antstolio G. B. 2012-08-17 patvarkymą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-10-04 nutartimi minėtą pareiškėjo skundą atmetė.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d. nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1511/2012). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 152 str. 6 d., antstoliai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos CPK 634 str. 2 d., antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad draudimas disponuoti turtinėmis teisėmis neapima draudimo įgyvendinti jas. Pritaikius turtinių teisių areštą draudžiama gauti pinigus bei reikalauti, kad skolininkai įgyvendintų reikalavimus, kylančius iš šių teisų. Lietuvos Respublikos CPK 749 str. 3 d. numato tvarką, kuria įgyvendinamas turtinės teisės areštas, nustatant, kad tokiais atvejais skolininkas neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, prievolės skolininkui nurodant prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Gavus turtinės teisės įvykdymą, turtinė teisė būtų realizuota, todėl pritaikius areštą turtinėms teisėms, bet leidžiant gauti jos įvykdymą pats areštas būtų taikomas tik formaliai ir neužtikrintų turtinių teisių areštu siekto tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdomumą.
Apelianto teigimu, tam, kad jis galėtų vykdyti veiklą, būtina disponuoti apyvartinėmis lėšomis, kurios gaunamos iš trečiųjų asmenų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes. Tokie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, piniginės lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų, yra gautinos sumos. Atsakovas turi tik reikalavimo teisę asmenį, kuris jam skolingas, tačiau neturi nuosavybės teisės į pas skolininką esančias lėšas. Taigi apeliantas turi turtinę teisę, kuri dar nepatvirtina, kad tokios piniginės lėšos realiai bus atsakovo dispozicijoje.
Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad turtinių teisių areštas nesutrukdys apelianto veiklos. Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais suvaržymais. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra būtinos ir negali būti vertinamos kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.
Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas, dalies turtinių teisių areštas nesužlugdys apelianto veiklos, nes iš UAB „Auto1 Logistics“ 2011 m. balanso matyti, kad gautinos sumos sudaro apie 16 mln. Lt.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik įvertinęs visą informaciją, susijusią su skolininko turtine padėtimi, įskaitant ir informaciją apie skolininko finansinius įsipareigojimus ir jį vykdymo eigą, antstolis gali objektyviai nustatyti visą skolininko turtą, iš kurio būtų galimas išieškojimas išieškotojo naudai. Antstolio teisė gauti visus duomenis ir dokumentus, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti įtvirtina Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 22 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai iš skolininko UAB „Auto 1 Logistics“ reikalavo pateikti ne tik duomenis apie įmonės nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau ir duomenis apie trečiųjų asmenų finansinius įsipareigojimus įmonei.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta, o atskirasis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.