Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CRT Partner“ ieškinį atsakovui FHU Millma Marta Weigel-Milleret dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys byloje pateikė sutikimus, kad byla būtų užbaigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką šalims buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje nustatyta, kad šalys beveik tuo pačiu metu buvo sudarę 2 sutartis: 2018-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2018-04-30 Sutartį dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo paslaugos teikimo. Atsakovo teigimu, šios sutartys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; pagal tarp šalių 2018-04-30 sudarytą Sutartį dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo paslaugos teikimo ieškovas privalėjo apskaičiuoti kuro, įsigyto Vokietijos teritorijoje, kainą grynąja suma (be PVM mokesčio). Teismas, susipažinęs su 2018-04-30 Sutarties turiniu, pripažįsta, kad nors šios dvi sutartys iš dalies yra susiję, tačiau 2018-05-02 Sutarties vykdymui 2018-04-30 Sutartis tiesioginės įtakos neturi. Tai yra 2018-05-02 sutartis savo esme yra savarankiškai vykdytina sutartis ir joje nėra įtvirtinta susitarimo dėl to, jog ieškovas už atsakovo įsigytą kurą Vokietijos teritorijoje privalės PVM sąskaitas-faktūras atsakovui išrašyti be PVM sumos, todėl ieškovas pagrįstai į išrašytas sąskaitas už atsakovo įsigytą kurą įtraukė ir PVM. Kuras visose Europos Sąjungos valstybėse (įskaitant ir Vokietiją) yra PVM objektas, todėl, visos transakcijos, kuomet atsakovas, pasinaudodamas ieškovo išduotomis kuro kortelėmis, įsigijo kuro Europos Sąjungos valstybėse, buvo apmokestintos atitinkamoje valstybėje taikomu pridėtinės vertės mokesčiu, kas buvo nurodyta ir ieškovo PVM sąskaitose-faktūrose, išrašytose atsakovui 2018-05-02 sutarties pagrindu. Teismas pažymi, kad 2018-04-30 šalių sudarytos sutarties nevykdymas (netinkamas vykdymas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes 2018-05-02 šalių sudarytoje sutartyje nėra nuorodų, kad išrašant sąskaitas turėtų būti atsižvelgiama į šalių įsipareigojimus pagal 2018-04-30 sutartį, todėl atsakovas, turėdamas pretenzijų ar reikalavimų, kylančių iš PVM grąžinimo paslaugos sutarties, tokius reikalavimus turi teisę pareikšti ieškovui atskiroje teisminėje byloje (ieškinio forma). Tuo tarpu teismas šioje byloje neturi pareigos ir galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių ir dėl kieno kaltės nebuvo vykdoma 2018-04-30 sutartis. Pažymėtina, kad byloje abi ginčo šalys pripažino, kad 2018-04-30 sutartis nebuvo vykdoma, tačiau skirtingai aiškino sutarties nevykdymo (negalėjimo įvykdyti) priežastis.

CK 6.314 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos įsigytų daiktų kainos nesumokėjimo pasekmės – kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už įsigytus degalus, automobilinius produktus ir kitas prekes pagal 2018-05-02 Sutartį, viso – 3 447,67 Eur, šis reikalavimas, teismo aukščiau išdėstytais pagrindais ir motyvais yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis).

Pagal Sutarties 3.9 punktą atsakovui pavėlavus atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Iš ieškovo pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto nustatyta, kad ieškovas paskaičiavo atsakovui 2 678,13 Eur palūkanų. Pažymėtina, kad šias palūkanas ieškovas paskaičiavo už PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas atsakovui 2018 m. birželio-liepos mėn. Atsakovas laiko, kad priskaičiuotos palūkanos yra nepagrįstai didelės ir šiuo atveju atlieka baudinę funkciją, todėl prašė ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas atmesti.

Palūkanos gali būti nustatomos dviem būdais – įstatymu ir šalių susitarimu (CK 6.261 straipsnis). Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl teismas turi teisę vertinti sutarties sąlygą dėl palūkanų, kaip ir bet kokią kitą sutarties sąlygą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.) teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

Kaip matyti, atsakovas yra privatus verslo subjektas, paprastai laikomas turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Byloje nenustatyta, kad pasirašydamas Sutartį, atsakovas veikė ne laisva valia, Sutarties sąlygos jam buvo neaiškios, dėl ko atsakovas negalėjo numatyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių (CPK 178 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad atsakovas, pasirašydamas Sutartį su ieškovu, matė Sutartyje nustatytas palūkanas, tačiau jų dydis atsakovui nebuvo kliūtis tokią sutartį sudaryti, atsakovas sąmoningai prisiėmė galimą Sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Tačiau teismas laiko, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo prašomų sutartyje numatyto dydžio palūkanų priteisimas būtų neproporcingas atsakovo sutarties pažeidimams. Kaip matyti iš bylos, tarp šalių nuo pat sąskaitų išrašymo pradžios kilo ginčas dėl PVM mokesčio už Vokietijoje atsakovo įsigytus degalus įtraukimo į išrašomas sąskaitas pagrįstumo, dėl to atsakovas stengėsi išsiaiškinti ir išspręsti šią situaciją; atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovui 2018-05-15 el. paštu buvo išsiųstas įgaliojimas. Ar šiuo įgaliojimu buvo pasinaudota ir dėl kokių aplinkybių nebuvo vykdoma 2018-04-30 šalių sudaryta sutartis, teismas, kaip jau minėta aukščiau, šioje byloje nustatyti neturi pagrindo ir galimybės. Pažymėtina, kad 2018-08-13 el. laišku atsakovas prašė pateikti raštišką patvirtinimą, kad ieškovas Vokietijoje neprašė atsakovo vardu susigrąžinti PVM iš Vokietijos teritorijos, tačiau tokio patvirtinimo iš atsakovo negavo. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui jau buvo pritaikytos piniginės sankcijos dėl vėlavimo vykdyti sutartines prievoles nuolaidų už degalus sumažinimo/ anuliavimo forma, be to, didžiąją dalį skolos sumos pagal visas sąskaitas atsakovas apmokėjo nežymiai praleidęs sąskaitų apmokėjimo terminą ir tikslingai neapmokėjo iš esmės tik tos skolos dalies, kuri susijusi su PVM įtraukimu į sąskaitas, atsakovas iš esmės visą 2018-05-02 sutarties vykdymo laikotarpį bendradarbiavo su atsakovu (siekė išsiaiškinti 2018-04-30 sutarties nevykdymo aplinkybes, iš esmės siekė, kad tiek 2018-04-30, tiek 2018-05-02 sutartys būtų vykdomos kompleksiškai), teismas laiko, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovo priskaičiuotų palūkanų priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo atmestinas (CK 1.5 straipsnis).

Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 40 Eur su pavėluotu mokėjimu susijusių išieškojimo išlaidų pagrįstas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis, todėl tenkinamas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, paskaičiuotas pagal Įstatymą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2018 m. spalio 24 d., t. y. antrąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 0 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 487,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 139 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taip pat ieškovas patyrė 1 411,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 968,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ir 443,20 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atsižvelgiant į ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (56,56 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 78,47 Eur žyminio mokesčio ir 798,17 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (1411,20 Eur * 56,56 proc.), iš viso 876,64 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje yra susidarę 11,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 6,58 Eur, o iš ieškovo 5,05 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo FHU Millma Marta Weigel-Milleret, įmonės kodas 120611877, 3 447,67 Eur skolos Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 67 ct) skolos, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 487,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 876,64 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „CRT Partner“, juridinio asmens kodas 302760841, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo FHU Millma Marta Weigel-Milleret, įmonės kodas 120611877, 6,58 Eur (šešis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš ieškovo UAB „CRT Partner“, juridinio asmens kodas 302760841, 5,05 Eur (penkis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.