Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2012-03-02 · Civilinė byla Nr. 2-42-377/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-02Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
2-42-377/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01618-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Atsakovas
N. B.
Ieškovas
E. R.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Procesinio spendimo kategorija 30, 30.3, 116.1
Proceso Nr. 2-46-3-01618-2011-5
(S)TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 02 d. Nr. 2-42-377/2012Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė

sekretoriaujant Militai Balandienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,atsakovei N. B.,atsakovės atstovei advokatei A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovei N. B. dėl skolos už parduotus baldus priteisimo ir atsakovės N. B. priešieškinį ieškovei E. R. dėl pripažinimo, kad nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir rašto pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. R. prašo priteisti iš N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos naudai 30 000 litų skolos už parduotus baldus, 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2007 m. kovo 3 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2011 m. rugsėjo 16 d. ir 5 procentus teismo procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011 m. rugsėjo 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė N. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp jos ir E. R. dėl baldų už 30 000 litų nebuvo sudarytas, kartu pripažįstant, kad 2006 m. liepos 18 d. jos raštas, pasirašytas „N. B., E. R., S. J.“, kad „Š.m. liepos 18 d. 2006 metų pasiimau baldų už suma 30 000 lt (trysdešimt tūkstančių lt), kurios prižadu grąžinti po realizacijos“ nėra pirkimo-pardavimo sutartis, o pats raštas ar jo dalis dėl 30 000 Lt. sumos yra negaliojantis kaip pasirašytas suklydimo įtakoje.

Šalies argumentai

A. N. B. su ieškiniu nesutinka.

Ieškovė E. R. su priešieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas , o priešieškinis atmestinas. (Lietuvos Respublikos CK 1.73 str. 1 d. 1p., 1.90 str., 1.93 str. 2 d., 6 d., 2.152 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.314 str., 6.305 str., 6.344 str., 3.345 str. 3 d. ).

Ieškovė E. R. paaiškino, kad gyvena ir dirba Vokietijoje. 2005-09-13 nusipirko parduotuvę, adresu K. D. g. 16, Panemunės m. Pagėgių sav. Kadangi pati gyvena ir dirba Vokietijoje, parduotuvę nuomojo kitiems asmenims. Išėjus vienam nuomininkui, ieškojo kito nuomininko. Kadangi Lietuvoje turėjo įregistravusi individualią įmonę, bandė ieškoti pardavėjos, prekiaujančios baldais. Laikraštyje „Pliusas“ buvo paskelbusi skelbimą, kaip ieškanti pardavėjos. Į pokalbį atvyko N. B. kartu sutuoktiniu ir prisistatė esanti pardavėja. Bendrame pokalbyje, N. B. ėmė guostis, kad seniai ji ir jos sutuoktinis neturi darbo, todėl norėtų kurti savo verslą. Iš pokalbio supratusi, kad N. B. turi praktikos versle, todėl nusprendė neatnaujinti savo įmonės veiklos, o parduotuvę išnuomoti N. B. savam verslui. 2006-02-20 su atsakove sudarė nuomos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad N. B. mokės 1000 Lt. per mėnesį nuomos mokestį, visus mokesčius už komunalines paslaugas bei sumokės Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokestį už nuomojamą turtą. Abu nuomos sutarties egzempliorius paliko pas atsakovę. 2006 m. vasario 22 d. N. B. įregistravo individualią veiklą Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir gavo teisę verstis prekyba. Sudarė visų parduotuvėje turėtų panaudotų baldų apyrašą, juos įvertino ir pardavė atsakovei. Už šiuos baldus atsakovė atsiskaitė pilnai. Po parduotuvės išnuomojimo, kurį laiką atsakovė mokėjo nuomos mokestį, pravesdama pinigus į jos dukters, arba jos sąskaitą, be to, už ją sumokėjo žemės mokestį. Po kurio laiko N. B. paprašė surasti ir nupirkti panaudotų baldų. Ji nupirko baldų, kurie buvo išrašyti N. B. vardu ir juos parsivežė atsakovė, pasisamdydama automobilį iš Lietuvos. Už šiuos parvežtus baldus, atsakovė taip pat atsiskaitė pilnai. Tačiau netrukus, atsakovė N. B. telefonu vėl paprašė nupirkti panaudotų baldų, nes gerai vyksta prekyba. Norėdama padėti atsakovei, ji suorganizavo Vokietijoje nusipirktų ir sandėliuojamų panaudotų baldų parvežimą. Jos sugyventinis E. J. iš R. J. išsinuomojo krovininį automobilį, pakrovė baldus ir parvežė į Lietuvą. Visus baldus iškrovė atsakovės nuomojamoje parduotuvėje. Visus baldus apžiūrėjo ir suskaičiavo kartu su atsakove ir jos sutuoktiniu. Skaičiuojant baldus ir surašant baldų sąrašą (kuris liko pas N. B.), dalyvavo S. J.. Atsakovė N. B. visus parvežtus panaudotus baldus priėmė ir sutarė už šiuos baldus sumokėti 30 000 Lt. Tačiau atsakovė iš karto neatsiskaitė, o paaiškino, kad tuo momentu neturi pinigų ir prašė jų palaukti, kol parduos dalį baldų. Kadangi baldai buvo iškrauti N. B. nuomojamoje parduotuvėje ir ji juos priėmė, jokios rašytinės baldų pirkimo-pardavimo sutarties su N. B. nepasirašė. Tačiau atsakovei N. B. paprašius palaukti atsiskaitymo už nusipirktus baldus, pastaroji 2006-07-18 savo ranka parašė raštelį, kad už baldus jai yra skolinga 30 000 Lt., kuriuos įsipareigojo grąžinti po baldų realizacijos. Tačiau pinigų už baldus atsakovė nesumokėjo , o reikalaujant juos sumokėti, pradėjo neatsakinėti į telefoninius skambučius. E. R. 2007 m. pradžioje grįžo į Lietuvą, nuvyko į parduotuvę pas N. B. išsiaiškinti dėl kokios priežasties nėra sumokami pinigai už baldus. Parduotuvę rado užrakintą, tačiau po ilgų telefoninių skambučių ir SMS žinučių, susitarė, kad atsakovė atvyks į parduotuvę, kurią nori grąžinti ir toliau nebenuomoti. E. R. įėjus į parduotuvę, pamatė , kad iš Vokietijos parvežtų panaudotų senovinių baldų nebuvo. Buvo sudėtos visai kitos, senos, nenaudotinos parduotuvių vitrinos, likusios iš tarybinių laikų. Atsakovė N. B. jokių iš Vokietijos parvežtų baldų, kuriuos buvo parvežusi , E. R. negrąžino, jokio baldų perdavimo akto nepasirašė. E. R. paprašius atsiskaityti už baldus, atsakovė iš parduotuvės išvyko, taip ir liko iki šio nesumokėjusi už įsigytus baldus. Prieš atsakovei išvykstant iš parduotuvės, E. R. paėmė dokumentų segtuvą, kuriame buvo įvairių dokumentų, bet ne nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta 2006-02-20, o 2006-02-20 sudaryta panaudos sutartis, kurioje yra ne jos parašas. N. B. panaudotų baldų iš Vokietijos yra vežusi ir jos duktė V. B.. Po to, kai N. B. paliko parduotuvę, ji buvo parvežusi kitą siuntą panaudotų baldų iš Vokietijos ir juos sudėjo toje pačioje parduotuvėje, kurią vėliau išnuomojo I. D..

Atsakovė N. B. paaiškino, kad 2006 m. pradžioje ji ir sutuoktinis A. B. neturėjo darbo. Rado skelbimą „Pliuse“, nurodantį, kad ieškoma pardavėja. Kartu su sutuoktiniu nuvyko į Panemunę, K. D. g.16, kur susitiko su E. R.. Toje parduotuvėje buvo sudėti panaudoti baldai. Susitarė su E. R., kad dirbs parduotuvėje už 800 Lt. mėnesinį darbo užmokestį. Be to, iš apyvartos turėjo sumokėti visus komunalinius mokesčius. Tačiau jai reikėjo gauti verslo liudijimą, kurį ji gavo Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir 2006-02-22 pradėjo dirbti parduotuvėje, prekiauti E. R. paliktais panaudotais baldais. E. R. jai atlyginimo niekuomet nemokėjo. 2006 m. liepos mėnesį ieškovė E. R. atvežė įvairių panaudotų baldų ir kitų prekių, iškrovė juos parduotuvėje. Buvo padarytas baldų ir kitų prekių sąrašas, kurį rašė S. J., o kainas nustatė E. R.. Ieškovė E. R. pareikalavo jos pasirašyti pakvitavimą, kad atvežta prekių už 30 000 Lt. ir ji pasirašė, nors panaudotų baldų ir kitų prekių iš E. R. nepirko, o tik jais prekiavo. Šį raštelį pasirašydama suklydo, manydama, kad pasirašo už tai, kad šie baldai yra palikti jos žinioje. Už išprekiautus baldus niekuomet jokių pinigų E. R. nedavė, tik mokėjo mokesčius už patarnavimus. Už ką darė pavedimus V. B. ir E. R. paaiškinti negalėjo. Parduotuvėje dirbo iki 2007 m. kovo mėn. pradžios. Kai atvyko ieškovė į parduotuvę, ji buvo parduotuvėje ir atidavė ieškovei parduotuvės raktus. Tuo metu parduotuvėje buvo daug įvairių panaudotų baldų , kuriuos E. R. buvo parvežusi iš Vokietijos 2006 m. liepos mėn. Už baldus, kuriuos ieškovė parvežė 2006-07-18 ieškovei pinigų nesumokėjo, baldai buvo palikti parduotuvėje 2007 m. kovo mėn. perduodant raktus. Su ieškove sukonfliktavo, pastaroji iš jos paėmė visus dokumentus.

Liudytoja I. G. parodė, kad 2007 m. vasario mėn. E. R. paprašė nuvažiuoti į Panemunę, sakė, kad reikia pažiūrėti kas darosi jos nuomojamoje parduotuvėje. Panemunėje parduotuvėje buvo užrakinta, laukė ilgai, kol atvyko N. B. ir atrakino parduotuvę. Parduotuvėje baldai buvo apdangstyti staltiesėmis, o jas nuėmus, pamatė, kad yra tarybinių laikų įvairūs stalai ir kt. baldai. Atvežtų iš užsienio baldų nebuvo visiškai. E. R. reikalavo, kad N. B. grąžintų pinigus, tarp jų kilo konfliktas. Jokio perdavimo-priėmimo akto niekas nerašė ir niekas nepasirašė. Neprisimena tą pačią dieną, ar kitą dieną , buvo kitoje parduotuvėje, kur buvo A. B.. Ten persiėmė E. R. padangas, buvo rašomas kažkoks aktas. Tačiau kiek ir kokių prekių buvo perimta kitoje parduotuvėje, nurodyti negali.

Liudytoja S.T amašauskienė parodė, kad pažįsta E. R. ir N. B.. 2007 m. E. R. paprašė, kad ji užeitų į parduotuvę, kurią nuomojo N. B. ir pažiūrėtų kas toje parduotuvėje yra, ar yra gerų odinių, raižytų baldų . E. R. jai sakiusi, kad N. B. yra atvežusi iš Vokietijos baldų, už kuriuos pastaroji nenori atsiskaityti. Nuėjusi į parduotuvę ji tokių baldų, apie kokius kalbėjo E. R., nematė ir apie tai telefonu pasakė E. R.. Vėliau E. R., būdama Lietuvoje, paprašė važiuoti kartu į Panemunę, pažiūrėti kas darosi parduotuvėje. Nuvažiavus į parduotuvę, ji buvo užrakinta. Teko laukti apie valandą laiko, kol atvyko N. B. su vyru ir atrakino parduotuvę. Parduotuvėje buvo šiukšlynas, baldai sulūžę arba nenaudotini, nebuvo jokių vokiškų baldų, kokius parveždavo E. R.. Niekas neatliko jokio perdavimo, nerašė perdavimo-priėmimo akto. E. R. ir N. B. tarpusavyje pradėjo ginčytis, pyktis. Iš jų ginčo suprato, kad E. R. neatgauna savo pinigų. E. R. paėmė kažkokius dokumentus iš N. B., o pastaroji numetė raktus ir išbėgo .

Liudytoja S. J. parodė, kad pažįsta E. R. ir N. B.. Iš jų pokalbių žinojo, kad E. R. nuomoja parduotuvę N. B., kurioje pastaroji prekiauja panaudotais, parvežtais iš užsienio baldais. E. R. prašymu važiavo į parduotuvę, kurioje buvo iš Vokietijos parvežta daug baldų, jie visi buvo surinkti ir sustatyti. Visus baldus apžiūrėjo, skaičiavo ir kainas nustatė E. R. su N. B. kartu. Ji surašė baldų sąrašą. Į sąrašą nebuvo įtraukta dalis baldų, indų, nes juos E. R. paliko N. B. neatlygintinai. Į sąrašą įtrauktus baldus E. R. ir N. B. įvertino 30 000 Lt. Kadangi N. B. pinigų E. R. už baldus iš karto nemokėjo, tai parašė skolos raštelį. Galimai ant šio raštelio pasirašė ir ji, bet gerai neatsimena. Kas pasiėmė ir kur dingo baldų sąrašai, ji nežino.

Liudytojas E. J. parodė, kad yra E. R. draugas ir žino, kad E. R. buvo laikraštyje paskelbusi, kad ieško pardavėjos, bet kai atvyko N. ir A. B., ji susitarė, kad parduotuvę išnuomos. N. B. dirbo sau, o ne E. R.. Jis kartu su E. R. Vokietijoje supirkdavo panaudotus baldus, sandėliuodavo, o vėliau veždavo į Lietuvą. N. B. prašė, kad jai parvežtų panaudotų baldų, kuriais ji galėtų prekiauti. Paskutinį kartą N. B. parvežė panaudotų baldų 2006 m. liepos mėnesį, iškrovė juos parduotuvėje, kurią N. B. nuomojo iš E. R. savo veiklai. Baldus vežė su krovininiu automobiliu, pasiskolintu iš R. J.. Baldus N. B. priėmė , bet neatsiskaitė, liko skoloje 30 000 Lt. Po kurio laiko, grįžo su E. R. į Lietuvą, vėl parvežė krovininį automobilį baldų. E. R. pasakė, kad reikia važiuoti į parduotuvę, nes N. B. neatsiliepia į skambučius. Atvažiavus į Panemunę, parduotuvė buvo užrakinta. Bajorinų laukė ilgą laiką. Kai atvažiavo B. ir atrakino parduotuvę, parduotuvėje buvo senų, tarybinių baldų, o jų parvežtų baldų nebebuvo. Parduotuvės niekas neapžiūrėjo, jokio perdavimo akto nerašė, nes nebuvo ką perduoti. N. B. E. R. už baldus pinigų nesumokėjo.

Liudytoja K. M. parodė, kad N. B. dirbo didžiojoje parduotuvėje gal 2005-2006 metais. Kai atėjo pas N. B. į parduotuvę, prekių buvo daug. N. B. sakė, kad ruošiasi inventorizacijai. Tą dieną ji nusipirko etežerę, o kitą dieną N. B. nebedirbo. Vėliau pradėjo dirbti Inga, kuri prekiavo tokiais pačiais baldais, kaip ir N. B.. Matydavo, kad į parduotuvę buvo atvežami baldai krovininiais automobiliais. Suprato, kad N. B. dirba pagal darbo sutartį.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2007 m. kovo mėn. buvo nuvykusi į Panemunę, kur parduotuvėje buvo prekiaujama panaudotais baldais. Išsirinko komodą, sekciją, minkštą dalį, bet pardavėja nepardavė, sakė, kad negali , nes laukia revizijos. Tą dieną parduotuvėje baldų buvo daug. Vėliau baldų pirkti nebevažiavo. Atsakovė ją susirado darbe ir pakvietė ateiti į teismą liudyti.

Liudytojas A. B. parodė, kad jo sutuoktinė N. B. pagal skelbimą įsidarbino parduotuvėje. Jo sutuoktinė susiderėjo dėl darbo užmokesčio, kad jai bus mokama po 800 Lt. per mėnesį. Ar buvo sudaryta darbo sutartis, nežino. Susitarė, kad jo sutuoktinė mokės mokestį už E. R. žemę ir kitus mokesčius. E. R. pasiūliusi darbą ir jam. Jis sutiko dirbti ir dirbo, tačiau jokios darbo sutarties su E. R. nepasirašė. E. R. jiems jokio darbo užmokesčio nemokėjo. Jie buvo pasiėmę iš mokesčių inspekcijos leidimą versti individualia veikla. Prieš priimant parduotuvę buvo surašyti visi baldai, kuriuos E. R. perdavė jo sutuoktinei. Vėliau vėl E. R. atvežė baldų į parduotuvę. Baldai buvo atvežti su krovininiu automobiliu. Jis pats padėjo iškrauti ir surinkti baldus. Kai baldai buvo surinkti, atvažiavo E. R. su S. J., suskaičiavo baldus, surašė baldų sąrašą. Baldus vertino E. R.. Baldai buvo palikti parduotuvėje, jais jo sutuoktinė prekiavo. Paskui kažkada pas jį atvyko liudytoja I. G., surašė perduodamų daiktų sąrašą. Tuo metu E. R. ir N. B. buvo kitoje parduotuvėje. Kai atėjo į baldų parduotuvę, matė, kad kažkas kažką rašinėjo, o viena moteris E. R. pasakė, kad baldų likutis yra didesnis ir ji esanti N. B. skolinga. E. R. sudavė smūgį N. B. ir tada jie, palikę parduotuvėje dokumentus, abu išvyko.

Liudytoja I. D. parodė, kad norėjo išsinuomoti parduotuvę ir verstis savo verslu, todėl susirado E. R. ir iš jos išsinuomojo parduotuvę. Šioje parduotuvėje buvo iš Vokietijos parvežtų baldų, kuriuos E. R. jai perdavė, surašė sąrašus ir įvertino 15 000 Lt. suma. Kadangi ji neturėjo pinigų E. R. atsiskaityti, todėl pasirašė skolos raštelį. Ji vertėsi individualia veikla, prekiavo baldais. Su E. R. buvo sudariusi panaudos sutartį, o nuomos sutarties nebuvo sudariusi. Nuomos sutartyje yra ne jos parašas. Nors buvo sudariusi panaudos sutartį, tačiau E. R. mokėjo nuomos mokestį po 1200 Lt. per mėnesį. Kai nebenuomojo parduotuvės, perdavė ją, bet ne pačiai E. R., bet kažkokiai moteriai, tačiau perdavimo akto nepasirašė. 15 000 Lt. E. R. už baldus neatidavė, nes kai perdavė parduotuvę, joje liko baldai.

Liudytoja I. D., duodama parodymus pas notarą, parodė, kad su E. R. buvo sudariusi ir pasirašiusi nuomos sutartį. ( b.l. 73-74 ).

Iš ieškovės E. R. pateiktų rašytinių notaro patvirtintų liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji patvirtina ieškovės E. R. nurodytas aplinkybes. ( b.l. 164-166).

Iš atsakovės N. B. pateiktų rašytinių notaro patvirtintų A. R. parodymų matyti, kad ji patvirtina iš esmės atsakovės nurodytas aplinkybes ( b.l. 199-200 ).

2006-07-18 parašytame rašte nurodoma, kad N. B., a.s (duomenys neskelbtini) , gyv. Tauragė, Tiesos 13a, pasiėmė baldų už 30 000 Lt. sumą , kuriuos pasižada grąžinti po realizacijos. Raštą pasirašė N. B. , E. R. ir S. J. ( b.l. 7).

Iš Turto panaudos sutarties Nr. 1 matyti, kad ji sudaryta tarp E. R. ir N. B. 2006 m. vasario 20 d. dėl K. D. g. Panemunės mstl. esančio ilgalaikio materialiojo turto perdavimo neatlygintinai naudotis nurodytai veiklai vykdyti ( b.l. 9-11).

Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo 2006-02-22 pažymos Nr. (11-20)-17 matyti, kad N. B. vykdė individualią veiklą: prekybą ( b.l. 12).

Iš byloje esančio raginimo matyti, kad ieškovė E. R. iki kreipiantis į teismą, išnaudojo galimybę išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu ( b.l. 13) .

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė E. R. nuosavybės teise valdo pastatą-parduotuvę, unikalus Nr. 8897-6016-2013, esančią K. D. g. 16, Panemunės mstl. Pagėgių sav., įgytą 2005-09-13 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 2SD7232 pagrindu ( b.l. 16-17).

Iš reklaminiame informaciniame laikraštyje „Pliusas“, 2006-02-11 Nr. 11 7 puslapyje esančio skelbimo matyti, kad ieškoma pardavėja dirbti Panemunėje ( b.l. 94-97).

Iš kvitų matyti, kad ieškovė E. R. iš Vokietijos piliečių nupirko panaudotų baldų už 870 eurų ( b.l. 171-176).

Iš 2006-06-01 baldų sąrašo matyti, kad baldai buvo pirkti N. B. vardu ( b.l. 177-178).

Iš CMR matyti, kad 2006-06-01 krovinio vežimą iš Vokietijos užsakė N. B. (b.l. 169-170).

Iš laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad 2006 m. N. B. vykdydama veiklą, turėjo pajamų ( b.l. 185-186).

Iš metinės pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad 2007 m. N. B. turėjo pajamų, tame tarpe apmokestinamų ( b.l. 187-188).

Iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 226047 ir elektros tinklo sąrašo matyti, kad atsakovė N. B. 2006-03-07 sudarė elektros tiekimo sutartį ir mokėjo už elektros energiją ( b.l. 79-80).

Iš 2006-05-01 Sutarties dėl buitinių atliekų išvežimo ir PVM sąskaitų- faktūrų ir kvitų matyti, kad N. B. sudarė sutartį savo individualios įmonės vardu dėl buitinių atliekų išvežimo ir mokėjo mokesčius už paslaugas ( b.l. 81-82,83-88, 89-91).

Iš nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo matyti, kad 2006-06-14 buvo atliktas N. B. IĮ patalpų patikrinimas ir surašyti nurodymai ( b.l. 103).

Iš pranešimo apie žemės nuomos mokestį, matyti, kad 2006-02-28 duomenimis, ieškovė E. R. buvo skolinga Pagėgių savivaldybei dėl nuomos mokesčio už žemę 1199,04 Lt. ir priskaičiuotų delspinigių 20,86 Lt. už 2005 m. ( b.l. 92).

Iš kvitų matyti, kad žemės nuomos mokestis ir delspinigiai buvo sumokėti 2006-03-17 ir šiuos mokesčius sumokėjo bei ant kvitų galimai pasirašė atsakovė N. B. ( b.l. 93).

Iš PVM sąskaitų – faktūrų, kvitų matyti, kad atsakovė N. B. 2006-03-31 savo vardu užsakė reklamą UAB „Didelis pliusas“, o 2006-06-14 įmonės vardu užsakė reklamą UAB „Televizijos telekomunikacijos“ ( 94-97).

Iš grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovė N. B. pervedė V. B. tris kartus po 1000 Lt. ( b.l. 98-100).

Iš grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovė N. B. pervedė E. R. 340 ir 1000 Lt. ( b.l. 101-102).

Teismas, darydamas išvadas, vertina įrodymų visumą.

Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 str.), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ( CK 6.156 str.). Šiuo atveju kilus tarp šalių ginčui, pirmiausia būtina nustatyti tikrąją šalių valią , t.y. išaiškinti kokias dalyvių teises ir pareigas šalys siekė sukurti ir sutartis sukūrė. Taigi būtina analizuoti įrodymus, kad nustatyti sutarties turinį. Ieškovė ir atsakovė vieningai pripažįsta, kad baldai buvo iš Vokietijos parvežti, iškrauti, buvo surašytas baldų sąrašas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė parvežė iš Vokietijos panaudotus baldus, juos iškrovė atsakovės teisėtai valdomose patalpose, baldus atsakovė priėmė. Ieškovė E. R. panaudotų baldų perdavimo atsakovei N. B. teisinius santykius vertina kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ji įvykdė iš karto.

Atsakovė N. B., pripažindama, kad baldai buvo parvežti ir palikti jos veiklai teisėtai naudojamose patalpose, nurodo, kad tarp šalių susidarė darbiniai ar komerciniai atstovavimo santykiai.

Atsakovė N. B. nurodo, kad perskaičiusi skelbimą laikraštyje „Pliusas“, kur buvo rašoma, kad reikalinga pardavėja Panemunėje, vyko pas ieškovę E. R. įsidarbinti, manė, kad dirbs pagal darbo sutartį. Pradėjusi dirbti parduotuvėje, ji manė, kad ją ir ieškovę sieja darbiniai teisiniai santykiai, nors darbo sutartis nebuvo sudaryta ir darbo užmokesčio E. R. jai niekuomet nemokėjo, o ji nereikalavo.

Šiuos atsakovės argumentus paneigia byloje esantys faktiniai duomenys. Iš civilinėje byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad atsakovė N.B ayorinene nuo 2006-02-22 vykdė savarankišką veiklą – prekybą ( b.l. 12). Atsakovė savarankiškai savo arba savo individualios įmonės ( nors vykdė tik veiklą) sudarė sutartis dėl elektros energijos tiekimo, buitinių atliekų išvežimo, savo vardu mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas, jos naudojamos patalpos buvo tikrintos priešgaisrinės apsaugos specialistų ir jai pateikti nurodymai ( b.l. 79-91, 103). Be to, atsakovė savo ar savo individualios įmonės vardu užsakė laikraštyje ir televizijoje reklamas( b.l. 94-97). Tą aplinkybę, kad atsakovė N. B. vykdė savarankišką veiklą, patvirtina 2006 m. laikinoji metinė pajamų mokesčio deklaracija ir 2007 m. metinė pajamų mokesčio deklaracija ( b.l. 185-188).

Įvertinus šiuos įrodymus, daroma išvada, kad šios bylos šalių niekuomet nesiejo darbiniai teisiniai santykiai. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai neatitinka darbo sutarties, numatytos Lietuvos Respublikos DK 93 str. sąvokos. Ta aplinkybė, kad buvo skelbimas laikraštyje „Pliusas“, jog reikalinga pardavėja, dar nereiškia, kad šalys susitarė dėl darbo sutarties sudarymo sąlygų. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė neatnaujino savo individualios veiklos, nesudarė darbo sutarties su atsakove N. B.. Darbiniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, nes atsakovė gavusi iš ieškovės patalpas panaudos sutarties pagrindu, pradėjo vykdyti savarankišką veiklą.

Nustačius, kad atsakovė vykdė individualią veiklą ir dirbo savarankiškai, teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nepriskiriami prie komercinių atstovavimo santykių, nes visiškai neatitinka komercinio atstovavimo sutarties sampratos ( LR CK 2.152 str. ).

Vertinant šias aplinkybes, daroma išvada, kad byloje yra surinkti objektyvūs įrodymai, jog ieškovė iš Vokietijos savo transportu 2006 m. liepos mėn. parvežė panaudotų baldų, juos iškrovė atsakovės teisėtai valdomosiose patalpose ir juos pardavė atsakovei N. B.. Tokiu būdu tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudotų baldų pirkimo-pardavimo sutartis ( LR CK 6.305 str.) , kurią ieškovė įvykdė šio sandorio sudarymo metu. Atsakovė pirkimo-pardavimo sutartį iš karto įvykdė tik iš dalies, nes nusipirktus baldus priėmė. Tačiau atsakovė už jai parduotus baldus ieškovei neatsiskaitė. Atsakovė, kaip atsiskaitymo už nusipirktus garantą, savo ranka pasirašė 2006-07-18 raštą, kuriuo patvirtino faktą, kad gavo baldų už 30 000 Lt. ir pinigus pasižadėjo sumokėti pardavėjai po baldų realizacijos. Tokiu būdu šalys rašytiniu dokumentu nustatė įgytų baldų kainą ir atsiskaitymo terminą.

Tenka pažymėti, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.73 str. 1d.1p. , fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 Lt., išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Ieškovė E. R. pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė iš karto. Tuo tarpu atsakovė N. B., sutartį įvykdė tik iš dalies, t.y. priėmė baldus, o toliau vykdydama žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė raštą, kuriuo įsipareigojo atsiskaityti už nusipirktus baldus. Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 2 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Teismas, taikydamas šią įstatymo nuostatą, nevertina liudytojų duotų parodymų apie baldų pirkimo- pardavimo faktą, tačiau laiko pakankamu rašytiniu įrodymu – atsakovės N. B. 2006-07-18 pasirašytą įsipareigojimą sumokėti E. R. už baldus 30 000 Lt. po jų realizavimo ( LR CK 1.93 str.2 d., 6 d. ).

Pasirašiusi įsipareigojimą sumokėti už nusipirktus baldus 30 000 Lt. , atsakovė N. B. turi pareigą įrodyti, kad ji pagal šį raštą yra atsiskaičiusi baldų pardavėjai E. R.. Atsakovė nurodė, kad ieškovei už baldus pagal pasirašytą 2006-07-18 raštą nemokėjo, kitokių įrodymų, kad būtų atsiskaičiusi, nepateikė.

Atsakovė nurodė, kad kai perdavė ieškovei parduotuvę, joje liko iš Vokietijos parvežti baldai, todėl ieškovei atsiskaityti neprivalo. Savo paaiškinimams patvirtinti kvietė liudytojus, kuriuos teismas apklausė. Tačiau atsakovės pakviesti liudytojai konkrečių aplinkybių apie tai, kiek perduodant parduotuvę, joje buvo baldų, kokių, kokios vertės ir pan., nurodyti negalėjo. Ieškovės pakviesti liudytojai tvirtino, kad perduodant parduotuvę, iš Vokietijos parvežtų baldų joje nebuvo likę visiškai. Pašalinti prieštaravimus tarp šių liudytojų parodymų nebuvo galimybių, todėl teismas visus liudytojų parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Neginčijamai yra nustatyta, kad tarp šalių pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2006-07-18. Iš byloje esančių atsakovės individualios veiklos deklaracijų matyti, kad ji vykdė veiklą ir prekiavo baldais. Teismas daro išvadą, kad 2007 m. kovo mėn. pradžioje perduodant parduotuvę ieškovei, 2006-07-18 įgytų baldų parduotuvėje nebegalėjo būti, nes atsakovė jais prekiavo.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 2 d., 6 d. faktą, kad už nusipirktus baldus atsakovė N. B. ieškovei atsiskaitė, atsakovė privalo įrodyti rašytiniais įrodymais. Tačiau atsakovė jokių rašytinių įrodymų, kad pagal 2006-07-18 žodinę baldų pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove atsiskaitė arba ieškovei grąžino nusipirktus baldus, teismui nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė N. B. neįvykdė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, t.y. už nusipirktus baldus neatsiskaitė. Kai pirkėjas laiku neįvykdo pareigos atsiskaityti už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas ( LR CK 6.314 str. 5 d., 6.345 str. 3 d.). Todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 30 000 Lt. suma už įsigytus baldus.

Kadangi baldų pirkimo-pardavimo sutartis buvo žodinė, nustatyti šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, nėra galimybės. Atsakovės N. B. rašte jos taip pat nenurodytos. Todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas nuo 2007 m. kovo 3 d., kai iš atsakovės perėmė atgal parduotuvę. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas, nes atsakovė įsipareigojo pinigus už baldus sumokėti po jų realizacijos, tačiau perimant parduotuvę, atsakovė nebuvo atsiskaičiusi. Todėl nuo to laiko skaičiuotinos metinės palūkanos po 5 procentus nuo negrąžintos sumos - 30 000 Lt., kas sudaro 1500 Lt. per metus, o už laikotarpį nuo 2007-03-03 iki 2011-09-15 , (viso už 4 metus 6 mėnesius 13 dienų) sudaro 6804,17 Lt.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. priteistinos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-09-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas vertino įrodymų visumą, kurių pagrindu padarė išvadą, kad proceso šalis siejo pirkimo-pardavimo sutarties teisiniai santykiai. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji pasirašydama 2006-07-18 raštą, esmingai suklydo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdė veiklą, sudarinėjo įvairias sutartis, pildė deklaracijas ir jas teikė valstybinei mokesčių inspekcijai. Pati atsakovė patvirtino, kad turėjusi darbo prekyboje patirties. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2006-07-18 iš ieškovei perimant baldus ir pasirašant įsipareigojimą už juos sumokėti 30 000 Lt., būtų buvusi kieno nors suklaidinta arba dėl savo sveikatos būklės pati būtų suklydusi. Todėl atsakovės priešieškininis reikalavimas pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sandoris tarp jos ir E. R. dėl baldų už 30 000 litų nebuvo sudarytas, kartu pripažįstant, kad 2006 m. liepos 18 d. jos raštas, pasirašytas „N. B., E. R., S. J.“, kad „Š.m. liepos 18 d. 2006 metų pasiimau baldų už suma 30 000 lt (trysdešimt tūkstančių lt), kurios prižadu grąžinti po realizacijos“ nėra pirkimo-pardavimo sutartis, o pats raštas ar jo dalis dėl 30 000 Lt. sumos yra negaliojantis kaip pasirašytas suklydimo įtakoje, atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. pagrindu šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra sumokėjusi 900 Lt. žyminio mokesčio ir 2000 Lt. advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sugaištą laiką byloje, ši suma priteistina, kadangi ji neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų rekomendacijų.

Paduodant ieškinį už priskaičiuotas palūkanas, žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, todėl priteisiant ieškovei 6804,18 Lt. kompensuojamųjų palūkanų, žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės priteisiamos pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n usprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai .

Priteisti iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų už parduotus baldus, 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2007 m. kovo 3 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2011 m. rugsėjo 16 d., viso 6804,18 Lt ( šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturis litus 18 ct ) ir 5 procentus teismo procesinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2011 m. rugsėjo 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

A. N. B. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. R., a.k(duomenys neskelbtini) 900 Lt ( devynis šimtus litų ) sumokėto žyminio mokesčio, 2000 Lt ( du tūkstančius litų ) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 204,13 Lt ( du šimtus keturis litus 13 ct ) žyminio mokesčio ir 18,60 Lt ( aštuoniolika litų 60 Ct ) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė