- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2567-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02277-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- E. V.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V., atstovaujamo įstatyminės atstovės Y. V., ieškinį atsakovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2353,03 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 1353,03 Lt dūmtraukio pažaidų pašalinimo darbai, ir 1000,00 Lt išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei savo bute eksploatuojant kietojo kuro katilą, neatitinkantį priešgaisrinės saugos reikalavimų, dūmai buvo šalinami vėdinimo kanalu, kuris eina per ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto kambario, buto plane pažymėto indeksu 6-9, sieną. Dėl to, kad atsakovė šalino dūmus tam nepritaikytu vėdinimo kanalu, kaito ieškovo kambario siena, atsirado skilimas lubose, atšoko sienų apmušalai, aprūko sienos. Šalinant šiuos pažeidimus, buvo būtinas kambario remontas, kuriam atlikti prireikė 1353,03 Lt. Ieškovas už turtinės žalos dydžio nustatymą turto vertintojui sumokėjo 1000,00 Lt sumą.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2009 m. kovo 31 d. kieto kuro katilą tiesiog išmontavo. Teigė, kad eksploatuodama kieto kuro katilą, namo vėdinimo kanalų nenaudojo dūmams šalinti. Tvirtino, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės bute įrengto kieto kuro katilo eksploatacija laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2009 m. kovo 31 d. nulėmė ieškovui priklausančio buto kambario apgadinimą, nėra. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dūmtraukio kanalas, kurį naudojo atsakovė, eina būtent per tą ieškovo buto kambario sienos vietą, kurioje atsilupo tapetai, nes, kaip matyti iš ieškovo buto plano, sienoje yra net keturi dūmtraukio kanalai. Ieškovas taip pat nenurodė, kokiu būdu sienos kanalu šalinami dūmai galėjo sukelti jo kambario sienos ir lubų apgadinimą, bei nepateikė nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovo butas yra antrame (viršutiniame) namo aukšte, todėl tiek buto lubos, tiek sienos galėjo būti apgadintos dėl netvarkingo namo stogo ir iš ten patenkančios drėgmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 1353,03 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei 385,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai pareigūno 2003 m. kovo 19 d. įspėjimas ir nurodymas atsakovei patvirtina, kad kanalas, per kurį buvo šalinami dūmai, buvo vėdinimo kanalas. Teismas nustatė, kad atsakovės virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-4, sienoje, ir ieškovo kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje yra tie patys ventiliacijos kanalai. Pagal V. V., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (b.l. 70), 2011 m. gruodžio 30 d. išvadą kraštinis ventiliacinis kanalas, esantis ieškovui priklausančio buto kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje buvo nepritaikytas dūmtraukio įrengimui, sumūrytas ne iš pilnavidurių molio plytų, jame nebuvo įdėtas metalinis įdėklas; nepaisant to, šis kanalas kelis metus buvo naudojamas pirmojo aukšto buto virtuvėje įrengtos šildymo krosnies dūmų pašalinimui; dėl ilgalaikio karščio poveikio ventiliacinio kanalo, esančio ieškovui priklausančio buto sienoje, karščiui neatsparios plytos suskilo, dėl ko kambario sienai ir visai apdailai buvo padaryta žala, kuri pagal 2009 m. vasario 3 d. Turto vertinimo ataskaitoje pateiktus paskaičiavimus sudarė 1353,03 Lt. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl 1000 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, atlyginimu, nes šis reikalavimas buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens. Sąskaita už Turto vertinimo ataskaitos parengimą buvo išrašyta Y. V., o ne nepilnamečiui ieškovui E. V..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą dalyje dėl ieškovui priteistų 1353,03 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 385,75 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes namo sienos kanalas, kurį ji naudojo dūmams šalinti, yra dūmtraukis. Naudoti vėdinimo kanalą dūmams šalinti, net ir įdėjus metalinį įdėklą, griežtai draudžiama. Teismas neįvertino sprendime nurodomų teisės aktų galimų išimčių, kurie nėra reglamentuoti. Imperatyvus, be jokių išimčių, draudimas šalinti dūmus ventiliacijos kanalais siejamas su tuo, kad tokiems kanalams įrengti nenaudojamos karščiui atsparios statybinės medžiagos, kokios naudojamos statant kaminus ar dūmtraukius. Tuo tarpu atsakovės namo virtuvės sienos buvo sumūrytos iš specialių pilnavidurių molinių karščiui atsparių plytų. Tai patvirtina inžinieriaus paliktas namo projektas.
2. Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl ieškovo teismui pateikto 2009 m. kovo 3 d. PAGD rašto Nr. 9.4-539 (9.21), kuriame PAGD pareigūnai tvirtina, kad dūmai iš atsakovės įrengto šildymo įrenginio nukreipti į “vieną iš galimai vėdinimui skirtų kanalų”, “tiksliai nėra žinoma tikroji minėto kanalo paskirtis”.
3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes spręsdamas sienų kanalų žymėjimo tikrumą, nesirėmė Statybos techniniu reglamentu, nes daugiabučio namo planas buvo parengtas 1992 m. rugsėjo 1 d., kai tuo tarpu STR 1.05.08:2003 įsigaliojo ir taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d. Tačiau tuo pat metu vertindamas atsakovės dūmams šalinti naudoto kanalo žymėjimą daugiabučio namo tipinio projekto 4607-C, parengto dar 1966 m., brėžiniuose, remiasi STR 1.05.08:2003 “Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai” nuostatomis, pagal kurį ginčo kanalas pažymėtas kaip ventiliacijos kanalas.
4. Teismas, nusprendęs vadovautis V. V. išvada, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybių ir įrodymų, iš kurių akivaizdu, kad V. V. surašytame dokumente padarytos išvados yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės. V. V. apžiūrėjo ieškovo buto vonios, o ne virtuvės sieną ir joje esančią ventiliacijos angą, ir nustatė, kad ši siena yra sumūryta iš akytų plytų. Išvadą jis padarė pagal analogiją, kuri prieštarauja namo projektinei techninei dokumentacijai, atsakovės teismui pateiktoms fotonuotraukoms. Be to, V. V. nepagrįstai nurodė, kad sienų skilimo dėl karčio buvo galima išvengti, įdėjus į kanalą specialųjį nerūdijančio plieno įdėklą, nes dūmtraukių paskirtis kitokia, t.y. apsaugoti mūrą nuo užteršimo degiais produktais ir susidariusio kondensato ir gerinti degimo produktų trauką. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojos Č. P. duotų parodymų.
5. Ieškovo pateiktos nuotraukos ir turto vertinimo aktas neįrodo, kad žala ieškovui buvo padaryta atsakovo atsakomybės klausimui reikšmingu būdu, t.y. dūmais, karščiu ir pan. Be to, teismas, priteisdamas žalos dydį, vadovavosi žalos paskaičiavimu, padarytu 2009 m. sausio 29 d., t.y. daugiau nei prieš tris metus ir tokio sprendimo nemotyvavo. Be to, ieškovas nurodė, kad ginčo bute remontą jau padarė, tačiau duomenų apie realiai turėtas išlaidas teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas teisingai nustatė, kad atsakovė, kūrendama savo bute krosnį, panaudojo vėdinimo kanalą, kaip dūmtraukį. Atsakovė neneigė, kad naudojo atitinkamą kanalą dūmų šalinimui. 2003 m. kovo 19 d. atsakovei buvo surašytas įspėjimas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, konstatuojant, kad jos bute (duomenys neskelbtini) kietojo kuro katilas buvo įrengtas ne pagal nustatytą tvarką, kadangi dūmų šalinimui naudojamas vėdinimo kanalas. Ji buvo įpareigota iki 2004 m. balandžio 19 d. pašalinti esamą pažeidimą, tačiau tai padarė tik 2009 m. kovo 31 d. Atsakovė niekada neginčijo įstatymų nustatyta tvarka šio administracinio sprendimo, todėl teismas turėjo pagrindo juo remtis kaip įrodymu.
2. Vadovaujantis CK 6.248 str. 1 d. atsakovės kaltė preziumuojama, todėl ji privalėjo paneigti savo kaltumą, tačiau to nepadarė. Teismas pagrįstai rėmėsi V. V. specialisto išvada, nes šis, skirtingai nei E. B., apžiūrėjęs įvykio vietą nustatė, kad vėdinimo anga yra sumūryta iš nepilnavidurių molio plytų.
3. Žalos dydį ieškovas teismui įrodė įstatymų nustatyta tvarka, pateikdamas S. R. 2009 m. vasario 4 d. aktą ir lokalinę sąmatą. Atsakovė neginčijo šių įrodymų leistinumo, kaip ir žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr.6, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis antrajame gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aukšte adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 11-12, 23-24). Atsakovei priklauso butas Nr.3, esantis pirmajame minėto gyvenamojo namo aukšte.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ventiliacinio kanalo naudojimo dūmtraukiui galimai padarytos žalos ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovė pirmo aukšto virtuvėje turimos krosnies dūmų šalinimui naudojo vėdinimo kanalą, dėl ko antrame aukšte šilo ieškovo kambario siena, ji įtrūko, nuo suodžių pajuodavo, atsiklijavo tapetai, nes nuolat būdavo karšta.
Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.245 str.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos deliktinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė eksploatuojant vėdinimo kanalą, kuris eina per ieškovui priklausančio buto kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sieną, kieto kuro katilo dūmams šalinti. Apeliantė teigia, kad jos buto virtuvės sienoje nėra vėdinimo (ventiliacijos) kanalų, o esančių kanalų paskirtis- dūmtraukiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ginčo kanalai yra ventiliaciniai, pagrįsti. Pažymėtina kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašte buvo padaryta tik prielaida, kad dūmai iš atsakovės virtuvėje pastatyto šildymo įrenginio nukreipti į vieną iš „galimai“ vėdinimui skirtų kanalų, paaiškinant, kad patikrinimo metu pareigūnams nebuvo pateikta gyvenamojo namo projektinė dokumentacija, todėl tiksliai nežinoma tikroji minėto kanalo paskirtis (b.l. 75-76). Ieškovui priklausančio buto planas parengtas 1992 m. rugsėjo 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas netaikė jau po šio plano parengimo įsigaliojusio ir vėlesniems projektams taikytino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 568 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“, pagal kurį ginčo kanalas, esantis atsakovės virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-4, sienoje, ir ieškovo kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje, pažymėtas tokiu žymėjimu, kokiu yra žymimi kietojo kuro dūmtraukiai (b.l. 48, 55). Tuo tarpu sprendime konstatuodamas, kad ginčo kanalai yra ventiliaciniai, teismas vadovavosi tiesiog indeksų tapatumu, pasiremdamas byloje esančio tipinio projekto 4607-C brėžinių kopijomis, parengtomis 1966 metais (b.l. 73, 74), kurių žymėjimų paaiškinimui jau kažkodėl taikė aukščiau minėtą 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu patvirtinta Statybos techninį reglamentą STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaringa, todėl negali būti laikoma teisinga. Iš priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsakymo ieškovui turinio ir kitų bylos duomenų visgi matyti, kad buto plano nepakanka norint nustatyti tikrąją kanalo, kurį atsakovė naudojo dūmams šalinti, paskirtį (b.l. 15). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog atsakovė, eksploatuodama kietojo kuro katilą dūmams šalinti, naudojo namo vėdinimo kanalus.
Nors 2003 metais atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento surašytas įspėjimas dėl netvarkingos krosnies įrengimo ir 2009 metais privalomasis nurodymas pašalinti nustatytus trūkumus rodo, kad atsakovė netinkamai eksploatavo kietojo kuro katilą, tačiau vien šis atsakovės netinkamas elgesys nėra pakankama civilinės atsakomybės kilimo sąlyga. Atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek jos veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovų patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Taigi, šios bylos išsprendimui priežastinio ryšio nustatymo aspektu būtina nustatyti faktą, kad būtent atsakovės dūmtraukio įrengimas turėjo įtakos ieškovui priklausančio buto vidaus apdailos sugadinimui, kas lėmė žalos ieškovui atsiradimą (CK 6.247 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priežastinio ryšio klausimą, nepagrįstai vadovavosi V. V. 2011 m. gruodžio 30 d. parengta išvada ir nepagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) ir ieškovui padarytos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys. Įvertinus V. V. išvadą matyti, kad specialistas išvadą dėl ieškovo buto kambaryje (inventoriniame plane pažymėtas 6-9) esančio kraštinio ventiliacinio kanalo padarė, apžiūrėjęs ventiliacines angas ieškovui priklausančio buto vonioje, kai tuo tarpu žalos atsiradimo vieta yra gyvenamasis kambarys. Todėl nors specialistas V. V. nustatė, kad vonios ventiliaciniai kanalai yra sumūryti iš skylėtų molio plytų, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog ir kambario kanalai buvo sumūryti iš tokių pačių plytų. Specialistas apžiūrėjo ieškovei priklausantį vonios kambarį, kuris pateiktame plane atitinka žymėjimą 6-3, kai tuo tarpu žala atsirado kambaryje pažymėtu indeksu 6-9, t.y. visai kitame kambaryje visai kitoje sienoje. Iš pateiktų gyvenamųjų patalpų schemų matyti, kad ieškovo vonios kambarys net niekaip nesiriboja su atsakovės butu, nes jis yra net priešingoje namo dalyje. (b.l. 79-80). Taigi šiuo atveju skiriasi ne tik namo sienos, patalpos panaudojimo paskirtis, tačiau ir patys ventiliaciniai kanalai, kurių netinkamas naudojimas, ieškovo teigimu, ir įtakojo žalos atsiradimą. Be to, V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats nurodė, kad sanitarinio mazgo sieną apžiūrėjo, kad identifikuotų iš kokių medžiagų pastatytos sienos, tačiau sienos, kur eina ginčo ventiliacinis ar dūmtraukio kanalas, neapžiūrėjo. Išvadą padarė pagal analogiją, kad siena sanitariniame mazge iš tokių pačių plytų, kaip ir siena, kur eina ginčo kanalas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, analogijos taikymas, apžiūrėjus visai kitos patalpos, esančios kitoje namo dalyje, kitoje buto sienoje, esančią ventiliacinę angą, negalimas, nes būtina nustatyti faktinį priežastinį ryšį, kuris leistų spręsti, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Atsakovė krosnį naudojo virtuvėje, kuris yra po ieškovo gyvenamuoju kambariu, todėl siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo turėjo būti vertinamas konkretus, o ne bet kuris pasirinktas tame bute esantis ventiliacinis kanalas. Tuo tarpu teismui pateiktos atsakovės virtuvėje esančio buvusio dūmtraukio angų nuotraukos neparodo iš kokių plytų sumūryti ventiliaciniai kanalai atsakovės virtuvėje. Iš nuotraukų matyti, kad ventiliacinės angos tinkuotos, todėl šie teismui pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių ir V. V. padarytų išvadų, kad kambario ventiliaciniai kanalai buvo sumūryti iš skylėtų molio plytų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės virtuvėje esantis ginčo kanalas eina būtent per tą ieškovo buto kambario sienos vietą, kurioje atsilupo tapetai, nes pagal ieškovo buto kambario planą, sienoje yra net keturi dūmtraukio kanalai. Taigi vien ta aplinkybė, kad vienas iš ieškovo kambarių yra virš atsakovės virtuvės neįrodo, kad atsakovės virtuvėje esantis kanalas eina per ieškovo gyvenamojo kambario sieną. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos įrodytinumo.
Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti ir atsiradusios žalos prigimtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 str. 1 d., 6.283 str. 2 d.), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad ginčo bute remontą jau padarė, tačiau duomenų apie realiai turėtas išlaidas teismui nepateikė. Be to, nors byloje konstatuotas pats žalos faktas, t.y. sienos ir lubų apgadinimai, tačiau nėra įrodytas žalos atsiradimo šaltinis. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kas sukėlė jo kambario sienos ir lubų apgadinimą. Nors ieškovas tvirtino, kad žala kilo dėl atsakovės netinkamai naudoto kieto kuro katilo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog atsakovė dūmams šalinti naudojo ventiliacijos kanalus, kad jos naudotas ventiliacinis kanalas tiesiogiai susijęs su ieškovo kambaryje, kuriame atsirado žala, esančiais ventiliaciniais kanalais, kad sienos buvo apgadintos būtent dėl atsakovės netinkamai naudotos krosnies. Juolab, kaip pastebėjo apeliantė, ieškovo butas yra paskutiniame namo aukšte, o teismo pateiktose nuotraukose užfiksuotuose kambario defektuose galima įžvelgti ir pelėsio židinį. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į liudytojos Č. P. pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kad ji gyvena tame pačiame name kaip ir ginčo šalys 2-ame bute, vienas jos kambarys ribojasi su atsakovės virtuve, pro jos sieną eina dūmtraukis, tačiau ji tvirtina, kad dėl to jokių padarinių nepatyrė- nei siena sutrūkinėjo, nei tapetai atsiklijavo, tik siena šilo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo žala pagal civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikoma atsakovės veiksmų rezultatu, nes šių faktų ieškovas neįrodė.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir jos neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog yra nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti jai deliktinę civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys netenkintinas, ieškovui neįrodžius sąlygų atsakovo deliktiniai atsakomybei atsirasti.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme (b.l.51,81,82) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), taip pat 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 118) (CPK 93 str.). Be to, vadovaujantis CPK 96 str., į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo E. V. ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo E. V. (gim. 1999-11-09, gyv. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti atsakovei V. M. iš ieškovo E. V. 50 (penkiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.