- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1772-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11821-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 325 200 Eur turtinės žalos, kas mėnesį mokamos darbo užmokesčio kompensacijos, bei neturtinę žalą, kurios įvertinimą paliko teismo nuožiūrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
3. Atsižvelgęs į ieškiniu reiškiamus reikalavimus, teismas konstatavo, kad vien reiškiamas ieškovo turtinis reikalavimas priteisti 325 200 Eur sumą iš atsakovės viršija įstatymu nustatytą ir apylinkės teismams teismingą ieškinio sumą. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami ne iš darbdavio pareigos atlyginti nelaimingo atsitikimo metu darbo vietoje kilusią žalą, o iš valstybės pareigos mokėti draudimo išmokas, likvidavus darbdavį. Be to, susipažinus su ieškovo pateiktu ieškiniu ir jo priedais, nustatyta, kad dalis jų į valstybinę lietuvių kalbą neišversti, o pats ieškinys išverstas neįskaitomai, nesuprantamai, nėra aiškus vertimą atlikęs asmuo, ant dokumento nėra vertimų biuro, ar vertėjo žymos. Vertimas turi būti patvirtintas vertėjo (vertimą atlikusio asmens), nurodant jo vardą, pavardę, taip pat tai, kad vertėjui (vertimą atlikusiam asmeniui) yra žinoma apie atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, išverstą dokumento tekstą vertėjas turi pasirašyti, tuo patvirtindamas vertimo tikrumą bei žinojimą dėl minėtos atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-950-560/2013).
4. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovas teismui pateikė mokėjimo nurodymą, jog byloje sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis. Tačiau teismas pastebėjo, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kildina tai iš nelaimingo atsitikimo įvykusio ieškovo darbo vietoje 1986 m. sausio 16 d. bei valstybei, o vėliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui perėjusios pareigos mokėti išmokas už sveikatai padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
5. Nustatę minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ir negali būti priimtas, todėl jį grąžino procesinį dokumentą padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į Kauno apygardos teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti nagrinėti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys jam neteismingas turėjo ne atsisakyti jį priimti, o perduoti pagal teismingumą kitam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir jį grąžino padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.
10. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27–28 straipsniuose.
11. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kartu pastebėtina, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju nors ieškinys nėra rišlus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad apeliantas ieškiniu siekia, jog jam iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus būtų priteistas 325 200 Eur turtinės žalos atlyginimas ir neturinė žala, kurios dydį ieškovas prašo nustatyti teismo nuožiūra. Konstatuotina, kad turtinio reikalavimo suma viršija 40 000 Eur sumą. Kaip minėta, ieškiniai, kurių suma didesnė nei 40 000 Eur teismingi apygardų teismams, o nustačius, kad vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, darytina išvada, kad ieškinys dėl visų pareikštų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas apylinkių teismams, konkrečiai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, kad ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Atskiruoju skundu apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys jam neteismingas, turėjo ne atsisakyti jį priimti, o perduoti pagal teismingumą kitam teismui. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
15. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškinys neteismingas tam teismui. CPK normos nenustato pareigos teismui perduoti nepriimtą teisme ieškinį nagrinėti kitam teismui. Bylos perdavimas kitam teismui yra galimas tik tuo atveju, jeigu ieškinys jau yra teismo priimtas nagrinėti, tačiau tai netaikoma ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje (CPK 34 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys neteismingas šiam teismui, pagrįstai atsisakė jį priimti ir grąžino ieškovui.
16. Nors teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neanalizuoja ieškinio turinio ir formos, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas savo teisių gynimo teisme (ieškiniu bendrosios kompetencijos apygardos teisme) reikalaujant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi laikytis kreipimosi į teismą tvarkos, procesiniame dokumente tinkamai išdėstyti faktines turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo/padarymo aplinkybes bei nurodyti, kokios valstybės konkrečios institucijos (pareigūnai) ar asmenys, jo nuomone, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio padarė tutinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama tol, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.
17. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.