Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I., tretiesiems asmenims J. I., A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei O. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys J. I., A. I., išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė O. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskelbta atsakovės paieška, kuri nutraukta nustačius atsakovės gyvenamąją vietą, atsakovei įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apylinkės teismą, tačiau atsakovė į Kauno apylinkės teismą neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Trečiasis asmuo J. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo A. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį tenkinti.

Išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad O. R. šeima Jonavos rajono VTAS buvo žinoma nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio. Šeima buvo stebima, nes O. R. dažnai išvykdavo į Kauną ir negrįždavo po kelias dienas. Šeimai išvykus gyventi į Kauną, visa apie ją turima informacija buvo perduota Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui. Atsižvelgiant į ieškovo argumentus, kad O. R. vengia atlikti savo pareigą auklėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jai neterminuotinai ribotina motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, priteisiant iš jos išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant vaikui nuolatinę globą, paskiriant J. I. ir A. I. vaiko globėjais. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motina yra O. N., a. k. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra (b. l. 7, 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu D. N. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu globėjais D. N. globėjais paskirti J. I. ir A. I. (b. l. 9). 2015-02-26 atliktas D. N. psichologinis tyrimas (b. l. 15). 2015-06-15 patikrintos O. R. gyvenimo sąlygos (b. l. 12-14). (duomenys neskelbtini) parengti pranešimai D. N. laikinosios globos peržiūroms 2015-06-19, 2015-08-06 (b. l. 20-23, 16-19). 2015-03-19, 2015-05-28, 2015-06-19 vyko vaiko globos peržiūros (b. l. 24-26, 27-28, 29-30). 2015-03-02, 2015-03-12, 2015-03-19, 2015-04-07, 2015-04-08, 2015-05-04, 2015-05-05, 2015-05-19, 2015-05-20, 2015-05-27, 2015-06-15, 2015-07-21 Pagalbos šeimai tarnybos surašyti tarnybiniai pranešimai dėl O. R. (b. l. 34, 33, 32, 52, 51, 49, 47, 45, 42, 43, 36, 35), 2015-04-27, 2015-05-04, 2015-05-26, 2015-06-19, 2015-08-06 surašyti aktai (b. l. 50, 48, 44, 38, 37). O. R. 2015-03-05 paaiškinimu alkoholio problemos nepripažino (b. l. 39). O. R. 2015-03-17 konsultuota Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, suleisti ilgo veikimo vaistai nuo alkoholio (b. l. 31). O. R. 2015-05-29 paaiškinimu prisipažino, kad vartoja alkoholį (b. l. 41).O. R. į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą nesikreipė, gydyta nebuvo (b. l. 40). O. R. kurį laiko dirbo (b. l. 67), teista (b. l. 58-62), bausta administracine tvarka (b. l. 57), 2015-04-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d. („Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“) (b. l. 46). O. R. šeimos nariais registruoti Ž. R., K. P., D. N. (b. l. 4, 5). D. N. mokosi Kauno humanitarinės pagrindinėje mokykloje (b. l. 11). D. N. prašo jo nuolatiniais globėjais paskirti Julitą ir A. I. (b. l. 70). J. I. ir A. I. sutinka globoti D. N. (b. l. 71, 72). J. I. ir A. I. augina vaikus K. I. ir T. I.. P. I. ir K. I., gyvenantys kartu su J. ir A. I., neprieštarauja, kad J. ir A. I. būtų D. N. nuolatiniais globėjais (b. l. 73, 74). J. ir A. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). J. I. ir A. I. rekomenduojami kaip tinkami asmenys nuolatinėje globoje globoti D. N. (b. l. 75-77). J. I. ir A. I. neteisti (b. l. 124, 125), administracine tvarka nebausti (b. l. 130, 131). J. I. dirbanti (b. l. 65).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Bylos duomenimis ir teismo posėdyje dalyvavusių ieškovo atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, vaiku nesirūpina. Šiuo metu paskirti vaiko globėjai nėra matęs nepilnamečio vaiko motinos, ji nė karto neskambino, nesiteiravo apie sūnų. Globėjų žiniomis motina su nepilnamečiu vaiku taip pat jokių ryšių nepalaiko. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu be tėvų globos likusiam vaikui D. N. nuo (duomenys neskelbtini) nustačius laikinąją globą, situacija šeimoje iš esmės nepasikeitė – atsakovė nepakeitė gyvenimo būdo, neužtikrino vaikui saugios aplinkos, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, nelankė vaiko globoje, nerodė iniciatyvos siekiant susigrąžinti vaiką iš laikinosios globos, nesiekė pagerinti santykių su juo. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad situacija šeimoje pasikeistų į gerąją pusę. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

Šiuo atveju vertinant bylos duomenis, atsižvelgiant į rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant grąžinti vaiką į šeimą atsakovei teiktos socialinės paslaugos, siekiant išugdyti socialinius įgūdžius dėl nepilnamečio vaiko priežiūros, kad būtų sudarytos ir užtikrintos bent minimalios nepilnamečio vaiko gyvenimo ir buities sąlygos. Socialinio darbo metu atsakovė namuose dažnai nebuvo randama, į laikinosios globos plano peržiūras neatvykdavo, sūnaus globoje nelankė, todėl socialinis darbas teigiamų rezultatų nedavė, t. y. teismo vertinimu, atsakovė nesiėmė priemonių, kad situacija šeimoje pasikeistų ir būtų garantuojamos bent minimalios sąlygos nepilnamečiam vaikui į tinkamą ir saugią gyvenamą socialinę aplinką. Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskelbus atsakovės paiešką buvo nustatyta jos gyvenamoji vieta, įteiktas šaukimas atvykti į teismą, tačiau net ir žinodama apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, atsakovė į teismą neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko ir savo nuomonės dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo neišreiškė, tuo rodydama visišką abejingumą savo kaip motinos pareigoms.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nustačius nepilnamečiam D. N. laikinąją globą (rūpybą), atsakovė nedaro išvadų dėl pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti. Teismas sprendžia, jog likusiam be tėvų globos D. N. nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos O. R. valdžią nepilnamečio vaiko D. N. atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.).

Neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 str.).

Išaiškintina atsakovei, kad vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – CK 3.256 str. CK 3.251 str. numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa, sulaukusiems 14 metų vaikams nustatoma rūpyba. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. N. atžvilgiu, nepilnametis neturi galimybių grįžti į šeimą, teismas D. N. nustato nuolatinę globą. Byloje nustatyta, kad D. N. nuo 2015-06-26 yra globojamas J. I. ir A. I., globėjai tinkamai vykdo globėjų pareigas ir užtikrina nepilnamečio fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, todėl darytina išvada, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpinti atsakovės vaiku, nėra, J. I. ir A. I. sutinka būti paskirti D. N. globėjais, D. N. prašo jo nuolatiniais globėjais paskirti Julitą ir A. I., jų šeimoje vaikui patinka. Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. I. ir A. I. skyrimas nuolatiniais nepilnamečio globėjais nepažeis CK 3.268 str. nustatytų reikalavimų, todėl J. I. ir A. I. skirtini nuolatiniais D. N. globėjais, D. N. nuolatinė globos ir nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina J. I. ir A. I. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.261 str., 3.265 str. 3 p.).

Globėjams išaiškintina, kad globėjai privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjai yra vaiko atstovai pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjai turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jai vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjai uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Atsakovė yra darbingo amžiaus, galinti dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovė privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Ieškovas prašo nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip minėta pirmiau, byloje nustatyta, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (kitokių duomenų byloje nėra), todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į nepilnamečio vaiko D. N. amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (12 metų), teismas iš atsakovės priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 26 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant jo globėjus J. I. ir A. I. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 41 Eur žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą ir 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, iš viso 95 Eur (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti nepilnamečiui D. N. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Nustatyti D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniais globėjais J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančius (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą nustatyti globėjų J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-11-26) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.