- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-663-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- M. F.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei M. F. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės M. F. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo perskaičiuoti įsiskolinimą už vandenį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 956,47 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo susiklostę šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo-vartojimo santykiai. Ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2016-01-31 nemokėjo, todėl susidarė 947,15 Eur skola, jos dalis apskaičiuota pagal deklaruotus vandens apskaitos rodmenis ir dalis pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens suvartojimo normas, nes atsakovė nesuteikė galimybės patikrinti geriamojo vandens apskaitos rodmenis. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 330,74 Eur skolą, ją perskaičiavo pagal vandens apskaitos rodmenis, pagal faktiškai suvartoto vandens kiekį, t. y. nebeskaičiavo mokesčių pagal suvartojimo normas.Atsakovė M. F. 2016-10-11 pateikė teismui ieškinį ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“, šis procesinis dokumentas, 2016‑11‑18 nutartimi sujungus civilines bylas Nr. 2‑16042-998/2016 ir Nr. 2-4844-323/2016, nagrinėtas kaip priešieškinis. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę perskaičiuoti įsiskolinimą už vandenį, tiektą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-31, priteisti iš ieškovės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2015-07-31 iki 2016-01-31 neteisingai apskaičiavo mokestį už tiektą vandenį ir nuotekas. Teigė, kad nepagrįstas ieškovės atsisakymas perskaičiuoti mokestį už vandenį pagal faktiškai suvartotą jo kiekį, o ne pagal vandens suvartojimo normas. Taip pat nurodė, kad dėl ieškovės neteisėtai apskaičiuoto užmokesčio už vandenį, dėl to apskaičiuotos nepagrįstai didelės skolos atsakovė patyrė didelių nepatogumų, išgyvenimų, buvo pažeminta AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų, ji ir nepilnamečiai vaikai liko be vandens. Atsakovė patyrė didelių nepatogumų, išgyvenimų, patyrė sveikatos sutrikimų, padarytą neturtinę žalą vertino 30 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-12 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės M. F. 330,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 330,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad nors tarp šalių rašytinės formos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia tiekti ir gauti vandenį realizuota konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinama vadovaujantis viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis. Ieškovė suteikė atsakovei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, dėl to turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti už teiktas paslaugas. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove už laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2016-01-31 suteiktas šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, ieškovei iš atsakovės priteista 330,74 Eur skola. Taip pat teismas darė išvadą, jog byloje nėra įstatyme numatyto pagrindo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nėra duomenų, kad, atsakovei sužinojus apie civilinės bylos iškėlimą, padaryta žala jos sveikatai, kurios atsiradimas būtų pagrįstas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimu, todėl atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atmetė. Patenkinus ieškinį ir priteisus iš atsakovės skolą, kurią ieškovė prašė priteisti patikslinusi ieškinio reikalavimus, t. y. skolą perskaičiavus pagal apskaitos prietaisų rodmenis, atmesta atsakovės priešieškinio dalis dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokestį už vandens tiekimą pagal skaitiklio rodmenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. F. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimą ir ieškovės ieškinio netenkinti, o atsakovės priešieškinį tenkinti ir įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiuoti užmokestį už vandenį, teiktą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą – 30 000 Eur. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:ieškovė neįrodė 330,74 Eur skolos sumos. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino atsiliepime į ieškinį nurodytų faktinių aplinkybių, kartu su atsiliepimu pateiktų sąskaitų už ginčo laikotarpį. Iš jų matyti, kad atsakovės skola už vandenį AB „Klaipėdos vanduo“ yra 207,29 Eur, o ne 330,74 Eur, kaip nurodyta teismo sprendime. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktais paaiškinimais. Iš 2015‑10‑28 AB „Klaipėdos vanduo“ akto matyti, kad faktiškai atsakovė buvo sunaudojusi gerokai mažiau vandens, nei buvo apskaičiavusi ieškovė. Tik pateikus priešieškinį ieškovė perskaičiavo mokestį. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl šios aplinkybės;teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio. Nurodo, kad 2016-01-13 ieškovės darbuotojai pateko į atsakovės butą be jos sutikimo, apgaule. Atsakovė buvo pažeminta ieškovės darbuotojų, kurie elgėsi šiurkščiai, nupjovė vandens vamzdžius. Atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai liko be vandens. Dėl šių ieškovės darbuotojų veiksmų jie patyrė didelių nepatogumų, išgyvenimų, sveikatos sutrikimų. Atsakovė prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą ne dėl ieškovės kreipimosi į teismą, bet dėl patirtos neturtinės žalos įsibraunant į atsakovės gyvenamąją patalpą, jos pažeminimo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovės darbuotojų veiksmus atsakovė vertina kaip neteisėtą įsibrovimą į jos gyvenamąją patalpą. Mano, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.390 straipsnio 3, 4 dalis.Atsiliepimu ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo atmesti apeliantės M. F. apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovė pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės reikalavimą, todėl teismas teisingai vertino, jog ieškovės ieškinys teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovei M. F. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. F. skolą už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Priešieškiniu atsakovė prašė įpareigoti ieškovę AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiuoti įsiskolinimą už šaltą vandenį bute, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-31, taip pat priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl skolos priteisimo
Iš byloje esančio vandens apskaitos prietaisų nuėmimo-įrengimo akto nustatyta, kad 2011-09-23 M. F. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuoti vandens apskaitos prietaisai – du vandens skaitikliai. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovei minėtame bute faktiškai buvo teikiamos šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, nors tarp šalių nesudaryta rašytinės formos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo–pardavimo sutartis, faktiškai šalių valia realizuota konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinama, vadovaujantis viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis. Apeliaciniame skunde atsakovė M. F. šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų neginčija. Atsakovė M. F. apeliaciniame skunde nurodo suprantanti savo pareigą mokėti komunalinius mokesčius, tarp jų ir už suvartotą vandenį, tačiau akcentuoja, kad tai ji turi daryti pagal teisingai išrašytas sąskaitas, teigia, jog ieškovė neįrodė 330,74 Eur skolos sumos. Taigi dalį apeliacinio skundo atsakovė iš esmės grindžia argumentais, kuriais nesutinka su ieškovės nurodyta atsakovės įsiskolinimo suma.Ieškinyje ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad atsakovė M. F. nesumokėjo už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2015-07-31 iki 2016-01-31, nurodė, kad prašomos priteisti iš atsakovės skolos už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas dydis yra 947,15 Eur, taip pat prašė priteisti ir delspinigius. Ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad, remiantis aplinkos ministro 2006‑12-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 17¹ punktu, numatančiu neperskaičiuojamą geriamojo vandens sunaudojimo skaičiavimą, kai vandens tiekėjas negali patekti į butą patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų, atsakovei suvartoto vandens kiekis apskaičiuotas, vadovaujantis 2008-12-24 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-434 patvirtintomis geriamojo vandens suvartojimo normomis, dalis suvartoto vandens kiekio apskaičiuota pagal deklaruotus vandens apskaitos rodmenis.Iš pirmosios instancijos teisme 2016-11-21 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė priteisti iš atsakovės tik 330,74 Eur skolą. Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė skaitiklių rodmenų nedeklaruodavo, atėjus laikui keisti vandens apskaitos prietaisus, 2016 m. sausio mėn. buvo nustatytas didelis suvartoto vandens kiekis ir buvo išrašyta sąskaita. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė, atsižvelgdama į protingumo ir teisingumo kriterijus, atsakovės socialinę padėtį, tai, jog atsakovė augina vaikus, visą sumą perskaičiavo pagal faktiškai suvartotą vandens kiekį, atsižvelgdama į jau atsakovės sumokėtas ir iš jos priteistas sumas, todėl prašė priteisti iš atsakovės pagal faktinius rodmenis, o ne pagal neperskaičiuojamas patvirtintas suvartojimo normas perskaičiuotą 330,74 Eur skolą.Vadovaujantis CPK 13 straipsniu, šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškovui numatyta procesinė teisė sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė turėjo teisę sumažinti ieškinio reikalavimus.Apeliantė M. F. teigia, kad neaišku, kaip buvo apskaičiuota 330,74 Eur skolos suma už suvartotą vandenį. Atsakovė nurodo, kad iš jos atsiliepime į ieškinį nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų sąskaitų matyti, jog jos skola už vandenį AB „Klaipėdos vanduo“ yra 207,29 Eur, o ne 330,74 Eur. Iš šių atsakovės argumentų bei jos atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė iš esmės neteigia ir neįrodinėja aplinkybės, jog yra visiškai ir tinkamai atsiskaičiusi už ieškovės suteiktas paslaugas už ginčo laikotarpį.Nustatyta, kad prie M. F. atsiliepimo į ieškinį atsakovės pridėtos ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitos už paslaugas išrašytos 2014 m. balandžio mėn. – 2015 m. spalio mėn. laikotarpiu (b. l. 25–40). Nustatyta, kad 2014-04-30, 2014-05-31, 2014-07-31, 2014‑08-31, 2014-09-30, 2014‑10-31 išrašytose sąskaitose dviejų vandens apskaitos prietaisų reikšmėse „nuo“ nurodyti rodmenys: 150 ir 150. Iki 2015-10-31 pateiktose sąskaitose apskaitos prietaisų rodmenys nedeklaruoti, 2015-10-31 pateiktoje sąskaitoje vandens apskaitos prietaisų reikšmėse „nuo“ nurodyti rodmenys: 426 ir 380. Tokie patys rodmenys nurodyti ir 2015-12-31 atsakovei išrašytoje sąskaitoje (b. l. 92). Iš 2015-10-28 AB „Klaipėdos vanduo“ akto apie situaciją atsakovės gyvenamojoje patalpoje nustatyta, kad, atvykus kontrolieriui, užfiksuoti skaitiklių rodmenys: 426 ir 380. Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovės skaitiklių rodmenys nebuvo deklaruojami. Iš byloje esančių įrodymų, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei ieškovės atstovės paaiškinimų byloje nustatyta, kad vandens apskaitos prietaisų apžiūra atlikta ir 2016-01-13. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2016-01-13 užfiksuoti šalto vandens skaitiklio rodmenys, pakitę nuo 426 iki 441, ir karšto vandens skaitiklio rodmenys, pakitę nuo 380 iki 406. Iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinyje nurodytų motyvų bei ieškovės atstovės teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad apeliantės akcentuojamos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos sąskaitos buvo išrašytos atsakovei vadovaujantis teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintomis vandens suvartojimo normomis. Iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė perskaičiavo atsakovės bute suvartoto vandens kiekį – vandens apskaitos rodmenys perskaičiuoti nuo vandens apskaitos prietaisų įrengimo 2011 m. pagal faktinius rodmenis. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovės M. F. įsiskolinimas taip pat perskaičiuotas pagal faktinius skaitiklių rodmenis. Iš ieškovės į bylą pateiktų suvestinių duomenų nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo mokėtinas sumas pagal faktiškai suvartotą atskirai šalto (441 kub. m) ir atskirai karšto (380 kub. m) vandens kiekį (iš viso už 821 kub. m) ir ieškovės teiktas paslaugas.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. sumokėjo už ieškovės teikiamas paslaugas 145,43 Eur, ir 378,76 Eur, atsakovės duomenimis, dar galėjo būti sumokėti ieškovei, taigi nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. yra sumokėjusi ieškovei 524,19 Eur. Šiais argumentais atsakovė M. F. iš esmės nurodo, kad iš dalies už ieškovės paslaugas atsiskaitydavo. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė taip pat nurodė, kad nustatant pagal faktinius rodmenis apskaičiuotą skolos sumą – 330,74 Eur, buvo atsižvelgta į jau atsakovės sumokėtas ir iš jos priteistas sumas. Ieškovės atstovė nurodė ir pateikė duomenis, jog visos ankstesnės vykdomosios bylos pagal vykdomuosius dokumentus yra pabaigtos, skolos sumokėtos. Iš ieškovės pateiktos suvestinės apie 2011–2016 m. laikotarpiu sumokėtas sumas duomenų matyti, kad sumokėtų sumų dydis yra didesnis už atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomą sumą. Abejoti šiais duomenimis nenustatyta pagrindo. Apibendrinant, iš ieškovės atstovės byloje duotų paaiškinimų bei juos pagrindžiančių ieškovės į bylą pateiktų duomenų byloje nustatyta, kad ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės M. F. prašoma priteisti 330,74 Eur skola yra apskaičiuota pagal faktinius vandens skaitiklių rodmenis ir apskaičiuota atėmus duomenis apie jau sumokėtas įsiskolinimo už šias paslaugas sumas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims; šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsnis). Įvertinusi ieškovės atstovės paaiškinimus apie patikslinto 330,74 Eur skolos dydžio apskaičiavimą ir juos pagrindžiančius byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė pagrindė ir įrodė savo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes dėl skolos dydžio apskaičiavimo, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde atsakovės akcentuojamos jos atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovei išrašytos sąskaitos nepaneigia ieškovės sumažinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo priimant šią skundžiamo sprendimo dalį atmestini kaip nepagrįsti.Ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ patikslinus ieškinio reikalavimus dėl skolos dydžio, perskaičiavus skolą pagal apskaitos prietaisų rodmenis, ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti ir iš atsakovės priteista skola. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės bute suvartoto vandens kiekis buvo perskaičiuotas už dar ilgesnį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę perskaičiuoti mokestį už vandens tiekimą pagal faktiškai suvartotą vandens kiekį už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-31.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovė M. F. apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad nepagrįstai netenkintas jos priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovei iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ neturtinės žalos atlyginimą. Ištyrusi atsakovės argumentus, kuriais grindžiamas šis priešieškinio reikalavimas, ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą iš esmės išsprendė teisingai.Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (faktiškai) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑337/2006; 2016‑12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė aplinkybėmis, jog dėl ieškovės atliktų veiksmų – neteisėtai apskaičiuoto užmokesčio už vandenį ir dėl to apskaičiuotos, atsakovės teigimu, nepagrįstai didelės skolos atsakovė patyrė didelių nepatogumų, buvo pažeminta AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų, kurie 2016-01-13 įsiveržę į atsakovės butą patikrinti skaitiklių elgėsi su atsakove šiurkščiai, nupjovė vandens vamzdžius. Atsakovė priešieškinio reikalavimus iš esmės motyvavo ieškovės darbuotojų veiksmais, kaip neteisėtu įsibrovimu į atsakovės gyvenamąją patalpą. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl patirtos neturtinės žalos įsibraunant į atsakovės gyvenamąją patalpą, jos pažeminimą nepilnamečių vaikų akivaizdoje.Apeliantė nurodo, kad 2016-01-13 ieškovės darbuotojai pateko į atsakovės butą be atsakovės sutikimo, apgaule. Apeliantė pažymi, kad į butą atvykę pakeisti skaitiklių AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai juos ne pakeitė, o visiškai nutraukė vandens tiekimą. Byloje pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2016-01-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pažymėta, kad, pagal 2016-01-15 M. F. pareiškimą, ji AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojais prisistačiusius asmenis į butą įleido. Iš minėto nutarimo turinio nustatyta, kad tokius duomenis, jog atvykus pakeisti vandens skaitiklių, atidarius savininkei, šeimininkė juos įsileido savo noru, nurodė ir AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai V. K. ir A. M., jie neigė stūmę ar fiziškai prisilietę prie buto šeimininkės. Iš užfiksuotų minėtų darbuotojų paaiškinimų matyti, kad prieš keisdami skaitiklius jie informavo atsakovę apie esamą įsiskolinimą už vandenį. Minėtame nutarime taip pat užfiksuota, kad ieškovės darbuotojas pridėjo AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimą, adresuotą M. F., registruotą 2015-11-11, jame ji buvo raginama sumokėti įsiskolinimą iki 2015-12-02. Byloje atsakovė neginčijo, kad jai buvo žinoma apie ieškovės skaičiuojamą įsiskolinimą. Iš minėto 2016-01-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio taip pat nustatyta, kad kviečiama atvykti į policijos skyrių patikslinti įvykio aplinkybes pareiškėja atsisakė, pranešimų iš gydymo įstaigų apie M. F. sveikatos sutrikdymą negauta. Minėtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi išnagrinėjus surinktą medžiagą, daryta išvada, jog įvykyje nėra objektyvių duomenų ir nenuginčijamų įrodymų, kad minėti AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nežymiai sutrikdė pareiškėjos sveikatą ar sukėlė fizinį skausmą, dėl to nenustatyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad 2016-01-13 ieškovės darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, neteisėtai pateko į atsakovės gyvenamąją patalpą, šiurkščiai elgėsi su atsakove ar neteisėtai, netinkamai atliko savo darbo funkcijas, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2016‑01-13 ieškovės darbuotojai teisėtai pateko į atsakovės butą darbo funkcijoms atlikti ir nepadarė nusikalstamų veiksmų bei žalos atsakovės sveikatai, padaryta pagrįstai.Be to, siekiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turi būti įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (atsakovė, pareiškusi priešieškinį). Atsakovė priešieškinio motyvuose nurodė, jog dėl ieškovės darbuotojų veiksmų patyrė didelių nepatogumų, išgyvenimų, sveikatos sutrikimų. Tačiau atsakovė nenurodė, kokiu mastu pasireiškė tokie nepatogumai, šių argumentų dėl patirtų neigiamų pasekmių plačiau nedetalizavo. Atsakovė taip pat nepateikė minėtus argumentus dėl patirtų nepatogumų ar jų poveikio atsakovės sveikatai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktą, jog atsakovei buvo padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir neturtinės žalos padarymo fakto, dėl to šis priešieškinio reikalavimas pagrįstai atmestas.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-12-28 sprendimo nustatyta, kad atsakovei M. F. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, be to, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1‑2 dalys). Duomenų apie ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimą palikti nepakeistą.