Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė L. V., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V., kuriuo prašo pripažinti 2005 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine ir taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – perkelti lygiomis dalimis pirkėjo teises pagal 2005 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį tikrosioms pirkimo–pardavimo sutarties šalims: ieškovei L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V. bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodoma, kad 2004 - 2005 metais ieškovė ir jos sutuoktinis vedė bendrą ūkį – kartu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėjo darbus, kad sukauptų lėšų savo planų įgyvendinimui – norėjo įsigyti namą su žemės sklypu ir netrukus surado tinkamą variantą – (duomenys neskelbtini) esantį sklypą (20,7000 ha), kuriame buvo 122,23 kv. m gyvenamasis namas, 112 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas, 49 kv. m užstatyto ploto kiemo rūsys (toliau – ir Turtas). Pardavėjai – sutuoktiniai A. ir J. S. turto įsigijimo metu buvo vyresnio amžiaus ir Turtu, kuriam reikėjo didelių investicijų, nesinaudojo. Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu dėl turto įsigijimo buvo tariamasi su pardavėjų dukra S. B. ir jos sutuoktiniu J. B.. Sutarties šalys susitarė, kad turtas bus parduodamas už 90 000 Lt (26 065,80 EUR). Ieškovė iš savo tėvų V. ir E. T. pasiskolino 40 000 Lt (11 584,80 EUR) grynaisiais, 5 000 Lt (1 448,10 EUR) turėjo susitaupiusi iš darbo užmokesčio, tokią pat sumą turėjo ieškovės sutuoktinis, todėl įsigijo turtą lygiomis dalimis.

1.2. Paaiškino, kad prieš sutarties sudarymą ieškovė ir jos sutuoktinis susitiko su B. ir perdavė jiems 40 000 Lt, likusius 50 000 Lt perdavė prieš pat sutarties patvirtinimą notarine tvarka. Sutartyje šalys nurodė, kad turtas kainavo 50 000 Lt. Ieškovė su sutuoktiniu, planuodami savo ateitį nutarė, kad Turtą geriau įsigyti sutuoktinio motinos – L. V. (toliau – ir atsakovė) vardu ir nerodyti bankui, kad pora turi nelikvidaus (tuo metu) turto savo vardu, kas galimai neigiamai būtų paveikę jų skolinimosi butui galimybes. Gimus dukrai R. V. ((duomenys neskelbtini)), sprendė, kad racionalu įsigyti būstą su lengvatine paskola ir vietoje nuomos mokesčio mokėjimo įsigyti butą (duomenys neskelbtini) bei už jį susigrąžinti mokėtinas palūkanas, todėl 2007 m. balandžio 12 d. ieškovė ir jos sutuoktinis sudarė su AB DnB NORD banku kreditavimo sutartį butui (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kurį įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise (suteiktas 71 000 Lt kreditas), bei šio buto remontui (suteiktas 44 000 Lt kreditas) ir jame gyveno iki 2012 m., vėliau butą išnuomojo, jis nuomojamas iki šiol. Santuoka įteisinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė antra dukra L. V..

1.3. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas atsakovės vardu pasiteisino, nes ieškovės šeima turėjo galimybę gauti lengvatinę paskolą butui ir jo įrengimui, kuriame šeima faktiškai apsigyveno, bankas nevertino šeimos nelikvidaus turto, įsipareigojimų susijusių su turtu ir pan. Atsakovė sutiko padėti atlikti visus formalumus, susijusius su Turto įsigijimu, registravimu ir pan. Turto įsigijimo metu atsakovė buvo sudariusi santuoką, todėl Turtas formaliai tapo jų bendrąja jungtine nuosavybe. Jų santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini), o Turtas nebuvo padalintas. Atsakovas sutarties patvirtinimo procese nedalyvavo ir apie jos sudarymą nieko nežinojo.

1.4. Turto statybos/įrengimo darbai vyko iki 2012 metų, kuriuose atsakovai nedalyvavimo: (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbiniam ūkio paskirties pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal UAB „Jungtinių pajėgų namai“ 2006 m. parengtą techninį projektą. Už projekto įgyvendinimą ir statybos darbus mokėjo ieškovė bei sutuoktinis. Atsakovė šiame etape atliko formalų vaidmenį – padėdavo reikalingus parašus, tačiau projektavimo darbus priėmė, juos vertino ir už juos mokėjo ieškovė. Sąmatas, užsakymus turto pagerinimui užsakė ieškovės sutuoktinis, nurodydamas atsakovę kaip formalią užsakovę. Tiek užsakymuose, tiek kituose su turtu susijusiuose dokumentuose po atsakovės rekvizitais nurodytas ieškovės sutuoktinio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris jam priklausė 2005 - 2010 metais. Ieškovės sutuoktinio telefono numeris taip pat nurodytas paraiškoje dėl elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų, elektros tinklo nuosavybės ribų akte Nr. (duomenys neskelbtini). Turto rekonstrukcija užbaigta ir valstybės įmonėje Registrų centre įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Turto rekonstrukciją organizavo ir finansavo tik ieškovė ir jos sutuoktinis. Šeimos įsikūrimui name reikėjo daug lėšų, todėl ieškovė su sutuoktiniu sudarė lizingo, kredito sutartis reikalingiems daiktams įsigyti. Tik dalies šių daiktų įsigijimo dokumentus ieškovė išsaugojo, tačiau išlikę duomenys patvirtina, kad namą įrengė, jame gyveno tik ieškovės šeima. Ieškovės sutuoktinis 2013 m. sausio 14 d. įsteigė UAB „Ruleva“ (toliau – ir įmonė), kurios ofisas buvo ir yra įrengtas name ir jame įmonės veikla faktiškai organizuojama nuo jos įsteigimo, todėl tam tikros prekės namo gerbūviui buvo perkamos įmonės vardu.

1.5. Kaimynystėje (adresas (duomenys neskelbtini)) gyveno ir šiai dienai gyvena atsakovė, kuri puikiai sutarė tiek su savo sūnumi (ieškovės sutuoktiniu), tiek su ieškove bei anūkais. Atsakovė, kiek ieškovė pamena, visą gyvenimą ūkininkavo – laikė karves ir iš šios veiklos pragyveno. Kadangi atsakovė buvo išsiskyrusi (prieš tai faktiškai su atsakovu bendro ūkio nevedė), gyveno viena, jos sūnus – ieškovės sutuoktinis, gyvendamas kaimynystėje, jai daug padėdavo ūkio darbuose. Ieškovė su sutuoktiniu aptardavo galimybes dėl Turto perleidimo sandorio su atsakovais sudarymo, kad sutartimi įgytas turtas būtų perleistas jo faktiniams pirkėjams – ieškovei ir sutuoktiniui. Inicijuoti ir suorganizuoti sandorį, kaip ir daugumą šeimos nuosavybės sandorių, buvo sutuoktinio pareiga. Jis vis ruošdavosi tai padaryti, tačiau nesant ginčo su atsakove dėl turto pagal sutartį nuosavybės teisių, itin greitas gyvenimo tempas privertė sutuoktinį prioritetus skirti kitiems darbams, jis labai daug dirbo (vienas valdė įmonę ir organizavo jos veiklą, taip pat dirbo žemės ūkio darbus, rūpinosi namo bei ūkinio pastato tolimesniu įrengimu, šeimos lėšomis įgijo dar daugiau nuosavybės, likusį laiką skyrė vaikams). Išties turto perleidimo sandoris nebuvo skubus, kadangi dėl turto nuosavybės teisių ginčo bei nesutarimų niekada nebuvo.

1.6. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktinį dėl ligos ištiko staigi mirtis. Turto pagal sutartį klausimas liko neišspręstas ir palaipsniui blogėjant santykiams su atsakove bei jos sūnumi R. V., ieškovės šeimai iškilo grėsmė netekti ilgus metus puoselėto Turto, savo namų. Po sutuoktinio mirties visus darbus, kuriais buvo pasiskirstę su sutuoktiniu, perėmė ieškovė: perėmė įmonės valdymą ir jį tęsia, viena rūpinosi ir rūpinasi trimis vaikais, išlaikė ir išlaiko ginčo turtą. Po sutuoktinio mirties santykiai su atsakove kurį laiką išliko geri. Ieškovė, turėdama ribotą laiką priimti paveldimą sutuoktinio turtą, priėmė visą turtą, kuris buvo įregistruotas kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, o ginčo turto nuosavybės klausimai turėjo būti išspręsti sandorių būdu, turtą perleidžiant ieškovei ir jos vaikams. Tačiau atsakovės ir jos artimųjų giminaičių elgesys palaipsniui pradėjo keistis. Ieškovė pradėjo niekuo neįtikti atsakovei bei sutuoktinio broliams R. V. ir R. V.. Atsakovė pradėjo elgtis Turte kaip jo savininkė. Atsakovo elgesys iš esmės nepasikeitė, jo pozicija yra neutrali, tačiau savarankiškai jis turto perrašyti negali, nors taip pat niekada nekėlė ginčo dėl nuosavybės teisių į turtą.

1.7. Su atsakove nuo 2022 metų pabaigos santykiai tik blogėjo, o pretenzijos į ginčo Turtą tik didėjo. Kai ieškovė dar tik pradėjo draugauti su sutuoktiniu, atsakovė, nors nebuvo oficialiai išsiskyrusi, bet gyveno viena, vertėsi ūkininkavimu ir gyveno kukliai, apie 2007 m. ėmė paskolą iš Šilutės kredito unijos savo paveldėto namo rekonstrukcijai, pritrūkus lėšų skolinosi jų papildomai iš „Swedbank“, AB. Tai vyko tuo metu, kai ieškovė su sutuoktiniu rekonstravo savo turtą. Atsakovė neturi jokių Turto dokumentų, Turte nėra nė vieno jai priklausančio daikto, atsakovė niekada savarankiškai negalėjo ir negali patekti į namą bei kitus pastatus. Visus nurodymus kaip ieškovei ir jos šeimai gyventi, ji pateikia, atėjusi į sklypą, kuris jai neva priklauso ir naudojasi sklype esančia infrastruktūra.

1.8. Kilus eiliniam ginčui dėl atsakovės neteisėto naudojimosi turtu, (duomenys neskelbtini) atsakovė iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, teigdama, kad ieškovė jai trukdo naudotis turtu – nušienavo namo teritorijoje esančią žolę, kaip yra privaloma pagal galiojančius reikalavimus. Visas konfliktas užfiksuotas video medžiagoje, kurioje ieškovė detaliai papasakojo kaip jos vaikai bijo atsakovės ir svainių bei visą šeimos istoriją, išdėstytą ieškinyje. Savo ruožtu, video medžiagoje atsakovė patvirtino, kad visą turtą įsigijo ieškovė su sutuoktiniu ir pažymėjo, kad priešingai teigti negalėtų, nurodė ieškovei sakiusi, jog pasirūpins jos šeimos iškeldinimu, nors tokio tikslo neva neturėjo. Be to, pažymėjo, kad turte gali daryti, kas reikalinga, nes turtas registruotas jos vardu. Atsakovė viešai pasakė savo poziciją, kad perleisti turto neplanuoja, nes, anot atsakovės, ieškovė elgiasi netinkamai – trukdo ūkininkauti namo teritorijoje, užsuka vandenį ir atjungia elektrą, už kurią moka tik ieškovė, taip pat, būdama našle, neva nepakankamai gedi sutuoktinio. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakove turėjo daugybę konfliktinių situacijų, dalis jų užfiksuota videoįrašuose.

1.9. Paaiškino, kad situacija su svainiais ypač paaštrėjo 2023 metų viduryje, kai ieškovė neva „palietė motiną“ (atsakovę), savo teritorijoje norėdama išvengti baudos nušienavusi žolę. Atsakovė supyko, nes žolė buvo reikalinga karvių ganymui. Po šio įvykio su ieškove susisiekė atsakovės sūnus R. V. ir nurodė, kad ieškovė „sau tik gilesnę duobę kasa“, „palietė jo motiną“ ir, kad ieškovė bei jos šeima „išeis į niekur“. Sutuoktinio brolis R. V., praėjus kiek laiko po sutuoktinio mirties, pareiškė, kad sutuoktinis iš jo skolinosi 30 000 EUR verslui plėtoti, tačiau jų negrąžino, todėl norėdama, kad Turtas būtų perleistas ieškovės šeimai, ieškovė turinti grąžinti 50 000 EUR, įskaitant pinigų nuvertėjimą. Nors svainis nepateikė jokių skolą įrodančių duomenų, ieškovė, išgirdusi, kad atsakovė su svainiu galimai reikš pretenzijas dėl ginčo Turto, prašomą sumą surinko ir pristatė svainiui. Tačiau šis nurodytos sumos nebepriėmė ir nurodė, kad už Turto atgavimą pageidauja gauti įmonės automobilių, kurie reikalingi įmonės veikloje. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes įmonės turtas yra ieškovės šeimos pragyvenimo šaltinis. Įtariant, kad svainį domina įmonė, o ir Turtui esant daug vertingesniu nei 50 000 EUR suma, jokie vėlesni bandymai susitarti dėl Turto perleidimo su atsakovais buvo nesėkmingi. Faktas, kad svainio nebedomina pasiūlyta suma, yra užfiksuotas. Tuomet ieškovė suprato, kad jos teisė įgyti turtą nuosavybėn yra pažeista ir jį atgaus, tik gindama savo šeimos interesus teisme.

1.10. Nurodė, kad kitam atsakovės sūnui R. V. ir atsakovei iškvietė policiją, nes dirbo žemės sklype, kuris taip pat faktiškai priklauso ieškovės šeimai, nors registracija taip pat atlikta atsakovės vardu, o naudojimas išspręstas panaudos sandoriu, bei yra įgytas santuokoje. Atsakovė videoįraše pripažįsta, kad sklypas ne jos, o ieškovės sutuoktinio, Tačiau yra pareiškusi pareiškimą policijoje, kad ieškovė neva suklastojo atsakovės parašą žemės sklypo panaudos sutartyje. Atsakovė su savo sūnumis toliau siekia užvaldyti ieškovės ir jos sutuoktinio Turtą – 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovai sudarė servituto sutartį Nr. 4993 ir gavo jiems nepriklausančią kompensaciją už servituto nustatymą, nepagrįstai praturtėjo ieškovės ir savo anūkų sąskaita. Be to, atsakovė ginčo žemės sklype, priklausančiame tik ieškovei ir jos sutuoktiniui, sudarė nuomos sutartį su sūnaus R. V. valdoma įmone UAB „Aurera“. Tokie veiksmai, žinoma, atlikti be ieškovės, tikrosios Turto savininkės žinios. Nėra žinoma, ar apie tokius veiksmus žino atsakovas, kuris yra išreiškęs nepritarimą tokiam atsakovės ir savo sūnų elgesiui.

1.11. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovai nepirko turto, jo nerekonstravo ir neišlaikė, todėl patvirtindama sutartį nesiekė sukurti sutartyje numatytų padarinių – įgyti nuosavybės teisę į turtą; pirkimo–pardavimo sandorio, kurio metu sudaryta sutartis, šalimis buvo ir yra ieškovė ir sutuoktinis. Atsakovai laikytini apsimestinėmis sutarties šalimis. Dėl šios priežasties, sutartis laikytina apsimestine bei jai taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnyje nustatytos pasekmės – sutartis laikytina negaliojančia.

1.12. Ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, jog sudarant sutartį – apsimestinį sandorį, ieškovės šeima turėjo tikslą įsigyti nekilnojamąjį turtą – Turtą, kurio įsigijimas galimai būtų sumažinęs ieškovės ir sutuoktinio galimybes paimti kreditą buto įsigijimui ir tokiu būdu palankesnėmis sąlygomis (pasinaudojant mokestine lengvata) turėti gyvenamąją vietą, kur faktiškai būtų galima gyventi, o vėliau gauti pajamų iš buto nuomos. Dengiamasis sandoris, pripažinus sutartį negaliojančia, gali būti vykdomas. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – ieškovės ir jo sutuoktinio investicijos, šeimos gyvenimas Turte, jo išlaikymo duomenys, sutartys patvirtina dengiamojo sandorio egzistavimą, t. y. sutartimi nuosavybės teises į turtą faktiškai įgijo ieškovė ir jos sutuoktinis. Atsakovė niekada neketino įgyti iš sutarties kylančių teisių ir pareigų, jomis nesinaudojo bei jų nevykdė, ji tik formaliai pasirašė sutartį. Tas pats pasakytina apie atsakovą, nereiškiantį jokių pretenzijų į turtą ir netvirtinusį sutarties, apsimestine sutarties šalimi jis tapo, nes atsakovė nebuvo oficialiai išsiskyrusi. Atsakovė visada turėjo kitą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), apie 2007 m. ją rekonstravo bei šiam tikslui ėmė paskolas, neturėjo jokių objektyvių galimybių įsigyti ir rekonstruoti dviejų turtinių vienetų, nes net tam turtui, kuriame ji gyveno ir gyvena, sutvarkyti, ji turėjo skolintis lėšų bent du kartus.

1.13. Pažymėjo, kad ginčo dėl nuosavybės teisių į turtą niekada nekilo. Ginčo šalims buvo gerai žinoma, kad sutartis tik patvirtinta atsakovės vardu, tačiau įgyvendino nuosavybės teises į turtą tik ieškovė ir jos sutuoktinis. Visais sandoriais šeimoje rūpinosi sutuoktinis, todėl ieškovei nekilo abejonių, kad, radęs laiko, sutuoktinis turto perleidimo klausimą užbaigs. Tik po sutuoktinio mirties ieškovė pradėjo suprasti, kad atsakovė jai ir (ar) savo anūkams turto neperleis, o naudosis susidariusia situacija, kad turtas registruotas jos vardu. Ieškovei abejonių, kad turto jos šeima geruoju neatgaus, nebeliko tuomet, kai atsakovų artimieji nebepriėmė 50 000 EUR tariamos sutuoktinio skolos, kurią ieškovė buvo pasiryžusi grąžinti vardan ieškovės šeimos ramybės. Šis faktas įvyko 2023 m. rugpjūtį, šią datą ieškovė suvokia kaip senaties termino pradžią pateikti šį ieškinį ir pagrįstai laiko, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes būtent tuomet paaiškėjo, kad atsakovė bei jos artimieji reikš pretenzijas dėl turto nuosavybės. Jeigu būtų įvertinta, jog ieškovė ieškinio senaties terminą praleido, atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes – ginčo dėl turto nebuvimą, ieškovės, jos sutuoktinio bei atsakovų santykius, ieškovės ir sutuoktinio tarpusavio santykius, būtų pagrindas praleistą ieškinio terminą atnaujinti, nes pagal ginčo esmę, ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, šalių elgesį, ieškinio senaties termino atnaujinimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.