- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- 2-1692-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00187-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- AB DNB banko, L. G.
- Ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Vaidas Jurgelionis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Skirmantei Zelenkienei, dalyvaujant atsakovo AB DNB banko atstovui advokato padėjėjui Vaidui Jurgelioniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1692-436/2015 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui ir L. G. dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. A. ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiu 2007-10-15 sutartinės hipotekos lakštą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė L. G. su atsakovu AB DNB banku 2007-10-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-628 ir šios prievolės įvykdymo užtikrinimui 2007-10-15 sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkė L. G. tinkamai ir laiku nevykdė savo prievolės, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 buvo pradėtas priverstinis išieškojimas banko naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių hipotekos lakštu įkeisto ieškovei priklausančio turto, užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/13/00500, kurią vykdo antstolis R. S.. Šis hipotekos lakšte užfiksuotas ieškovei priklausančio turto įkeitimas, siekiant užtikrini atsakovės L. G. skolinius įsipareigojimus bankui, neatitiko ieškovės tikrosios valios, nes ji buvo suklaidinta ir apgauta atsakovės L. G., nežinojo hipotekos instituto esmės ir pasekmių, todėl prašo šį sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ginčijamą sandorį ieškovė pasirašė įtikinta ir įkalbėta atsakovės L. G., kadangi jai iš banko reikėjo gauti paskolą. Kaip ir kokiu būdu vyksta paskolos užtikrinimas, ką reiškia turto įkeitimas ir kokios tokio sandorio pasekmės, ieškovei nebuvo išaiškinta. Atsakovė L. G. patikino ieškovę, jog toks sandoris tik formalumas, skolininkė yra tik atsakovė L. G.. Kadangi su atsakove ieškovė buvo seniai pažįstamos, turėjo patirties tvarkant reikalus su bankais, o ieškovė, būdama garbingo amžiau (78 m.) mažai išprususi verslo ir teisiniuose santykiuose į atsakovės L. G. reikalus nesikišo, išsamiai neklausinėjo, o pasitikėdama ja pasirašė ginčijamą dokumentą. Pažymi, kad ne tik atsakovė L. G., bet ir atsakovas AB DNB bankas neinformavo ieškovės, kokios gali būti ginčijamo sandorio sudarymo pasekmės. Todėl ir bankas turi prisiimti atsakomybę.
Į teismo posėdį nei ieškovė, nei jos atstovas neatvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB DNB bankas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad bankas ėmėsi priemonių, jog įkeičiamo daikto savininkams būtų išaiškintos hipotekos sandorio sudarymo pasekmės, jos teisės ir prisiimti įsipareigojimai pagal hipotekos sandorį. Prieš sudarant ginčijamą sandorį, ieškovė 2007-10-15 pareiškimu patvirtino, jog ji veikianti už save ir sutuoktinį V. A., nusprendė paskolos pagal 2007-10-12 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-628 grąžinimui užtikrinti įkeisti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei patvirtino, kad jiems yra išaiškinta, jog L. G. paskolos negrąžinimo atveju kreditorius bankas skolą išieškos iš įkeisto turto. Šis pareiškimas yra patvirtintas notarine tvarka. Ieškovės argumentas, kad ji ginčijamą sandorį sudarė suklydusi, yra neįrodytas. Dėl ginčijamo sandorio sudarymo ji pati galėjo pasikonsultuoti su teisininkais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji to nepadarė. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog ieškovė buvo suklaidinta kitos atsakovės L. G.. Ginčijamo hipotekos sandorio teisėtumas yra įvertintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi, ieškovė šiuo ieškiniu bando pakartotinai išspręsti ginčą savo naudai, vilkina priimtų sprendimų vykdymą. Pažymi, kad nuo hipotekos sandorio pasirašymo visą laiką ieškovė hipotekos sandorio neginčijo, tik pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, ieškovė pradėjo aktyviai dalyvauti. Pas notarą pasirašydama sandorį, ieškovė patvirtino, kad ginčijamas sandoris atitiko jos valią, ji yra susipažinusi su kreditavimo sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės AB DNB banko atstovas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė L. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad jokio tikslo apgauti ieškovę ji neturėjo, ieškovė pasitikėjo atsakove, nes buvo senos pažįstamos, apie ginčijamo sandorio sudarytą per daug atsakovės neklausinėjo, be to, ieškovė yra garbingo amžiaus, todėl verslo reikalų neišmano. Savo įsipareigojimų bankui atsakovė neįvykdė ne dėl tyčinių veiksmų, o susiklosčius nepalankiai situacijai, ištikus ekonominei krizei nepavyko planuojamas projektas. Bankas visiškai nesidomėjo pačios atsakovės, pagrindinės skolininkės finansine padėtimi, jos mokumu, nesiaiškino, kieno turtas įkeičiamas bankui, bankas buvo suinteresuotas gauti tik pelną.
Į teismo posėdį atsakovė L. G. neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, nurodęs ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti negaliojančiu 2007-10-15 sutarinės hipotekos lakštą, kurį ieškovė sudarė suklydusi (CK 1.90 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė L. G. ir atsakovas AB DNB bankas 2007-10-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-628 (b. l. 143–150). Ieškovė R. A. šios kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovui AB DNB bankui 2007-10-15 sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0678 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, bendras plotas 273,46 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštelė, cisterna, 1/2 dalis šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, plotas 18,00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–22, 71–78). Skolininkė L. G. nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, todėl AB DNB bankas kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą (b. l. 23–25). Tuo pagrindu antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/13/00500 (b. l. 26–28) ir pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų.
Ieškovė savo ieškinį grindžia argumentais, kad šis hipotekos lakšte užfiksuotas ieškovei priklausančio turto įkeitimas, siekiant užtikrini atsakovės L. G. skolinius įsipareigojimus bankui, neatitiko ieškovės tikrosios valios, nes ji buvo suklaidinta ir apgauta tiek atsakovės L. G., tiek atsakovo AB DNB bankas, ieškovė nežinojo hipotekos instituto esmės ir pasekmių, todėl prašo šį sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.90 straipsnio pagrindu.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009).
Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).
Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T., V. T. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306-2007).
Buvo minėta, kad ieškovės pagrindiniai argumentai, dėl ko prašoma sutartinės hipotekos lakštą pripažinti negaliojančiu yra tai, kad prieš sudarant sandorį jai nebuvo tinkamai paaiškintos tokio sandorio sudarymo pasekmės, t.y. būtent tai, kad ji nesuprato, jog pagrindinei skolininkei netinkamai vykdant skolinius įsipareigojimus bankui, iš ieškovei priklausančio įkeisto bankui jai nuosavybės teise priklausančio turto gali būti pradėtas skolos išieškojimas banko naudai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prieš sudarant ginčijamą sandorį, ieškovė tą pačią dieną (2007-10-15) pareiškimu patvirtino, jog ji veikianti už save ir sutuoktinį V. A., nusprendė paskolos pagal 2007-10-12 Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-628 grąžinimui užtikrinti įkeisti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatus su priklausiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad šis sandoris susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams bei patvirtino, kad jiems yra išaiškinta, jog L. G. paskolos negrąžinimo atveju kreditorius AB DNB bankas skolą išieškos iš įkeisto turto (b. l. 79–80). Šis pareiškimas yra patvirtintas notarine tvarka.
Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad hipotekos sandoris yra patvirtintas notarės, įregistruotas hipotekos registre ir tai reiškia, kad ginčijamas sandoris sudarytas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo reikalavimų, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, pagal LR Notariato įstatymo 30 straipsnį notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, bei tvirtinant sandorius, įsitikinti fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinti juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą (Notariato įstatymo 31 str.).
Taigi, nustatyta, kad notaro akivaizdoje pasirašydama pareiškimą (b. l. 79–80) ir ginčijamą hipotekos lakštą (b. l. 71–79), ieškovė patvirtino, jog jai yra žinomos tokio sandorio sudarymo pasekmės, t. y., kad atsakovės L. G. paskolos negrąžinimo atveju, bankas skolą išieškos iš įkeisto ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą sandorį sudarė suklydusi.
Atkreiptinas dėmesys, kad pačioje 2007-10-12 kreditavimo sutartyje, kuri sudaryta tarp banko ir atsakovės L. G., nurodyta kredito paskirtis - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui (b. l. 143). Taigi iš kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-628 matyti, kad kreditas buvo suteiktas namo, kuris nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei, remontui. Tas pačias aplinkybes patvirtino ieškovė savo jau prieš tai minėtame 2007-10-15 pareiškime, kad sandoris sudaromas jos šeimos poreikių tenkinimui (b. l. 79). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nors paskola buvo paimta kito asmens vardu, tačiau galimai buvo panaudota būtent ieškovės šeimos poreikių tenkinimui. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad priverstinio išieškojimo iš ieškovei priklausančio turto veiksmai prasidėjo 2012 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ieškovė į teismą dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo kreipėsi po dviejų su puse metų, nors prieš tai ji aktyviai savo teises gynė vykdomojoje byloje, skųsdama antstolio, kuris vykdo priverstinį skolos išieškojimą, veiksmus.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai suklaidino ieškovę, jai nepaaiškino ginčijamo sandorio sudarymo pasekmių. Be to, pažymėtina, kad prieš atlikdama bet kokį veiksmą, ieškovė turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, tačiau duomenų, jog ji buvo apdairi, rūpestinga, siekė išsiaiškinti pati (kreipėsi į teisininkus ir pan.) tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes, byloje taip pat nėra. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą sandorį ji pasirašė dėl suklydimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu kaip nepagrįstas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui nusprendus ieškinį atmesti, atsakovo AB DNB banko turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė turėjo teisinės pagalbos išlaidų 1815 Eur (b. l. 164–165), kurias sudarė atsakovei suteiktos konsultacijos, atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas teismo posėdyje, dokumentų rinkimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų (LR teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl teismas sprendžia, kad ši suma atsakovės AB DNB bankas naudai priteistina iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 9,62 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovės AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270, adresas J. Basanavičiaus g. 26, 03601 Vilnius) naudai.
Priteisti iš ieškovės R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 9,62 Eur (devynis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“).
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00500 iš R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio 2007-10-15 hipotekos lakštu AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.