- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-964-470/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03014-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Ž., G. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis S. Ž., G. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. V. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei R. Ž. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja nurodė, kad R. Ž. ir G. Ž. yra jos tėvai. Mama R. Ž. ir tėvas G. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė trijų vaikų: pareiškėjos V. V., S. Ž. ir G. Ž.. Tėvas G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). G. Ž. pagal Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 19910528 įstatymą Nr. I-1374, 1992-03-10, Pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 464, iš tuomečio „Galiūno“ kolūkio pirko 178,05 kv. m. ploto vieno buto gyvenamą namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). G. Ž. įgytas ir jo vardu registruotas turtas yra santuokinis, kuris lygiomis dalimis priklausė abiem – taip pat ir R. Ž.. Po tėvo mirties, jį pergyvenusi sutuoktinė R. Ž., atsiradus mirusio sutuoktinio palikimui, nesikreipė į notarę ir nėra padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Tačiau ji ir trys jos vaikai liko gyventi G. Ž. santuokoje įgytame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama ji valdyti, juo rūpinosi kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Kadangi R. Ž. vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nėra padavusi, todėl ji nėra gavusi nuosavybės liudijimo į savo dalį ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į G. Ž. dalį. R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmusi. Mirus mano motinai, pareiškėja palikimą priėmė, notarei E. J. padavė pareiškimą apie mirusios motinos R. Ž. palikimo priėmimą. Notarė E. J. 2022-07-25 išdavė Liudijimą, kad pareiškėja yra įpėdinė, priėmusi palikimą po savo motinos R. Ž. mirties. Kiti mirusios R. Ž. vaikai, mirusios motinos palikimo nepriėmė. Pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisiu įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė jo palikimą faktiniais veiksmais. Pareiškėjos broliai į palikėjo paliktą turtą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. V. yra G. Ž. ir R. Ž. dukrą, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. Pareiškėjos tėvas G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. 21. Po pareiškėjos tėvo G. Ž. mirties liko paveldimas turtas – 178,05 kv. m. ploto vieno buto gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po G. Ž. mirties šiuo turtu rūpinosi jo sutuoktinė pareiškėjos motina R. Ž., naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais ir kitais statiniais, rūpinosi, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjos motina R. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinio G. Ž. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota R. Ž. teisė įgyti visas teises į palikimą. R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). R. Ž. testamento nepaliko. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po motinos R. Ž. mirties priėmė pareiškėja.
Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos motinos R. Ž. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinio G. Ž. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis gyvenamuoju namu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad R. Ž. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad R. Ž. po sutuoktinio G. Ž. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja V. V. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur, kurios priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos V. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motina R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja V. V. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos R. Ž. palikimą.
Priteisti iš pareiškėjos V. V. 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.