- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1414-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08492-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- I. L.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei G. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti jos dalį iš bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovės priteisiant ¼ dalies šio turto vertės kompensaciją, t. y. 59250 Lt. Nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausanti dalis sudaro ¼ buto, atsakovei – ¾ buto. Realios galimybės atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės natūra, nepadarant žalos daiktui ar jo paskirčiai, nėra galimybės, o kartu naudotis bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių neįmanoma. Kadangi ieškovei priklausanti buto dalis yra žymiai mažesnė, minimame bute atsakovė su savo šeima gyvena jau keletą metų, ieškovė santaupų neturi, jos pajamos per mėnesį sudaro 800 Lt, jos šeimoje yra du neįgalūs asmenys, todėl ieškovės ir atsakovės interesus geriausiai atitiktų kompensacijos iš atsakovės ieškovei priteisimas. Buto rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ 2010-03-32 pateiktą pažymą yra 237000 Lt, todėl ieškovei tenkanti ¼ dalis yra 59250 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašė patenkinti ieškovės prašymą atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės minėto buto ¼ dalį, priteisiant ieškovei 23625 Lt kompensaciją bei pripažinti atsakovės nuosavybę į atidalijamą ¼ buto dalį. Nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškovei būtų atidalinta ¼ jai priklausanti buto dalis, tačiau ieškovės reikalaujama suma yra per didelė; be to, atsakovė gauna mažas pajamas, turi išlaikyti nepilnametę dukrą ir studijuojantį sūnų, todėl sutiktų, kad priteista ieškovei kompensacija būtų išdėstyta 10-15 metų laikotarpiui. Pažymėjo, kad šiuo atveju turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo ieškovės ieškinio teismui padavimo dienai. Teigia, kad buto vidutinė rinkos vertė, remiantis VĮ „Registrų centras“ vertinimu pagal 2009-06-01 rinkos būklę, yra 126000, tačiau buto likvidacinė vertė yra 94 500 Lt, o ¼ jo dalis sudaro 23625 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: atidalino ieškovės I. L. dalį iš ieškovei I. L. bendros dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove G. S. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovei išieškant ¼ dalies šio turto vertės kompensaciją, t. y. 30750 Lt sumą; sprendimo įvykdymą išdėstė dviejų metų laikotarpiui (24 mėnesiams), išieškant iš atsakovės ieškovei po 1281,25 Lt kas mėnesį; priteisė iš atsakovės ieškovei 777,50 Lt žyminį mokestį bei 363 Lt išlaidas už ekspertizės atlikimą, taip pat 145 Lt žyminį mokestį ir 21,23 Lt pašto išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (1/4 dalis) ir atsakovei (3/4 dalys). Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos NR. A11/003 išvadų turinio teismas nustatė, kad minėto buto rinkos vertė 2010-05-06 dienai buvo 123000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad buto atidalinti natūra, nepadarant žalos ginčo objektui, nėra realios galimybės, kartu naudotis ieškovei su atsakove bendrai priklausančiu turtu dėl tarp jų susiklosčiusių santykių yra neįmanoma. Kadangi ieškovei tenkanti buto dalis yra žymiai mažesnė nei atsakovei priklausanti, atsakovė bute su šeima gyvena jau keletą metų, todėl ieškovė dėl tokios atsakovės nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė neišnaudojo visų galimų variantų dėl taikaus atidalijimo, nurodydamas, kad atsakovė maišo du atvejus – bendraturčių turto pirkimo-pardavimo su konkrečiu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju. Teismas konstatavo, kad atsakovės prašomas kompensacijos išdėstymo laikotarpis ženkliai pažeistų šalių lygybės principą, ir labiau atitiktų paskolinius santykius, o ne atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į abiejų šalių sunkią materialinę padėtį, nusprendė sprendimo įvykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Ieškovė siekia realizuoti savo teises atsakovės teisių suvaržymo sąskaita: ieškovė neįrodė, kad ji kreipėsi su pasiūlymais atsakovei dėl turto atidalijimo būdo, formos, išraiškos; ieškovė nesikooperavo su atsakove ir neveikė sąžiningai. Be to, ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nes nuo pat buto nuosavybės įgijimo teisės neplanavo valdyti bendro turto.
2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji nedisponuoja, nevaldo ir nesinaudoja savo turto dalimi.
3. Teismas klaidingai vertino atliktą buto rinkos vertinimą ir nustatytą 123000 Lt vertę, dalindamas iš daikto dalies, padarė klaidą. Buto dalis reikėjo vertinti kaip atskirus rinkoje vyraujančius objektus. Teismas neteisingai nustatė dalies rinkos kainą, dėl ko priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą dėl piniginės kompensacijos.
4. LR CK 4.75 str. numato bendraturčio sutikimą dėl piniginės kompensacijos, tačiau atsakovė nedavė sutikimo iš jos priteisti kompensaciją: atsakovės prašymas piniginės kompensacijos išmokėjimą išdėstyti 10-15 metų negali būti vertinamas kaip sutikimas.
5. Priteista kompensacija varžo atsakovės teises ir pažeidžia šalių lygybės principą. Teismas neatsižvelgė į atsakovės šeimos padėtį, amžių, kitas svarbias aplinkybes, nesprendė, ar atsakovė gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Byloje buvo atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė ir nustatyta tiksli turto kaina, kuri yra 123000 Lt. Teismas tinkamai nustatė butų dalių rinkos kainas, atsižvelgdamas į atsakovės ir ieškovės turto dalis, t. y. atitinkamai ¾ ir ¼, atitinkamai 92250 Lt ir 30750 Lt suma. Butas vertinamas kaip vieningas daiktas, ir jo dalių išskaidymas ir vertinimas atskiromis dalimis nebūtų tikslingas.
2. Teismas pagrįstai nustatė, kad 10-15 metų kompensacijos laikotarpis neatitiktų lygybės principo ir pažeistų ieškovės teisėtus interesus, ieškovė negalėtų naudotis nei jai priklausančiu turtu, nei turėtų galimybę gauti jai priklausančią kompensaciją.
3. Ieškovės šeimą sudaro 4 asmenys, todėl jai ir jos šeimai naudotis jai priklausančia ¼ buto dalimi nėra galimybės. Apeliantės teiginys, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji nedisponuoja, nevaldo ir nenaudoja jai atitikusios ¼ buto dalies, yra nelogiškas ir nepagrįstas.
4. Šalių įtempti santykiai, buto atidalijimo natūra galimybės nebuvimas bei šalims priklausančios buto dalys patvirtina, kad kompensacijos išmokėjimas yra vienintelis būdas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
5. Atsakovė netinkamai interpretuoja LR CK 4.75 str., be to, teismo posėdžio metu patvirtino, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės geriausiai atitiktų šalių interesus.
6. Atsakovė nepateikė jokių pasiūlymų atidalijimui, kurie, jos manymu, labiau atitiktų šalių interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 52,20 kv. m. ploto dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini): ieškovei - 1/4 dalis (13,05 kv. m.), atsakovei - 3/4 dalys (39,15 kv. m.). Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Pagal byloje esančią Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr.A11/003 ginčo buto rinkos vertė 2010-05-06 buvo 123000 Lt, o 2011-02-08 – 121000 Lt.
Ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Tokią teisę ji turi pagal LR CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atidalijimas galimas šalių susitarimu: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant kompensaciją bendraturčiui už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį, visus su bendru turtu susijusius klausimus bendraturčiai turi spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-638/2005).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendraturčiai privalo kooperuotis ir aktyviai ieškoti priimtinausio abiems šalims sprendimo būdo, o ieškovė neįrodė teismui, kad ji kreipėsi į atsakovę su pasiūlymais dėl turto atidalijimo būdo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kadangi atsiliepime į ieškinį pati atsakovė sutiko, jog ieškovė neturi realios galimybės atidalinti natūra ¼ buto, kad vienintelis teisingas ir sąžiningas ginčo išsprendimas būtų nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, ieškovei gaunant kompensaciją už ¼ buto. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme atsakovė nesutiko tik su priteistinos kompensacijos suma.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, tinkamai taikė LR CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį – atidalijo jai priklausančią buto dalį iš bendrosios nuosavybės su atsakove, o ieškovei priteisė kompensaciją už jai tenkančią jos nuosavybės dalį. Toks atidalijimo būdas ne tik atitinka minėto įstatymo reikalavimus, bet ir nepažeidžia apeliantės teisių bei jos teisėtų interesų, nes jai teko visas butas natūra, t. y. jai atiteko ieškovės turto dalis, visas butas yra daug vertingesnis, negu jo dalis, o taip pat visą butą tiek valdyti, tiek jį eksploatuoti yra žymiai patogiau negu kartu su bendraturčiu. Teismas, pritaikęs tokį buto atidalijimo būdą, nepadarė nei žalos butui, o taip pat sprendimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Kadangi ieškovei priklauso tik ¼ dalis buto, todėl atidalinti natūroje jai priklausančią dalį neįmanoma be žalos butui ir taip, kad ieškovei būtų galima naudotis jai priklausančia dalimi. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, kad ieškovė siekia apeliantės teisių suvaržymo sąskaita išspręsti piniginės kompensacijos priteisimo klausimą sau. Pažymėtina, kad apeliantė nepasiūlė jokio kito buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, kuris atitiktų abiejų šalių interesus.
Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas negalėjo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją be atsakovės sutikimo. CK 4.80 str. turto atidalinimo iš bendros nuosavybės atveju suteikia teismui teisę priteisti piniginę kompensaciją bendraturčiui iš kito bendraturčio už jam tenkančią mažesnę turto dalį nei jam priklauso nuosavybės teise ar jos praradimą, jeigu nėra galimybės atidalinti turto natūra pagal nuosavybės teise priklausančias dalis. CK 4.75 str. norma šiuo atveju netaikytina, nors ir ši norma neatima teismui teisės priteisti piniginę kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo. Kita vertus, atsakovė atsiliepime sutiko su kompensacijos ieškovei priteisimu, ginčas buvo kilęs tik dėl kompensacijos dydžio.
Apeliantės argumentai, kad teismas nenusprendė ir nenustatė ieškovės buto dalies rinkos kainos, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant klausimą dėl ekspertizės paskyrimo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymui, atsakovė sutiko su visais ieškovės suformuluotais klausimais ir ekspertui buvo užduoti klausimai dėl viso buto rinkos vertės, o ne dėl tam tikros jo dalies (b.l. 81-82). Be to, buto dalių vertinimas atskiromis dalimis yra netikslingas bei neprotingas, nes butas yra vieningas daiktas, ir atskirų dalių išskyrimas neatspindėtų tikrosios buto rinkos vertės. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priklausančios buto dalies rinkos vertę apskaičiavo proporcingai plotui pagal viso buto rinkos vertę, nustatytą teismo paskirto eksperto. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių lygybės principus, į abiejų šalių sudėtingą materialinę padėtį, pagrįstai sprendimo įvykdymą išdėstė dviejų metų, o ne 10-15 metų terminui, kaip prašė atsakovė. Pažymėtina, kad išdėsčius kompensacijos sumokėjimą 10-15 metų laikotarpiui būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai, kadangi ji netenka teisės naudotis nekilnojamuoju turtu ir nuosavybės teisės, o už jai priklausiusią buto dalį kompensacija būtų sumokėti per itin ilgą laikotarpį. Nors atsakovės materialinė padėtis yra sudėtinga, tačiau šiuo atveju ji įgyja visą nekilnojamojo turto objektą, todėl nepagrįsta teigia, kad priteista kompensacija varžo atsakovės teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.