Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Kauno TI sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė pažeminimu, depresija, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš Kauno TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. 11-5487 „Apie D.S. laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas“ (b. l. 15-20) bei Kauno TI ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. 8-680 „Apie kamerų plotus“ (b. l. 36-38) matyti, jog kameroje Nr. 349, kurios plotas 16,44 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,11 kv. m., 2018 m. kovo 2 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,48 kv. m.; kameroje Nr. 155, kurios plotas 16,19 kv. m. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. balandžio 10 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 2 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki birželio 4 d.- kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 8,10 kv. m., 2018 m. birželio 5 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 7 d.- kartu su kiais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m., 2018 m. birželio 8 d.- vienas; kameroje Nr. 156, kurios plotas 13,99 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 21 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 27 d.- kartu su kitias dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 2 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., 2018 m. liepos 3 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m., 2018 m. liepos 4 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., 2018 m. liepos 5 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,22 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 7 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., 2018 m. liepos 8 d.- kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m., 2018 m. liepos 9 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., 2018 m. liepos 10 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 12 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 20 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 23 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 30 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m.; kameroje Nr. 242, kurios plotas 15,09 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,03 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d.- kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 7,55 kv. m., 2018 m. rugpjūčio 29 d.- buvo laikomas vienas; kameroje Nr. 232, kurios plotas 15,01 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d.- kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,00 kv. m., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 10 d.- kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,75 kv. m..

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d., nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. liepos 23 d., iš viso 25 paras pareiškėjo laikymo Kauno TI sąlygos neatitiko teisės aktais nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m. minimalaus ploto reikalavimo.

Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

HN 134:2015 numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16 ir 17 punktai).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė ventiliacijos sistema, taip pat nurodė, jog įrengti pilnai atidaromi ir su įrengta orlaide langai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 41).

LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamo patalpų vėdinimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą, prašydamas atlikti patikrinimus, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad kamerų vėdinimo sistema neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Byloje nėra duomenų, jog dėl galimai kamerose įrengtos mechaninės ventiliacijos keliamo triukšmo pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Taip pat nėra duomenų apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus dėl kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo.

Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos keliamo triukšmo lygio neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nepagrįsti įrodymais, jie laikytini nepagrįstais.

Tardymo izoliatorių kamerų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - ir Eksploatavimo taisyklės). Eksploatavimo taisyklės nustato, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba (Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.9 punktai).

Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 47-48) patvirtina, jog kamerose buvo metalinės lovos, stalas ir taburetės (suoliukai), įrengtos spintelės ir sieninės lentynos.

Kadangi matyti, jog Kauno TI kamerų aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi iš esmės atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, pareiškėjo argumentas dėl inventoriaus trūkumo kamerose laikytinas nepagrįstu.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą duše, dušuose buvo įrengtos betoninės pertvaros, užtikrinančios kiekvieno asmens privatumą.

HN 134:2015 28.2 punkte numatyta, jog dušinės, prausyklos patalpos turi būti valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. HN 134:2015 28.1. punkte numatyta, jog daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami.

Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė pažeidė HN 134:2015 28.2 punkto reikalavimus, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl netvarkingų dušų atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant konstatuotai aplinkybei, jog 25 paras pareiškėjo laikymo Kauno TI sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, darytina išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus).

Nors padarytas pažeidimas ir galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus, įvertinus jo trukmę ir mastą darytina išvada, jog jis negalėjo nulemti tų pasekmių, apie kurias skunde nurodė pareiškėjas. Pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui D.S..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.