Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo E. V. atstovei pagal įstatymą Y. V. ir atstovei advokato padėjėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei V. M. dėl 2353,03 Lt nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2353,03 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 1353,03 Lt dūmtraukio pažaidų pašalinimo darbai, ir 1000,00 Lt išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), esantis antrajame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), aukšte adresu (duomenys neskelbtini)(b. l. 11-12, 23-24). Atsakovei priklauso butas, esantis pirmajame gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aukšte adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčas tarp šalių yra kilęs iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, būtinas įstatymo nustatytų sąlygų visetas, tai yra turi būti nustatyti asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią deliktinė civilinė atsakomybė atsirastų nesant kurios nors iš aukščiau nurodytų sąlygų, todėl taikytina aukščiau nurodyta bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ((duomenys neskelbtini) straipsnis), ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą bei žalos dydį (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Nesant kaltės, privalo įrodyti atsakovė.

Dėl neteisėtų veiksmų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pripažino, jog savo bute nuo 1992-1993 m. iki 2009 m. kovo 31 d. eksploatavo kietojo kuro katilą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998-08-31 įsakymu Nr. 162 patvirtintos Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 8860237.02:1998 (toliau tekste – Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės). Nurodytų taisyklių 1.1 punktas numato, kad pastatams šildyti gali būti naudojamos uždarojo ir atvirojo kietojo kuro krosnys. P. K. kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.7 punktą krosnys statytinos prie nedegių vidinių pertvarų su dūmtraukiais (kaminais), pagal 4.8 punktą degimo produktai turi būti šalinami per dūmtraukį (kaminą). Krosnimis šildomuose pastatuose draudžiama kreipti dūmus į vėdinimo kanalus ar dūmų kanaluose įrengti vėdinamąsias groteles arba prie jų jungti vėdinimo kanalus (Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.6 punkto b papunktis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 patvirtintos Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (BPST-01-97) (toliau tekste – pirminė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių redakcija). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtinta nauja Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių redakcija (toliau tekste – Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kietojo kuro katilą eksploatavo iki 2009 m. kovo 31 d., nagrinėjamu atveju taikytina tiek pirminė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių redakcija, tiek ją pakeitusi Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių redakcija. P. B. priešgaisrinės saugos taisyklių redakcijos 5.10.6 punkte numatyta, kad, eksploatuojant krosnis, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti. Analogiška nuostata numatyta ir Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 145.6 punkte, pagal kurią, eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar, atsakovės bute eksploatuojant kietojo kuro katilą, dūmai buvo šalinami per dūmtraukį ar per ventiliacijos kanalą. Būtent šios aplinkybės, tai yra, ar dūmai buvo šalinami per dūmtraukį ar per ventiliacijos kanalą, nustatymas ir yra esminis dalykas sprendžiant atsakovės neteisėtų veiksmų klausimą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai pareigūnas 2003-03-19 surašė atsakovei įspėjimą dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės Nr. 3 (b. l. 12). Nurodytame įspėjime užfiksuota, jog atsakovei priklausančiame bute, esančiame Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., nustatytas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimas, tai yra virtuvės patalpoje esantis kietojo kuro katilas įrengtas ne pagal galiojančių norminių dokumentų ir instrukcijų reikalavimus, kadangi dūmų šalinimui naudojamas vėdinimo kanalas. Atsakovė įpareigota iki 2003-04-19 pašalinti šį ir kitus įspėjime nurodytus priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus (b. l. 12, 13). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai pareigūnas 2003-03-19 surašė atsakovei nurodymą dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 26 (b. l. 45, 52), kuriame nurodė, jog, siekiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimus, be kita ko, būtina imtis šių priemonių: eksploatuojant krosnis, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti (rekomenduojama į kanalą įdėti metalinį įdėklą). 2009-03-05 atsakovei surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. II-8-8.10-27, kuriame nurodyta, jog, siekiant pašalinti patikrinimo metu nustatytus priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimus, be kita ko, būtina imtis šių priemonių: eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti (rekomenduojama į kanalą įdėti metalinį įdėklą) (b. l. 46, 53). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kanalas, per kurį buvo šalinami dūmai, yra vėdinimo kanalas. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiu, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai aukščiau nurodytuose nurodymuose konstatavo, kad sienos kanalas, kurį atsakovė naudojo dūmams šalinti, yra dūmtraukis. Esant aukščiau nustatytų aplinkybių visetui, spręstina, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai, surašę atsakovei aukščiau nurodytus nurodymus, pasiūlė (rekomendavo) atsakovei į kanalą įdėti metalinį įdėklą tuo tikslu, kad ginčo kanalas galėtų būti naudojamas kaip dūmtraukio alternatyva. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-11-19 įsakymu Nr. 568 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“. Nurodyto įsakymo 2 punkte numatyta, kad šis reglamentas įsigalioja 2004-01-01 ir taikomas po šio termino pradedamiems projektuoti statiniams. Nors, kaip matyti iš byloje esančių ieškovui priklausančio buto plano, parengto 1992-09-01, kopijų (b. l. 22, 80) ir atsakovei priklausančio buto plano, parengto 1992-09-01, kopijos (b. l. 79), ginčo kanalas, esantis atsakovės virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-4, sienoje, ir ieškovo kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje, pažymėtas tokiu žymėjimu, kokiu pagal aukščiau nurodytą Statybos techninį reglamentą yra žymimi kietojo kuro dūmtraukiai (b. l. 48, 55), tačiau, kaip minėta, aukščiau nurodytas Statybos techninis reglamentas įsigaliojo 2004-01-01 ir taikomas po šio termino pradedamiems projektuoti statiniams, tuo tarpu gyvenamojo namo planas parengtas 1992-09-01, todėl aukščiau nurodytu Statybos techniniu reglamentu bei jame nustatytais grafiniais žymėjimais nagrinėjamu atveju remtis negalima, kadangi nurodyto reglamento nuostatos negalioja atgal. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog, kaip matyti iš ieškovo buto plano kopijų, visi kanalai, esantys ieškovo kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje, yra pažymėti vienodais indeksais. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės butų patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-2, 3-3, 3-4, sienose esančius kanalus. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti iš byloje esančio tipinio projekto 4607-C brėžinių, parengtų 1966 metais, kopijų (b. l. 73, 74), ginčo kanalas yra pažymėtas tokiu žymėjimu, kokiu pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“ yra žymimi ventiliacijos kanalai.

Taigi, sisteminis aukščiau nurodytų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovei priklausančio buto virtuvės patalpoje buvusio kietojo kuro katilo dūmai buvo šalinami per ventiliacijos kanalą, tokiu būdu pažeidžiant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių 4.6 punkto b papunkčio, P. B. priešgaisrinės saugos taisyklių redakcijos 5.10.6 punkto ir Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 145.6 punkto reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovė atliko veiksmus, kuriuos teisės aktai draudžia atlikti, tai yra atsakovė neteisėtai veikė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltės

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko (atsakovės) kaltė yra preziumuojama, todėl, paneigti savo kaltę privalo atsakovė.

Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, paneigiančių atsakovės kaltę dėl jos neteisėto veikimo, nėra, todėl laikytina, jog atsakovė yra kalta

Dėl žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju padarytos žalos faktą ieškovas įrodinėja nuotraukomis (b. l. 20, 21, 91). Iš šių nuotraukų matyti, jog yra apgadintos ieškovo buto kambario siena ir lubos. Žalos (nuostolių) dydžiui patvirtinti ieškovas pateikė turto vertintojo S. R. 2009-02-04 parengtą dūmtraukio pažaidų pašalinimo įvertinimo aktą ir 2009-02-03 lokalinę sąmatą (b. l. 17, 18-19).

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto vertinimo principus, vertės nustatymo metodus ir jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto vertinimo būdus, turto vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal nurodyto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs nekilnojamojo turto vertintojo S. R. 2009-02-04 parengtą dūmtraukio pažaidų pašalinimo įvertinimo aktą (toliau tekste – Turto vertinimo ataskaita), konstatuoja, jog Turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl ji yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. 2009-02-03 lokalinėje sąmatoje apskaičiuota atkuriamoji ieškovo buto kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, vertė lygi 1353,03 Lt. Turto vertinimo ataskaitos neginčija ir atsakovė, todėl konstatuotina, jog yra įrodyti tiek žalos padarymo faktas, tiek žalos (nuostolių) dydis.

Dėl priežastinio ryšio

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

E. B., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (b. l. 50, 57), 2011-11-25 atsakyme nurodė, jog, susipažinęs su gyvenamojo namo, unikalus numeris 7997-5016-8015, esančio adresu Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., kuriame yra šalims priklausantys butai, technine dokumentacija pagal tipinį projektą 4607-C bei išnagrinėjęs nurodytą techninę dokumentaciją, gali patvirtinti, jog dūmtraukio įrengimas neturėjo įtakos ieškovui priklausančio buto (tekste nurodyta buto Nr. 9) vidaus apdailos sugadinimui, kadangi nuo pakuros iki atsiplėšusių tapetų atstumas – apie 5 metus, o dūmtraukio šachtos siena, kurios storis – 28-30 cm, sumūryta iš pilnavidurių molinių degtų plytų, panaudojant priešgaisrinį skiedinį (b. l. 49, 56). V. V., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (b. l. 70), 2011-12-30 išvadoje nurodė, jog kraštinis ventiliacinis kanalas, esantis ieškovui priklausančio buto kambario, plane pažymėto indeksu 6-9, sienoje buvo nepritaikytas dūmtraukio įrengimui, sumūrytas ne iš pilnavidurių molio plytų, jame nebuvo įdėtas metalinis įdėklas; nepaisant to, šis kanalas kelis metus buvo naudojamas pirmojo aukšto buto virtuvėje įrengtos šildymo krosnies dūmų pašalinimui; dėl ilgalaikio karščio poveikio ventiliacinio kanalo, esančio ieškovui priklausančio buto sienoje, karščiui neatsparios plytos suskilo, dėl ko kambario sienai ir visai apdailai buvo padaryta žala (b. l. 65-66).

Nagrinėjamu atveju susiduriama su panašios prigimties ir pobūdžio įrodymų konkurencija. Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, atmeta 2011-11-25 E. B. atsakymą, kadangi nurodytas dokumentas yra neišsamus, jame išdėstyta išvada priimta apsiribojus tik gyvenamojo namo techninės dokumentacijos vertinimu, tuo tarpu 2011-12-30 V. V. išvada priimta visapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, tai yra išnagrinėjus gyvenamojo techninę dokumentaciją ir įvertinus statinio faktinę būklę, nurodyta išvada yra išsami, nuosekli, joje motyvuotai išdėstyti argumentai visiškai paneigia 2011-11-25 atsakyme išdėstytas aplinkybes bei jame pateiktą išvadą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vadovaujasi V. V. 2011-12-30 parengta išvada. Ši išvada patvirtina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) ir ieškovui padarytos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys, tai yra ieškovui padaryti nuostoliai yra atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto veikimo) rezultatas.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudaro dūmtraukio pažaidų pašalinimo darbai, kurių bendra kaina – 1353,03 Lt, atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, tai yra išlaidų už Turto vertinimo ataskaitos parengimą, atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto vertintojas S. R. 2009-02-04 išrašė Y. V. PVM sąskaitą faktūrą SKR 0647 1000,00 Lt sumai už Turto vertinimo ataskaitos parengimą (b. l. 25). Taigi, išlaidas turto vertintojo paslaugoms apmokėti patyrė ne nepilnametis ieškovas E. V., o Y. V.. Šios išlaidos atsirado ne dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos ieškovo turtui, o iš Y. V. sudarytos sutarties su turto vertintoju, todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1000,00 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, yra atmestinas, kaip pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje ieškovo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2003 m. ir ieškinio padavimo metu jau buvo pasibaigęs. (duomenys neskelbtini) str. 4 d. draudžia baigiamųjų kalbų dalyviams baigiamosiose kalbose renkis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovė neprašė taikyti ieškinio senatį ir teismas šios aplinkybės netyrė, ieškinio senaties termino klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Šioje byloje ieškovas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą Y. V. patyrė 1410 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 4,29,30,31,39,71,72,87). Atsakovė patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.51,81,82).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 57,50 procento (1353,03 Lt / 2353,03 Lt), atmesta ieškinio reikalavimo dalis – 42,50 procento.

Taikant CPK 93 str. nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, ieškovui iš atsakovės priteistina 810,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 425 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pritaikius šalims viena iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 385,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 10,50 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, ir šias išlaidas paskirsčius šalims, valstybei priteistinos sumos nesiekia CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytos minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 265, 268-270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti E. V. iš V. M. 1353,03 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1353,03 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011-10-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 385,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.