Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui,

atsakovės Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Diržytei-Venslovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja prieštaravo, kad ji nepagrįstai kaltinama nepilstomų gėrimų pardavimu. Pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenurodo, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Pareiškėjos nuomone, esminis šios aplinkybės dalykas yra gėrimo išpilstymas. Pats faktas, kur šis gėrimas laikomas iki pardavimo, nėra reikšmingas. Gėrimas, esantis taroje, negali būti laikomas nepilstomu. Iš taros išpylus nors dalį gėrimo, gėrimas tapo pilstomu.

Pažymėjo, kad teisės aktuose neįtvirtinta ūkio subjektų darbuotojų teisė pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas gėrimą išsineša iš ūkio subjekto patalpų. Nepagrįsta reikalauti, kad pirkėjas gėrimą suvartotų vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos priemonių. Šiuo atveju I. Ž. veiksmai (kamštelio atsukimas, gėrimo įpylimas, įspėjimas) atitiko proporcingumo principą. Nesant įstatyme numatytoms priemonėms, kurių privalo imtis ūkio subjektas, kad gėrimas nebūtų išneštas iš patalpų, negali būti konstatuojama, kad ūkio subjektas nesiėmė priemonių užtikrinti Įstatymo nuostatų vykdymą. Pardavėjas negali būti atsakingas už pirkėjo veiksmus. I. Ž. negalėjo žinoti, kad pirkėjas išsineš gėrimus. Esant tokiai faktinei situacijai visi neaiškumai turi būti vertinami ūkio subjekto naudai.

Pažymėjo, kad priimant Nutarimą taip pat buvo padaryti ir procedūrinio pobūdžio pažeidimai. Protokolas buvo surašytas nedalyvaujant pareiškėjos atstovui, buvo iš esmės pažeista teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat buvo pažeista Įstatymo nuostata, reglamentuojanti pareiškėjo informavimą tiek apie procesinius veiksmus byloje, tiek apie bylos nagrinėjimą Departamente. Advokato informavimas apie bylos nagrinėjimą elektroniniu paštu neatitinka tinkamo pranešimo sąvokos, nurodytos Įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, todėl Departamentas negalėjo nagrinėti bylos. Departamentas taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus.

Apibendrindama nurodė, kad Departamentas neįrodė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad buvo parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nurodė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. Įstatyme neliko alternatyvios sąlygos, leidusios draudžiamu laiku viešojo maitinimo vietose parduoti „pilstomus alkoholinius gėrimus“ arba „alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje“. Nuo 2018 m. sausio 1 d. išimtimi leista pasinaudoti tik parduodant „pilstomus alkoholinius gėrimus“. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytuose buteliuose, o ne „pilstomi“. Įmonės darbuotojos veiksmą – gėrimo įpylimą į stiklinę, vertino, kaip imitaciją, kad parduodami pilstomi gėrimai.

Kritiškai vertino pareiškėjos argumentus dėl proporcingų priemonių taikymo. Pareiškėjos nurodytas priemones (įspėjimas žodžiu, įspėjamieji užrašai) vertino kaip neefektyvias ir deklaratyvias. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos patalpose nėra vietos atsisėsti, naudojamos tik 200 ml vienkartinės stiklinės, nors alui išpilstyti paprastai vartojamos 330 ml, 500 ml stiklinės.

Nesutiko, kad buvo pažeista pareiškėjos informavimo apie procesinius veiksmus byloje tvarka. Taip pat nurodė, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais, todėl argumentai, kad Protokolas buvo surašytas nedalyvaujant pareiškėjos vadovui, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, Protokolo turinys atitiko Įstatymo reikalavimus, todėl šiuo aspektu išdėstyti argumentai dėl Protokolo trūkumų, taip pat vertintini nepagrįstais. Pažymėjo, kad liudytojų papildomas kvietimas tyrimo procese buvo įvertintas kaip perteklinis.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonėje, kepėjos-pardavėjos pareigose, dirba šešis metus. Su keliamu ginču susijusios aplinkybės jai yra žinomos. Dieną, kurią įvyko įvykis, gerai prisimena. Nurodė, kad tą dieną kolegė buvo prie kasos, o liudytoja buvo priėjusi pasikalbėti. Atėjo pirkėjas, kuris paprašė nusipirkti du butelius alkoholinio gėrimo. Kolegė pasakė, kad dviejų butelių negalima, todėl pardavė tik vieną. Pirkėjas sumokėjo pinigus, kolegė atsuko butelio kamštelį, įpylė gėrimo į stiklinę ir perspėjo, kad alkoholį galima gerti tik vietoje. Liudytoja viską girdėjo ir dar pati pakartojo, kad išsinešti butelio negalima. Pirkėjas išgėrė jam įpiltą gėrimą, paėmė butelį ir išėjo iš baro.

Dėl alaus pardavimo negalėjo paaiškinti, nes šių aplinkybių nematė.

Liudytoja I. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonėje dirba kepėja-virėja. Atlieka visus darbus. Patvirtino, kad įvykio aplinkybes prisimena. Nurodė, kad įvykio dieną atėjo pirkėjas ir paprašė parduoti butelį trauktinės. Pirkėjui pasakė, kad alkoholį galima gerti tik vietoje. Pirkėjas sutiko. Liudytoja įmušė pinigus į kasą, atsuko butelio kamštelį, gėrimą įpylė į vienkartinę stiklinę. Įpylė tiek, kiek būtų galima išgerti per vieną kartą ir butelį atidavė. Pirkėjas išgėrė jam įpilto alkoholio, paėmė butelį ir išėjo. Pirkėjas, kuris pirko alų, taip pat buvo įspėtas apie tai, kad gėrimą galima gerti tik vietoje. Liudytoja atsuko butelio kamštelį, įpylė alaus į stiklinę, butelį pastatė ant baro. Pirkėjas išgėrė alų ir paėmęs butelį išėjo. Nurodė, kad bare daugiausia yra perkamos picos.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybės jam yra žinomos. Nurodė, kad į parduotuvę atėjo apie 8.40 val., nes reikėjo nusipirkti butelį alkoholinio gėrimo. Prieš įeinant į patalpas nepastebėjo užrašo, kad alkoholis parduodamas tik nuo 10.00 val. Pareiškėjos patalpose nusipirko butelį trauktinės „Žalios devynerios“. Vietoje nesiruošė gerti. Padavėja padavusi butelį atsuko kamštelį, kurį įsidėjo į kišenę. Tik išėjus iš patalpos buvo sulaikytas ir nuvestas į automobilį. Tada sužinojo, kad tai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbuotojai, kurie klausinėjo kiek mokėjo už butelį, vėliau išrašė baudą. Išsineštas butelis buvo pilnas. Į stiklinę gėrimo jam niekas nepylė. Alkoholio vietoje negėrė. Planavo pirkti tik vieną butelį 500 g. Nurodė, kad jį apklausinėjo moteris policininkė, tačiau automobilis, į kurį buvo nuvestas, ne policijos. Nurodė, kad dirba įmonėje „Grinda“. Tą dieną darbą baigė 7.00 val. ryto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Ginčas byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. ATK2-27/18, kuriuo pareiškėjai, už Įstatymo nuostatų pažeidimus, taikyta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Byloje nustatyta, kad Departamento darbuotojas, kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 2-ojo policijos komisariato pareigūnais 2018 m. sausio 9 d. apie 8.40 val. patikrino pareiškėjai priklausantį barą, adresu: (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad baro darbuotoja I. Ž., veikdama įmonės vardu ir interesais, pirkėjui J. B. už 14,70 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį trauktinės „Žalios devynerios“. Tą pačią dieną 8.50 val. įmonės patalpose, ta pati darbuotoja, pirkėjui L. B. už 2,70 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą plastmasinį butelį alaus „Švyturio tradicinis“ (b. l. 14–18).

3. Padarytą pažeidimą patvirtino patikrinime dalyvavusių Departamento ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pasirašytas 2018 sausio 9 d. Patikrinimo protokolas Nr. ATK2-005 (b. l. 82), Departamento darbuotojo 2018 m. sausio 18 d. Tarnybinis pranešimas Nr. TP-1 (b. l. 87), alkoholinių gėrimų pirkėjų paaiškinimai (b. l. 85, 86) bei įvykio metu darytos foto nuotraukos. Surinkta medžiaga buvo perduota Departamentui. Departamentas, išnagrinėjęs medžiagą, priėmė 2018 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. ATK2-27/18, kuriuo už pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, UAB „Akepus“ skyrė 360 Eur baudą.

4. Alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi Nutarimo surašymo metu) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. To paties įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

5. Iš ginčui aktualios teisės nuostatos turinio matyti, kad norint prekiauti alkoholiniais gėrimais (mažmeninė prekyba) viešojo maitinimo vietose, įstatyme įtvirtinto laiko apribojimo metu, t. y. prieš ir po nustatytų valandų, turi būti išpildytos dvi įstatyme numatytos imperatyvios sąlygos: parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir jie turi būti suvartoti jų pardavimo vietoje.

Pareiškėja nubausta už tai, kad 2018 m. sausio 9 d. apie 8.40 ir apie 8.50 val. jos darbuotoja pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus gamyklinėse pakuotėse. Nagrinėjamo ginčo esmė, kad parduoti alkoholiniai gėrimai buvo nesuvartoti maitinimo įstaigoje, o iš jos išsinešti pirkėjų ir tai rodo, jog pardavėja neužtikrino abiejų sąlygų išpildymo ir taip nesilaikė įstatymo nuostatų.

6. Pareiškėja jai paskirtą baudą ginčija keliais pagrindiniais aspektais.

6.1. Pareiškėjos teigimu, abiem atvejais parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais alkoholiniais gėrimais. Pardavėja pirkėjams įpylė jų prašomo parduoti alkoholinio gėrimo į stiklinę, tačiau pirkėjai butelius iš baro išsinešė. Taigi, nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus.

6.2. Pareiškėja nesutiko su Departamento išvada, kad nebuvo užtikrintų Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymosi. Pareiškėjos nuomone, ji ėmėsi proporcingų priemonių, kad gėrimai būtų geriami vietoje (atsuko butelius, įspėjo pirkėjus, įpylė gėrimo į stiklinę ir kt.).

6.3. Pareiškėja prieštaravo, kad buvo pažeista Įstatymu nustatyta pareiškėjos informavimo apie procesinius veiksmus byloje procedūra bei Nutarimo priėmimą reglamentuojančios procedūros. Taip pat Departamentas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neapklausė liudytojų.

7. Kaip nustatyta iš 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo protokolo Nr. ATK2-005 (b. l. 21), 2018 m. sausio 9 d. apie 8.40 val., pareiškėjos baro darbuotoja pirkėjui J. B. už 14,70 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje pakuotėje, t. y. vieną atidarytą butelį trauktinės „Žalios devynerios“. Atkreiptina, jog šiuo atveju darbuotoja, pardavusi alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“ ir pirkėjas ginčo faktinės aplinkybes nurodo skirtingai. Pareiškėjos darbuotoja tiek 2018 m. sausio 9 d. paaiškinime (b. l. 23), tiek teismo posėdžio metu parodė, kad įmušusi pinigus į kasą atsuko butelio kamštelį ir dalį gėrimo įpylė į vienkartinę stiklinę. Klientas gėrimą išgėrė ir paėmęs butelį išėjo. Tuo tarpu J. B. tiek 2018 m. sausio 9 d. paaiškinime (b. l. 24), tiek teismo posėdžio metu parodė, kad pardavėja prieš paduodama butelį atsuko jo kamštelį, tačiau gėrimo į stiklinę neįpylė, o pareiškėjas gėrimo negėrė.

Vertinant tiek tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tiek liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, pažymėtina, jog šiuo atveju sprendžiant pareiškėjai paskirtos baudos teisėtumą, vadovautis vien pareiškėjos ir jos darbuotojos paaiškinimais nebūtų teisinga, nes natūralu, jog gindamasi nuo konstatuoto pažeidimo bei suvokdama atsakomybę bei siekdama jos išvengti, pareiškėja gali neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių. Tokiu atveju, siekiant objektyvumo, taip pat yra reikšmingi ir liudytojo (pirkėjo) parodymai bei kita medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti pareiškėjos dėstomas įvykio aplinkybes.

Priešingai nei skunde nurodė pareiškėja ir jos darbuotoja teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo J. B. parodymais, nes minėtas liudytojas tiek iš karto po įvykio, tiek teismo posėdžio metu patvirtino tas pačias aplinkybes, kad alkoholinis gėrimas jam buvo parduotas gamyklinėje pakuotėje su atsuktu kamšteliu, tačiau gėrimo į stiklinę jam niekas neįpylė ir patalpoje jis gėrimo negėrė. Vertinant liudytojo parodymų patikimumą taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, taip pat nenustatyta, kad iki įvykio liudytojas būtų pažinojęs pareiškėjos darbuotojus, ar šiaip turėjęs pagrindą pareiškėją apkalbėti ar jai pakenkti.

8. Pareiškėja skundo ir teismo posėdžio metu pateiktais argumentais įrodinėja, kad alkoholinio gėrimo įpylimas į vienkartinę stiklinę prilygsta pilstomo alkoholinio gėrimo pardavimui ir tai atitinka Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąlygas. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pardavėja liudytojui J. B. trauktinės į stiklinę neįpylė, todėl šiuo aspektu net nėra pagrindų vertinti, ar gėrimo įpylimas į stiklinę yra adekvatu pilstomo alkoholinio gėrimo pardavimui. Darytina išvada, kad pareiškėja, kurios darbuotoja liudytojui J. B. 2018 m. sausio 9 d. apie 8.40 val. pardavė atsuktą trauktinės butelį „Žalios devynerios“, iš kurios liudytojas vietoje negėrė, o išsinešė iš patalpų, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

9. Iš 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo protokolo Nr. ATK2-005 (b. l. 21) taip pat nustatyta, 2018 m. sausio 9 d. apie 8.50 val., pareiškėjos baro darbuotoja pirkėjui L. B. už 2,70 Eur pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje pakuotėje, t. y. vieną atidarytą plastikinį butelį alaus „Švyturio Tradicinis“. Pareiškėjos darbuotoja, tiek 2018 m. sausio 9 d. paaiškinime (b. l. 23), tiek teismo posėdžio metu parodė, kad įmušusi pinigus į kasą atsuko butelio kamštelį, įspėjo dėl galimybės gėrimą gerti tik vietoje ir dalį gėrimo įpylė į vienkartinę stiklinę. Klientas gėrimą išgėrė ir paėmęs butelį išėjo. Pirkėjas L. B. 2018 m. sausio 9 d. paaiškinime (b. l. 25) nurodė, kad padavėja prieš paduodama butelį atsuko jo kamštelį ir įpylė gėrimo į stiklinę. Pirkėjas gėrimą išgėrė ir paėmęs butelį išėjo. Pasisakant dėl šio epizodo sutiktina su Departamento argumentais, kuriais pareiškėjos teiginiai, jog įpylimas alaus į stiklinę prilyginamas pilstomo alaus pardavimui, įvertinti kaip subjektyvaus pobūdžio. Pažymėtina, jog imperatyvios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos sąlygos aiškiai draudžia tam tikru paros laiku alkoholinius gėrimus parduoti gamyklinėse pakuotėse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbuotoja pirkėjui pardavė alų gamyklinėje pakuotėje, nors prieš tai ir įpylė į stiklinę, todėl darytina išvada, kad pareiškėja (jos darbuotoja) taip pat ir šiuo atveju neužtikrino Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų laikymosi. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, o tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą, pareiškėjos, taip pat kaip ir jos darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

10. Pareiškėjos teiginiai, jog ji ėmėsi proporcingų priemonių, kad gėrimai būtų geriami vietoje (atsuko butelius, įspėjo pirkėjus, įpylė alaus į stiklinę ir kt.), tačiau gėrimai vis tiek buvo išsinešti iš baro, neeliminuoja pardavėjos pareigos imtis tokių priemonių, jog įstatymas nebūtų pažeidinėjimas.

Pardavėjos (barmenės) funkcijos yra pardavimas ir klientų aptarnavimas, tačiau esant įstatymo ribojimams nustatytu laiku, turi būti imtasi ir priemonių, jog nebūtų padaryti pažeidimai, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta, nors ir buvo nurodytos priemonės dėl įspėjimo vartoti alkoholį vietoje. Abu klientai alkoholinius gėrimus iš baro išsinešė 10 minučių laikotarpyje, o tai tik įrodo, kad pareiškėjos pasirinktos priemonės nėra efektyvios ir jokių papildomų priemonių nebuvo pasitelkta. Vien tik staliukų įrengimas, įspėjamieji užrašai dėl Įstatyme numatyto draudimo išsinešti alkoholinius gėrimus, informavimas pirkėjus žodžiu, nebuvo efektingos, nes per 10 min. trumpą laikotarpį buvo fiksuoti net du Įstatymo nuostatų pažeidimai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nestebėjo ir nepakankamai kontroliavo klientus dėl alkoholinių gėrimų išsinešimo, nesiėmė atitinkamų pastangų tam neleisti, imantis teisėtų priemonių ir jokiu būdu ne prievartos. Taigi pareiškėjos taikytos, jos nuomone proporcingos prevencinės priemonės, kaip matyti iš pažeidimų fakto, buvo neefektyvios ir lėmusios administracinę atsakomybę.

11. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja apie bylos nagrinėjimo Departamente datą (2018 m. vasario 22 d. 9.30 val.) buvo informuota 2018 m. sausio 9 d. pranešimu (b. l. 81). Pranešimo gavimą patvirtina pareiškėjos darbuotojos I. Ž. parašas. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo argumentus, kad apie bylos nagrinėjimą ji buvo informuota pažeidžiant Įstatyme nustatytus terminus ir tvarką.

12. Pareiškėjos prieštaravimai, kad 2018 m. sausio 9 d. protokolas buvo surašytas pareiškėjos vadovui nedalyvaujant, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatas, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjos) veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011, 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009 ir kt.). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami baro, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Darytina išvada, kad Protokolas atitinka Įstatymo nuostatas.

13. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, vertinant juos nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos kaltę padarius nustatytą pažeidimą. Departamento 2018 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. ATK2-27/18 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirta nuobauda atitinka Įstatymo reikalavimus (pagrįstai įvertintas pažeidimų sistemiškumas), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.