- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2-1507/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- Ekologiškos kultūros asociacijos
- Atsakovas
- Jungtinių Tautų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Ekologiškos kultūros asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ekologiškos kultūros asociacijos ieškinį atsakovui Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybei Lietuvoje dėl konkurso neteisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ekologiškos kultūros centras prašė pripažinti atsakovo Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje organizuotą konkursą „NVO-verslo bendrų iniciatyvų diegti ĮSA sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimas“ pažeidžiančiu lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, o jo rezultatus – neteisėtais ir negaliojančiais, taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo skelbti konkursą. Nurodė, kad jo pasiūlymas buvo įvertintas netinkamai ir dėl to nebuvo pripažintas finansuotinu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad ieškovas savo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo konkurso grindžia Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 „Dėl juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 42¹ punktu, numatančiu tiekėjo, kuris mano, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris nesilaiko šio tvarkos aprašo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka su ieškiniu kreiptis į teismą. Tačiau, teismo nuomone, Apraše nustatyta tvarka taikytina subjektams, kurie įgyvendina arba numato įgyvendinti bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektus, įgyvendinant Lietuvos 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas (Bendrųjų nuostatų 1 d.). Tuo tarpu ieškovas dalyvavo ne iš Europos Sąjungos fondų lėšų finansuojamo projekto konkurse, todėl kilę ginčai negali būti sprendžiami Apraše nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčija tarptautinės teisės subjekto – Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje – rengto konkurso rezultatus, o Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Tautų vystymo programos sutarties (toliau – Bendradarbiavimo sutartis) 10 straipsnio 2 dalis nustato, jog teikiant šia Bendradarbiavimo sutartimi apibrėžtą pagalbą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir žmonių gerovei, Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiima visišką atsakomybę vykdant šioje Bendradarbiavimo sutartyje numatytas operacijas. Pagal šią Bendradarbiavimo sutartį Vyriausybė atsakinga už visų pretenzijų nagrinėjimą, kurias trečios šalys gali pateikti Jungtinių Tautų vystymo programai ar vykdančiajai agentūrai, jų pareigūnams ar kitiems asmenims, dirbantiems jų vardu, bei apsaugo juos nuo įsipareigojimų bei pretenzijų, kylančių dėl šioje Bendradarbiavimo sutartyje vykdomų operacijų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į pastarąją nuostatą, ieškovas yra trečioji šalis Bendradarbiavimo sutarties prasme, todėl jo pretenzijas atsakovui, tame tarpe ir dėl ginčo konkurso rezultatų, įgaliota nagrinėti Vyriausybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas Ekologiškos kultūros centras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Priešingai nei sprendė teismas, ginčo konkursas vyko būtent dėl iš Europos Sąjungos fondų gautų lėšų paskirstymo. Konkursas buvo vykdomas prisidedant prie 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ įgyvendinimo, vykdant uždavinio „VP1-1.1 Didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių“ priemonę „VP1-1.1-SADM-03-V Įmonių socialinė atsakomybė“. Tai nurodyta konkurso sąlygose. Dėl šios priežasties apeliantas turėjo teisę remtis Aprašo 42¹ punktu.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas Bendradarbiavimo sutarties 10 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka. Bendradarbiavimo sutartis apima pagrindines sąlygas, pagal kurias vykdomi Jungtinių Tautų vystymo programos remiami projektai, tačiau ginčo konkursas į šią sritį nepatenka, nes yra finansuojamas Europos socialinio fondo administruojamomis lėšomis. Dėl šios priežasties ginčas turi būti sprendžiama Apraše nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjame apeliacinėje byloje yra svarbūs atsakovu patraukto asmens teisinio statuso ir, galimai, tarptautinės organizacijos teisminio imuniteto klausimai.
Dėl atsakovu patraukto asmens teisinio statuso
Pagal CPK 38 straipsnį civilinį procesinį veiksnumą turi juridiniai asmenys. Šioje byloje atsakovu nurodyta Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybė Lietuvoje, pati save įvardinanti Jungtinių vystymo programa Lietuvoje (b. l. 25). Bet kuriuo atveju šis asmuo Juridinių asmenų registre neįregistruotas nei kaip juridinis asmuo, nei kaip juridinio asmens atstovybė ar filialas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo minėtą Bendradarbiavimo sutartį su Vyriausybe pasirašė Jungtinių tautų vystymo programa (b. l. 89), jos vardu taip pat siūloma sudaryti ir ginčo pirkimo sutartį (b. l. 46). Pirmosios instancijos teismui būtina nustatyti, ar šis asmuo yra savarankiška Jungtinių Tautų organizacija, turinti civilinį procesinį subjektiškumą, ar ne. Jei aptariamas asmuo neturi civilinio procesinio veiksnumo, turi būti sprendžiama dėl tinkamo atsakovo byloje.
Dėl tarptautinės organizacijos imuniteto
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat rėmėsi ir tarptautinės organizacijos teisminiu imunitetu. Kadangi atsakovu patrauktas asmuo bet kuriuo atveju yra susijęs su Jungtinių Tautų organizacijų sistema, teisėjų kolegija pasisako ir dėl Jungtinių Tautų imuniteto.
Pagal 1946 m. vasario 13 d. Konvencijos dėl Jungtinių Tautų privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio 1 dalį Jungtinės Tautos naudojasi imunitetu nuo visų formų teisminio įsikišimo, išskyrus atvejus, kai jos pačios vienareikšmiškai atsisako imuniteto kuriuo nors atskiru atveju. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl užsienio valstybės teisminio imuniteto inter alia nurodoma, kad aptariamas valstybės imunitetas reiškia ne imunitetą nuo ieškinio pareiškimo, o imunitetą nuo užsienio valstybės teismo jurisdikcijos; ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teismo galimybė apginti pažeistas ieškovo teises, priklauso nuo to, ar užsienio valstybė reikalaus jos atžvilgiu taikyti valstybės imuniteto doktriną; atsakovo – užsienio valstybės – statusas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, tačiau, ieškinį priėmus, įpareigoja teismą išsiaiškinti atsakovu patrauktos valstybės poziciją dėl teisminio imuniteto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. JAV ambasada, bylos Nr. 3K-1/1998; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje S. N. v. Švedijos Karalystės ambasada, bylos Nr. 3K-3-142/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. C. (S.) v. Lenkijos Respublikos ambasada, bylos Nr. 3K-3-404/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų nuostatų turėtų būti laikomasi ir šiuo atveju, t. y. pirmosios instancijos teismui nenustačius įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, jis turėtų būti priimamas, o teismas privalėtų imtis priemonių išsiaiškinti tinkamo atsakovo poziciją dėl imuniteto taikymo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, spręsdamas imuniteto taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir tai, iš kokių teisinių santykių (reguliuojamų privatinės ar viešosios teisės) yra kilęs ginčas, taip pat, ar yra nustatytas tinkamas tokių ginčų sprendimo būdas tuo atveju, jei tinkamas atsakovas nuspręstų pasinaudoti jurisdikciniu imunitetu (Konvencijos 8 straipsnio 29 dalis). Taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas, ginčijamas pirkimas buvo vykdomas iš Europos Sąjungos fondų (tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 24, 40, 44), taip pat oficialioje atsakovo interneto svetainėje (www.undp.lt) pateikiama informacija, iš kurios matyti, kad atsakovu patrauktas asmuo pirkimą vykdo įgyvendindamas Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „VARTAI: Socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tai nepaneigia aptariamo imuniteto – Aprašas, kurio nuostatomis remiasi apeliantas, yra šalies vidaus teisės aktas, o tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti grindžiamas valstybės vidaus teise (1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.