Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Auto 1 Logistics“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis G.B., AB „SEB lizingas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2012-08-17 patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal AB „SEB lizingas“ ieškinį dėl 5.404.250,02 Lt žalos atlyginimo atsakovams BUAB „Auto1“, R.V., UAB „Auto 1 Logistics“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ADB „BTA“. Siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-05 nutartimi areštavo R.V. ir UAB „Auto 1 Logistics“ turtą ir pinigines lėšas, neviršijant 3.670.414,52 Lt. 2012-08-07 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą iki 3.470.414,52 Lt ir panaikino piniginių lėšų areštą. Tokiu būdu pareiškėjas įgijo teisę laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis. Nepaisant šios aplinkybės, antstolis 2012-08-17 priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjo pateikti duomenis apie trečiųjų asmenų įsipareigojimus UAB „Auto 1 Logistics“, nurodant trečiųjų asmenų duomenis, finansinių įsipareigojimų dydį bei pagrindą. Nurodytas patvarkymas yra neteisėtas, priimtas viršijant įstatymo suteiktus įgaliojimus ir neatsižvelgiant į 2012-08-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Pasak pareiškėjo, ginčijamu patvarkymu antstolis siekia gauti informaciją apie trečiųjų asmenų finansinius įsipareigojimus, t.y. apie pareiškėjo prievolines turtines teises. Pažymėjo, kad trečiųjų asmenų prievolės yra atsiskaitymas už suteiktas pervežimo paslaugas. Vadinasi trečiųjų asmenų finansiniai įsipareigojimai, juos tinkamai įvykdžius, tampa piniginėmis lėšomis, kurios pervedamos į pareiškėjo sąskaitą. Pareiškėjo manymu, ginčijamu patvarkymu antstolis siekia surinkti informaciją apie trečiųjų asmenų įsipareigojimus tam, kad galėtų gautinas sumas areštuoti ir užkirsti kelią piniginių lėšų įplaukoms. Tai patvirtina ankstesni antstolio patvarkymai, siųsti tretiesiems asmenims, siekiant apriboti galimybę pareiškėjui gauti pinigus ir netrukdomai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Pažymėjo, kad areštavus pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias trečiųjų asmenų sąskaitose, pareiškėjas negalėtų jomis disponuoti, taip būtų sužlugdyta jo veikla. Nurodė, kad pareiškėjo metinė apyvarta sudaro daugiau kaip 30 mln. Lt. Tuo tarpu pareikalavus informacijos apie trečiųjų asmenų įsipareigojimus pareiškėjui, būtų sustabdytas lėšų išmokėjimus ir įmonė negalėtų gauti pajamų. Taigi antstolio ginčijamas patvarkymas varžo pareiškėjo veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus.

Antstolis G.B. 2012-09-24 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-05 nutartimi areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtinės teisės bei pinigines lėšas neviršijant 3.670.414,52 Lt, o 2012-08-07 nutartimi teismas panaikino piniginių lėšų areštą. 2012-08-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas padidino arešto mastą iki 5.404.250,02 Lt. Pasak antstolio, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi jis piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ir gautinų iš trečiųjų asmenų, išmokėjimo sustabdymą prilygino lėšų areštui. Pažymėjo, jog antstolis yra areštavęs pareiškėjo kilnojamąjį turtą, tačiau jo nepakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti. Tuo tarpu nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi, todėl yra būtina surasti ir aprašyti turtines teises. Nurodė, kad gautinos sumos yra turtinės teisės. Pasak antstolio, skundžiamas patvarkymas yra teisėtas, nes antstolis turi teisę surinkti informaciją apie areštuotiną turtą – turtines teises ir šį turtą areštuoti. Pažymėjo, jog ginčijamu patvarkymu nėra siekiama apriboti pareiškėjo teisę disponuoti lėšomis, o tik surinkti informaciją apie turtines teises. Taip pat nurodyti, kad nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, nes 2012-04-05 nutartis dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo iki šiol nėra įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestini.

Vykdomosios bylos Nr. 0040/12/01286 duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2012-04-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – arešto R. V. ir UAB „Auto 1 logistics“ nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, neviršijant 3.670.414,52 Lt sumos, o šio turto nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi sumažino 2012-04-05 nutartimi solidarių atsakovų R.V. ir UAB „Auto 1 Logistics“ turto arešto mąstą nuo 3.670.414,52 Lt iki 3.470.414,52 Lt ir panaikino atsakovo UAB „Auto 1 Logistics“ sąskaitose esančių lėšų areštą, kitas 2012-04-05 teismo nutarties dalis paliko nepakeistas. Antstolis, vykdydamas 2012-04-05 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB „Auto 1 Logistics“ turto atžvilgiu, 2012-08-17 patvarkymu Nr. 0040/12/01286-JJ įpareigojo skolininką per 5 dienas pateikti antstoliui duomenis apie trečiųjų asmenų finansinius įsipareigojimus įmonei, nurodant trečiųjų asmenų duomenis, finansinių įsipareigojimų dydį bei pagrindą.

Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 643 str. įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus dėl 2012-04-05 teismo nutarties vykdymo turtinių teisių arešto dalyje. Skundą pareiškėjas grindė aplinkybe, jog trečiųjų asmenų finansiniai įsipareigojimai, kuriuos pastarieji įvykdo, tampa piniginėmis lėšomis, kurias antstolis siekia areštuoti ir užkirsti kelią piniginėms įplaukoms. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lėšos, kurios yra gaunamos iš trečiųjų asmenų yra gautinos sumos. Pagal 18-ojo Verslo apskaitos standartą gautinos sumos priskirtinos prie finansinio turto, kuris aktyviojoje rinkoje nekotiruojamas. Pagal šį standartą gautinos sumos gali būti pirkėjų, paskolų gavėjų, darbuotojų ir kitos finansinės skolos įmonei. Tai reiškia, jog turtinės teisės yra suprantamos kaip prievolinės teisės. Civilinio Kodekso 6.1 straipsnyje nustatyta, kad viena prievolės šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti savo pareigą. Pagal CK 6.3 straipsnį, prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, taip pat – bet koks turtas. Prievolės dalykas gali būti piniginės ar nepiniginės išraiškos, tačiau turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į 18-ojo Verslo apskaitos standarto ir CK 6.1 ir 6.3 str. nuostatas, turtinių teisių areštas nėra tapatus piniginių lėšų areštui. Juolab, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas CPK 145 straipsnyje laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, išskyrė piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą kaip atskiras ieškinio užtikrinimo priemones, kadangi jos savo esme ir prigimtimi yra skirtingos.

Svarbu pažymėti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi, panaikindamas areštą pareiškėjo piniginėms lėšoms, konstatavo, jog pareiškėjo UAB „Auto 1 Logistics“ turimo turto nepakanka užtikrinti visų ieškinio reikalavimų, dėl ko nebuvo pagrindo visiškai panaikinti įmonei pritaikyto kito turto arešto. Tokiu būdu antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, rūpinosi tinkamu vykdomojo dokumento vykdymu, atliko visus įstatyme numatytus vykdymo veiksmus bei siekė operatyviai įvykdyti įsitesėjusią teismo nutartį, kaip to reikalauja CPK 7 str. 1 d., 18 str. CPK 645 str. 1 d. įtvirtina skolininko pareigą pateikti antstolio reikalavimu duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Taigi įstatymas suteikė teisę antstoliui ginčijamu patvarkymu gauti informaciją apie trečiųjų asmenų finansinius įsipareigojimus, t.y. apie pareiškėjo prievolines turtines teises. Vadinasi, antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo nutartis būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyta bei apginti išieškotojo interesai (CPK 634 str. 2 d.). Taigi nors 2012-08-17 antstolio patvarkymas apribos pareiškėjo teises disponuoti iš trečiųjų asmenų gaunamomis lėšomis, tačiau nėra pagrindo jo pripažinti neteisėtu. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su šalies teisių suvaržymu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi nenustatė, jog turtinių teisių areštas iš esmės sutrikdytų ar sužlugdytų pareiškėjo ūkinę-komercinę veiklą.

Pareiškėjas skundą grindė aplinkybe, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi panaikino piniginių lėšų areštą ir tokiu būdu pastarasis įgijo teisę laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis. Tačiau šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, jog turtinių teisių areštas liko galioti. Pareiškėjo 2012-08-07 teismo nutarties aiškinimas išimtinai sau palankia linkme, neatsižvelgiant į jos bendrą kontekstą, išimant atskiras dalis, nesudaro pagrindo teismui manyti, jog antstolis neturi teisės vykdyti teismo nutarties turtinių teisių arešto dalyje. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad įstatymas nesuteikia teisės pirmosios instancijos teismui kvestionuoti aukštesnės instancijos teismo sprendimų ar nutarčių.

Taigi įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio 2012-08-17 patvarkymas dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti vykdymo veiksmus. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numato laikinosios apsaugos priemonės - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių – išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui. Pareiškėjas prašo sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus priimtas teismo sprendimas dėl 2012-08-17 antstolio patvarkymo, motyvuodamas tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartyje nurodė, jog draudimas disponuoti piniginėmis lėšomis yra neteisėtas. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi paliko galioti turtinių teisių areštą pareiškėjo atžvilgiu būtent dėl to, jog nepakako pastarojo turto ieškovo interesams užtikrinti. Įvertintina ir aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog įmonės metinė apyvarta sudaro daugiau kaip 30 mln. Lt (CPK 178 str.). Taip pat teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertina ir tai, jog nenustatė antstolio veiksmų neteisėtumo fakto vykdymo procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 str., 290 ir 291 str., teisėja

nutarė:

pareiškėjo UAB „Auto 1 Logistics“ skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais atmesti.

Pareiškėjo UAB „Auto 1 Logistics“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.