- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2T-23/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- Baltarusijos Respublikos privačios transporto unitarinės įmonės „BelSANavto“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Donato Šerno,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos privačios transporto unitarinės įmonės „BelSANavto“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos - pramonės rūmų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 842/47-09 pagal privačios transporto unitarinės įmonės „BelSANavto“ (Baltarusijos Respublika) ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „MS“ (Lietuvos Respublika) dėl 3642,5 eurų skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos - pramonės rūmų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 842/47-09 nusprendė išieškoti iš UAB „MS“ privačios transporto įmonės „BelSANavto“ naudai 3100 eurų (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) pagrindinės skolos, 542,50 eurų (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 50 ct) netesybų, 826 eurus (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus) arbitražo rinkliavai sugrąžinti, iš viso 4 468,50 eurų (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 50 ct).
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos privati transporto unitarinė įmonė „BelSANavto“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 842/47-09. Be to, pareiškėjas prašo išieškoti iš skolininko išlaidas dokumentų pristatymui ekspresiniu paštu – 150 819 Baltarusijos rublių (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių aštuonis šintus devyniolika Baltarusijos rublių) arba 37 eurus (trisdešimt septynis eurus). Be to, pareiškėjas prašo išieškoti 471018 Baltarusijos rublių (keturis šimtus septyniasdešimt vieną tūkstantį aštuoniolika Baltarusijos rublių) arba 116 eurų (vieną šimtą šešiolika eurų) išlaidų būtinam notaro užtikrintam dokumentų vertimui į lietuvių kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmąją dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos 5 straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas arbitražo teismų sprendimų pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.
Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie toliau tame pačiame straipsnyje ir toje pačioje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Tiek Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje, tiek LR Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatyti iš esmės tapatūs pagrindai, kuriems esant (šalies, prieš kurią nukreiptas prašomas pripažinti arbitražo sprendimas, prašymu kartu su tai patvirtinančiais įrodymais) teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą, o būtent:
1) LR Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnyje (Niujorko konvencijos 2 straipsnyje) nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, - pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba
2) šaliai, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų; arba
3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba
4) arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba jei tokio susitarimo nėra, - tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų; arba
5) sprendimas šalims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
Be to, Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies prasme, net ir atsakovui (skolininkui) įrodžius bent vieną iš čia išvardintų pagrindų, teismas turi teisę, bet neprivalo atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju duomenų apie teismo siųstų atsakovui dokumentų neįteikimą nėra, o atsakovas UAB „MS“ atsiliepimo į Baltarusijos Respublikos privačios transporto unitarinės įmonės „BelSANavto“ prašymą ar kitų įrodymų nepateikė, todėl atsisakyti pripažinti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos - pramonės rūmų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje bei LR Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į Niujorko Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį ir LR Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, arbitražinio teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti atsisakoma, jei Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta, kad:
1) ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas; arba
2) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.
Tačiau ginčai, kylantys iš krovinių vežimo ar ekspedijavimo sutarčių, nėra priskirami išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, todėl gali būti nagrinėjami arbitraže (LR Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.), o taip pat teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos - pramonės rūmų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. 842/47-09 pagal privačios transporto unitarinės įmonės „BelSANavto“ (Baltarusijos Respublika) ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „MS“ (Lietuvos Respublika) dėl 3642,5 eurų skolos išieškojimo prieštarautų viešajai tvarkai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje (CPK 810 str. 6 d.), o taip pat LR komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje ieškovo prašyme nurodytą Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos - pramonės rūmų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą, nėra.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos privati transporto unitarinė įmonė „BelSANavto“ taip pat prašė priteisti 37 eurus išlaidų, susijusių su dokumentų pristatymu ekspresiniu paštu ir 116 eurų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą. Iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų duomenų matoma, kad pareiškėjas iš tikrųjų patyrė minėtas išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą (b. l. 28), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „MS“ (CK 6.36 str., CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Tačiau iš byloje esančių duomenų (b. l. 27) taip pat aišku, kad prašomas išlaidas dėl dokumentų pristatymo ekspresiniu paštu UAB „MS“, ieškovas patyrė dar bylos nagrinėjimo Tarptautiniame arbitražo teisme metu, o Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, negali priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu užsienio arbitraže, todėl šios išlaidos iš atsakovo UAB „MS“ nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 str. 6 d., 812 - 814 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 842/47-09 pagal privačios transporto unitarinės įmonės „BelSANavto“ (Baltarusijos Respublika) ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „MS“ (Lietuvos Respublika) dėl skolos išieškojimo.
Priteisti iš atsakovo UAB „MS“ (į. k. 2102469) 116 (šimtą šešiolika) eurų ieškovui Baltarusijos Respublikos privačiai transporto unitarinei įmonei „BelSANavto“ (UNP 190904186).
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.