Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2S-2186-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-27Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2S-2186-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13624-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios
Atsakovas
R. L., V. K., J. S., A. K.
Trečiasis asmuo
notaras A
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2186-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13624-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų R. L. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodo ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos ieškinį atsakovams R. L., V. K., J. S., A. K. dėl įgaliojimo bei preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notaras A. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2011 m. kovo 30 d. notarinį įgaliojimą bei 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp V. K., R. L. ir J. S.. Nurodė, jog 2011 m. kovo 30 d. atsakovas A. K. veikdamas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu, išdavė notarinį įgaliojimą atsakovui J. S., be kita ko savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), įgaliotojo vardu sudaryti preliminarias sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir t.t. Šio įgaliojimo pagrindu atsakovas J. S. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu su atsakovais V. K. ir R. L. 2011 m. balandžio 7 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Pylimo g. 7, Vilniuje, šio namo pamatų liekanų ir kitų statinių žemės sklypo pardavimo už 1 900 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai A. K., R. L. ir V. K. pateikę atsiliepimus į ieškinį su juo nesutiko ir prašę jį atmesti.

2014 m. birželio 4 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovai pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5462-345/2013 arba iki minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje bus gautos teologinės-bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizės išvados. Ieškovų manymu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5462-345/2013 bus nustatyti faktai ar juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija turėjo Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įgaliojimus valdyti Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei priklausantį turtą, ar aktualiu ginčo laikotarpiu A. K. turėjo įgaliojimus veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu ir pan. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paskirta teologinė- bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė, atsižvelgiant į jai pateiktus atsakyti klausimus, yra akivaizdžiai susijusi su nagrinėjamoje byloje nurodomais argumentais, taigi, neabejotina, jog ji yra aktuali ir reikšminga siekiant nagrinėjamoje byloje patvirtinti ar paneigti ieškinyje nurodomus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino ir sustabdė civilinę bylą Nr. 2-7028-809/2014 pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodo ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos ieškinį dėl įgaliojimo bei preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančiais atsakovams R. L., V. K., J. S., A. K., trečiasis asmuo notaras A. R. iki bus atlikta teologinė – bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2150-345/2014. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas nagrinėjamojoje byloje Nr. 2-7028-809/2014 savo reikalavimo teisę taip pat kildina būtent iš bažnytinės (kanoninės) teisės, teigdamas, kad 1997 Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija buvo išrinkta neteisėtai, todėl atsakovas kunigas A. K. negalėjo veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu. Sinodas, kaip aukščiausia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios savivaldos institucija yra evangelikų reformatų turto savininkas, turintys teisę disponuoti turtu, o Sinodo Kolegija turi teisę tik turtą valdyti ir tuo pagrindu taip pat kildina savo ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl, esant tarp šalių ginčui dėl ieškovų reikalavimo teisės, ir esant situacijai, kai šio ginčo išsprendimas reikalauja specialių teologinio mokslo žinių, teismas sprendė, jog pagrindas sustabdyti šią bylą, kol bus atlikta teologinė – bažnytinė (kanoninė) teisės ekspertizė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2150-345/2014 ir paaiškės atsakovo kunigo A. K. bei ieškovo teisinis statusas bažnytinės (kanoninės) teisės prasme, egzistuoja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai R. L. ir V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad pagrindo stabdyti bylą, kol bus atlikta teologinė-bažnytinė (kanoninė) teisės ekspertizė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2150-345/2014 ir paaiškės atsakovo kunigo A. K. bei ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae-sinodas teisinis statusas bažnytinės (kanoninės) teisės prasme nėra. Pažymi, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija kaip tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1998 m. sausio 26 d. Taigi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija turi juridinio asmens statusą, turi savo pavadinimą, jai suteiktas juridinio asmens kodas, asmenys, kurie galėjo veikti religinės bendruomenės vardu ginčijamo įgaliojimo ir preliminarios sutarties sudarymo metu yra aiškūs. Pastebi, jog specialistams pateikti klausimai yra susiję išimtinai su bažnytine (kanonine) teise, todėl akivaizdu, kad ginčo dl įgaliojimo ir preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančiomis išsprendimui specialių teologinio mokslo žinių nereikia- ginčas susijęs išimtinai su Lietuvos Respublikos, kaip teisinės valstybės, teisės taikymu, bet ne su bažnytinės teisės taikymu, tuo labiau bažnytinės teisės įtaka trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsiliepimas

Ieškovai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodas ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2150-345/2014, ieškovai savo reikalavimus abiem atvejais kildina ir iš bažnytinės (kanoninės) teisės, nurodant, jog būtent Sinodas, kaip aukščiausia Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos savivaldos institucija, yra evangelikų reformatų turto savininkas, turintis teisę disponuoti turtu, o Lietuvos evangelikų reformatų sinodo Kolegija turi teisė tik turtą valdyti. Ieškovų manymu, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje paskirta teologinė- bažnytinė (kanoninė) teisės ekspertizė, atsižvelgiant į jai pateiktus klausimus, yra akivaizdžiai susijusi su nagrinėjamoje byloje nurodomais argumentais, taigi neabejotina, jog ekspertizė yra aktuali ir reikšminga siekiant nagrinėjamoje byloje patvirtinti ar paneigti ieškinyje nurodomus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla iki kol Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2150-345/2014 bus atlikta teologinė- bažnytinė (kanoninė) teisės ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320,338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. kovo 30 d. atsakovas A. K. veikdamas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu, išdavė notarinį įgaliojimą atsakovui J. S. (t. 1 b. l. 28-31), be kita ko savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), įgaliotojo vardu sudaryti preliminarias sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir t.t. Šio įgaliojimo pagrindu atsakovas J. S. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu su atsakovais V. K. ir R. L. 2011 m. balandžio 7 d. sudarė preliminarią sutartį ( t. 1 b. l. 32-35), pagal kurią Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Pylimo (duomenys neskelbtini), šio namo pamatų liekanų ir kitų statinių žemės sklypo pardavimo už 1 900 000 Lt. Ieškovai ieškinyje teigia, jog ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu ginčijamą įgaliojimą suteikęs atsakovas A. K. pagal Kanonų teisę nuo 2000 m. neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu, todėl neturėjo teisės suteikti ginčijamo įgaliojimo J. S. sudaryti preliminarią sutartį ( t. 1 b. l. 1-10).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą iki kol Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2150-345/2014 bus atlikta teologinė- bažnytinė (kanoninė) teisės ekspertizė, pažymėjo, jog šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovų reikalavimo teisės, taip pat, kad šio ginčo išsprendimas visgi reikalauja specialių teologinio mokslo žinių, todėl teismo manymu pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą egzistuoja. Apeliantai pateikę skundą nurodo, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija kaip tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, taigi ji turi juridinio asmens statusą, asmens kodą, pavadinimą, taip pat yra žinomi asmenys, kurie galėjo veikti religines bendruomenės vardu ginčijamo įgaliojimo ir preliminariosios sutarties sudarymo metu, todėl akivaizdu, jog ginčo dėl įgaliojimo ir preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančiais išsprendimui specialių teologinio mokslo žinių nereikia.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka ir pažymi, jog civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę, o šio straipsnio 4 punktas leidžia teismui savo iniciatyva sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Taigi, teisinis reguliavimas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti ne tik dėl bylos sustabdymo konkrečiai įstatyme įvardintais pagrindais, tačiau ir kitais teisės normose neįtvirtintais pagrindais, kurie suponuoja būtinybę civilinę bylą stabdyti. Todėl pripažintina, jog bylą sustabdyti yra pagrindas nebūtinai tik tada, kai teismas pats skiria ekspertizę, tai padaryti teismas gali ir tuomet, jei pripažįsta bylos sustabdymą dėl kitoje byloje atliekamos ekspertizės būtinu dėl to, kad jos metu gali būti nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingi klausimai.

Apeliantai nagrinėjamos bylos sustabdymą kvestionuoja iš esmės kitoje byloje paskirtos ekspertizės teologinės-bažnytinės (kanoninės) teisės klausimais neaktualumu nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, kokios aplinkybės yra/gali būti reikšmingos ginčo išsprendimui esant pirmosios instancijos teisme nagrinėjamai bylai, iš esmės sprendžia nagrinėjantis bylą teismas. Nepaisant to, kad kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų mano, jog kokia nors ekspertizė ar kitas procesinis veiksmas byloje nėra būtini, tokia nuomonė nėra teismui privaloma. Akivaizdu, kad teismas neturėtų skirti ekspertizės ar laukti kitoje byloje paskirtos ekspertizės išvadų tuo atveju, jei paskirtoje ekspertizėje keliami klausimai yra akivaizdžiai visiškai nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 180 str.). Tačiau teismui turint įsitikinimą, jog ginčo išsprendimui tam tikros aplinkybės gali būti iš tikrųjų reikšmingos, jos turi būti nustatinėjamos inter alia ekspertizės pagalba (CPK 177 str. 1, 2 d. d., 180 str., 212 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šio klausimo (galimų ekspertizės išvadų aktualumo nagrinėjamai bylai) iš esmės, nes tai reikštų intervenciją į bylos, kurioje procesinį sprendimą turi priimti pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl to, kokios aplinkybės, jo nuomone, yra (ne)reikšmingos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai pripažinti, kad ekspertizės metu spręstini klausimai yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į ieškinyje dėstomus argumentus.

Šiuo atveju, ieškiniu įrodinėjama, jog ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu ginčijamą įgaliojimą suteikęs atsakovas A. K. pagal Kanonų teisę nuo 2000 m. neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu, todėl neturėjo teisės suteikti ginčijamo įgaliojimo J. S. sudaryti preliminarią sutartį. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2150-345/2014 pagal ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodo ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, kurioje pareikštas savarankiškas reikalavimas - pripažinti, jog atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija nuo 1997 m. neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu. Pastarojoje byloje paskirta teologinės- bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai savo reikalavimus taip pat kildina iš bažnytinės teisės, teigiant, jog būtent Sinodas, kaip aukščiausia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios savivaldos institucija yra evangelikų reformatų turto savininkas, turintis teisę disponuoti turtu, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija turi teisę tik turtą valdyti, ir tuo pagrindu reikalauja panaikinti šios Kolegijos sudarytus su kitais atsakovais sandorius. Dėl paminėto negalima teigti, jog paskirta kitoje byloje teologinės - bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė, atsižvelgiant į jai pateiktus atsakyti klausimus, yra visiškai nesusijusi su nagrinėjamoje byloje nurodomais argumentais, taigi, neatmestina, jog ji gali būti aktuali ir nagrinėjamoje byloje patvirtinant ar paneigiant ieškinyje nurodomus argumentus.

Apeliantai savo ruožtu taip pat teigia, jog šiuo atveju Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija yra savarankiškas juridinis asmuo ir yra žinomos visos bylai svarbios aplinkybės, todėl byla turi būti nagrinėjama toliau, taikant civilinio proceso normas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir pažymi, jog tai, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija yra įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre kaip juridinis asmuo, neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, o be to ginčo dėl to nėra. Teismo manymu, byloje yra svarbu nustatyti esminę aplinkybę ar atsakovas A. K. veikdamas kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos atstovas bei išduodamas įgaliojimą atsakovui J. S., sudaryti sutartis dėl vienam iš ieškovų priklausančio turto pardavimo, elgėsi teisėtai ir turėjo tam įgaliojimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų į šį klausimą ir į kitus, kurie taipogi yra reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą bus atsakyta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2150-345/2014 atlikus ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje paskirta teologinės - bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė skirta ne šalių tarpusavio santykio taikytinoms teisinėms normoms atskleisti, o būtent nustatyti religinės bendruomenės institucijų, kurios civilinės teisės prasme yra savarankiški juridiniai asmenys, statusą, jų tarpusavio santykį bei kompetenciją priimti atitinkamus sprendimus.

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog paskirtos ekspertizės išvados gali būti reikšmingos nagrinėjamai bylai, turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė