- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 2T-135/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sankt-Peterburgo Aviacinė Remonto kompanija“
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sankt-Peterburgo Aviacinė Remonto kompanija“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Įgaliotojo tarptautinio ekonominio teismo prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimą dėl nuostolių ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Įgaliotasis tarptautinis ekonominis teismas prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš UAB AK „AVIABALTIKA“ UAB „Sankt-Peterburgo Aviaremonto Kompanija“ naudai 17 80 630 JAV dolerių, iš jų 2 856 000 JAV dolerių tiesioginių išlaidų darbams, susijusiems su dešimties sraigtasparnių remontu, 2 015 450 JAV dolerių išlaidų, susijusių su agregatų ir sraigtasparnių fiuzeliažų saugojimu, 5 000 000 JAV dolerių nuostolių negautos naudos, 769 180 JAV dolerių išlaidų, susijusių su atsakovo delegacijos priėmimu, 7 140 000 JAV dolerių sutartinių netesybų (baudos) bei 867 162 Rusijos rublius trečiųjų teismo ir registracinės rinkliavos.
Pareiškėjas UAB „Sankt-Peterburgo Aviaremonto Kompanija“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Įgaliotojo tarptautinio ekonominio teismo prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB AK „AVIABALTIKA“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Įgaliotojo tarptautinio ekonominio teismo prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 17 780 630 JAV dolerių, o kitoje dalyje, t.y. dėl 867 162 Rusijos rublių dydžio trečiųjų teismo ir registracinės rinkliavoms sumokėti, atmesti.
Teigia, kad iš esmės neginčija arbitražo sprendimo, kurį pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti, o toks pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, viešajai tvarkai ir 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsniui. Tačiau sprendimo dalis, kuriuo priteista 872 162 Rusijos rublių išlaidų trečiųjų teismo ir registracijos rinkliavoms, atsakovo nuomone, negali būti pripažįstama ir leista ją vykdyti, nes Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, negali priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu užsienio arbitraže.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkinamas.
Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymo) 39 ir 40 straipsnių nuostatas. Rusijos Federacija yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl tarptautinio ekonominio teismo prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatos.
Vadovaujantis Niujorko konvencijos IV straipsniu, arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia:
a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą;
b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.
Pareiškėjas pateikė reikiamai paliudytą Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 5 - 14, 181 - 186). Sprendime nurodyta, kad jis įsiteisėja 2010 m. liepos 29 d. (b. l. 14, 186).
Pagal Niujorko konvencijos II straipsnio nuostatą, kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Analogiškas reikalavimas yra numatytas Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu arbitražo teismo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne oficialia valstybės kalba, tai besikreipiančioji šalis turi pateikti tinkamai patvirtintą tų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.
Pareiškėjas pateikė sutarčių LK-43/09, LK-58/09 ir LK-59/09 patvirtintas kopijas bei jų vertimus į lietuvių kalbą. Šių sutarčių papildymuose Nr. 1, kuriais buvo pakeisti visų sutarčių 12.2 punktai, nustatę šalių susitarimą dėl ginčų perdavimo nagrinėti arbitražui, numatyta, kad jei šalys negali susitarti, visi ginčai ir nesutarimai, kurie gali kilti dėl sutarties, bus sprendžiami Įgaliotajame Tarptautiniame Ekonominiame teisme prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų (b. l. 21, 47, 63, 73, 89, 99, 125, 151). Šis susitarimas savo turiniu atitinka Niujorko konvencijos II straipsnyje numatytą arbitražinį susitarimą dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui, ir byloje nėra ginčo, kad bylą išnagrinėjąs trečiųjų teismas (arbitražas) turėjo teisę tokį ginčą nagrinėti.
Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų ir įrodymų dėl aplinkybių, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, kurios būtų pagrindas atsisakyti arbitražo sprendimą pripažinti ir atsisakyti leisti jį vykdyti.
Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti, jei ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
Šalių ginčas kilo dėl neįvykdytų prievolių. Tokio pobūdžio ginčai nepatenka į sąrašą Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje išvardintų ginčų, kurie negali būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimo įvykdymas taip pat neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
Iš byloje esančio prašomo pripažinti teismo sprendimo, įsiteisėjusio 2010 m. liepos 29 d., matyti, kad teismo posėdyje narinėjant bylą Nr. 15-05-27 dalyvavo ir atsakovo atstovas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma ir šiam procesui jis pritarė (b. l. 5, 181).
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti tą ieškovo prašymo dalį, kuria prašoma pripažinti užsienio teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistos išlaidos trečiųjų teismo ir registracijos rinkliavoms sumokėti. Atsakovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, negali priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu užsienio arbitraže, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Savo argumentus atsakovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-23/2010. Tačiau tokie atsakovo argumentai nėra pagrįsti. Atsakovo minimoje byloje Nr. 2T-23/2010 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad negalima priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu užsienio arbitraže. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra prašoma ne priteisti arbitražo teisme patirtas išlaidas, bet pripažinti arbitražo sprendimą, kuriuo inter alia yra priteistos ir išlaidos trečiųjų teismo ir registracijos rinkliavoms sumokėti.
Kadangi teisėjų kolegija nenustatė nei vieno atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą pagrindo, pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Įgaliotojo tarptautinio ekonominio teismo prie Leningrado srities Prekybos ir pramonės rūmų 2010 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės AK „AVIABALTIKA“ uždarosios akcinės bendrovės „Sankt-Peterburgo Aviaremonto Kompanija“ naudai 17 80 630 JAV dolerių, iš jų 2 856 000 (du milijonus aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis tūkstančius) JAV dolerių tiesioginių išlaidų darbams, susijusiems su dešimties sraigtasparnių remontu, 2 015 450 (du milijonus penkiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt) JAV dolerių išlaidų, susijusių su agregatų ir sraigtasparnių fiuzeliažų saugojimu, 5 000 000 (penkis milijonus) JAV dolerių nuostolių dėl negautos naudos, 769 180 (septynis šimtus šešiasdešimt devynis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt) JAV dolerių išlaidų, susijusių su atsakovo delegacijos priėmimu, 7 140 000 (septynis milijonus šimtą keturiasdešimt tūkstančių) JAV dolerių sutartinių netesybų (baudos) bei 867 162 (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt du) Rusijos rublius trečiųjų teismo ir registracinės rinkliavos.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.