Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovės įstatyminei atstovei R. J., jos atstovui advokatui Petrui Remeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. D., atstovaujamos įstatyminės atstovės R. J. bei ieškovės R. J. ieškinį atsakovui J. D., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. D. teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovui šaukimas buvo siunčiamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Paštas kvietė jį atsiimti siuntą, tačiau šaukimo neatsiėmė. Teismas telefonu atsakovą taip pat ragino nuvykti į paštą pasiimti šaukimą, tačiau jis atsisakė. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Institucija teikianti išvadą) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko teismui pateiktą rašytinę išvadą. Institucija sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kad vaikui būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma tėvo bendravimo su dukra tvarka. Rekomenduoja įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra tik jam esant blaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad P. D., gimusi (duomenys neskelbtini),yra ieškovės R. J. ir atsakovo J. D. dukra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimu R. J. neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu. 2022 m. vasario 15 d. ieškovės ir atsakovo šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas Vilniaus rajono savivaldybėje, skirtos socialinės paslaugos. 2022 m. birželio 14 d. buvo vertinta vaiko P. D. situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, inicijuota atvejo vadyba, nes vaiko mama po gimdymo turėjo sveikatos problemų, stokojo įgūdžių rūpintis kūdikiu, o atsakovas su specialistais nebendradarbiavo, nesudarė sąlygų kūdikio grįžimui į namus, nusišalino nuo vaiko priežiūros. 2022 m. spalio 11 d. ieškovei su dukra išvykus gyventi į Tauragės rajoną, socialines paslaugas šeimai teikia Tauragės šeimos gerovės centras. Atsakovui iki 2022 m. lapkričio 17 d. atvejo vadybą vykdė Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras. Jam nebendradarbiaujant su specialistais, paslaugų teikimas buvo nutrauktas.

Ieškovė ir atsakovas šiuo metu gyvena skyrium.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikas gyvena šiuo metu ir su kuo jis gyvena. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

Iš ieškovės parodymų, Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. išvados, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad mažametė P. D. nuo gimimo gyvena tik su mama ieškove R. J.. Mamą ir dukrą sieja artimas ryšys. Vaiku rūpintis ieškovei padeda jos sesuo bei specialistai, teikiantys socialines paslaugas. Ieškovė su dukra šiuo metu gyvena jos sesers namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir jos dukrai skirtas atskiras kambarys. Namuose yra visi reikalingi vaiko poreikiams tenkinti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikas aprūpintas jo amžių ir poreikius atitinkančiais daiktais, žaislais, ugdymo priemonėmis. Ieškovės namuose kūdikiui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Šiuo metu P. D. yra dešimt mėnesių, todėl vaiko nuomonė nebuvo išklausyta dėl amžiaus. Atsakovas nereiškė reikalavimo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad P. D. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka jos interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mažametės P. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų išlaikomų vaikų skaičiaus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė R. J. niekur nedirba. Ji augina vaiką iki trejų metų, todėl šiuo metu neturi galimybės dirbti. Jai yra mokama vaiko išmoka ir socialinės išmokos. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 450 Eur. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovei dukrą išlaikyti šiuo metu padeda jos sesuo.

Atsakovas J. D. nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš viešųjų registrų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirba, neturi savo vardu registruoto turto. Jis yra teistas, šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas, ar turėtų kitų išlaikytinių.

Vertinant P. D. poreikius, nustatyta, kad ji yra 10 mėnesių kūdikis. Akivaizdu, kad jai nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, nustatyta, kad dukros būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 500 eurų suma mėnesiui, kurią sudaro išlaidos maistui, aprangai, įvairiems buities bei kūdikio daiktams, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, kelionės išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Teismas nustatė, kad šalių dukros būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 500 eurų suma per mėnesį.

Nustatyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga neatskaičius mokesčių buvo 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Taigi, priteistino išlaikymo orientacinis dydis 2022 metais (ieškinio pateikimo metu) buvo 266,82 Eur (533,65 Eur : 2 = 266,82). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei minimalioji mėnesinė alga išlaikymą dukrai (po 250 Eur), todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 pateiktais išaiškinimais, ji neturi pareigos detaliai įrodinėti nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių. Įrodinėti, kad vaikui pakaks ir mažesnio dydžio išlaikymo, turėjo atsakovas, tačiau jis įrodymų nepateikė.

Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad P. D. nuolatos gyvena tik su mama, kuri neturi savo būsto, todėl ateityje bus reikalingos lėšos ir būsto nuomai. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Nustatyta, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybė kiekvieną mėnesį ieškovei moka išmoką vaikui. Nors pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo naujausioje praktikoje (pvz. 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis neturi kitų išlaikytinių, nėra neįgalus, todėl gali gauti pakankamas pajamas dukros poreikiams patenkinti, todėl iš nustatytų vaiko poreikių sumos teismas neatima pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą.

Šiuo atveju, nustačius, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma, šalių pareigos išlaikyti dukrą lygios, atsakovas gali gauti pakankamas pajamas dukros poreikiams patenkinti, yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Eur kas mėnesį. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). P. D. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė R. J. (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovės ir atsakovo dukra gimė (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos atsirado jos teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai nuo jos gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo dukros gimimo. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos (kaip ir šiuo metu) šalių dukra gyveno tik su ieškove. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė dukrai išlaikymą kas mėnesį. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos – 2022 m. gruodžio 28 d., dukrai būtų teikęs išlaikymą ir kita forma, tai yra pirkęs jai maistą, reikalingus daiktus, rūbus, avalynę, ugdymo priemones, būtų prisidėjęs prie kitų dukros poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukrai nuo gimimo jokio išlaikymo nėra teikęs. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis asmeniškai dukrai išlaikymą teikė.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas nustatė, kad atsakovo dukrai mokėtina išlaikymo suma yra 250 Eur per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo dukros poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 250 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo dukros poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 250 Eur per mėnesį išlaikymas. Iš atsakovo dukrai priteistina išlaikymo skola, po 250 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 27 d., viso 1677,00 Eur (250 Eur x 6 mėn. =1500 Eur +177 Eur (22 d.)). P. D. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepateikė atsiliepimo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad iš esmės pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai, tik rekomenduoja įpareigoti atsakovą bendrauti su dukra esant blaiviam. Institucijos teikiančios išvadą atstovė teisme papildomai nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas bendraus su dukra ir bus atkurtas jų ryšys, rekomenduoja leisti jam pasiimti dukrą su savimi ne nuo septynerių, o nuo trejų metų amžiaus.

Kaip jau buvo nurodyta, P. D. yra dešimties mėnesių kūdikis, ji nuo gimimo gyvena tik su mama. Tėvas su ja nebendrauja, vaikas jo nepažįsta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra, tačiau jis pats su ja nebendrauja, yra nusišalinęs nuo jos priežiūros ir auklėjimo, dukrai gyvenant Tauragėje nėra jos aplankęs. Tarp mažametės ir jos tėvo šiuo metu nėra jokio emocinio ryšio. Todėl ieškovės prašymas, kad atsakovas bendrautų su dukra kas antrą savaitgalį, šeštadieniais, nuo 12 val. iki 18 val. jos gyvenamojoje vietoje ir jai dalyvaujant be teisės išsivežti dukrą nakčiai, yra pagrįstas ir atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarka toje dalyje, kad jis tik dukrai sulaukus septynerių metų turės teisę ją pasiimti su savimi, neatitinka vaiko interesų. Tuo atveju, jeigu atsakovas reguliariai bendraus su dukra ir atkurs su ja emocinį ryšį, yra pagrindas leisti jam pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežti į jos gyvenamąją vietą, jai sulaukus trejų metų. Taip pat, teismas nustato, kad P. D. išmokus naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis atsakovas neribotai bendrauja su dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į jos dienos režimą ir užimtumą. Atsakovas įpareigotinas su dukra bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose. Teismas nustato, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, iš anksto suderinęs tai su vaiko mama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. R. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį iš atsakovo priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur × 12 mėnesių = 3000 Eur × 3 % x75%= 67,50 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 26,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš 2023 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. APD-2023-06098, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, kad ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 170,00 Eur advokato užmokestis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo išieškotinos 170,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti P. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai P. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 27 d., po 250 eurų kas mėnesį, viso 1677,00 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti J. D. bendravimo su nepilnamete dukra P. D., gimusia (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: vaiko tėvas bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadieniais, nuo 12 val. iki 18 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko mamai, be teisės išsivežti dukrą iš gyvenamosios vietos; J. D. atkūrus ryšį su dukra ir jai sulaukus trejų metų amžiaus bei išreiškus norą savaitgalį leisti kartu su tėvu, atsakovas bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį iki 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; P. D. išmokus naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, J. D. neribotai bendrauja su dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į jos dienos režimą bei užimtumą; J. D. įpareigojamas su dukra bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose; atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, iš anksto suderinęs tai su vaiko mama.

Priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 94,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, 67,50 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, 26,56 Eur sumokėti nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtis - išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 170,00 Eur išlaidų už R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.