Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1170-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
e1-1170-817/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07025-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
I. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1170-817/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07025-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „K.“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. 2021 m. kovo 7 d., apie 10.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2021 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. P. parodė, kad dėl įtarimo jis prisipažįsta visiškai. Psichinėmis ligomis nesirgo ir nesigydė. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), ir šiuo meta yra (duomenys neskelbtini). Jis jau apie pusantrų metų yra Lietuvoje, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), kiek jam žinoma, oficialiai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu jis 2021 m. kovo 6 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. 2021 m. kovo 7 d. ryte atsikėlė ir norėjo nuvažiuoti į parduotuvę alaus. Jis buvo išsinuomojęs iš žmogaus automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir turėjo minėto automobilio raktelius. Jis jautėsi gerai, todėl nutarė nuvažiuoti automobiliu į parduotuvę. Apie 10.30 val. išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos su automobiliu „VW Passat“ ir važiavo į parduotuvę. Bevažiuojant kelyje jį sumėtė ir jis įvažiavo į griovį. Pastebėjo, kad jo automobiliui nuleido priekinį kairės pusės ratą. Tada jis nutarė eiti į namus paimti atsarginį ratą. Automobilį jis užrakino ir ėjo paimti atsarginio rato. Einant prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį, jis įpūtė 1,89 promilių. Su pažeidimu sutiko ir gailėjosi. Pareigūnai jį sulaikė, vėliau jis buvo uždarytas į areštinę (e. b. l. 78-81).

2021 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. parodė, kad 2021 m. kovo 7 d., apie 10 val., būnant (duomenys neskelbtini) asmeniniais reikalais, važiuojant (duomenys neskelbtini), iš degalinės „N.“ į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip iš šalikelės pajudėjo tamsiai mėlynos spalvos automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimą dėl savo vairavimo, o būtent: automobilis mėtėsi į šalis, nuolat išvažinėdamas į priešpriešinį eismą. Jam važiuojant iš paskos ir stebint minėto automobilio pavojingą manevravimą, jis pastebėjo, kaip minėtą automobilį užnešė ir metė į priešpriešinę juostą, ko pasėkoje minėtas automobilis atsitrenkė į lauke esantį reklamos stendą ir jį apgadino. Tai pamatęs, liudytojas iškart paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Belaukiant policijos pareigūnų, minėto automobilio vairuotojas po eismo įvykio išlipo iš automobilio ir nuėjo jam nežinoma kryptimi. „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, dėvėjo odinė juodą striukę, nedidelio ūgio, tamsių plaukų, jeigu reikėtų atpažinti, galėtų. Jis liko prie galimai neblaivaus vairuotojo palikto apgadinto automobilio. Už poros minučių prie minėto automobilio priėjo tas pats vairuotojos, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Liudytojas pradėjo važiuoti iš paskos galimai neblaiviam automobilio vairuotojui. Minėtas vairuotojas su savo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten, pakartotinai nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant šalimais esančio šaligatvio ir su automobiliu nuriedėjo ant žolės. Sustojęs minėto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir bandė šalintis. Tuo momentu liudytojas išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie galimai neblaivaus vairuotojo, tam, kad su juo pabendrautų iki kol atvyks policijos ekipažas. Jis priėjo prie vairuotojo ir pastebėjo, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis paprašė vairuotojo sulaukti policijos ekipažo, į ką jam automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas atsakė „nieko aš nelauksiu“, buvo nusiteikęs priešiškai, vartodamas daug keiksmažodžių, nuėjo jam nežinoma kryptimi. Liudytojas liko prie minėto automobilio, iškart pakartotinai surinko 112 ir pranešė naują informaciją, kur randasi minėtas neblaivus vairuotojas. Pranešęs informaciją, jis atsisėdo į savo automobilį ir važiavo iš paskos galimai neblaivaus automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui iki kol neatvyko policijos ekipažas ir jo nesulaikė. Taip pat nori paminėti, kad stebint jam galimai neblaivų „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, jo akivaizdoje jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Jo automobilyje yra įrengtas vaizdo stebėjimo registratorius, kuris galimai galėjo užfiksuoti vairavimo faktą, šiuo metu vaizdo medžiagos pateikti negali, kai ištrauks filmuotą medžiagą, savarankiškai ją pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje (e. b. l. 51-54).

2021 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Minėtas automobilis stovėjo prie autoserviso, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta I. P. apie metus laiko ir yra gyvenęs pas jį (duomenys neskelbtini). Pastarasis žinojo, kad minėtame automobilyje yra nuo jo rakteliai. Liudytojas tik vėliau sužinojo, kad I. P. paėmė jo automobilį ir, kad jį sulaikė policija. Jis neturi jokių pretenzijų, kad I. P. paėmė jo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 56-58).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2021 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. kovo 7 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu E. B.. Tarnybą vykdė tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis borto Nr. (duomenys neskelbtini). Dirbant pagal nustatytą planą, apie 10.51 val., buvo gautas Vilniaus apskrities VPK OVS nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo turinyje nurodyta, jog „Prieš 2 min. automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas pasišalino ir užėjo į gamybines patalpas. Įtaria, kad galimai neblaivus. Pranešėjas palauks, nurodys kur nuėjo“. Vykstant iki įvykio vietos, asmuo, pranešantis apie įvykį, nurodė, kad vėl mato automobilio vairuotoją ir šis eina (duomenys neskelbtini). Važiuojant link vietos, kur yra matomas galimas automobilio vairuotojas, (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pareigūnai pastebėjo pranešime minėtą automobilį ,.VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tuščias (be žmonių viduje) ir stovėjo ant ploto, skirto žaliai vejai augti. Vizualiai buvo matyti, kad automobilio priekis yra sugadintas – galimai po eismo įvykio. Toliau nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai pastebėjo informacijoje nurodytą asmenį, kuris svirduliuodamas ėjo šaligatviu tolyn nuo automobilio stovėjimo vietos. Privažiavus prie asmens, nustatyta, kad tai yra I. P. (nustatyta iš pateikto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir paso). Bendraujant su asmeniu, pastebėjo, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba yra nerišli. Aiškinantis įvykio aplinkybes, I. P. žodžiu paaiškino, kad tikrai vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip šis teigė, kadangi automobiliui nuleido priekinį ratą, šis automobilį paliko stovėti ir nuėjo ieškoti pagalbos. Bendraujant su asmeniu pastebėjo, kad šis, kairės rankos delne, sugniaužęs pirštus, laiko automobilio raktelius. Vėliau nustatyta, kad šie raktai nuo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus asmens, ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad alkoholį gėrė maždaug apie 1 ar 2 valandas. Išgėrė apie 125 ml. alkoholio. Kokio, neįvardijo. Įtariant, kad I. P. vairavo automobilį neblaivus, šis patikrintas alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0232. Atlikus pirmąjį patikrinimą, automobilio vairuotojui nustatytas vidutinis (1,89 promilės) neblaivumo laipsnis. Šių parodymų automobilio vairuotojas neginčijo ir su jais sutiko. Po daugiau nei 15 min. patikrinus asmenį pakartotinai alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager alcotest 7510" Nr. ARKB-0232, šiam nustatytas, vidutinis (2,02 promilių) neblaivumo laipsnis. Šių parodymų asmuo taip pat neginčijo. Viso bendravimo su I. P. metu, šis neginčijo vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, ir tai, kad padarė eismo įvykį. Dėl įvykio, automobilio vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Faktinis asmens sulaikymo laikas 11.00 val. Prieš asmenį prievarta ir prievartos priemonės naudotos nebuvo. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio nugabenimo procedūrą vykdė kelių patrulis (duomenys neskelbtini). Taip pat šis kelių patrulis pradėjo eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, įvykio vietoje nustatytas galimas liudytojas E. C.. Šis žodžiu paaiškino, kad matė eismo įvykio momentą, kuris įvyko, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat jis nurodė, kad metė ir asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-10).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio patrulio R. R. 2021 m. kovo 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viskas užfiksuota foto nuotraukose (e. b. l. 17-26).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio R. R. 2021 m. kovo 7 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad I. P. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0232 (patikros sertifikato Nr. 1379043), pirmą kartą – 2021 m. kovo 7 d., apie 11.02 val., buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. kovo 7 d., apie 11.19 val., buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (e. b. l. 27, 30).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0232 ir patikros sertifikato Nr. 1379043 duomenys patvirtina, kad I. P. pirmą kartą – 2021 m. kovo 7 d., apie 11.02 val., buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas, antrą kartą – 2021 m. kovo 7 d., apie 11.19 val., buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (e. b. l. 28, 29, 30).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – V. K. (e. b. l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „VW Passat“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. kovo mėnesį su PVM buvo 670 Eur, be PVM buvo 554 Eur (e. b. l. 35).

2021 m. kovo 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 31).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2021 m. kovo 9 d. leidimu automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (e. b. l. 38).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2021 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. kovo 7 d., apie 10.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, važiuodamas (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuotos transporto priemonės, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į reklaminį stendą ir jį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles, toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini)., sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini), nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudęs gatvės bortelį, apgadino savo vairuotą transporto priemonę. Dėl vairuotojui nustatyto vidutinio girtumo, pradėtas ikiteisminis tyrimas (e. b. l. 95-97).

2021 m. kovo 7 d. eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas šis automobilis(e. b. l. 98-99).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad I. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. kovo 7 d., apie 10.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. P. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis (e. b. l. 107-110, 111).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas I. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į I. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta (duomenys neskelbtini), dienos metu, apie 10.49 val., kuomet yra intensyvus eismas, vairuotojui nustatytas 1,89 promilės neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad I. P. vairavo transporto priemonę net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis vartojo alkoholį iš vakaro, vartojo degtinę, o 2021 m. kovo 7 d. ryte atsikėlęs važiavo į parduotuvę alaus. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. P. – gana jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (e. b. l. 105), administracine tvarka baustas (e. b. l. 100-102), neteistas (e. b. l. 103), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie I. P. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 54 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis I. P., sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos dydį išdėstyti dalimis, tačiau savo prašyme nenurodė kokiam laikotarpiui, dėl kokių priežasčių jis to prašo ir nepateikė duomenų, kurie pagrindžia jo sunkią materialinę padėtį. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį I. P. paskirtos baudos mokėjimo terminą. Įvertinus, kad I. P. yra vedęs, jauno ir darbingo amžiaus, spręstina, kad paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas 10 mėnesių laikotarpiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 7 d. 11.00 val. iki 2021 m. kovo 8 d. 11.59 val. (e. b. l. 67-68, 70), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė I. P. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis I. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012, 2016-04-19 Nr. 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis I. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo (duomenys neskelbtini), dienos metu, apie 10.49 val., kuomet yra intensyvus eismas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pat sukėlė eismo įvykį. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors iš vakaro vartojo stipraus alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie I. P. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminą nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trijų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 8 d. (e. b. l. 84-85).

Dėl konfiskuotino turto

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė I. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą be PVM, t. y. 554 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

I. P. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o V. K. (e. b. l. 34). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš I. P. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą kaltinamojo vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė veikos padarymo metu buvo 670 Eur su PVM (b. l. 35). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis I. P. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, jis tai padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiojo asmens (V. K.) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo I. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš I. P. išieškotina automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 670 Eur.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinamos (e. b. l. 82-83, 84-85, 86-87, 88).

Paimti dokumentai – leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantys voke prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui I. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. P. paskirti 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 7 d. 11.00 val. iki 2021 m. kovo 8 d. 11.59 val. (dvi paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir I. P. paskirti galutinę 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti I. P. sumokėti paskirtą baudą per 10 (dešimties) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti I. P., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Paskirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 8 d.

Paskirti I. P. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš I. P. konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų).

I. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtus dokumentus – leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančius voke prie baudžiamosios bylos, grąžinti I. P..

Išaiškinti I. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė