- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-6007-1101/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03637-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Trečiasis asmuo
- S. M., L. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Iron Wolf Development“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Paulius Bružas, Vytautė Ladigaitė, Žydrūnas Ambrizas
- Kategorijos
- 2.6.16.8Kiti su nuoma susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Iron Wolf Development“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, - valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, S. M. ir L. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB ,,Iron Wolf Development“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymų Nr. 46VĮ-555-(14.46.2), Nr. 46VĮ-556-(14.46.2), 46VĮ-557-(14.46.2) ir 46VĮ-558-(14.46.2) 1 ir 2 punktus.
2. Minėtais įsakymais buvo nutrauktos šalių 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios 2000 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ,,Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir 2010 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimas). 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo 99 metams išnuomojo ieškovei valstybinės žemės sklypus, esančius Moluvėnų kaime, Kariotiškių kadastrinėje vietovėje, Trakų rajone, nustatė sklypų naudojimo paskirtį, kainas, įpareigojo Trakų žemėtvarkos skyrių parengti valstybinės žemės sklypų Moluvėnų kaime nuomos sutarčių projektus. 2000 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities viršininkas ir ieškovė sudarė investicijų sutartį dėl visuomenės gyvenamojo infrastruktūrinio objekto Moluvėnų kaime sukūrimo su pakeitimais. 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. 2018 m. Vyriausybė priėmė nutarimą ,,Dėl 2000 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“. Ginčijamais 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymais atsakovė nutraukė su ieškove 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytas valstybės žemės nuomos sutartis ir paėmė ieškovei išnuomotus žemės sklypus į laisvos valstybinės žemės fondą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimas nuomotojos (atsakovės) iniciatyva individualiais administraciniais sprendimais (įsakymais), yra nenumatytas nei įstatymuose, nei nuomos sutartyse. Todėl ginčijamuose įsakymuose nurodytais pagrindais 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytų sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Vien Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo priėmimas savaime nereiškia nuomos teisinių santykių pagal šalių sudarytas sutartis pasibaigimo. CK įtvirtina nuomotojo teisę nutraukti sutartį tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį, ko atsakovė, priimdama ginčijamus įsakymus, nepadarė. Ieškovė teisėtai valdo sklypus, kurie jai išnuomoti iki 2099 m. lapkričio 13 d., moka mokesčius, nepažeidžia nei sutarčių, nei įstatymų reikalavimų. Ieškovė nurodo pripažįstanti, kad po 2018 m. balandžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo bei Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo priėmimo aplinkybės pasikeitė iš esmės, tačiau toks jų pasikeitimas savaime negali anuliuoti 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytų nuomos sutarčių, kaip nepagrįstai nusprendė atsakovė. Minėti Konstitucinio Teismo ir Vyriausybės 2018 m. nutarimai gali būti vertinami kaip nuomos sutarčių vykdymo suvaržymus patvirtinančios aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą, todėl tokiu atveju būtų galima vadovautis CK 6.204 straipsnio nuostatomis, tačiau ne ginčijamų įsakymų priėmimu, kaip pasielgė atsakovė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 3 kartus (2016 m. lapkričio 17 d., 2017 m. spalio 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d.) tikrino bei visais atvejais nustatė, jog ieškovei išnuomotose valstybinės žemės sklypuose veikla nevykdoma. Tarp šalių sudarytos nuomos sutartys 2005 m. rugsėjo 16 d. abipusiu susitarimu buvo papildytos 15 punktu, pagal kurį sutartis gali būti nutraukta anksčiau jos galiojimo pabaigos nuomininkui naudojant žemės sklypą ne pagal sutartį ar ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir per 6 mėn. nuo pažeidimo nustatymo dienos neištaisius pažeidimo. Atsakovė jau po pakartotinio patikrinimo (2017 m. spalio 19 d.), t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po pirmo pažeidimo (2016 m. lapkričio 17 d.) nustatė, kad pažeidimas (žemės sklypai naudojami ne pagal sutartį ir ne pagal paskirtį – veikla nevykdoma) turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau jos galiojimo laiko, kadangi žemės sklypai nenaudojami pagal nustatytą paskirtį ir būdą ir tokiu atveju yra apleisti ir tokiu būdu nesilaikoma nuomos sutartyje numatytų sąlygų. Ieškovė 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimu įgijo teisę į valstybinės žemės sklypų nuomą. 2018 m. balandžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad minėtas Vyriausybės nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniams principams. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimą. Atsižvelgiant į tai, nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo buvo išnuomoti ginčo objektu esantys sklypai. Be to, pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovei išnuomotuose žemės sklypuose nėra pastatų – statinių, o valstybinės žemės nuoma siejama su statinių (pastatų) buvimu žemės sklype. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog buvo būtina nutraukti su ieškove sudarytas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis prieš terminą, kadangi išnyko teisinis nuomos pagrindas ir ieškovė naudojasi daiktu ne pagal minėtas sutartis ir daikto paskirtį, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas tinkama disponavimas valstybine žeme bei teisinių santykių stabilumas.
5. Pateiktame dublike į atsakovės atsiliepimą ieškovė nurodė, kad atsiliepimo argumentai nepaneigė ieškinio pagrįstumo, todėl jis turėtų būti tenkintinas. Atsakovės atsiliepime nurodytas pagrindas sutartims nutraukti – nesinaudojimas žemės sklypais pagal paskirtį – ginčijamuose įsakymuose net nebuvo nurodytas; sutartys nutrauktos kitu teisiniu pagrindu. Todėl atsakovės samprotavimai apie žemės naudojimą ne pagal paskirtį nėra teisiškai reikšmingi ir sprendžiant bylą ginčo dalyko ribose jais nesivadovautina. Individualus administracinis aktas turi būti aiškus; neįvardijant, kokiais teisės aktais individualus administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla abejonė dėl administracinio akto teisėtumo. Šio ginčo atveju esmė yra teismo patikrinimas, ar atsakovė turėjo teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, administracine tvarka nutraukti sutartis, priimdama ginčijamus įsakymus. Atsakovės nurodytuose nuomos sutarčių papildymuose, atliktuose 2005 m. rugsėjo 16 d., nėra tokios nuostatos, kad sklypus naudojant ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, galimas sutarčių nutraukimas nesikreipiant į teismą. Juo labiau, kad žemės sklypų nuomos sutartys nutrauktos kitu pagrindu nei dėl žemės naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį. Net jei ir būtų žemės sklypų nuomos sutartys nutraukiamos pagal CK 6.564 straipsnio nuostatas, apie žemės sklypų nuomos nutraukimą nuomininkui privaloma pranešti prie 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Šiuo atveju žemės naudojimo patikrinimo aktai buvo surašyti 2018 m. rugpjūčio 3 d., o ginčijami įsakymai priimti 2018 m. rugpjūčio 28 d.
6. Triplike atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad priėmus Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą ir Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, faktiškai buvo pripažinta, kad nuomos sutartis sudaryta nesant teisinio pagrindo. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja ir toks sandoris yra niekinis. Dėl šios priežasties, sandorio pasibaigimo įforminimas neturi visiškai jokios reikšmės.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčijami įsakymai, kuriais nutrauktos nuomos sutartys, prieštarauja įstatymams, todėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Faktai, kad buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas ir Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas, automatiškai valstybės civilinių santykių nepakeičia; pats Vyriausybės nutarimo priėmimo faktas nuomos sutarčių nedaro negaliojančiomis. Ginčo sutartys sudarytos, nes projektas, kuriam priskirtas žemės plotas, buvo pripažintas valstybinės reikšmės projektu. Nuomos sutarčių nutraukimas galimas vadovaujantis CK nuostatomis. Šiuo atveju nuomos sutartys buvo nutrauktos administracine tvarka, o tai prieštarauja visai civilinių teisinių santykių esmei; nei sutartyje, nei CK toks sutarties nutraukimo pagrindas nenumatytas. Tai, kad Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą, automatiškai nuomos sutarties nenutraukia. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sutartis pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas turėtų būti modifikuojama. Ginčo sklypuose yra išduoti statybos leidimai keturiems namams, įvestas elektros tiekimas, nutiesti keliai ir devynių individualių namų pamatų statyba pradėta, kuri sustojo prasidėjus šiems procesams ir patikrinimams. Visi parengiamieji darbai vyko, tačiau, kai paaiškėjo, kad ginčo sklypuose yra magistralinė dujotieko trasa ir didelėje sklypų dalyje nebuvo galima vykdyti komercinės veiklos ir dėl to viskas užtruko. Sklypų naudojimas pagal paskirtį nepriklausė nuo ieškovės, o tai nulėmė objektyvios priežastys (magistralinio dujotiekio trasa). Visą laikotarpį ieškovė naudojo nuomos mokestį. Jeigu ginčijami įsakymai liks galioti, tai iškils nuostolių atlyginimo klausimas, kurie preliminariai sudaro apie 130 000 Eur. Sutartys nutrauktos administraciniu aktu, o ne teismine tvarka. Ne ieškovės atsakomybė, kad Vyriausybė paskelbė reikšmingu valstybės ekonomikos projektu, o po to panaikino. Atsakovės atsikirtimai, kad žemės sklypai nebuvo naudojami pagal paskirtį, nėra reikšmingi, nes šiais pagrindais nebuvo vadovaujamasi priimant ginčijamus įsakymus. Jeigu ir būtų nutraukta dėl žemės sklypo nuomos sutartis dėl netinkamo naudojimo, turėtų būti nutraukiama teismo sprendimu, o ne administraciniu aktu. Jokių prielaidų nutraukti nuomos sutartis tuo pagrindu, kuris nurodytas ginčijamuose įsakymuose, nėra. Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo priėmimas nedaro sutarties negaliojančia. Nutarimo priėmimas yra esminis aplinkybių pasikeitimas, kuris sudaro pagrindą taikyti CK 6.204 straipsnį. Ieškovės atstovės vertinimu, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, sutartiniai santykiai turi būti modifikuojami, kad toje dalyje, kur pradėtas realizuoti projektas ir pradėta vykdyti teritorijos plėtra, ieškovei būtų palikta teisė tęsti sutartinius santykius. Šiuo atveju nutraukiant nuomos sutartis padaryti tokie esminiai procedūriniai pažeidimai, kad jų ištaisymas teismui papildant tam tikrais punktais yra neįmanomas. Pagrindas, kuriuo nutraukiama sutartis, turi būti numatytas arba sutartyje, arba įstatyme. Vien tai, kad priimtas Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas, nereiškia, kad sutartys negalioja, nes, priešingu atveju, ginčijami įsakymai nebūtų reikalingi.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos dviem pagrindais. Pats pirminis teisinis pagrindas, kuriuo ieškovei buvo išnuomoti žemės sklypai, yra 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimas, kuris yra panaikintas, t. y. buvęs teisinis pagrindas išnuomoti žemės sklypus šiuo metu nebegalioja. Dėl to buvo priimti ginčijami įsakymai, kuriais buvo nutrauktos nuomos sutartys. CK 6.654 straipsnyje įtvirtinta, kad nuomotojas gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Ieškovės argumentas, kad administraciniu aktu negali būti nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys, yra visiškai nepagrįstas. Toks nutraukimas neprieštarauja nei įstatymams, nei teismų praktikai. Ieškovės atstovės paaiškinimai, kad sklypuose vykdomas projektavimas, išduoti statybos leidimai, nutiesti keliai, nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais. Pagal investicijų sutartį visos statybos turėjo būti atliktos iki 2003 metų. Ieškovė žinojo, kad ji nenaudoja žemės sklypų, nes nuo 2016 m. buvo atlikti patikrinimai. Pranešimų neišsiuntimas nėra reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą pripažinti nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtą. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kuomet ir kokiems tikslams bei kam gali būti išnuomojami valstybinės žemės sklypai.
Atsiliepimas
9. Trečiojo asmens S. M. atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją. Ieškiniu ginčijami įsakymai priimti po to, kai Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimą, nuo tada pasibaigė nuomos santykiai. Kaip papildomas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra tas, kad nuomos sklypai buvo naudoti ne pagal paskirtį. Ginčijami įsakymai priimti teisėtai, todėl neturėtų būti panaikinami.
Šalies argumentai
10. Trečiojo asmens L. N. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė prašo pripažinti ginčijamus įsakymus formaliais pagrindais, o ne iš esmės; t. y. ji neginčija, kad išnyko nuomos pagrindas, kad sklypas yra nenaudojamas. Nuomos sutartys toliau negali galioti, nes panaikinus 2000 m. liepos 19 d. Vyriausybės nutarimą, tokios nuomos sutartys nebūtų sudarytos. Esant išnykusiam sutarties sudarymo pagrindui, sutartis turi būti nutraukta. Vien procedūriniai pažeidimai, jei tokie būtų nustatyti, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijimų įsakymų. Taip pat ir nenurodymas tam tikros priežasties (žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį), savaime nereiškia, kad tos priežasties nėra. Ieškovė nurodė tam tikras aplinkybes, kurios sutrukdė žemės sklype naudotis pagal paskirtį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių priežasčių. Modifikuoti šių sutarčių, priešingai nei teigia ieškovė, jokios galimybės nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
11. Paduotu ieškiniu ieškovė ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo įsakymus, kuriais buvo vienašališkai nutrauktos su ieškove 2000 m. lapkričio 13 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų, esančių Moluvėnų kaime, Trakų rajono savivaldybėje, nuomos sutartys Nr. 702 ir Nr. 703 bei šie žemės sklypai paimti į laisvos valstybinės žemės fondą. Minėti valstybinės žemės sklypai pagal 2000 m. lapkričio 13 d. sutartis ieškovei buvo išnuomoti 99 metams, skaičiuojant nuo sutarčių pasirašymo dienos (sutarčių 2 punktas), išnuomojamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitai paskirčiai (visuomeninės, rekreacinės bei gyvenamosios paskirties statiniams statyti bei eksploatuoti) (sutarčių 3 punktas).
12. Minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kurio pasiūlyti nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą) yra didžiausi. Vienas tokių atvejų, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono – kai ji reikalinga įgyvendinti svarbius visuomenės projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (7 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
13. 2000 m. liepos 19 d. nutarimu ,,Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ Vyriausybė pripažino Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominį projektą valstybinės svarbos projektu. 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas patvirtina, kad šio Vyriausybės nutarimo pagrindu ir vadovaujantis tuo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, ieškovei be aukciono buvo išnuomoti minėti žemės sklypai.
14. 2018 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 789, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 buvo pripažintas netekusiu galios. Ginčijamuose įsakymuose nurodyta, kad nuomos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 789. Ieškovė minėtus įsakymus ginčija, nurodydama, kad žemės sklypų nuomos sutartys gali būti nutraukiamos tik teismine, o ne administracine tvarka (ką padarė atsakovė priimdamas ginčijamus įsakymus), o vien Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo priėmimas nedaro nuomos sutarčių negaliojančiomis.
15. Ieškovės argumentas, kad su ieškove sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys prieš terminą gali būti nutrauktos tik teismine tvarka, nėra pagrįstas. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymuose numatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovės pozicija, kad terminuotos žemės nuomos sutartys apskritai negalėjo būti nutrauktos neteismine tvarka, nėra pagrįstas.
16. Atsakovės pozicija grindžiama tuo, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys su ieškove buvo nuomotojo vienašališkai nutrauktos dviem pagrindais: pirma, panaikinus Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimą nebeliko pirminio teisinio pagrindo, pagal kurį buvo išnuomotas žemės sklypas; antra, nuomos sutartys buvo nutrauktos ir dėl to, kad ieškovė nevykdė juose veiklos pagal pagrindinę tikslinę žemės sklypų naudojimo paskirtį, ką patvirtina byloje pateikti žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktai (nepaisant to, kad šis nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas ginčijamuose įsakymuose nebuvo nurodytas).
17. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011). Toks pats aiškinimas taikytinas ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018).
18. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 789, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 pripažintas netekusiu galios, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo ieškovei lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, 2000 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartimis buvo išnuomota valstybinė žemė. Kaip minėta, valstybinė žemė pagal bendrąją taisyklę nuomojama aukciono būdu, ir tik įstatyme konkrečiai įtvirtintais atvejais ji nuomojama be aukciono. Įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remiantis valstybinė žemė buvo išnuomota ne aukciono būdu, turi egzistuoti viso nuomos sutarties galiojimo metu. Teismo vertinimu, išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo ieškovei buvo išnuomota valstybinė žemė, atsakovė įgijo teisę nutraukti su ieškove sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą.
19. Juo labiau, kad minėti žemės sklypai nebuvo naudojami pagal tikslinę žemės sklypų naudojimo paskirtį. Nors žemės sklypų nenaudojimo pagal tikslinę paskirtį pagrindas ir nebuvo nurodytas ginčijamuose įsakymuose kaip nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas, tačiau šis faktas atsakovės buvo nustatytas ir įvertintas iki priimant ginčijamus įsakymus, kuriais nutrauktos nuomos sutartys. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kad žemės sklypai nebuvo naudojami pagal tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį (nurodytą šio sprendimo 11 punkte) patvirtina byloje pateikti 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. spalio 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ginčo sklypuose yra išduoti statybos leidimai keturiems namams, įvestas elektros tiekimas, nutiesti keliai ir devynių individualių namų pamatų statyba pradėta, tačiau į bylą neteikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Kaip matyti iš byloje pateiktų 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. spalio 23 d. žemės sklypų patikrinimo aktų, ieškovei išnuomoti žemės sklypai nenaudojami pagal tikslinę paskirtį ir būdus, dalyje sklypų yra miškas, likusi dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis, pavieniais medeliais ir krūmais; žemės sklypuose veikla, numatyta pagal detalųjį planą, nevykdoma. Nė viename iš 2016 m. lapkričio 21 d. ir 2017 m. spalio 23 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktų nėra nurodyta, kad bent dalyje žemės sklypų būtų vykdoma veikla, kuriai ji buvo išnuomota. Tik viename iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktų nurodyta, kad dalyje žemės sklypo yra išstumdytos žemės, įrenginėjimai keliai, yra pastatyti dviejų aukštų pastatų įrengti poliai su geležine armatūra; likusi žemės klypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis, pavieniais menkaverčiais medeliais ir krūmais, veikla, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose nevykdoma. Duomenų, kad nuo 2000 m. iki 2018 m. žemės sklypuose būtų buvusi vykdoma kokia nors veikla, byloje nėra. Faktas, kad 17 metų žemės sklypai nebuvo naudojami pagal sutartyje nurodyta šių sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, sudaro savarankišką pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis vienašališkai prieš terminą nuomotojos reikalavimu neteismine tvarka (CK 6.564 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
21. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai neliko teisinio pagrindo, kuriuo valstybinė žemė ieškovei buvo išnuomota lengvatine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad minėti žemės sklypai daugiau nei 17 metų nebuvo naudojami pagal tikslinę jų paskirtį, nurodytą sutartyse, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Kaip pagrįstai pažymėjo trečiojo asmens atstovas, ieškovė ieškinį iš esmės grindžia vien formaliais pagrindais.
22. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, kad priėmus Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą ir Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą 2000 m. lapkričio 13 d. nuomos sutartys turėjo būti ne nutraukiamos, o modifikuojamos CK 6.204 straipsnio pagrindu, nėra pagrįstas. Minėtas straipsnis reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šiuo atveju ieškovė sutartinių įsipareigojimų naudoti žemės sklypų pagal tikslinę jų paskirtį nevykdė ilgą laiką iki minėtų Konstitucinio Teismo ir Vyriausybės nutarimų priėmimo.
23. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimas, kuriuo Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominis projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu, 2018 m. balandžio 12 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujantis atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams, 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu pripažintas netekusiu galios, ieškovė nenaudojo žemės sklypo pagal sutartyse nurodytą jų naudojimo paskirtį pagal bylos duomenis daugiau nei 17 metų. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos neteisėtai.
24. Ta aplinkybė, kad ginčijamuose įsakymuose nėra įvardytas žemės sklypų nenaudojimas pagal tikslinę jų paskirtį, kaip nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, nereiškia, kad šis pagrindas ginčijamų įsakymų priėmimo metu neegzistavo. Kaip minėta, byloje pateikti 2016 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktai patvirtina, kad žemės sklypai nebuvo naudojami pagal tikslinę paskirtį ir abiem žemės nuomos sutarčių šalims ši aplinkybė buvo žinoma.
25. Teismo vertinimu, nepranešimas apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį per CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą šiuo atveju neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, kadangi pasibaigus teisiniam pagrindui, kuriuo valstybinė žemė ieškovei buvo išnuomota lengvatine tvarka, įstatyme įtvirtintas informavimas apie nuomos sutarties nutraukimą nesudarytų sąlygų ieškovei galimybės išsaugoti nuomos sutartis.
26. Išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo valstybinė žemė ieškovei buvo išnuomota lengvatine tvarka, nustačius, kad žemės sklypai pagal jų tiesioginę paskirtį nebuvo naudojami daugiau nei 17 metų, teismo vertinimu, pagrindo tenkinti ieškinio nėra, todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.