Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-02-18 · Byla Nr. A2.6.-104-903/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-02-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2015-04-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
A2.6.-104-903/2015
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00056-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
G. G.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-104-903/2015Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00056-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 18 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015-01-13, apie 21.00 val., Minijos g. 59, Kvietinių k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, įpuolė į namo kiemą, nudaužė kieme stovėjusį inkarą, išvartė akmenis, išvažinėjo veją ir gėlynus, tokiais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai, kurios įvykio metu nebuvo, ir iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltu neprisipažino, paaiškino, kad vakare važiavo namo, buvo tamsu, slidu, priešpriešais važiuojantis automobilis įvažiavo į jo važiuojamąją dalį, jis vengdamas susidūrimo pasuko vairą į kairę, jo automobilį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio, įlėkė į namo kiemą, įpuolė į tinkle esančius akmenis, nuvertė šalia stovėjusį inkarą. Įvykio metu namo šeimininkų nebuvo, jis parašė jiems raštelį ir užkišo už durų, kad paskambintų dėl įvykio, įvykio nuslėpti nenorėjo. Jis žino to namo savininkus, jie ten būna tik savaitgaliais. Jo automobilis buvo sugadintas nežymiai - tik įlinko bamperis ir nuo jo atskilo detalės (pridėtos prie bylos). Nuvažiavo iš įvykio vietos ir apie tai nepranešė policijai, nes nemanė, kad padarė žalos. Po įvykio jis pro tą vietą pravažiavo kelis kartus darbo dienomis, tačiau visada jau būdavo sutemę, todėl įvertinti padarytos žalos negalėjo. Vėliau (pirmadienį po įvykio) jis susitiko su namo savininkais, jie jam pranešė, kad apie įvykį jau pranešė policijai, nes jo raštelį rado tik pirmadienį. Jis pats išlygino veją, pastatė akmenis ir inkarą.

Teismo nuomone, G. G. versija, jog jis savo veiksmais nepadarė žalos ir apie įvykį pranešė namo savininkams palikdamas jiems raštelį su savo duomenimis, todėl jam nekilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai, t.y. iš įvykio vietos nepasišalino, yra paneigta iš dalies paties G. G. paaiškinimais, nukentėjusiosios O. K. ir liudytojo policijos pareigūno V. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei kitais teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad ji gyvena Klaipėdoje, į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nuvažiuoja tik tada, kai ją nuveža vyras. Šią sodybą prižiūri jos sesuo G. G., kuri gyvena netoli. Vieną dieną jai paskambino sesuo, pasakė, kad į sodybą kažkas įvažiavo, veja išvažinėta, akmenys ir inkaras išversti. Ji seseriai pasakė, kad paskambintų policijai, tą ji ir padarė. Tą pačią dieną ji nuvažiavo į sodybą, pamatė, kad viskas išvartaliota, veja išvažinėta, namas aptaškytas. Jokio raštelio tą dieną ji nematė, nors buvo įėjusi į namą pasidėti rankinuko. Atvažiavę policijos pareigūnai viską apžiūrėjo nufotografavo, ji parašė pareiškimą, jame nurodė tai, ką tuo metu matė, jai dėl subjaurotos sodybos buvo labai pikta. Po įvykio pirmadienį jai paskambino vairuotojas, atsiprašė, viską sutvarkė, pretenzijų jam neturi.

Liudytojas V. V. parodė, jog 2015-01-17, apie 14.57 val., gavo pranešimą dėl eismo įvykio su pasišalinimu iš įvykio vietos. Nuvykęs su kolege į įvykio vietą, pastebėjo automobilio padarytas žymes, apgadintą gyvatvorę, nuverstus akmenis ir inkarą. Iš vėžių buvo matyti, kad automobilis atsistūmė atgal ir išvažiavo. Juos pasitiko namo šeimininkė, kuri buvo nepatenkinta dėl suniokoto kiemo, ji parašė pareiškimą ir žalą įvertino 1000,00 Lt. Jis nufotografavo įvykio vietą, nubraižė schemą, rado automobilio detales.

Netikėti šiai liudytojų parodymais nėra pagrindo, juos patvirtina autoavarijos vietos schema, fotonuotraukos, nukentėjusiosios O. K. pareiškimo, kuriame ji žalą įvertino 300 Eur, turinys.

Taigi teismui nekyla abejonių, kad G. G. vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, įpuolė į namo kiemą, nudaužė kieme stovėjusį inkarą, išvartė akmenis, išvažinėjo veją ir gėlynus, tokiais veiksmais padarė akivaizdžią turtinę žalą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. nurodyta, kad „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“, todėl pripažįstama, kad šioje situacijoje G. G. buvo asmuo, susijęs su eismo įvykiu. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad G. G. suprato ir pastebėjo, kad vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio priekiniais žibintais apšviestus akmenis ir inkarą bei juos nuvertė, t.y. padarė turtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 p. nurodyta, kad „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“.

Iš G. G. paaiškinimų matyti, kad namo šeimininkų eismo įvykio metu nebuvo, tą aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji O. K., todėl G. G. privalėjo nedelsiant apie įvykį pranešti nukentėjusiajai, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pats G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma, kad namo šeimininkai sodyboje pasirodo tik savaitgaliais, todėl akivaizdu, kad eismo įvykiui įvykus 2015-01-13, antradienį, vakare, G. G. suvokė, kad parašęs raštelį, kaip jis pats teigia, nedelsiant nukentėjusiųjų informuoti tokiu būdu nebūtų galėjęs. Esant tokiai situacijai, kai nedelsiant informuoti nukentėjusiųjų apie eismo įvykį neįmanoma, G. G. turėjo apie įvykį pranešti policijai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. G. suprasdamas ir žinodamas, kad yra susijęs su eismo įvykiu, tamsios paros metu, nesant įvykio vietoje nukentėjusiajai, sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo laikas yra 2015-01-17, apie 13.41 val., tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad tai laikas, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Tuo tarpu, kaip jau minėta, G. G. savo 2015-01-19 paaiškinime nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2015-01-13, apie 21.00 val., o teismo posėdžio metu, paaiškino, kad po įvykio kelias darbo dienas važiavo pro tą įvykio vietą. Esant išdėstytam, teismas laiko, kad G. G. nuvažiavo nuo kelio, įpuolė į namo kiemą, nudaužė kieme stovėjusį inkarą, išvartė akmenis, išvažinėjo veją ir gėlynus 2015-01-13, apie 21.00 val.

Esant išdėstytiems įrodymams, nekyla abejonių, jog G. G. 2015-01-13, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, įpuolė į namo kiemą, nudaužė kieme stovėjusį inkarą, išvartė akmenis, išvažinėjo veją ir gėlynus, tokiais veiksmais padarė turtinę žalą nukentėjusiajai, kurios įvykio metu nebuvo, ir iš įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudėtį – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. G. padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą, anksčiau baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų už eismo įvykio sukėlimą ir automobilio vairavimą neblaiviam, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kita vertus, jis ir jo sutuoktinė dirba, jie augina du mažamečius vaikus, padaryta žala nėra didelė, žalą nukentėjusiajai atlygino visiškai, ji pretenzijų neturi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas G. G. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. G. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti G. G., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK.

Nutarimui įsiteisėjus, įvykio vietoje rastas automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detales grąžinti G. G..

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus