- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- A-183-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00580-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), priteisti 250 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 29 d. jis buvo laikomas Šiaulių TI. Šiaulių TI laikinojo sulaikymo kameroje apie 2–4 val. ir 2017 m. sausio 29 d. jį konvojuojant iš Šiaulių TI į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė) jis buvo laikomas (vežamas) su asmeniu, kuris sirgo tuberkulioze. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamojoje kameroje buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, vėdinimas, tualetai kamerose buvo neatitverti nuo bendros patalpos erdvės. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži, nešvarūs. Šiaulių TI pastato konstrukcijose buvo asbesto. Laikinojo sulaikymo kameroje taip pat buvo šalta, drėgna, prastas apšvietimas, vėdinimas. Laikinojo sulaikymo kamera buvo nesutvarkyta, joje buvo dulkių, šiukšlių. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo išvedamas pasivaikščioti tik 1 val. per dieną. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, fizinį skausmą, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 74 vienas, jam teko 8,7 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu jo gyvenamojoje kameroje nebuvo atlikti patikrinimai dėl jų atitikimo higienos normų reikalavimams. Analizuojant pareiškėjo kalinimo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos minėtų teisės aktų nuostatos, kurioms įgyvendinti nebūtina atlikti pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinių darbų. Gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius ir valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ant Šiaulių TI pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis – nuo 17,31 iki 22,44 kv. m. Pareiškėjas pasivaikščioti buvo išvedamas 1 val. per dieną ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nes nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių TI bent kartą per pusmetį atliekami maisto laboratoriniai tyrimai, o duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, nėra. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi, iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, ir iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas sulaikymo kameroje Nr. 5 tik vieną kartą, tai jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikimų.
II.
4. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo kamerose sąlygas buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas pažymėjo, kad iš kameros Nr. 74 nuotraukos matyti, jog kameroje sanitarinis mazgas iš vienos pusės yra atitvertas sienele, iš kitos – užuolaida. Iš nuotraukų ar kitų byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą. Teismas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims yra suteikta 1 val. pasivaikščioti gryname ore ir pabrėžė, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio energinė vertė buvo nepakankama. Įvertinęs Šiaulių TI pateiktus duomenis (maisto mikrobiologinio tyrimo ir cheminio tyrimo protokolus), teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nustatytų fiziologinių maisto energinių normų. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog asbesto pastato konstrukcijose nėra, apie asbestą nenurodyta ir į bylą pateiktuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, tokių duomenų nėra ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje.
7. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims, laikomiems ne ilgiau kaip 5 val. HN 134:2015 2 punkte yra įvirtinta, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad kai kuriose laikinojo sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose atlikti remontai, t. y. 2016 m. liepos-rugsėjo mėn. dažytos lubos, sienos, grotos, sanitariniai mazgai buvo atitverti. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo kalinimu Šiaulių TI.
8. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų kalinamų asmenų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad Šiaulių TI neužtikrino kalinimo sąlygų laikantis higienos normų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
9. Įvertinęs, kad Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas higienos normas pareiškėjas buvo laikomas neilgą laikotarpį (iš viso apie 3–4 dienas), tačiau buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija pareiškėją išskyrė iš kitų kalinamųjų ir sąmoningai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas, ir kad nenustatyta, jog netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, teismas konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
III.
10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą (atsikirtimus į Šiaulių TI atsiliepimą), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo teismo išreikalauti: 1) kameros Nr. 74 ir laikinojo sulaikymo kameros Nr. 5 nuotraukas, duomenis apie jų plotą; 2) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymas apie minėtose kamerose nustatytus pažeidimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 29 d.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI laikinojo sulaikymo kameroje apie 2–4 val. ir 2017 m. sausio 29 d. jį konvojuojant iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę jis buvo laikomas (vežamas) su asmeniu, kuris sirgo tuberkulioze. Pareiškėjo teigimu, su asmeniu, kuris serga tuberkulioze, jis negalėjo būti laikomas (vežamas). Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad kameroje Nr. 74 jis buvo laikomas vienas ir tokiu būdu jis buvo diskriminuojamas. Taip pat minėtoje kameroje buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi sanitarinis mazgas buvo uždengtas tik užuolaida. Pareiškėjo vertinimu, dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama jam priteisiant pinginę kompensaciją.
Atsiliepimas
12. Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima nurodyti naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl pareiškėjo laikymo kartu su tuberkulioze sergančiu asmeniu, apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinama. Teismas iš esmės nustatė tik vieną pažeidimą – sanitarinio mazgo (tualeto) atitvėrimas kameroje nagrinėjamu atveju neužtikrino pareiškėjo privatumo. Pareiškėjas su skundais į Šiaulių TI ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų jo laikymo tardymo izoliatoriuje metu nesikreipė. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų, nenustatyta jokių aplinkybių, jog kalinimas Šiaulių TI iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 29 d. ir jį konvojuojant 2017 m. sausio 29 d. iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę su asmeniu, sergančiu tuberkulioze.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad: 1) iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokius higienos normų pažeidimus teismas nustatė; 2) teismas sprendime nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo laikymo Šiaulių TI laikinojo sulaikymo kameroje ir jo konvojavimo iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę su tuberkulioze sergančiu asmeniu.
15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka. Teismas sprendime turėjo aiškiai išdėstyti, kokie konkretūs pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nustatyti, o kokie nenustatyti, ir tai pagrįsti aiškiu, išsamiu ir visapusišku nustatytų aplinkybių ir duomenų įvertinimu. Todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad nustatyti higienos normų pažeidimai (nedetalizuojant, kokie konkretūs higienos normų pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti) sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, negali būti vertinama kaip pagrįsta aiškiu, išsamiu ir visapusišku nustatytų duomenų ir aplinkybių įvertinimu. Iš teismo sprendimo turinio taip pat nėra aišku, ar aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo naudotis sanitariniu mazgu (tualetu), nuo bendros kameros erdvės atskirtu užuolaidomis, vertino kaip jo privatumo pažeidimą ar ne. Dėl to teismo sprendimas vertintinas kaip tinkamai nemotyvuotas ir nepakankamai aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims.
18. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus (aplinkybes), tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė. Kaip minėta, teismo sprendime liko neįvertintos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad Šiaulių TI laikinojo sulaikymo kameroje ir jo konvojavimo 2017 m. sausio 29 d. iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK metu jis buvo laikomas (vežamas) su tuberkulioze sergančiu asmeniu. Todėl konstatuotinas minėtų reikalavimų nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti pažeidimas.
19. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus (aplinkybes), t. y. išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, nustatyti, ar buvo padaryti konkretūs pareiškėjo nurodyti pažeidimai nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 29 d. jį laikant Šiaulių TI ir 2017 m. sausio 29 d. jį konvojuojant iš Šiaulių TI į Panevėžio AVPK areštinę (pastaruoju atveju teismas visų pirma turi nustatyti, ar nurodytą dieną pareiškėjas apskritai buvo konvojuojamas, o, jeigu buvo, nustatyti kokia institucija (pareigūnai) už tai buvo atsakingi, vertinti, ar dėl to pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala ir spręsti dėl jos kompensavimo).
22. Pabrėžtina, kad pareiškėjas argumento (aplinkybės) apie tai, kad jis kameroje Nr. 74 buvo kalinamas vienas ir tokiu būdu buvo diskriminuojamas, nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. LVAT savo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Todėl minėtas naujas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas nevertintinas apeliacinio proceso stadijoje.
23. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje nagrinėjamu atveju detaliau bylos aplinkybės nevertinamos, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus duomenis, tokį prašymą pareiškėjas turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris šią bylą pakartotinai nagrinės iš esmės (ABTĮ 52 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad kameros Nr. 74 ir laikinojo sulaikymo kameros Nr. 5 nuotraukos, duomenis apie jų plotą (b. l. 18, 42–43) yra pateikti byloje, dėl to dar kartą šiuos duomenis išreikalauti nėra pagrindo.
24. Apibendrinat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.