Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei L. D., atsakovui A. V., trečiojo asmens atstovui administratoriui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. V., J. V., trečiajam asmeniui UAB „Aljuma“ dėl skolos bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-03-19 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir J. V., trečiajam asmeniui UAB „Aljuma“ atsakovų subsidiariai priteisti 136 977,47 skolą valstybės biudžetui. Ieškovė nurodė, kad UAB „Aljuma“ nesumokėjo 122 756 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 14 221 Lt delspinigių mokesčių administratoriui. Kadangi UAB „Aljuma“ yra A. V. komercinės įmonės teisių perėmėja, mokestinė prievolė atsirado iš A. V. komercinės įmonės veiklos, atsakovai subsidiariai atsakingi už mokesčio sumokėjimą ir ieškovė prašė teismo ieškinį patenkinti.

Dėl įvykdytos reorganizacijos, ieškovės atstovės prašymu Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011-11-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeista į tinkamą ieškovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos.

2011-11-14 teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Ieškovės atstovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio. Skolą turi sumokėti abu atsakovai, nes tai yra jų įmonės veikloje atsiradusi prievolė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. V. komercinė įmonė įregistruota 1997 m. birželio 21 d., o 2009 m. kovo 18 d. pertvarkyta į UAB „Aljuma“ (b. l. 8, 51). 2009-09-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime nurodyta, kad UAB „Aljuma“ skolinga valstybės biudžetui sudaro 121 439 Lt (b.l. 37). Ieškovė taip pat apskaičiavo 14 221 Lt delspinigių (b. l. 10). Kaip nurodo ieškovė, ši mokestinė prievolė atsirado iš A. V. komercinės įmonės veiklos iki šios įmonės pertvarkymo į UAB „Aljuma“. Taigi atsakovai privalo sumokėti skolą už trečiąjį asmenį UAB „Aljuma“ (LR CK 2.104 str. 2 d.).

Atsakovai nurodė, kad individuali A. V. komercinė įmonė buvo atsakovo A. V. asmeninė nuosavybė ir skola turi būti priteista tik iš atsakovo A. V.. Šią aplinkybę atsakovai grindė tuo, kad santuoką atsakovai sudarė 1997 m. birželio 21 d., o A. V. komercinė įmonė įsteigta 1997 m. birželio 2 d. Teismas pažymi, kad kilus ginčui ir teigiant, jog tokia įmonė ir iš jos gautos pajamos buvo asmeninė įmonę įsteigusio sutuoktinio nuosavybė būtina įrodyti, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais. Atsakovas A. V. pripažino, kad laikotarpiu nuo individualios įmonės įsteigimo iki santuokos sudarymo atsakovo įmonė jokio turto neįgijo. Atsakovas pateikė teismui VSDFV pažymą apie atsakovo sumokėtas draudimo įmokas ir šioje pažymoje nurodyta, kad atsakovas draudžiamųjų pajamų 1997 metais negavo. Būtina įvertinti ir tai, kad VSDFV pažymoje apie atsakovės J. V. draudimo įmokas nurodyta, jog ji jau 1997-06-10, tai yra iki santuokos sudarymo, buvo priimta į darbą A. V. komercinėje įmonėje. Taigi galima teigti, kad individuali įmonė buvo bendras abiejų atsakovų turtas (LR CK 3.91 str.). Iš bendro turto atsiradusios prievolės vykdomos iš abiejų sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str. 1 d. 1 p.). Taigi ieškovė pagrįstai prašo skolą priteisti iš atsakovų.

Atsiliepime atsakovai nurodė ir tai, kad ieškovė turėtų skolos reikalauti iš UAB „SEB lizingas“, nes šiai įmonei buvo grąžintos transporto priemonės, dėl kurių ir kilo mokestinės prievolės. Su šia atsakovų nuostata sutikti negalima. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad trečiasis asmuo pasinaudojo teise į PVM mokesčio atskaitą ir ieškovė turi teisę reikalauti mokestinės prievolės įvykdymo. Taigi trečiojo asmens ir UAB „SEB lizingas“ sutartiniai santykiai neturi įtakos ieškovės teisėms.

Įvertinus šias aplinkybes, ieškinys tenkinamas. Atsakovai subsidiariai atsakingi už trečiojo asmens prievoles, tačiau skolą mokesčių administratoriui turi sumokėti solidariai (LR CK 6.6 str. 4 d.).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad skolos suma yra didelė, atsakovų turtinė padėtis yra sunki, ieškovė neprieštarauja skolos išdėstymui, todėl tikslinga atsakovų skolos sumokėjimą išdėstyti 48 mėnesių laikotarpiui (LR CPK 284 str.).

Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 740 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė yra valstybės institucija ir pareikšdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, šios išlaidos lygiomis dalimis po 1 870 Lt iš atsakovų priteistinos valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priteisti iš atsakovų A. V. ir J. V. solidariai 136 977,47 Lt skolą dėl UAB „Aljuma“ neįvykdytos mokestinės prievolės.

Priteisti iš atsakovų A. V. ir J. V. po 1 870 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteistos 136 977,47 Lt skolos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 48 mėnesiams, termino pradžią nustatant 2011-12-01.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.