- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-239-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00056-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovo advokato G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 868 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 19 d. G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. sausio 17 d., apie 13.41 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kieme stovėjusį inkarą ir išvažinėjo gėlynus. Nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, jo eismo įvykio vietoje nebuvo ir jam apie šį įvykį nebuvo pranešta. Policija apie šį įvykį informuota nebuvo. Tokiais savo veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus. Tokie G. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad „G. G. „2015-01-13, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, įpuolė į namo kiemą, nudaužė kieme stovėjusį inkarą, išvartė akmenis, išvažinėjo veją ir gėlynus, tokiais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai, kurios įvykio metu nebuvo, ir iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.“, ir 2015 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo G. G. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė jam 868 eurų baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovas advokatas G. L. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. G. nutraukti. Apelianto teigimu, G. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Nurodo, kad 2015-01-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vadas M. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-24559724-15 (ROIK: 07-15- 9030981), kurio grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ konstatuota, kad „G. G. vairavo automobilį, įpuolė į kieme stovėjusį inkarą ir išvažinėjo gėlynus. Nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, jo eismo įvykio vietoje nebuvo ir jam apie šį įvykį nebuvo pranešta. Policija apie šį įvykį informuota nebuvo.“ Grafoje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodyta: „2015 m. sausio 17 d., 13 val. 41 min., Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini).“
Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. nurodė, kad pagal administracini kaltinimą savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad jam vairuojant automobilį „Toyota RAV4“, važiuojant keliu per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, iš šalutinio kelio jo nepraleisdamas išsuko automobilis. Buvo tamsus paros metas, slidu, stabdant ir siekiant išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu, jo vairuojamą automobilį sumėtė ir jis iš inercijos įvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Kliudė vieliniame tinkle sukrautus akmenis bei inkarą, kuris buvo pastatytas ant akmens kaip dekoracija. Kadangi kiemas negrįstas, užvažiuodamas ant žolės ją išvažinėjo. Jo automobilis apgadintas nebuvo. Kad įvykio vietoje nuo automobilio priekinio buferio nukrito plastikinė detalė, nepastebėjo. Namo šeimininkų nebuvo. Juos iš matymo pažinojo ir žinojo, kad jie į sodybą dažniausiai atvyksta savaitgaliais. Vertindamas ir suvokdamas, kad jokios realios žalos namo šeimininkams nepadarė, apie įvykį policijai nepranešė, o raštelį, kuriame parašė savo vardą, pavardę bei telefono numerį, užkišo už namo durų, tikėdamasis, kad atvykę namo šeimininkai jam paskambins ir jis turės galimybę su jais susitikti ir pagal jų pageidavimą sutvarkyti iš tinklo išbirusius akmenis, pastatyti inkarą bei užlyginti provėžas žolėje. Grįždamas iš darbo, pravažiuodamas keliu pro sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), matydavo, kad šeimininkų sodyboje nėra, laukė, kol atvyks sodybos šeimininkai ir jam paskambins, nes jis jų telefono numerio neturėjo.
Tiriant bylą teisme buvo nustatyta, kad įvykis įvyko 2015-01-13, apie 21.00 val., o ne 2015-01-17 13.41 val., kaip nurodyta G. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.
Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji O. K. patvirtino savo duotus parodymus, taip pat nurodė, kad jokia žala jai nepadaryta, nes į jai nuosavybės teise priklausančios sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), įvažiavus automobiliui buvo paskleisti akmenys, kurie buvo sudėti į vielinį susuktą tinklą. Buvo nuverstas inkaras – dekoracija, kuris, kaip nurodė O. K., buvo tik pastatytas ant akmens ir kurį, pasak jos, „žmogus prisilietęs būtų nuvertęs“. Jokia žala jai nebuvo padaryta, kadangi G. G. akmenis sukrovė, inkarą pastatė, o provėžas žolyne užlygino. Aptaškytą namo sieną purvu nuplovė lietus. Taip pat nurodė, kad G. G. po to, kai ji apie įvykį pranešė policijai, jos paklausė, ar ji nerado raštelio, užkišto už namo durų, ir ji atsakė, kad raštelį rado. Minimas raštelis teismo metu O. K. buvo pateiktas ir pridėtas prie bylos.
Vertinant kitų apklaustų byloje asmenų (policijos pareigūnų) parodymus, jie pažeidimo kvalifikavimui jokių įrodymų nesuteikia.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, kritiškai vertintina teismo nuomonė dėl veikos kvalifikavimo. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo: „Teismo nuomone, G. G. versija, jog jis savo veiksmais nepadarė žalos ir apie įvykį pranešė namo savininkams palikdamas jiems raštelį su savo duomenimis, todėl jam nekilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai, t.y. iš įvykio vietos nepasišalino, yra paneigta iš dalies paties G. G. paaiškinimais, nukentėjusiosios O. K. ir liudytojo policijos pareigūno V. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais teismo ištirtais įrodymais.“ Apelianto teigimu, teismo teiginys, jog „Iš G. G. paaiškinimų matyti, kad namo šeimininkų eismo įvykio metu nebuvo, tą aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji O. K., todėl G. G. privalėjo nedelsiant apie įvykį pranešti nukentėjusiajai, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.“ Tačiau, apelianto teigimu, tai yra subjektyvus teismo vertinimas, visiškai nesigilinant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos ar ne, pagal anksčiau minėtas įvykio aplinkybes, o būtent, kad eismo įvykis (jeigu tai laikytina eismo įvykiu) įvyko ne kelyje, o privačioje teritorijoje, buvo tamsus paros metas ir nebuvo galimybės realiai įvertinti, ar buvo padaryta žala ar ne, ar neapgadinta jokia kita transporto priemonė, dėl kurios apgadinimų nukentėjęs asmuo galėtų kreiptis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Apelianto teigimu, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos tyčios nebuvimą įrodo G. G. paliktas už namo durų užkištas raštelis su jo asmens duomenimis ir telefono numeriu.
Iš bylos medžiagos bei paties G. G. paaiškinimų matyti, kad jis suvokia bei pripažįsta padaręs KET 9 punkto pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, tačiau nesutinka su jam inkriminuoto teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. l d. Kaip minėta, teismas nenustatė, jog G. G. iš įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, o pagal ATPK 130 str. l d., nenustačius būtinojo šio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, jis nepagrįstai buvo nubaustas už šio pažeidimo padarymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013), kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš eismo įvykio pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
Anksčiau išvardytos įvykio aplinkybės, nustatytos bylą nagrinėjant teisme, yra analogiškos paminėtoms LAT nutartyse. Todėl turi būti konstatuota, jog G. G. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinės bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. G. G. turi būti nutraukta.
Vienas iš pagrindinių ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių yra žala. Remiantis nukentėjusiosios O. K. parodymais, jai G. G. neteisėtais veiksmais nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta. Kaip matyti iš O. K. parodymų apylinkės teisme, savo pareiškime policijai minimą turtinę žalą ji įvardijo kaip neobjektyviai prasiveržusio pykčio protrūkio, atvykus į sodybą ir pamačius pirmąjį vaizdą, pasekmę. Nesant neteisėta veika padarytos žalos, G. G. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 127 str. 2 d.
Objektyviai ir visapusiškai vertinant skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas priimto nutarimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, apeliantas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti administracninėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. paties eismo įvykio fakto neginčija, tačiau, apelianto nuomone, turi būti atsižvelgta į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. G. iš įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes įvykio vietoje nukentėjusio asmens nebuvo, todėl jis paliko raštelį su savo kontaktais, norėdamas pranešti apie įvykį ir atlyginti žalą, o pagal ATPK 130 str. 1 d. nenustačius būtinojo šio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, G. G. negalėjo būti nubaustas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 str. 1 d. inter alia nustatyta administracinė atsakomybė ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito asmens teisėtus interesus ir pan.
Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, pripažindamas G. G. kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skundžiamame nutarime konstatavo, jog remiantis nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nekyla abejonių, kad G. G. vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, įvažiavo į namo kiemą, nudaužė kieme stovėjusį inkarą, išvartė akmenis, išvažinėjo veją ir gėlynus, tokiais veiksmais padarydamas akivaizdžią turtinę žalą, ir suprasdamas bei žinodamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu, tamsiu paros metu, nesant įvykio vietoje nukentėjusiosios, sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Teismo vertinimu, G. G., žinodamas, kad namo šeimininkų įvykio metu nebuvo (tai patvirtino ir nukentėjusioji O. K.), suvokė, kad parašęs raštelį, kaip jis pats teigia, nedelsiant nukentėjusiųjų informuoti tokiu būdu nebūtų galėjęs, taigi, esant tokiai situacijai, kai nedelsiant informuoti nukentėjusiųjų apie eismo įvykį buvo neįmanoma, G. G. turėjo apie įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė, tai leidžia daryti išvadą, kad G. G. suprasdamas ir žinodamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu, tamsiu paros metu, nesant įvykio vietoje nukentėjusiosios, sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas neteisingai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 130 str. 1 d. aprašyto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti, neteisingai įvertino visas esmines bylos aplinkybes, reikšmingas aiškinantis G. G. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės, motyvo, tikslo turinį. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. G. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme. Apylinkės teismas ginčijamame nutarime akcentavo tik dalį aplinkybių, t. y. kad G. G. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, žinojo savo, kaip eismo dalyvio, pareigas, bet nepranešė policijai apie eismo įvykį, tačiau teismas neišsiaiškino tokio elgesio motyvų bei tikslų turinio ir nepagrįstai konstatavo G. G. kaltumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog G. G. teismo nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, įvažiavo į namo kiemą bei atsitrenkė į sodybos kieme metaliniame tinkle buvusius akmenis, juos išversdamas bei nudauždamas ant jų pastatytą dekoraciją – inkarą, išvažinėjo veją. To neneigia ir pats G. G., t. y. jis neneigia savo kaltės dėl paties eismo įvykio. Iš pastarojo 2015-01-19 paaiškinimo policijai bei jo parodymų teisme matyti, jog jis, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir žinodamas, kad nukentėjusiųjų asmenų nėra ir kad sodybos šeimininkai paprastai atvyksta tik savaitgaliais, paliko raštelį, informuojantį apie jo padarytą eismo įvykį, nurodydamas savo asmens duomenis bei telefono numerį, tikėdamasis tokiu būdu su jais susisiekti ir paaiškinti įvykio aplinkybes bei susitarti dėl žalos atlyginimo. Tokios aplinkybės rodo, kad jis nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą, o išvažiuodamas iš įvykio vietos, manė, jog apie įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės.
Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji O. K. nereiškia jokių pretenzijų G. G., nes, kaip pati nurodė, realiai žala jai nebuvo padaryta. Bylą nagrinėjant teisme ji patvirtino radusi savo sodyboje raštelį su G. G. kontaktais ir pranešimu apie įvykį (jį pateikė teismui, b. l. 24), tačiau teigė jį radusi jau po to, kai apie įvykį buvo pranešta policijai, bei nurodė, kad, susisiekus su juo, šis paaiškino įvykio aplinkybes, atsiprašė, o atvykęs į jos sodybą sukrovė išverstus akmenis, pastatė inkarą, užlygino provėžas žolyne, todėl jokių pretenzijų ji jam neturi. Taip pat paaiškino, kad pareiškime policijai ji nurodė, kad jai buvo padaryta 1000 Lt žala, tačiau tai padarė apimta neigiamų emocijų dėl įvykio, dėl kurio realiai žala jai nebuvo padaryta.
Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog G. G. nesislėpė, nevengė atsakomybės, nes iš įvykio vietos išvažiavo palikęs raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, tokiu būdu siekdamas susisiekti su sodybos šeimininkais ir atlyginti jiems žalą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. G., išvažiuodamas iš įvykio vietos, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ATPK 130 str. 1 d. taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. G. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo G. G. buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, naikintinas ir G. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. G. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.