Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. kaltu teisiamajame posėdyje iš prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis rado skelbimą dėl automobilio, nuvažiavo, apžiūrėjo, nupirko ir pasiūlė tėčiui užsiregistruoti automobilį savo vardu, tėvas pasirašė sutartį, o jis atvežė sutartį nukentėjusiam K. T.. Kaltinamasis turėjo skolų tuo metu ir jam reikėjo pinigų. Jis pasirašė su nukentėjusiu sutartį, parodė nukentėjusiajam netikrą pavedimą dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą, K. T. padavė jam raktus ir dokumentus automobilio ir perrašė automobilį ant tėvo Regitroje, vėliau (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį. Jis nebuvo skolingas S. K. ir R. M., jie taip pat jam nebuvo skolingi. S. K. ir R. M. pažinojo ir pardavė jiems automobilį. Jis neturėjo 10 000 Eur, kad galėtų atsiskaityti su nukentėjusiu už automobilį. Jis pirko automobilį neturėdamas pinigų, nes žmogus buvo pagyvenęs ir patiklus. Važiuodamas apžiūrėti automobilio, jau žinojo ką darys. Dėl padaryto gailisi, atsiprašo liudytojų ir nukentėjusio. Civilinį ieškinį pripažįsta ir žada žalą atlyginti.

Nukentėjusysis K. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamąjį pažįstu nuo to laiko, kai pardavinėjo automobilį. Jis parašė skelbimą Auto plius dėl automobilio pardavimo. Jam skambino keli žmonės, atvažiavo pažiūrėti automobilio kaltinamasis, kuriam automobilis ir kaina tiko, sutarė kitą dieną tvarkyti dokumentus, surašyti sutartį. Kaltinamasis atvežė sutarties blankus, juos užpildė. Kaltinamasis atvažiavo su savo automobiliu, tuo metu buvo prietema, kai tvarkė dokumentus jo mašinoje. Kaltinamasis parodė jam pavedimą, kad pervedė jau pinigus į jo sąskaitą, pavedime buvo jo (K. T.) pavarde. Susitarė, kad ketvirtadienį važiuos į VĮ „Regitra“. Nuvažiavo į VĮ „Regitra“, jis patikrino banke ar yra pinigai, jų nebuvo. Kaltinamasis pasakė, kad pinigai gali būti užlaikyti, nes pervedama didelė suma. Jis VĮ „Regitra“ pasirašė sutartį ir nuvažiavo į banką, tačiau pinigų nebuvo. Tada su kaltinamuoju nuvažiavo į garažą, ten jis kaltinamajam perdavė ratus, už kuriuos kaltinamasis žadėjo sumokėti 200 Eur, kaltinamasis sakė, kad už padangas perves pinigus taip pat per banką. Ilgai nebuvo pinigų sąskaitoje, jis skambino kaltinamajam, jis sakė, kad nesupranta kodėl nėra pinigų. Vėliau kaltinamasis neatsakinėjo į jo skambučius. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui kaltinamasis žadėjo per 8 mėnesius sumokėti jam skolą, tačiau pinigų iš kaltinamojo negavo.

Liudytoja J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba VĮ „Regitra“ specialiste. Kaltinamojo nepažįsta, nebuvo susitikusi. Automobilio „Škoda Fabia“ registravimo aplinkybių neprisimena. Asmuo kreipėsi dėl registracijos, jie suteikė paslaugą.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba įmonėje, kuri užsiima automobilių prekyba. A. P. pažįsta, jo tėvas pirko pas juos automobilį. Nukentėjusio nepažįsta. A. P. yra jų klientas, neturi pagrindo apkalbėti. 2024 m. sausio mėnesį A. P. pardavė jiems automobilį „Škoda Fabia“. Jis paskambino ir pasakė, kad turi automobilį ir nori jį parduoti. Siūle už 7 000 Eur, atsiuntė automobilio fotografiją. Ši automobilį nupirko už 5 000 Eur. A. P. sakė, kad tai jo automobilis, kuris buvo registruotas tėvo vardu.

Liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusio nepažįsta. A. P. yra jų įmonės klientas. Jis prieš 3 metus pirko iš A. P. automobilį. A. P. 1-2 kartus per metus parduodavo ar pirkdavo automobilį. Neturi pagrindo apkalbėti A. P., pykčio nėra. 2024 m. sausio mėnesį automobilį „Škoda Fabia“ įsigijo iš A. P.. Jis pasiūlė jam pirkti automobilį. Jis sakė, kad nusipirko automobilį važiuoti dirbti į Olandiją, o parduoda, nes reikia, kad antstoliai nuimtų areštą nuo žemės sklypų, kuriuos norėjo parduoti. A. P. siūle darbuotojui už 8 000 Eur ar 7 500 Eur. Jiems nepatiko automobilis, jie A. P. siūlė 5 500 Eur, jiems automobilis buvo nereikalingas, nupirko už 5 000 Eur. A. P. siūlė jiems pirkti automobilį penktadienį, o nupirko kitą savaitę. A. P. neturėjo nei jam nei jo įmonei skolų. Jie neskolina pinigų, A. P. nebuvo jiems skolingas. A. P. per 3 metus jiems pardavė 3-4 automobilius, taip pat per tą laiką nupirko 3-5 automobilius. Iš A. P. nupirktą „Škoda Fabia“ jie pardavė kitą dieną kitai įmonei, už kiek neatsimena.

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Sutinka duoti parodymus. Vyko su sūnumi „BMW X5“ į (duomenys neskelbtini) registruoti automobilio. Važiavo pasirašyti sutartį dėl automobilio pirkimo-pardavimo, automobilį parduodančio asmens jis nematė. Jis pasirašė sutartį. Po to, jis važiavo su sūnumi į (duomenys neskelbtini). Sūnus sakė, kad nupirko automobilį už 10 000 Eur, jis sūnaus neklausė už kiek pardavė. Sūnus nieko neminėjo apie skolas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta pilnai. Psichiatro ir narkologo įskaitoje nėra registruotas. Galvos traumą turėjo prieš septynis metus, tuomet atsitrenkė į durų staktą. Dėl to jokių pasekmių psichinei sveikatai nėra. Sąmonės praradęs nebuvo. Gali paaiškinti, kad 2024 metų pradžioje jo pažįstamas S. dirbantis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su juo ir paprašė apžiūrėti automobilį „Škoda“ parduodamą (duomenys neskelbtini) mieste. S. pažįsta iš to, kad prieš kelis metus pirko automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip susipažino su S.. Ši įmonė yra (duomenys neskelbtini). S. jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mieste yra automobilis „Škoda“ ir jo paprašė apžiūrėti tą automobilį. Skelbimų portale „Autoplius“ ar „Autogidas“ radęs skelbimą paskambino automobilio pardavėjui, dabar jau žino, kad tai K. T. ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Tą pačią dieną jis nuvyko susitikti su automobilio pardavėju, adreso tiksliai nežino, tačiau (duomenys neskelbtini) mieto trečiame mikrorajone. Apžiūrėjęs automobilį paskambino S. ir papasakojo apie automobilio defektus. S. paprašė automobilį nupirkti ir atvaryti S. į (duomenys neskelbtini) perpardavimui. Jis S. buvo skolingas 4 500 Eur, nes 2019 metais šioje įmonėje jis pirko automobilį „BMW E60“. Tuomet, kad nemokėti didelių paskolos mokesčių jis sutarė su S., kad S. jam paskolins dalį pinigų, kad jam nemokėti didelių palūkanų. S. jam asmeniškai paskolino automobiliui trūkstamą sumą 4 500 Eur. Jokių skolos raštelių nerašė. Už automobilį jis su įmone atsiskaitė, o liko skolingas S.. Automobilio kaina buvo apie 6 000 Eur. Pamena, kad nuo 2019 metų jis padarė S. kelis pavedimus per banką, tačiau kada tiksliai nepamena. Liko skolingas 4 500 Eur asmeniškai S.. 2024-01-10 vakare jis vėl atvažiavo pas tą patį „Škoda“ pardavėją K. T. ir jo automobilyje pildė pirkimo pardavimo sutartį. Sutartyje jis nurodė, kad už automobilį yra mokama grynais pinigais. Tačiau K. pasakė, kad už automobilį atsiskaitys bankiniu pavedimu. Tuomet K. jam davė savo banko sąskaitą ir jis suimitavo, kad atliko pinigų pervedimą į jo banko sąskaitą. Tuomet jis jam atidavė visus dokumentus. Jis dabar neatsimena ar K. davė sutarties kopiją, tačiau pildė du sutarties egzempliorius. K. paprašė, kad jis padėtų K. registruoti automobilio pardavimą VĮ „Regitra“, todėl kitos dienos ryte jie vėl susitiko ir vyko į VĮ „Regitra“. Dar prieš tai jis K. užvežė į banką. K. tikrino ar gavo pinigus. Pinigų nebuvo. K. klausė kodėl dar neatėjo pinigai. Jis K. pasakė gal vėluoja, gal bankas užlaikė ir pan. Tada jie nuvyko į VĮ „Regitra“ ir ten K. deklaravo automobilio pardavimą. Vėliau jis tą pačią dieną automobilį pardavė už 5 500 Eur. R. jam buvo skolingas, tačiau apie tai jis nenori daugiau pasakoti. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Jų dabar neturi. Dėl padaryto gailisi. 2024-06-04 papildomai apklaustas A. P. paaiškino, kad nori patikslinti savo parodymus. Po akistatos jis suprato, kad S. K. yra šios įmonės vadovas. Jo telefone šios įmonės atstovas nuo labai senai užvardintas S., todėl jis galvojo, kad bendrauja su juo. Tačiau supranta, kad jis visą laiką bendraudavo su R. ir būtent R. jam 2019 metais buvo paskolinęs 4 500 Eur. Tada kai 2024-01-11 jie su tėvu nuvarė į (duomenys neskelbtini) parduoti „Škoda“ tie 4 500 Eur ir buvo užskaityti kaip pinigai už „Škoda“. Kaip minėjo automobilį pardavė už 10 000 Eur, gavo 5 500 Eur, o 4 500 Eur buvo užskaityta kaip skola. Dabar jis galvoja, kad sausio pradžioje jam ir skambino R., o ne S. ir paprašė pažiūrėti šio automobilio. Tuomet jis pažiūrėjo automobilį ir tuomet jis nupirkęs automobilį nuvarė jį į (duomenys neskelbtini). Ten (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su R., ten buvo ir S. K., kuris taip pat apžiūrėjo automobilį ir nustatęs kad automobilis galimai daužtas į galą sumažino kainą iki 10 000 Eur. Kadangi buvo skolingas R. nutarė parduoti ir už mažiau nei pirko (2 t., b. l. 113-117, 118-120, 121-122).

Nukentėjusysis K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų lapkričio mėnesį nusprendė parduoti savo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimą patalpino portale www.autoplius.lt. Prieš naujus metus (konkrečios datos neprisimena) sulaukė automobilio pirkėjo skambučio. Vyras skambino telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Paskambinęs vyras domėjosi automobilio būkle, klausė kokia galutinė automobilio kaina. Jam nurodė, kad už automobilį norėtų 10 500 Eur. Pirkėjas pasakė, kad jį viskas tenkina ir pasakė, kad atvažiuos automobilio pažiūrėti. Kiek prisimena tai pirkėjas taip ir neatvyko jo apžiūrėti ir nepaskambino. Po poros savaičių jam paskambino tas pats vyras. Vyras ir vėl domėjosi automobilio būkle. Tuomet sakė, kad po pietų atvažiuos ir automobilį apžiūrės. Po pietų pirkėjas jam nepaskambino, taip ir neatvažiavo. 2024-01-09 vėl sulaukė to vyro skambučio. Pirkėjas ir vėl klausė apie automobilio būklę. Tam vyrui pasakė, kad automobilis stovi adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kieme. Nurodė, kad pirkėjas gali ten nuvykti ir automobilį apžiūrėti. Po valandos sulaukė to paties asmens skambučio. Pirkėjas nurodė, kad automobilis jam tinka ir jis nori jį įsigyti. Tuo metu buvo žvejyboje. Po šio skambučio jis atvažiavo namo. Kieme jį pasitiko apie 20-25 metų amžiaus vyras. Vyras buvo vienas. Pirkėjui atrakino automobilį. Pirkėjas jį įdėmiai apžiūrėjo. Po apžiūros susitarė susitikti kitą dieną ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. 2024-01-10 ryte sulaukė skambučio iš telefono (duomenys neskelbtini). Paskambinęs vyras pasakė, kad jau atvažiavo į kiemą. Išėjęs į lauką pamatė tą patį vyrą, kuris vakar apžiūrėjo automobilį. Pirkėjas pasikvietė jį į savo automobilį. Ten pasiūlė jam pildyti pirkimo - pardavimo sutartį. Jis atsakė, kad neturi akinių, taip pat nežino kaip pildyti šią sutartį. Tuomet sutartį užpildė tas jaunuolis, jiems būnant namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Šią sutartį jis pasirašė būdamas automobilyje, ar sutartį pasirašė automobilio pirkėjas jis nepamena. Užpildęs pirkimo - pardavimo sutartį, tas vyras paėmęs savo mobiliojo ryšio telefoną, pasakė, kad tuoj perves jam pinigus. Tam vyrui jis pasakė savo vardą, pavardę bei banko sąskaitos esančios „Šiaulių bankas“ sąskaitos numerį. Pirkėjas jam parodė savo telefono ekraną, ten buvo nurodytas jo vardas, pavardė bei sąskaitos numeris. Tuomet tas vyras jam pasakė, kad į jo banko sąskaitą pervedė 10 500 Eur. Taip pat susitarė kitą dieną nuvykti į (duomenys neskelbtini) mieste esantį VĮ „Regitra“ filialą. Tą pačią dieną jis tam vyrui padavė automobilio raktus bei dokumentus. Atidavė pirkėjui raktelius ir dokumentus, nes neabejojo, kad pinigus pirkėjas pervedė. 2024-01-11 ryte pamatė, kad jo automobilio kieme jau nėra. Ryte paskambinęs automobilio pirkėjas atvažiavo ir paėmė jį nuo namų. Kartu su pirkėju nuvyko į VĮ „Regitra“, esančią (duomenys neskelbtini) mieste. Tas vyras gyrė jo automobilį, sakė, kad jo būklė labai gera. Pas jį pirkėjas atvažiavo automobiliu „BMW X5“. Nuvykus į VĮ „Regitra“ ten kartu su tuo vyru deklaravo automobilio pardavimą. Tuomet paprašė automobilio pirkėjo nuvažiuoti į banką, nes jaudinosi, kad galėjo negauti pinigų. Nuvažiavus į banką pamatė, kad pinigų už automobilį negavo. Automobilio pirkėjas jam liepė nesinervinti ir nurodė, kad išsiuntė didelę sumą, kuri gali taip greitai būti nepervesta. Vyras jo klausė ar jis nori sau palikti automobilio padangas su ratlankiais. Atsakė, kad gali juos parduoti už 200 Eur. Pirkėjas sutiko, todėl jie po banko nuvažiavo į jo garažą. Ten automobilio pirkėjui parodė padangas su ratlankiais. 200 Eur pirkėjas pažadėjo sumokėti kitą savaitę, nes dabar neturi. Jis pasakė, kad jam tinka. Tuomet į automobilį BMW pirkėjas sukrovė ratlankius su padangomis ir nuvežė jį namo. Kieme jis paklausė koks to vyro vardas. Vyriškis prisistatė kaip T.. Su pirkėju atsisveikino. Tuomet kiekvieną dieną po kelis kartus tikrino savo banko sąskaitą. Pinigų taip ir negavo. Tuomet sekmadienį skambino automobilio pirkėjui. Klausė pirkėjo, kodėl dar negavo pinigų. Pirkėjas nurodė, kad pirkėjui skambino iš banko ir pasakė, kad mokėjimas už automobilį buvo atmestas. Tuomet nurodė, kad pinigus išsiuntė dar kartą ir jis juos turėtų gauti artimiausiu metu. Toliau tikrino sąskaitą po kelis kartus, pinigų taip ir negavo. Vyras prisistatęs T. vardu neatsiliepė į jo skambučius. Po kurio laiko paskaitęs pranešimą dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo pastebėjo, kad ten nurodyta, jog už automobilį buvo sumokėta 10 500 Eur grynaisiais pinigais. Tuomet suprato, kad buvo apgautas. Po savaitės nuo automobilio pardavimo taip ir negavęs pinigų už automobilį apsilankė VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ išraše taip pat jis pamatė, kad pirkėjo duomenys yra A. P., ne T.. Be to išraše buvo nurodyta A. P., automobilio pirkėjo, gimimo data, iš kurios jis suprato, kad tai visai kitas žmogus, o ne tas, su kuriuo jie pildė pirkimo - pardavimo sutartį, deklaravo automobilio pardavimą ir pan. Taip pat VĮ „Regitra“ jam pasakė, kad jo automobilis jau du kartus perparduotas. Nori paaiškinti, kad ir jo žmona I. po automobilio pardavimo, kol dar pirkėjas atsiliepdavo į jo skambučius, bendravo su T.. Pirkėjas jai prisistatė kaip T. T. ir pasakojo, kaip ir pats pergyvena, jog pinigų dar negavo. 2024-02-22 papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis K. T. paaiškino, kad po to kai 2024-01-09 tas vaikinas apžiūrėjo jo automobilį, jie sutarė susitikti kitą dieną ir tuomet sutarė, kad pasirašys pirkimo pardavimo sutartį. 2024-01-10 vaikinas jam paskambino iš to paties tel. (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad susitiks prie jo namo (duomenys neskelbtini). Prie jo namo tas vyriškis atvažiavo jau vakare, gal apie 16 val. Tas vaikinas atvažiavo sidabrinės spalvos „BMW X5“, automobilio Nr. nežino. Vaikinas buvo vienas. Vaikinas turėjo pirkimo - pardavimo sutarties blanką. Tuomet jam sėdint vaikino automobilyje vaikinas pildė pirkimo pardavimo sutartį. Jis neturėjo savo akinių todėl pasakė, kad jis pats negalės užrašyti savo vardo ir pavardės todėl vaikinas viską užrašė į sutartį pats. Vaikinas sakė, kad jis dirba Vokietijoje, šalia Šveicarijos, todėl nori sau nusipirkti automobilį, kuri bus ekonomiškesnė. Jis vaikinui davė savo asmens tapatybės kortelę ir vaikinas iš jos rašė visus jo duomenis. Vaikinas jam savo jokių dokumentų nerodė, jis jų neprašė, nes negalvojo, kad jį apgaus. Kai vaikinas užpildė pirkimo - pardavimo sutartį jam davė ją pasirašyti. Jis aišku pačios sutarties neskaitė, nes kaip minėjo neturėjo akinių, be to jis neskaito lietuviškai. Kodėl pildė vieną sutarties egzempliorių nežino, jis nežinojo, kad reikia dviejų. Apie automobilio kainą jie jau buvo sutarę dieną prieš tai. Vaikinui tiko jo automobilio „Škoda Fabia“ nurodyta 10 500 Eur kainą. Kai jie pildė pirkimo - pardavimo sutartį sutarė, kad pinigus vaikinas perves per banką. Jie sutarė, kad vaikinas perves tą pačią dieną kai pildė sutartį. Jis vaikinui davė kortelę ant kurios buvo užrašyta jo banko sąskaita „Šiaulių“ banke. Vaikinas persirašė šiuos duomenis į savo telefoną ir jam telefone parodė, kad jame yra įrašas jo banko sąskaitos ir jo vardas ir pavardė. Jis pats internetine bankininkyste telefone nesinaudoja, todėl negali pasakyti kokio banko tinklapis buvo atidarytas vaikino tel. Elektroninę bankininkyste turi, tačiau ja naudotis jam padeda žmona ir naudojasi tik kompiuteriu. Vaikinas tuomet pasakė, kad va jis pinigus persiuntė. Jis vaikinu patikėjo. Jis vaikinui atidavė raktus nuo automobilio, registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną. Jis tuomet išėjo į namus. Vaikinas pasakė, kad automobilį pasiims vėliau, nes vaikinas buvo vienas. Apie tai, kad vaikinui reikia dar pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį vaikinas neminėjo, o ir jis manė, kad jo automobilį perka vaikinas pats. Iš pradžių jis vaikino vardo ir pavardės neklausė. Grįžęs į namus jis netikrino ar pinigai jau jo sąskaitoje, nes buvo vakaras. Galvojo ryte nuvažiuosi į banką ir pažiūrės. Sutarė, kad susitiks kitą dieną ryte ir važiuos į „Regitrą“ kur jo automobilį perregistruos. Kiek pamena dar tą pačią dieną vakare išėjęs į kiemą savo automobilio nematė, todėl pagalvojo, kad tas vaikinas ją jau nusivarė. Vaikinas sakė, kad vaikinas vietinis, tačiau adreso nesakė. Kitą dieną 2024-01-11 vaikinas jam paskambino ryte gal apie 8 val. ir pasakė kad gali važiuoti. Jis pasakė, kad jis dar pusryčiauja, vaikinas pasakė kad palauks. 5-10 min. po 8 val. jis išėjo į kiemą ir ten rado tą vaikiną. Vaikinas buvo savo automobiliu „BMW X5“ sidabrinės spalvos. Jis vaikinui pasakė, kad užvažiuotų į banką ir jis pažiūrės, ar jau persivedė pinigai. Vaikinas sutiko. Vaikinas buvo vienas. Tuomet vaikinas jį nuvežė iki „Šiaulių“ banko padalinio, kuris yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinas jį išleido prie įėjimo į banką ir liko automobilyje, o jis nuėjo prie „Šiaulių“ bankomato ir patikrino kortele savo sąskaitą. Pinigų dar nebuvo. Jis atėjo ir pasakė, kad pinigų nėra, abejojo ar važiuoti į VĮ „Regitra“. Vaikinas jį nuramino, kad nesijaudintų, gal vėluoja pervedimas. Tuomet nusprendė važiuoti į VĮ „Regitra“. Kadangi buvo ketvirtadienis, todėl nuvažiavo į jų mieste esantį VĮ „Regitra“ padalinį. Jie tuomet abu nuėjo į VĮ „Regitra“. Buvo 09.00 val. Tada VĮ „Regitra“, prie aptarnavimo langelio, ant pakylos vaikinas padėjo sutartį ir pasakė, kad reikia apačioje pasirašyti. Jis ant jos užrašė savo vardą ir pavardę ir pasirašė. Visa kita sutartyje jau buvo užpildyta vaikino. Pačios sutarties jis neskaitė. Tuomet sutartį paėmė VĮ „Regitra“ darbuotoja. Jis padavė savo asmens tapatybės kortelę. Tuomet VĮ „Regitra“ darbuotojai atlikus procedūrinius veiksmus ji padavė kažkokius dokumentus, vaikinas juos pasiėmė. Jis nieko nepaėmė. Išėję iš VĮ „Regitra“ jie vėl nuvažiavo prie banko. Jis vėl nuėjo prie bankomato, esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o vaikinas liko automobilyje. Patikrino sąskaitą, pinigų nebuvo. Grįžo prie vaikino, pasakė kad pinigų nėra. Dar 2024-01-10 vaikinas telefonu jo klausė apie antrą ratų komplektą. Jis pasakė, kad sutinka juos parduoti už 200 Eur. Vaikinui tiko, todėl 2024-01-11 jam grįžus nuo bankomato jie nuvažiavo į jo garažą, esantį miesto garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo vaikinui atidavė 4 ratus su diskais. Vaikinas pasakė, kad dabar pinigų neturi, todėl už juos atsiskaitys vėliau. Taip pat vaikinui atidavė vasarinius automobilio kilimėlius, kas įeina į bendrą komplektą prie automobilio. Vaikinas jį nuvežė iki namų. Jau prie namų jis vaikino paklausė koks vaikino vardas. Vaikinas pasakė, kad T.. Atėjus savaitgaliui jis vaikinui paskambino ir pasakė, kad nėra pinigų. Vaikinas jam paaiškino, kad kai vaikinas banke padarė pavedimą užrašė rusų kalba ir bankas sustabdė pervedimą. Vaikinas paaiškino, kad bankas pataisys ir jam bus persiųsti pinigai. Tačiau pinigų jis negavo. Vėliau jau kitą savaitę jis nuėjo į VĮ „Regitra“ padalinį (duomenys neskelbtini) ir paėmė išrašą. Išraše jis pamatė, kad automobilį nusipirko A. P.. Jis tuomet apie tai pasikalbėjo su savo žentu D. V. (D. V.), kuris pasakė, kad pažįsta A. P. ir žino kur gyvena. Tuomet tos pačios dienos vakare, galimai 2024-01-18 jis kartu su D. ir jo pažįstamu M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. Žentas žinojo, kur gyvena A.. Ten jie kalbėjosi su vyriškiu ir moterimi, kaip suprato, tai A. tėvai. Tas vyriškis pasakė, kad vyriškis pasirašė sutartį, o automobilį pirko sūnus. Apie pinigus vyriškis nieko negalėjo paaiškinti. Šio vyriškio jis ankščiau nematė ir su juo dėl automobilio nesiderėjo. Su A. jis daugiau nekalbėjo, nes A. neatsakydavo į jo skambučius. Pirkimo - pardavimo sutarties jis neturi, jam jos tas vaikinas nepaliko. 2024-01-18 VĮ „Regitra“ jis sužinojo, kad neva už automobilį atsiskaityta grynaisiais, tačiau A. jokių pinigų nedavė, o apgaule užvaldė jo turtą ir jam padaryta 10 700 Eur turtinė. Automobilio kaina 10 500 Eur, o ratų kaina 200 Eur. Jam išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, jį pateiks vėliau (1 t., b. l. 88-92, 97-100, 101-105).

Liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba VĮ „Regitra“, Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, specialiste. Apie automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą nelabai ką gali pasakyti, nes šio fakto neatsimena. Ji dirba jų įmonės (duomenys neskelbtini) padalinyje - antradienį, trečiadienį ir penktadienį, o ketvirtadienį ir šeštadienį (duomenys neskelbtini). Po prašymo atvykti į apklausą ji per jų VĮ „Regitros“ sistemą susirinko duomenis, kada šis automobilis buvo perleistas kitam asmeniui ir nustatė, kad 2023-01-11, 09.03 val. į jų padalinį (duomenys neskelbtini) kreipėsi šio automobilio savininkas K. T. ir pateikė pirkimo- pardavimo 2024-01-10 sutartį, kurioje buvo nurodoma, kad jis parduoda šį automobilį A. P.. Ar į padalinį šis klientas buvo atėjęs vienas ji dabar neatsimena. Padalinio patalpos nėra filmuojamos. Klientui pildant automobilio perleidimo deklaraciją kitam asmeniui, klientas pateikė jai pirkimo - pardavimo sutartį ir asmens dokumentą, tuomet ji sutikrino jau sistemoje pateiktos įgijimo deklaracijos duomenis, užpildė pagal kliento pateiktą pirkimo - pardavimo sutartį automobilio perleidimo duomenis ir atspausdino perleidimo deklaraciją, padavė klientui sutikrinti jos duomenis, o tuomet jam ją sutikrinus ir pasirašius patvirtino perleidimo deklaraciją. Tuomet nuskenavo ir į sistemą įkėlė pirkimo - pardavimo sutartį. Dar paaiškina, kad pačioje perleidimo deklaracijoje yra nurodomas laikas 2023-01-10, 19:01:35 val. yra tas laikas kada pirkėjas pateikė elektroninėje sistemoje įgijimo deklaraciją ir sistema elektroninėje erdvėje suformavo šį laiką. Šis laikas niekada nesutaps su pardavėjo perleidimo deklaracija. Ar ji atspausdino pažymą, kad K. T. vardu panaikinta jam šio automobilio nuosavybė nepamena (1 t., b. l. 148-151).

Liudytojas S. K. (S. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra šios įmonės vadovas, todėl dirba direktoriaus pareigose. Asmenį vardu ir pavarde A. P. jis pažįsta iš matymo. Žino, kad tokiu vardu ir pavarde yra du asmenys - sūnus ir tėvas, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Jie dažnai perka iš jų automobilius ir jie kai kada iš jų nuperka automobilius. Dar 2023 metų pabaigoje A. P. (sūnus) jiems atvarė parduoti automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. neatsimena. Berods tas automobilis buvo registruotas A. (sūnaus) žmonos vardu. Tuomet tą automobilį iš A. nupirko už 2 000 – 2 500 Eur. A. žmona negalėjo atvykti. A. turėjo jau sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį žmonos vardu. Tuomet dar vėliau jau 2024 metais, sausio mėnesio pradžioje A. vėl susisiekė su jų įmonės vadybininku ir pasiūlė pirkti automobilį „Škoda Fabia“. A. paaiškino, kad turi problemų su antstoliais ir jam (A.) reikalingi skubiai pinigai. Paaiškino, kad automobilį įsigijęs jau ankščiau, nes planavo išvykti į Nyderlandus dirbti, tačiau antstoliai berods areštavo dalį A. turto ir A. nori grąžinti skolas. Pamena, kad derybos vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o automobilį jie nusipirko ketvirtadienį. Pradžioje už automobilį A. norėjo 8 500 – 7 000 Eur, tačiau jis nesutiko ir suderėjo už 5 000 Eur. A. skambindavo jų įmonės vadybininkui R. M. ir su juo kalbėjo bei tarėsi kada tą automobilį atvaryti. Tuomet 2024-01-11, tiksliau laiko nurodyti, įmonės darbo metu, A. atvažiavo į jų įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ofisą. A. buvo vienas. A. paaiškino, kad kartu su A. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir tėvas, tačiau tėvas į ofisą neatvyko. A. paaiškino, kad tėvas liko mieste ir po sandorio jie vyks pas antstolius. A. (sūnus) su savimi turėjo pirkimo - pardavimo sutartį užpildytą tėvo vardu. Tuomet jis toliau užpildė A. turėtą pirkimo - pardavimo sutartį jų įmonės vardu. Kaip buvo sutarta sutartyje įrašė, kad mokama grynais 5 000 Eur. Pinigus būtent perdavė A. (sūnui) ir paprašė A. sutartyje įrašyti, kad A. gavo 5 000 Eur grynais. Pinigų išmokėjimo kvito nepildė, nes perkama iš fizinio asmens ir tie duomenys yra pirkimo - pardavimo sutartyje. Gavęs pinigus A. išvyko. Vėliau tą automobilį jų įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri kiek jam yra žinoma šį automobilį taip pardavė, tačiau kam nežino. Nei sūnus A. P., nei tėvas A. P. jam nėra skolinga. Jie neparduoda automobilių į skolą, nebent tai daroma per lizingo bendroves. Pati įmonė tokių paslaugų neteikia. Tuo metu kai A. P. (sūnus) siūlė pirkti iš A. automobilį jis žiūrėjo skelbimų portaluose, kuriuose įdėti skelbimai ir matė „Škoda Fabia“ tame krašte kur gyvena P.. Matė, kad jo kaina buvo apie 10 000 Eur. Kai A. P. atvarė šį automobilį parduoti jokių defektų automobilyje neįžvelgė. A. P. sakė, kad A. už jį mokėjo daugiau nei jie sutiko mokėti, tačiau jis nesutiko mokėti daugiau ir todėl iš A. automobilį įmonė nusipirko už 5 000 Eur. Nori patikslinti, kad A. P. ne kartą iš jų įmonės pirko automobilius. Taip pat juos pirko ir jo tėvas A. P.. Panavai automobilius pirko ir lizingo būdu, dažniausiai, tačiau jų įmonė lizingo paslaugų neteikia, o jie tik tarpininkauja, o lizingo paslaugas teikia kitos bendrovės. Gali būti kad 2019 metais, A. P. pirko automobilį jų įmonėje. Jie niekada A. P. nepardavė automobilio į skolą. Jei žmogui trūksta pinigų žmogus perka automobilį lizingu, tačiau tas lizingo paslaugas teikia kita įmonė. Jis asmeniškai niekada A. P. neskolino pinigų. Taip pat pinigų A. P. neskolino ir jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai 2024 metų sausio mėnesį A. P. atvarė parduoti automobilį „Škoda Fabia“, A. P. nebuvo skolingas nei jam, nei jų įmonei. Pirkti automobilį „Škoda Fabia“ A. P. pasiūlė pats, jis A. P. neprašė nupirkti šio automobilio iš kito asmens ir perparduoti jų įmonei (1 t., b. l. 154-156, 157-159).

Liudytojas R. M. (R. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. pažįsta apie 3-4 metus. A. kelis kartus buvo pirkęs automobilius iš jų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba vadybininku. Taip pat jų įmonei buvo pardavęs automobilių. Taip pat A. artimieji pirko automobilius iš jų įmonės. Jis dabar tiksliai neatsimena, tačiau jam paskambino ar parašė A. P. 2024 metų sausio mėnesio pradžioje, kuris paaiškino, kad turi automobilį „Škoda Fabia“, kad tai A. automobilis ir nori jį parduoti. Paaiškino, kad nusipirko automobilį važinėti Vokietijoje į darbą, tačiau taip nutiko, kad šiuo metu A. reikia skubiai pinigų ir nori automobilį parduoti jų įmonei. Ar A. jam siuntė šio automobilio nuotraukas jis dabar nepamena, tačiau mano kad taip, nes prieš perkant automobilį jie visada nori nors šiek tiek pažiūrėti koks tai automobilis. A. norėjo už tą automobilį 7-8 tūkstančių eurų. Sakė, kad pirko už 10 000 Eur ar panašiai, tiksliai neatsimena sumos. Jis A. pasakė, kad tokia suma jų netenkina, jų įmonei jis būtų per brangus. Tuomet A. sutiko su tuo, kad kiek jie pasiūlys ir derėsis. Buvo šneka apie 5-6 tūkstančius eurų. Buvo sutarta, kad A. atvarytų tą automobilį parodyti. Tuomet po kelių dienų į jų įmonės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), A. atvarė tą automobilį. Tą automobilį A. atvarė vienas. Tuomet jis kartu su įmonės direktoriumi S. K. apžiūrėjo šį auto. Buvo nustatyta, kad jis beveik visas dažytas, gal buvo verstas ar pan. Tai jie nustatė su dažų sluoksnio matuokliu. Buvo apsistota ties 5 000 Eur. Tuomet buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Automobilis priklausė A. tėvui – A. P.. Kas užpildė pačią sutartį jis dabar neatsimena. Gal jis, gal S.. Tuomet kažkas iš jų pasirašė sutartį ir taip įvyko pirkimo - pardavimo sandoris. Automobilio savininko kartu nebuvo. Tačiau jie paprašė A., kad užrašytų, kad pinigus gavo, t. y. 5 000 Eur. Pinigai buvo sumokėti grynaisiais. Prieš tai A. tėvas internetu deklaravo automobilio perleidimo deklaraciją. Nei jis, nei jų įmonė niekada neskolino pinigų A. P.. Prieš kelis metus šis A. P. jų įmonėje pirko „BMW“. Tuomet A. automobilį pirko iš jų įmonės išperkamąja nuoma per (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems sumoka visą automobilio vertę, o toliau su klientu dirba jau patys be jų. Taip jie klientams per bakų teikią lizingo paslaugą parduoda automobilius, tačiau A. P. tai dienai neatitiko banko sąlygų ir per banką lizingu įgyti automobilio iš jų įmonės negalėjo, tačiau tokią sutartį sutiko sudaryti (duomenys neskelbtini). A. P. dar pažadėjo, kad atveš papildomus ratus automobiliui „Škoda Fabia“, kurią jie iš A. nupirko sausio mėnesį, tačiau taip jų ir neatvežė. Dėl šių ratų buvo sutarta, kad ratus A. atveš prie jau jų nupirkto automobilio ir tai įėjo į bendrą A. sumokėtą už automobilį sumą. Tačiau kaip minėjo ratų neatvežė. Dar vėliau A. siūlė parduoti dar kažkokį tai „BMW X5“, tačiau jo nei atvarė į (duomenys neskelbtini), nei jie tokio automobilio iš A. pirko. A. dirbdavo tik su juo. Jų įmonėje yra dar keli vadybininkai, tačiau su jais A. nebendraudavo. A. jam tiek rašydavo žinutes, tiek skambindavo. Tačiau A. toks žmogus, kad būdavo parašo, o po to dingsta mėnesiui (1 t., b. l. 168-170).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi sūnų A. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 metų sausio mėnesio pradžioje jam paskambino jo sūnus A. P. ir pasakė, kad nori nupirkti ir perparduoti kažkokį tai automobilį. Sūnus norėjo šį automobilį registruoti jo vardu. Jis sūnaus neklausė, kodėl sūnus taip norėjo daryti. Į tai jis nesigilino. Sutiko su sūnaus tokiu pasiūlymu. Jis dabar jau tiksliai nepamena ar tą pačią dieną ar kitą dieną kažkur apie 15 valandą atvažiavo kartu su savo žmona A. P. į (duomenys neskelbtini) miestą prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tuomet prie jo privažiavo sūnus automobiliu „BMW X5“. Jis atsisėdo į sūnaus automobilį. Tuomet sūnus jam davė pasirašyti kažkokią tai pirkimo - pardavimo sutartį. Jis pats aišku tos sutarties neskaitė, nes sūnumi pasitikėjo ir tuo labiau net negalvojo, kad sūnus ką nors darys neteisėto. Pasirašė antrame lape ties savo vardu ir pavarde. Visa kita dalis jau buvo užpildyta paties sūnaus. Ar buvo ta sutartis pasirašyta pardavėjo neatsimena. Sūnus sakė, kad perka automobilį „Škoda“. Sūnus pinigų turi, tačiau ar sūnus turėjo tuomet apie 10 000 Eur jis nežino, nes taip tokios sumos pas sūnų grynais nematė, tačiau iki to jis pas sūnų pinigų matydavo. Sūnus kai kada ir jam duodavo pinigų, kai kada atvažiuodavo pas juos į svečius, mamą nuveždavo į parduotuvę. Sūnus vis kažkur dirbdavo. Sūnus (duomenys neskelbtini) turi šeimą. Kiek egzempliorių sutarčių jam davė pasirašyti sūnus (duomenys neskelbtini) jis neatsimena. „Škoda“ automobilio savininko jis nematė. Dar atsimena, kad tą dieną sūnus jį nusivežė prie kažkokio tai namo (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į kažkokį tai namą ir ten išbuvo apie 10 minučių. Sūnus pasakė, kad sūnus ėjo atsiskaityti su automobilio savininku. Namo parodyti negali, nes neatsimena, (duomenys neskelbtini) miesto nepažįsta. Tuomet sūnui grįžus jį atvežė sūnus prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kur jis buvo palikęs savo automobilį ir ten jį paliko. Tuomet iš parduotuvės atėjo jo žmona ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jie kartu su sūnumi tuo nupirktu „Škoda“ automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, berods į (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jis tiksliai neatsimena, tačiau jam atrodo dar būnant namuose jie su sūnumi užpildė pirkimo - pardavimo sutartį, o gal (duomenys neskelbtini) ją užpildė, ant kurios jis pasirašė, kad parduoda šį automobilį „Škoda“. Visą sutartį užpildė sūnus, o jis tik pasirašė ties tą dalimi kur yra pirkėjo parašas. Ten tą automobilį nupirko kažkoks vyriškis, tačiau jis jo duomenų nežino, nes viską organizavo sūnus. Kokią sumą sumokėjo už automobilį nežino, nes viską darė pats sūnus, nes jis tik pasirašė ant sutarties ir tiek. Dar pridurs tai, kad tą dieną kai sūnus jam davė pasirašyti sutartį ir jis su žmona buvo (duomenys neskelbtini), vakare sūnus per jo „Facebook“ atsiuntė pirkimo - pardavimo sutarties kopiją ir tuomet paaiškino, kad per VĮ „Regitra“ reikia uždeklaruoti automobilio pirkimą. Tuomet su žmonos pagalba jie prisijungė prie VĮ „Regitros“ tinklalapio ir uždeklaravo automobilio įgijimą. Prie VĮ „Regitra“ jungėsi su žmonos telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pas ją tik vienas telefonas. Jungdamasis telefonu ji naudojo jų namuose esantį namų internetą „Telia“. Ar namų internetas turi abonentą su SIM nežino. Tos sūnaus siųstos sutarties nuotraukų neišsaugojo, nes jis viską ištrina iš savo paskyros ir joje nieko nesaugoja. Kaip vėliau pardavus automobilį deklaravo automobilio pardavimą neatsimena. Kokią sumą pinigų sūnus gavo už parduotą „Škoda“ jis nežino, tačiau sūnus sakė, kad sūnui šiek tiek liko pinigų. „Škoda“ sūnus pirko savo pinigais, todėl jis ir nesidomėjo kiek gavo, bei kiek užsidirbo. Jis pats naudojasi vienu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 191-194).

Advokato padėjėjo Gedimino Kažio 2024-02-02 pranešime apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodyta, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį arba 3 dalį. Pagal turimą pirminę informaciją dėl sukčiavimo nukentėjo pareiškėjas K. T., gim. (duomenys neskelbtini). K. T.2024-01-11 pardavė jam priklausantį lengvąjį automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje nurodė pardavimo sumą 10 500 Eur, tačiau pinigų iš pirkėjo negavo, nes paaiškėjo, kad sutartyje įrašyta, kad už automobilį sumokėta grynais pinigais, o pirkėjas pirkdamas automobilį nurodė, kad pinigus sumokės banko pavedimu, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė (1 t., b. l. 65-73).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2024-02-23 protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam K. T. atpažinti buvo parodytus šešių asmenų nuotraukos, iš kurių jis pažino numeriu 3 pažymėtą A. P. nurodydamas, kad jam pardavė savo automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127-131).

VĮ „Regitra“ 2024-02-22 duomenų bazės išraše užfiksuota, kad K. T. buvo automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas (1 t., b. l. 142-143).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2024-04-02 užfiksuota, kad A. P. pateikė 2024-01-10 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (2 t., b. l. 17-19, 22).

Kitų objektų apžiūros protokole 2024-04-18 užfiksuota, kad buvo apžiūrėta 2024-04-02 daiktų pateikimo protokolu A. P. pateikta automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024-01-10 pirkimo - pardavimo sutartis. Apžiūros metu nustatyta, jog 2024-01-10 pirkimo - pardavimo sutarties duomenys užrašyti ant dviejų atskirų lapų. Pirmame lape yra nurodyti pirkėjo A. P. ir pardavėjo K. T. anketiniai duomenys, automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Sutartyje nurodomas sutarties sudarymo laikas 16.20 val., automobilio kaina 10 500 Eur, taip pat nurodyta, kad mokama grynaisiais. Kitame sutarties lape yra pirkėjo ir pardavėjo vardai ir pavardės bei parašai (2 t., b. l. 23-25).

Kitų objektų apžiūros protokole 2024-04-18 užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos 2024-04-18 A. P. el. paštu pateiktos dvi pirkimo - pardavimo sutarties nuotraukos. Apžiūros metu nustatyta, kad A. P. elektroniniu paštu pateiktas laiškas su nuotraukomis. Laiškas gautas 2024-04-18 13.40 val. jame yra užrašas „pirkimo pardavimo sutartis“. Laiške kaip priedai yra dvi nuotraukos IMG_2701.jpeg ir IMG_2700.jpeg. Nuotraukoje Nr. IMG_2701.jpeg yra atvaizduojama 2024-01-10 automobilio „Škoda Fabia“, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje yra A. P. ir K. T. anketiniai duomenys ir automobilio duomenys. Automobilio kaina 10 500 Eur, atsiskaitymo būdas grynaisiais. Nuotraukos viršuje yra data January 10 18.51 (sausis). Kita nuotrauka IMG_2701.jpeg. Jone nurodomas laikas January 10 18.51 (Sausis) ir joje matosi kita pirkimo - pardavimo sutarties dalis ant kurios yra pirkėjo ir pardavėjo duomenys – A. P. ir K. T. bei jų parašai (2 t., b. l. 33-35).

Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. G. 2024-04-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susipažinus su VĮ „Regitra“ 2024-03-25 pateiktais duomenimis buvo nustatyta, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2024-01-10 19:00:27 val. pateikė VĮ „Regitra“ duomenis, užpildydamas transporto priemonės įgijimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) per įmonės elektroninių paslaugų portalą, kuriame nurodė įgyjantis automobilį „Škoda Fabia“. 2024-01-11 09.02 val. automobilio „Škoda Fabia“ savininkas K. T. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro (duomenys neskelbtini) padalinį, adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikė prašymą dėl automobilio pardavimo. Deklaracijoje nurodė, kad už automobilį atsiskaityta grynaisiais 10 500 Eur. 2024-01-11 13:31:12 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. prisijungęs į VĮ „Regitra“ elektroninių skaitmeninių paslaugų portalą pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad mokama grynaisiais – 5 000 Eurų ir sistema 13:32:10 val. šį perleidimą patvirtino. Dar vėliau 2024-01-11 16:28:47 val. P. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“ per įmonės skaitmeninių paslaugų portalą pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad už šį automobilį buvo atsiskaityta pavedimu 7 500 Eur. Iš visų duomenų matyti, kad visais atvejais, išskyrus K. T., visi automobilio įgijimo ir perleidimo veiksmai buvo atliekami pirkėjams ir pardavėjams jungiantis per VĮ „Regitra“ skaitmeninių paslaugų portalą (1 t., b. l. 178-179).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM) 2024-04-30 rašte užfiksuota, kad VMI prie FM informuoja, kad, įvertinus rašte pateiktą bei VMI prie FM informacinėse sistemose ir prieinamuose informacijos šaltiniuose turimą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimtas sprendimas šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu kontrolės veiksmų neinicijuoti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigydama rašte minėtą automobilį „Škoda Fabia“ grynaisiais pinigais, neviršijo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytų galimų atsiskaitymų grynaisiais pinigais 5 000 Eur ribos, minėtą automobilį 2024-01-11 pardavė ir pardavimo sandorį užregistravo išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre (2 t., b. l. 38-39).

Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013, 2K-7-255/2012). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Vis tik būtina pažymėti, sprendžiant civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimą, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti.

Byloje nustatyta, kad A. P. įtikino nukentėjusįjį K. T. pasirašyti 2024-01-10 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje apgaulingai nurodė, kad už automobilį atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nors su nukentėjusiuoju sutarė, kad už automobilį atsiskaitys banko pavedimu, po ko nukentėjusysis K. T. perdavė kaltinamajam automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau A. P. tokio pavedimo neįvykdė, automobilį pardavė, o nukentėjusiajam nepervedė sutartos sumos, taip apgaule užvaldė 10 500 Eur vertės nukentėjusiajam priklausančio turto. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė neabejotinai suklaidinus nukentėjusįjį, kuris, manydamas, jog kaltinamasis jam perves sutartą pinigų sumą už parduodamą automobilį banko pavedimu, perdavė kaltinamajam parduodamą automobilį, tačiau pinigų už automobilį iš kaltinamojo negavo nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu. Akivaizdu, jog suklaidinus nukentėjusį apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 10 500 Eur už parduotą automobilį. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. P.veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog tokiu būdu esmingai klaidina nukentėjusįjį, sutartyje nurodydamas, kad už automobilį atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nors šių pinigų nukentėjusiajam neperdavė ir neketino perduoti.

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.