Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė N. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp jos ir E. R. dėl baldų už 30 000 litų nebuvo sudarytas, kartu pripažįstant, kad 2006 m. liepos 18 d. jos raštas, pasirašytas „N. B., E. R., S. J.“, kad „Š.m. liepos 18 d. 2006 metų pasiimau baldų už suma 30 000 lt (trysdešimt tūkstančių lt), kurios prižadu grąžinti po realizacijos“ nėra pirkimo-pardavimo sutartis, o pats raštas ar jo dalis dėl 30 000 Lt. sumos yra negaliojantis kaip pasirašytas suklydimo įtakoje.

Ieškovė E. R. paaiškino, kad gyvena ir dirba Vokietijoje. 2005-09-13 nusipirko parduotuvę, adresu K. D. g. 16, Panemunės m. Pagėgių sav. Kadangi pati gyvena ir dirba Vokietijoje, parduotuvę nuomojo kitiems asmenims. Išėjus vienam nuomininkui, ieškojo kito nuomininko. Kadangi Lietuvoje turėjo įregistravusi individualią įmonę, bandė ieškoti pardavėjos, prekiaujančios baldais. Laikraštyje „Pliusas“ buvo paskelbusi skelbimą, kaip ieškanti pardavėjos. Į pokalbį atvyko N. B. kartu sutuoktiniu ir prisistatė esanti pardavėja. Bendrame pokalbyje, N. B. ėmė guostis, kad seniai ji ir jos sutuoktinis neturi darbo, todėl norėtų kurti savo verslą. Iš pokalbio supratusi, kad N. B. turi praktikos versle, todėl nusprendė neatnaujinti savo įmonės veiklos, o parduotuvę išnuomoti N. B. savam verslui. 2006-02-20 su atsakove sudarė nuomos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad N. B. mokės 1000 Lt. per mėnesį nuomos mokestį, visus mokesčius už komunalines paslaugas bei sumokės Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokestį už nuomojamą turtą. Abu nuomos sutarties egzempliorius paliko pas atsakovę. 2006 m. vasario 22 d. N. B. įregistravo individualią veiklą Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir gavo teisę verstis prekyba. Sudarė visų parduotuvėje turėtų panaudotų baldų apyrašą, juos įvertino ir pardavė atsakovei. Už šiuos baldus atsakovė atsiskaitė pilnai. Po parduotuvės išnuomojimo, kurį laiką atsakovė mokėjo nuomos mokestį, pravesdama pinigus į jos dukters, arba jos sąskaitą, be to, už ją sumokėjo žemės mokestį. Po kurio laiko N. B. paprašė surasti ir nupirkti panaudotų baldų. Ji nupirko baldų, kurie buvo išrašyti N. B. vardu ir juos parsivežė atsakovė, pasisamdydama automobilį iš Lietuvos. Už šiuos parvežtus baldus, atsakovė taip pat atsiskaitė pilnai. Tačiau netrukus, atsakovė N. B. telefonu vėl paprašė nupirkti panaudotų baldų, nes gerai vyksta prekyba. Norėdama padėti atsakovei, ji suorganizavo Vokietijoje nusipirktų ir sandėliuojamų panaudotų baldų parvežimą. Jos sugyventinis E. J. iš R. J. išsinuomojo krovininį automobilį, pakrovė baldus ir parvežė į Lietuvą. Visus baldus iškrovė atsakovės nuomojamoje parduotuvėje. Visus baldus apžiūrėjo ir suskaičiavo kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu. Skaičiuojant baldus ir surašant baldų sąrašą (kuris liko pas N. B.), dalyvavo S. J.. Atsakovė N. B. visus parvežtus panaudotus baldus priėmė ir sutarė už šiuos baldus sumokėti 30 000 Lt. Tačiau atsakovė iš karto neatsiskaitė, o paaiškino, kad tuo momentu neturi pinigų ir prašė jų palaukti, kol parduos dalį baldų. Kadangi baldai buvo iškrauti N. B. nuomojamoje parduotuvėje ir ji juos priėmė, jokios rašytinės baldų pirkimo-pardavimo sutarties su N. B. nepasirašė. Tačiau atsakovei N. B. paprašius palaukti atsiskaitymo už nusipirktus baldus, pastaroji 2006-07-18 savo ranka parašė raštelį, kad už baldus jai yra skolinga 30 000 Lt., kuriuos įsipareigojo grąžinti po baldų realizacijos. Tačiau pinigų už baldus atsakovė nesumokėjo , o reikalaujant juos sumokėti, pradėjo neatsakinėti į telefoninius skambučius. E. R. 2007 m. pradžioje grįžo į Lietuvą, nuvyko į parduotuvę pas N. B. išsiaiškinti dėl kokios priežasties nėra sumokami pinigai už baldus. Parduotuvę rado užrakintą, tačiau po ilgų telefoninių skambučių ir SMS žinučių, susitarė, kad atsakovė atvyks į parduotuvę, kurią nori grąžinti ir toliau nebenuomoti. E. R. įėjus į parduotuvę, pamatė , kad iš Vokietijos parvežtų panaudotų senovinių baldų nebuvo. Buvo sudėtos visai kitos, senos, nenaudotinos parduotuvių vitrinos, likusios iš tarybinių laikų. Atsakovė N. B. jokių iš Vokietijos parvežtų baldų, kuriuos buvo parvežusi , E. R. negrąžino, jokio baldų perdavimo akto nepasirašė. E. R. paprašius atsiskaityti už baldus, atsakovė iš parduotuvės išvyko, taip ir liko iki šio nesumokėjusi už įsigytus baldus. Prieš atsakovei išvykstant iš parduotuvės, E. R. paėmė dokumentų segtuvą, kuriame buvo įvairių dokumentų, bet ne nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta 2006-02-20, o 2006-02-20 sudaryta panaudos sutartis, kurioje yra ne jos parašas. N. B. panaudotų baldų iš Vokietijos yra vežusi ir jos duktė V. B.. Po to, kai N. B. paliko parduotuvę, ji buvo parvežusi kitą siuntą panaudotų baldų iš Vokietijos ir juos sudėjo toje pačioje parduotuvėje, kurią vėliau išnuomojo I. D..

Atsakovė N. B. paaiškino, kad 2006 m. pradžioje ji ir sutuoktinis A. B. neturėjo darbo. Rado skelbimą „Pliuse“, nurodantį, kad ieškoma pardavėja. Kartu su sutuoktiniu nuvyko į Panemunę, K. D. g.16, kur susitiko su E. R.. Toje parduotuvėje buvo sudėti panaudoti baldai. Susitarė su E. R., kad dirbs parduotuvėje už 800 Lt. mėnesinį darbo užmokestį. Be to, iš apyvartos turėjo sumokėti visus komunalinius mokesčius. Tačiau jai reikėjo gauti verslo liudijimą, kurį ji gavo Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir 2006-02-22 pradėjo dirbti parduotuvėje, prekiauti E. R. paliktais panaudotais baldais. E. R. jai atlyginimo niekuomet nemokėjo. 2006 m. liepos mėnesį ieškovė E. R. atvežė įvairių panaudotų baldų ir kitų prekių, iškrovė juos parduotuvėje. Buvo padarytas baldų ir kitų prekių sąrašas, kurį rašė S. J., o kainas nustatė E. R.. Ieškovė E. R. pareikalavo jos pasirašyti pakvitavimą, kad atvežta prekių už 30 000 Lt. ir ji pasirašė, nors panaudotų baldų ir kitų prekių iš E. R. nepirko, o tik jais prekiavo. Šį raštelį pasirašydama suklydo, manydama, kad pasirašo už tai, kad šie baldai yra palikti jos žinioje. Už išprekiautus baldus niekuomet jokių pinigų E. R. nedavė, tik mokėjo mokesčius už patarnavimus. Už ką darė pavedimus V. B. ir E. R. paaiškinti negalėjo. Parduotuvėje dirbo iki 2007 m. kovo mėn. pradžios. Kai atvyko ieškovė į parduotuvę, ji buvo parduotuvėje ir atidavė ieškovei parduotuvės raktus. Tuo metu parduotuvėje buvo daug įvairių panaudotų baldų , kuriuos E. R. buvo parvežusi iš Vokietijos 2006 m. liepos mėn. Už baldus, kuriuos ieškovė parvežė 2006-07-18 ieškovei pinigų nesumokėjo, baldai buvo palikti parduotuvėje 2007 m. kovo mėn. perduodant raktus. Su ieškove sukonfliktavo, pastaroji iš jos paėmė visus dokumentus.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2007 m. vasario mėn. E. R. paprašė nuvažiuoti į Panemunę, sakė, kad reikia pažiūrėti kas darosi jos nuomojamoje parduotuvėje. Panemunėje parduotuvėje buvo užrakinta, laukė ilgai, kol atvyko N. B. ir atrakino parduotuvę. Parduotuvėje baldai buvo apdangstyti staltiesėmis, o jas nuėmus, pamatė, kad yra tarybinių laikų įvairūs stalai ir kt. baldai. Atvežtų iš užsienio baldų nebuvo visiškai. E. R. reikalavo, kad N. B. grąžintų pinigus, tarp jų kilo konfliktas. Jokio perdavimo-priėmimo akto niekas nerašė ir niekas nepasirašė. Neprisimena tą pačią dieną, ar kitą dieną , buvo kitoje parduotuvėje, kur buvo A. B.. Ten persiėmė E. R. padangas, buvo rašomas kažkoks aktas. Tačiau kiek ir kokių prekių buvo perimta kitoje parduotuvėje, nurodyti negali.

Liudytoja S.T amašauskienė parodė, kad pažįsta E. R. ir N. B.. 2007 m. E. R. paprašė, kad ji užeitų į parduotuvę, kurią nuomojo N. B. ir pažiūrėtų kas toje parduotuvėje yra, ar yra gerų odinių, raižytų baldų . E. R. jai sakiusi, kad N. B. yra atvežusi iš Vokietijos baldų, už kuriuos pastaroji nenori atsiskaityti. Nuėjusi į parduotuvę ji tokių baldų, apie kokius kalbėjo E. R., nematė ir apie tai telefonu pasakė E. R.. Vėliau E. R., būdama Lietuvoje, paprašė važiuoti kartu į Panemunę, pažiūrėti kas darosi parduotuvėje. Nuvažiavus į parduotuvę, ji buvo užrakinta. Teko laukti apie valandą laiko, kol atvyko N. B. su vyru ir atrakino parduotuvę. Parduotuvėje buvo šiukšlynas, baldai sulūžę arba nenaudotini, nebuvo jokių vokiškų baldų, kokius parveždavo E. R.. Niekas neatliko jokio perdavimo, nerašė perdavimo-priėmimo akto. E. R. ir N. B. tarpusavyje pradėjo ginčytis, pyktis. Iš jų ginčo suprato, kad E. R. neatgauna savo pinigų. E. R. paėmė kažkokius dokumentus iš N. B., o pastaroji numetė raktus ir išbėgo .

Liudytoja S. J. parodė, kad pažįsta E. R. ir N. B.. Iš jų pokalbių žinojo, kad E. R. nuomoja parduotuvę N. B., kurioje pastaroji prekiauja panaudotais, parvežtais iš užsienio baldais. E. R. prašymu važiavo į parduotuvę, kurioje buvo iš Vokietijos parvežta daug baldų, jie visi buvo surinkti ir sustatyti. Visus baldus apžiūrėjo, skaičiavo ir kainas nustatė E. R. su N. B. kartu. Ji surašė baldų sąrašą. Į sąrašą nebuvo įtraukta dalis baldų, indų, nes juos E. R. paliko N. B. neatlygintinai. Į sąrašą įtrauktus baldus E. R. ir N. B. įvertino 30 000 Lt. Kadangi N. B. pinigų E. R. už baldus iš karto nemokėjo, tai parašė skolos raštelį. Galimai ant šio raštelio pasirašė ir ji, bet gerai neatsimena. Kas pasiėmė ir kur dingo baldų sąrašai, ji nežino.

Liudytojas E. J. parodė, kad yra E. R. draugas ir žino, kad E. R. buvo laikraštyje paskelbusi, kad ieško pardavėjos, bet kai atvyko N. ir A. B., ji susitarė, kad parduotuvę išnuomos. N. B. dirbo sau, o ne E. R.. Jis kartu su E. R. Vokietijoje supirkdavo panaudotus baldus, sandėliuodavo, o vėliau veždavo į Lietuvą. N. B. prašė, kad jai parvežtų panaudotų baldų, kuriais ji galėtų prekiauti. Paskutinį kartą N. B. parvežė panaudotų baldų 2006 m. liepos mėnesį, iškrovė juos parduotuvėje, kurią N. B. nuomojo iš E. R. savo veiklai. Baldus vežė su krovininiu automobiliu, pasiskolintu iš R. J.. Baldus N. B. priėmė , bet neatsiskaitė, liko skoloje 30 000 Lt. Po kurio laiko, grįžo su E. R. į Lietuvą, vėl parvežė krovininį automobilį baldų. E. R. pasakė, kad reikia važiuoti į parduotuvę, nes N. B. neatsiliepia į skambučius. Atvažiavus į Panemunę, parduotuvė buvo užrakinta. Bajorinų laukė ilgą laiką. Kai atvažiavo B. ir atrakino parduotuvę, parduotuvėje buvo senų, tarybinių baldų, o jų parvežtų baldų nebebuvo. Parduotuvės niekas neapžiūrėjo, jokio perdavimo akto nerašė, nes nebuvo ką perduoti. N. B. E. R. už baldus pinigų nesumokėjo.

Liudytoja K. M. parodė, kad N. B. dirbo didžiojoje parduotuvėje gal 2005-2006 metais. Kai atėjo pas N. B. į parduotuvę, prekių buvo daug. N. B. sakė, kad ruošiasi inventorizacijai. Tą dieną ji nusipirko etežerę, o kitą dieną N. B. nebedirbo. Vėliau pradėjo dirbti Inga, kuri prekiavo tokiais pačiais baldais, kaip ir N. B.. Matydavo, kad į parduotuvę buvo atvežami baldai krovininiais automobiliais. Suprato, kad N. B. dirba pagal darbo sutartį.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2007 m. kovo mėn. buvo nuvykusi į Panemunę, kur parduotuvėje buvo prekiaujama panaudotais baldais. Išsirinko komodą, sekciją, minkštą dalį, bet pardavėja nepardavė, sakė, kad negali , nes laukia revizijos. Tą dieną parduotuvėje baldų buvo daug. Vėliau baldų pirkti nebevažiavo. Atsakovė ją susirado darbe ir pakvietė ateiti į teismą liudyti.

Liudytojas A. B. parodė, kad jo sutuoktinė N. B. pagal skelbimą įsidarbino parduotuvėje. Jo sutuoktinė susiderėjo dėl darbo užmokesčio, kad jai bus mokama po 800 Lt. per mėnesį. Ar buvo sudaryta darbo sutartis, nežino. Susitarė, kad jo sutuoktinė mokės mokestį už E. R. žemę ir kitus mokesčius. E. R. pasiūliusi darbą ir jam. Jis sutiko dirbti ir dirbo, tačiau jokios darbo sutarties su E. R. nepasirašė. E. R. jiems jokio darbo užmokesčio nemokėjo. Jie buvo pasiėmę iš mokesčių inspekcijos leidimą versti individualia veikla. Prieš priimant parduotuvę buvo surašyti visi baldai, kuriuos E. R. perdavė jo sutuoktinei. Vėliau vėl E. R. atvežė baldų į parduotuvę. Baldai buvo atvežti su krovininiu automobiliu. Jis pats padėjo iškrauti ir surinkti baldus. Kai baldai buvo surinkti, atvažiavo E. R. su S. J., suskaičiavo baldus, surašė baldų sąrašą. Baldus vertino E. R.. Baldai buvo palikti parduotuvėje, jais jo sutuoktinė prekiavo. Paskui kažkada pas jį atvyko liudytoja I. G., surašė perduodamų daiktų sąrašą. Tuo metu E. R. ir N. B. buvo kitoje parduotuvėje. Kai atėjo į baldų parduotuvę, matė, kad kažkas kažką rašinėjo, o viena moteris E. R. pasakė, kad baldų likutis yra didesnis ir ji esanti N. B. skolinga. E. R. sudavė smūgį N. B. ir tada jie, palikę parduotuvėje dokumentus, abu išvyko.

Liudytoja I. D. parodė, kad norėjo išsinuomoti parduotuvę ir verstis savo verslu, todėl susirado E. R. ir iš jos išsinuomojo parduotuvę. Šioje parduotuvėje buvo iš Vokietijos parvežtų baldų, kuriuos E. R. jai perdavė, surašė sąrašus ir įvertino 15 000 Lt. suma. Kadangi ji neturėjo pinigų E. R. atsiskaityti, todėl pasirašė skolos raštelį. Ji vertėsi individualia veikla, prekiavo baldais. Su E. R. buvo sudariusi panaudos sutartį, o nuomos sutarties nebuvo sudariusi. Nuomos sutartyje yra ne jos parašas. Nors buvo sudariusi panaudos sutartį, tačiau E. R. mokėjo nuomos mokestį po 1200 Lt. per mėnesį. Kai nebenuomojo parduotuvės, perdavė ją, bet ne pačiai E. R., bet kažkokiai moteriai, tačiau perdavimo akto nepasirašė. 15 000 Lt. E. R. už baldus neatidavė, nes kai perdavė parduotuvę, joje liko baldai.

Liudytoja I. D., duodama parodymus pas notarą, parodė, kad su E. R. buvo sudariusi ir pasirašiusi nuomos sutartį. ( b.l. 73-74 ).

Iš ieškovės E. R. pateiktų rašytinių notaro patvirtintų liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji patvirtina ieškovės E. R. nurodytas aplinkybes. ( b.l. 164-166).

Iš atsakovės N. B. pateiktų rašytinių notaro patvirtintų A. R. parodymų matyti, kad ji patvirtina iš esmės atsakovės nurodytas aplinkybes ( b.l. 199-200 ).

2006-07-18 parašytame rašte nurodoma, kad N. B., a.s (duomenys neskelbtini) , gyv. Tauragė, Tiesos 13a, pasiėmė baldų už 30 000 Lt. sumą , kuriuos pasižada grąžinti po realizacijos. Raštą pasirašė N. B. , E. R. ir S. J. ( b.l. 7).

Iš Turto panaudos sutarties Nr. 1 matyti, kad ji sudaryta tarp E. R. ir N. B. 2006 m. vasario 20 d. dėl K. D. g. Panemunės mstl. esančio ilgalaikio materialiojo turto perdavimo neatlygintinai naudotis nurodytai veiklai vykdyti ( b.l. 9-11).

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo 2006-02-22 pažymos Nr. (11-20)-17 matyti, kad N. B. vykdė individualią veiklą: prekybą ( b.l. 12).

Iš byloje esančio raginimo matyti, kad ieškovė E. R. iki kreipiantis į teismą, išnaudojo galimybę išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu ( b.l. 13) .

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė E. R. nuosavybės teise valdo pastatą-parduotuvę, unikalus Nr. 8897-6016-2013, esančią K. D. g. 16, Panemunės mstl. Pagėgių sav., įgytą 2005-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 2SD7232 pagrindu ( b.l. 16-17).

Iš reklaminiame informaciniame laikraštyje „Pliusas“, 2006-02-11 Nr. 11 7 puslapyje esančio skelbimo matyti, kad ieškoma pardavėja dirbti Panemunėje ( b.l. 94-97).

Iš kvitų matyti, kad ieškovė E. R. iš Vokietijos piliečių nupirko panaudotų baldų už 870 eurų ( b.l. 171-176).

Iš 2006-06-01 baldų sąrašo matyti, kad baldai buvo pirkti N. B. vardu ( b.l. 177-178).

Iš laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad 2006 m. N. B. vykdydama veiklą, turėjo pajamų ( b.l. 185-186).

Iš metinės pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad 2007 m. N. B. turėjo pajamų, tame tarpe apmokestinamų ( b.l. 187-188).

Iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 226047 ir elektros tinklo sąrašo matyti, kad atsakovė N. B. 2006-03-07 sudarė elektros tiekimo sutartį ir mokėjo už elektros energiją ( b.l. 79-80).

Iš 2006-05-01 Sutarties dėl buitinių atliekų išvežimo ir PVM sąskaitų- faktūrų ir kvitų matyti, kad N. B. sudarė sutartį savo individualios įmonės vardu dėl buitinių atliekų išvežimo ir mokėjo mokesčius už paslaugas ( b.l. 81-82,83-88, 89-91).

Iš kvitų matyti, kad žemės nuomos mokestis ir delspinigiai buvo sumokėti 2006-03-17 ir šiuos mokesčius sumokėjo bei ant kvitų galimai pasirašė atsakovė N. B. ( b.l. 93).

Iš PVM sąskaitų – faktūrų, kvitų matyti, kad atsakovė N. B. 2006-03-31 savo vardu užsakė reklamą UAB „Didelis pliusas“, o 2006-06-14 įmonės vardu užsakė reklamą UAB „Televizijos telekomunikacijos“ ( 94-97).

Atsakovė N. B., pripažindama, kad baldai buvo parvežti ir palikti jos veiklai teisėtai naudojamose patalpose, nurodo, kad tarp šalių susidarė darbiniai ar komerciniai atstovavimo santykiai.

Atsakovė N. B. nurodo, kad perskaičiusi skelbimą laikraštyje „Pliusas“, kur buvo rašoma, kad reikalinga pardavėja Panemunėje, vyko pas ieškovę E. R. įsidarbinti, manė, kad dirbs pagal darbo sutartį. Pradėjusi dirbti parduotuvėje, ji manė, kad ją ir ieškovę sieja darbiniai teisiniai santykiai, nors darbo sutartis nebuvo sudaryta ir darbo užmokesčio E. R. jai niekuomet nemokėjo, o ji nereikalavo.

Įvertinus šiuos įrodymus, daroma išvada, kad šios bylos šalių niekuomet nesiejo darbiniai teisiniai santykiai. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai neatitinka darbo sutarties, numatytos Lietuvos Respublikos DK 93 str. sąvokos. Ta aplinkybė, kad buvo skelbimas laikraštyje „Pliusas“, jog reikalinga pardavėja, dar nereiškia, kad šalys susitarė dėl darbo sutarties sudarymo sąlygų. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė neatnaujino savo individualios veiklos, nesudarė darbo sutarties su atsakove N. B.. Darbiniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, nes atsakovė gavusi iš ieškovės patalpas panaudos sutarties pagrindu, pradėjo vykdyti savarankišką veiklą.