Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nuspręsta į bausmės laiką įskaityti V. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 8 d., 19.14 val., iki 2022 m. rugsėjo 9 d., 14.25 val., prilygintą vienai parai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams – subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartimi paskirtos ir dar neatliktos galutinės subendrintos bausmės dalimi – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 27 (dvidešimt septynioms) dienoms – ir nuteistajam V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams 27 (dvidešimt septynioms) dienoms. Į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) – 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo – paskyrimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir nuspręsta iš jo išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Opel Zafira A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui, piniginę vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 470 Eur.

V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir neginčija savo kaltės. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai V. Š. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde pateikiamas prašymas „perteisti“ nuteistąjį pagal naują BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau iš paties skundo turinio bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytos nuteistojo ir jo gynėjos pozicijos matyti, jog iš esmės nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Be to, nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, kurio metu būtų nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi kitų nesutikimo su apkaltinamuoju nuosprendžiu aspektų apeliaciniame skunde neišsakoma, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajam V. Š. skirtinos bausmės, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. Š. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl kurios padarymo, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, nuteistojo V. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta jam būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę, tačiau, atkreipiant dėmesį į apelianto argumentus, pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytas nėra pagrindas savaime skirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

8. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo V. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. Š. teistas aštuonis kartus. Jis iki nagrinėjamo atvejo net penkis kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė ir, kaip pagrįstai vertino apylinkės teismas, nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės bei turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (1 t., b. l. 113–126). Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal ĮKNR išrašo duomenis V. Š. teistas ir užsienio valstybėse, be kita ko, Ispanijoje už vairavimą būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 126–129). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad V. Š. dvylika kartų baustas ir administracine tvarka, taip pat ir dėl vairavimo neturint tam teisės bei dėl vairavimo būnant neblaiviam, o informacijos apie V. Š. paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 131–143). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančio SODRA registro duomenų matyti, kad V. Š. atžvilgiu registruotas draudiminis laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d., kai V. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pagal byloje esančius SODRA duomenis matyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. Š. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 144–145). Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu siekiama pagrįsti nuteistajam paskirtos bausmės griežtumą, pažymėtina, kad V. Š. individualia veikla vertėsi ir nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d., tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, ši veikla nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

10. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios V. Š. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, todėl veika laikytina nuoseklia, nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo pažadas nevairuoti transporto priemonės neįgijus vairuotojo pažymėjimo laikytinas deklaratyviu ir nemažinančiu, juo labiau nepaneigiančiu, nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisėta, teisinga ir pagrįsta yra būtent griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

12. Aptartų išvadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nuteistojo akcentuojamos aplinkybės, kad jis yra atlikęs 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalyvavo psichologo konsultacijose ir išklausė kursą dėl alkoholio vartojimo, be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra skatintas ir nebaustas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nedaro įtakos sprendžiant, ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė, kadangi jos yra susijusios su bausmės atlikimu – nuosprendžio vykdymu – ir gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl lygtinio nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nesudaro pagrindo švelninti bausmę.

13. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurios pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam nebuvo skirtos, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

14. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla V. Š. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl to, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams.

15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartimi paskirtos ir dar neatliktos galutinės subendrintos bausmės dalimi, t. y. laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams 27 dienoms, ir nuteistajam V. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 2 mėnesiams 27 dienoms, nustatant, kad į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal minėtą nutartį. Atsižvelgdama į apelianto prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teisėjų kolegija, be kita ko, vertina ir bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Vis dėlto, iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties matyti, kad ja buvo subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu. Kadangi nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta iki priimant minėtuosius nuosprendžius ir nutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje bausmės turėjo būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015). Taigi, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju BK 63 straipsnio 9 ir 3 dalių taikymas lengvina nuteistojo padėtį, nes į paskirtą bausmę įskaitytina pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį jau atlikta bausmės dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta į nuteistajam V. Š. paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal minėtą nutartį, nors, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, to daryti nėra galimybės, nes bausmes visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis).

17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja išreiškė prašymą subendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam V. Š. bausmės pagrįstai subendrintos jas visiškai sudedant, o keisti bausmių bendrinimo būdą ir taip dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Nors bausmių bendrinimas, taikant visišką bausmių sudėjimą, yra griežčiausias bausmių bendrinimo būdas, tačiau tai savaime neindikuoja, kad nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams 2 mėnesiams 27 dienoms laikytina neteisinga ir neproporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei, kadangi teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

18. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vadovaudamasis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitė V. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 19.14 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.25 val. Pažymėtina tai, kad V. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 19.14 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.25 val. turi būti įskaitomas ne į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę o į galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje keistinas.

19. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

20. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors V. Š. paskirtos bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

21. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Nuteistajam V. Š. anksčiau taikytos bausmės (tarp jų ir bauda, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas) jo nepaveikė taip, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam anksčiau priimtais nuosprendžiais buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, dėl to teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

22. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies, kurią išspręstas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. Š.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – penkerių metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į daugkartinį nuteistojo vairavimą neturint teisės tai daryti, maksimaliam terminui skirtas draudimas laikytinas teisingu ir proporcingu, leisiančiu maksimaliai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis V. Š. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nusprendė išieškoti automobilio „Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, pagrįstą byloje esančiais duomenis, t. y. 1 470 Eur (1 t., b. l. 33). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nepateikia argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, plačiau teisėjų kolegija baudžiamojo poveikio priemonių klausimu nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad jam teisėtai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei bausmė, o subendrinta galutinė bausmė teisinga ir pagrįsta. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama, tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti, tačiau dėl ankščiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjų dalyvavimo išieškojimo

24. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos byloje pateiktos pažymos matyti, kad valstybės naudai prašoma iš V. Š. parašoma priteisti 150 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

26. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo V. Š. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios. Apeliacinį skundą, kuris nėra tenkinamas, surašė ir pateikė pats nuteistasis. Skirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama, o pati byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. Š. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir ją išdėstyti taip: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 27 (dvidešimt septynioms) dienoms bausmės pridėti laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti V. Š. (V. Š.) galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams 27 (dvidešimt septynioms dienoms). Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 19.14 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.25 val., prilygintas vienai parai, buvo įskaitytas į minėtu nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams 27 (dvidešimt septynioms dienoms), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti V. Š. (V. Š.) laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 19.14 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.25 val., prilygintą vienai parai.

Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo V. Š. (V. Š.) valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.