Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. C., jo atstovui advokato padėjėjui V. L., atsakovei D. C., duodančios išvadą institucijos atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei D. C., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. C. teismo posėdyje neginčijo Ekspertizės akte Nr. ES 4/2018(01) padarytos išvados, jog ieškovas nėra J. N. tėvas, nes vaiko pradėjimo metu ji artimai bendravo su kitu vyru. Paaiškino, jog su ieškovu A. C. ji neplanavo kartu auginti J.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje sutiko su ieškovo reikalavimais dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi ieškovas nuo pat J. gimimo neįgyvendino savo tėvo valdžios vaiko atžvilgiu, jo nelankė, neišlaikė, tarp J. ir ieškovo nėra artimų ryšių kaip tėvo ir vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje surinktų duomenų, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvais yra nurodyti ieškovas A. C. ir atsakovė D. C., kurie santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. E. Ž. Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimus, matyti, kad ieškovas nelaiko J. N. savo vaiku, su ja nebendrauja, nedalyvauja vaiko auklėjime, jo neremia nei moraliai, nei materialiai. Nepilnametės auklėjimo ir išlaikymo procese dalyvauja jos laikinųjų globėjų šeima, nes atsakovė neturi sąlygų auginti vaiko, tai matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktos išvados (b.l. 9). Kad atsakovė gyvendama santuokoje su ieškovu, palaikė artimus santykius su kitu vyru, teisme pripažino pati atsakovė. Tokių įtarimų turėjo ir ieškovas, kuris nurodė, jog atsakovė paliko šeimą, keitėsi atsakovės elgesys dėl intensyvaus bendravimo SMS žinutėmis bei negrįžimo į namus, be to, apie atsakovės santykius su kitu vyru, jis buvo informuotas per socialinius tinklus. Todėl turi pagrįstų įtarimų, jog jis (ieškovas) nėra J. tėvas, o J. nėra jo dukra. Kad ieškovas A. C. nėra J. N. tėvas patvirtina Ekspertizės aktas Nr. ES 4/2018(01)(b.l. 36-39). Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, jog ieškovas įrodė, kad nėra vaiko J. N. tėvas, o šio vaiko tėvu yra kitas asmuo (CPK 178-179 straipsniai, 185 straipsnis, CK 3.148, 3.150 straipsniai). Taigi ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Pažymima, kad teismo sprendimo pagrindu išregistruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraše pakeičiami duomenys apie tėvą (CK 3.292 straipsnis, 3.295 straipsnis).

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybei išlaidos už ieškovo atstovavimą pagal 2018-02-06 pažymą Nr. NTP-7-922 sudaro: 195 Eur advokato padėjėjo užmokestis, 330 Eur kitos išlaidos, iš viso 525 Eur sumą. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Panaikinti duomenis J. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įraše (įrašas padarytas(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės J. N., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.