Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui L. R., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Jekaterinai Mickevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens B. L. atstovams advokatams Kazimierui Motiekai ir Justinui Jurkoniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau ? Inspekcija) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. M., P. M., A. G., B. L., A. Š., M. S. Š., B. T. (B. T.), B. A., Z. M. Č. (Z. M. Č.)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (I t. , b. l. 3?7), kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-27 sprendimą Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. 4 ir Neries upės detaliojo plano tvirtinimo“. Pareiškėja taip pat kreipėsi į teismą su skundu (III t., b. l. 4?7) ir patikslintu skundu (III t., b. l. 119), kuriuose prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-30 sprendimą Nr. (80)-10.13-296-(21.17), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-12-14 Teritorijų planavimo patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-434, įpareigoti atsakovę Inspekciją iš naujo išnagrinėti skundą, nurodant detaliojo plano organizatoriui koreguoti rengiamą detalųjį planą, pašalinant trūkumus, įskaitant privalomo šios teritorijos specialiojo plano parengimą.

Pareiškėja skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-27 sprendimo Nr. 1-1370 panaikinimo, skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-30 sprendimo Nr. (80)-10.13-296-(21.17) ir 2009-12-14 Teritorijų planavimo patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-434 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus grindžia analogiškais motyvais.

Pareiškėja nurodo, kad 2009-12-02 gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau ? VAVA) atsakymą į jų skundą bei sužinojo apie VAVA išduotą pažymą dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. 4 ir Neries upės detaliojo plano suderinimo. Mano, kad savivaldybės tarybos 2010-01-27 sprendimas Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. 4 ir Neries upės detaliojo plano tvirtinimo“, VAVA patikrinimo aktas ir VAVA atsakymas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, kadangi visiškai neatsižvelgta į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė svarstė su visuomene detaliojo plano sprendinius, skirtus teritorijai, kurios dalis yra savavališkai užimta ir prisidengus teritorijų planavimu siekiama įteisinti nelegalias statybas. Nurodo, kad žurnalo „Ekstra“ 2009-09-21 Nr. 38(560) straipsnyje yra patalpinta planuojamos teritorijos ortofoto nuotrauka ir detaliojo plano fragmentas, iš kurių matyti, kad tarp B. L. privataus žemės sklypo ir Neries upės yra suformuotas pardavimui 399 kv. m sklypas Nr. 4b ir tarp kitų piliečių sklypų ir Neries dar trys sklypai: 359 kv. m sklypas Nr. 3b, 394 kv. m sklypas Nr. 5b ir 335 kv. m sklypas Nr. 6b. Teigia, kad iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad tuos 399 kv. m valstybinės žemės B. L. yra jau seniai užgrobęs iš valstybės, nes ji aptverta kapitaline tvora, joje yra betoninis baseinas, plytelėmis grįsta alėja, taip pat įrengta apvalios formos pavėsinė. Mano, kad tokie veiksmai laikytini nelegalia statyba, nes vykdant teritorijų planavimą, siekiama įteisinti nelegalius statinius ir savavališkai užgrobtą valstybei priklausančią rekreacinę teritoriją, yra pažeidžiamas viešasis interesas ir teisėtumo principas, kad niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo. Pareiškėja nurodo, kad svarstymo su gyventojais metu, Vilniaus m. savivaldybės atstovė klaidino vietos bendruomenę, kad planuojamoje teritorijoje nėra jokių statinių ir teritorija nėra užimta, nors žinojo arba turėjo žinoti, kad planuojama teritorija yra savavališkai užgrobta, todėl, pareiškėjos manymu, svarstymas su visuomene turi būti atliktas iš naujo, kai iš savavališkai užimtos teritorijos bus pašalinti nelegalūs statiniai ir kiti žemės grobimo padariniai. VAVA atsakyme visiškai nepasisakyta dėl šios teritorijos planavimo tikslų ir pasirinkto būdo.

Pareiškėja mano, kad minėtų 4 sklypų ribų suformavimas detaliuoju planu tarp privačių žemės sklypų ir upės su tikslu juos parduoti, prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto normai. Teigia, kad joks teisės aktas nenumato pardavimo be aukciono sklypų, esančių tarp privačių žemės sklypų ir upės. Mano, kad tokia valstybinė žemė turi viešąjį interesą, nes yra pakrantės zonoje. Atkreipia dėmesį, kad formuojami žemės sklypai yra per maži, kad būtų parduodami aukciono tvarka. Nurodo, kad būtina atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę?rekreacinę teritoriją ir parduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų sklypų savininkams.

Pareiškėjos manymu, VAVA neteisėtai nusprendė, kad Neries gamtinio karkaso teritoriją galima tikslinti (mažinti) detaliaisiais planais, nes Vilniaus miesto bendrasis planas reikalauja pirmiau parengti visos teritorijos specialųjį planą. Paaiškino, kad būtina atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę–rekreacinę teritoriją ir parduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų sklypų savininkams dar ir todėl, kad prieš priimant bet kokius dalinius sprendinius dėl slėnio gamtinės aplinkos, ypač dėl valstybinės žemės privatizavimo Neries slėnyje, būtina įgyvendinti jam nustatytus Bendrojo plano aplinkosauginius ir gamtosauginius reikalavimus, parengti reikiamus planus.

Nurodo, kad nėra pateikta jokių teisinių ar faktinių pagrindų, kodėl valstybinės žemės panaudojimas viešosioms reikmėms pagal Vilniaus bendrojo plano nuostatas nėra maksimaliai racionalus šios teritorijos panaudojimas. Dabar esanti žemės juosta iki šlaito yra apie 27 m, tuo tarpu nuo jos siūloma privatizuoti maždaug 10–11 m juostą – dėl tokio susiaurėjimo dabartinė viešoji erdvė prarastų nemažai turimo rekreacinio potencialo, o tai iš esmės neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. reglamentų.

Pabrėžė, kad rengiamas detalusis planas prieštarauja Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniams, nes nėra parengtas šios teritorijos tvarkymo specialusis planas. Pareiškėja nurodo, kad VAVA visiškai nepagrindė savo atsakymo, kodėl leidžiama nesilaikyti Vilniuje galiojančių specialiųjų planų. Nors jie yra patvirtinti kaip rekomendaciniai, tačiau detaliojo planavimo sąlygose nurodyta jų privalomai laikytis, todėl jie tampa privalomi. Teigia, kad Vilniaus miesto tarybos 1998-02-04 sprendimu Nr. 127 „Dėl Vilniaus miesto Senamiesčio, Šnipiškių ir Žvėryno seniūnijų želdynų plėtojimo schemų, kaip rekomendacinių, rengiant miesto detaliuosius planus, tvirtinimo“ kaip specialusis planas buvo patvirtinta ir „Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema“, kuri visai šių sklypų ir teritorijai iki Neries upės nustato režimus.

Nurodo, kad VAVA atsakyme niekaip nepagrindžiamas atsisakymas atsižvelgti į pareiškėjos siūlymus, į kuriuos detaliojo plano organizatorius visiškai neatsižvelgė, VAVA taip pat neišnagrinėjo skundžiamo savivaldybės atsakymo ta apimtimi, kad savivaldybė niekaip neatsakė į pareiškėjos siūlymą atlikti papildomą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą, nes dabartinis yra pernelyg siauras ir neįvykdė planavimo sąlygų reikalavimų. VAVA taip pat neįvertino, kad rengiamame detaliajame plane pateikti vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės, nes iš tiesų poveikis bus neigiamas dėl planuojamo Neries slėnio pakrantės žaliosios juostos (gamtinės aplinkos) ir viešosios rekreacinės erdvės fizinio ir vizualinio sumažinimo (susiaurinimo) – detaliojo plano projekte nėra jos vientisumą užtikrinančių sprendinių. Teigia, kad VAVA neįvertino ir kito detaliojo planavimo pažeidimo ? nėra pateiktas paveldosauginis įvertinimas, nors to reikalauja planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti ir planavimo užduotis. Neatliktas ir įvertinimas socialiniu bei ekonominiu aspektais. Be to, papildomai įsigijus valstybinės žemės gerokai padidės pačių esamų sklypų vertė. Todėl, jei taryba nuspręstų, jog šią dalį Neries slėnio valstybinės žemės galima privatizuoti, pareiškėja siūlo teisiškai užtikrinti, kad sklypai būtų formuojami pakankamo dydžio jų pardavimui aukciono tvarka ir už juos būtų sumokėta rinkos kaina, o gautos lėšos būtų skirtos konkrečiai tikslinei paskirčiai ? Neries slėnio parkui įrengti.

Teismo posėdžiuose pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti (V t., b. l. 68?70, 92?94).

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (I t. b. l. 59?66) paaiškino, kad 2009-09-01 vykusio viešo susirinkimo, inicijuoto detaliojo plano rengėjo UAB „Urbanistika“, metu, visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“, susipažinusi su pristatytu 2,7 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. 4 ir Neries upės detaliojo plano projektu, pateikė pasiūlymus. Buvo nutarta detaliojo plano projekto pakartotinai su visuomene nesvarstyti, o detaliojo plano derinimo procedūras pradėti išnagrinėjus bei įvertinus viešo susirinkimo dalyvių (tarp jų ir pareiškėjos) pateiktus pasiūlymus. Nurodo, kad planavimo organizatoriaus, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, 2009 m. rugsėjo 25 d. raštais Nr. A51-21636(2.15.1.21-MP2) ir Nr. A51-21637(2.15.1.21-MP2) pranešė pareiškėjai, kad jo 2009 m. rugsėjo 1 d. viešame susirinkime pateikti pasiūlymai išnagrinėti kartu su detaliojo plano projekto rengėju, pateikė motyvuotą nuomonę dėl pareiškėjos pateiktų pasiūlymų ir informavo, į kuriuos pasiūlymus buvo atsižvelgta.

Minėtais raštais pareiškėja buvo informuota, kad motyvai, kodėl buvo priimti tokie detaliojo plano sprendiniai, išdėstyti detaliojo plano aiškinamajame rašte. Taip pat pareiškėja informuota, kad detaliajame plane planuojamoje teritorijoje numatytos trys funkcinės zonos: inžinerinės infrastruktūros teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridoriams; gyvenamoji teritorija, skirta mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti; bendro naudojimo teritorija, skirta urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Ši detaliajame plane pietinėje Žvėryno dalyje palei Neries upę esanti bendro naudojimo teritorija skirta atskiriesiems želdynams įrengti. Šioje teritorijoje planuojama formuoti žaliąją jungtį, kaip numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, siekiant išlaikyti neužstatytą Neries upės pakrantę. Projektuojamoje teritorijoje į žalią jungtį patenka ir nustatyta Neries upės pakrantės apsaugos juosta, kuri yra ne siauresnė kaip 50 m nuo kranto briaunos.

Nurodo, kad detaliajame plane išskirta saugoma neužstatyta nacionalinės reikšmės sieninė koridoriaus dalis, ji iškrenta iš urbanizacijai galimų teritorijų. Ši neužstatyta teritorija palei Neries upę detaliajame plane projektuojama kaip bendro naudojimo teritorija, skirta „žaliajai jungčiai“ tarp Valakupių ir Lazdynų tiltų formuoti, kaip numatyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių iki 2015 m. brėžinyje „Gamtos vertybės, želdiniai ir viešųjų erdvių sistema“. Žalioji jungtis palei Neries upę nėra vienodo pločio ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose. Bendrajame plane nurodytas gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų tvarkymo apribojimas „nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų apstatymo intensyvumas“ įgyvendinamas detaliojo plano sprendiniuose – paliekamas tik esamas užstatymas. Planavimo organizatoriaus 2009 m. rugsėjo 25 d. atsakyme pareiškėjai taip pat nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai rengiami vadovaujantis planavimo sąlygų sąvadu detaliojo planavimo dokumentui rengti, o 1998 m. patvirtinta „Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema“ yra rekomendacinio pobūdžio, planuojamoje teritorijoje neatitinka bendrojo plano sprendinių, taip pat esamos būklės. Detaliojo plano sprendiniuose numatytas bendro naudojimo teritorijos tvarkymas, išskiriant atskirojo želdyno (žaliosios jungties) funkcines tvarkymo zonas su jų tvarkymo režimais.

Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai, negu teigia pareiškėja savo 2009 m. rugsėjo 1 d. pasiūlyme ir skunde, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos sąlygų rengimo komisija 2008 m. rugsėjo 18 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui Nr. A121-15941-(22.20-ADM-13) nėra nurodžiusi detalųjį planą rengti vadovaujantis specialiuoju planu ar Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 patvirtinta „Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema“, todėl pareiškėjos skundo teiginys, kad detalusis planas parengtas neatsižvelgiant į aplinkos apsaugos planavimo sąlygas, yra visiškai nepagrįstas. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 3 dalį, specialiuos teritorijų planavimo dokumentus privaloma rengti tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti. Kraštovaizdžio tvarkymo klausimai Vilniaus miesto bendrajame plane aptarti pakankamai išsamiai, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl būtinybės iš pradžių parengti specialųjį planą teisiniu požiūriu yra visiškai nepagrįstas, tačiau detaliojo plano aiškinamasis raštas ir brėžiniai papildyti pastaba – „kaip numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, būtina parengti viso Neries slėnio miestovaizdžio formavimo, Neries slėnio apsaugos ir pakrančių panaudojimo poilsiui specialųjį planą, integruoti rengiamo detaliojo plano sprendinius, numatytus bendrojo naudojimo teritorijoje“. Kitaip tariant, rengiant specialųjį planą jo galiojimo ribos apims ir prie esamų sklypų prijungiamas žemės dalis, kurios jau ir šiuo metu parengtame detaliajame plane yra skirtos atskiriesiems želdynams įrengti, nenumatant pastatų statybos.

Atsakovė teigia, kad atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus detaliojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimas buvo patikslinti ir papildyti. Nurodo, kad planavimo organizatoriaus atsižvelgimą į pareiškėjos pasiūlymus patvirtina detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kurio reglamentų lentelėje taip pat yra nurodyta, kad prijungiami prie esamų sklypų žemės plotai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui. Iš pagrindinio detaliojo plano brėžinio taip pat matyti, kad statybos ribos yra numatytos esamų sklypų ribose.

Atkreipia dėmesį, kad planuojama teritorija pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą pakliūna į dvi funkcines zonas: mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją, o ne į rekreacinę teritoriją, kaip teigia pareiškėja.

Vertindama pareiškėjos pasiūlymą neparduoti papildomai suformuotų žemės plotų esamų sklypų savininkams (parduoti per aukcioną, už rinkos kainą ir pan.), nes taip bus „įteisinta“ nelegali statyba, pagrįstumą ir atitikimą Teritorijų planavimo įstatymui (toliau – ir Įstatymas), pabrėžė, kad tiek planavimo organizatorius, tiek atsakovė pagrįstai į jį neatsižvelgė ir jo nevertino, kadangi šis pasiūlymas neatitinka jam nustatytų požymių, nurodytų Įstatyme, per aukcioną parduodami racionalaus dydžio (nuo 4 arų) žemės sklypai, teisės aktai nediferencijuoja galimos nelegalios statybos padarinių šalinimo priklausomai nuo žemės valdymo būdo, t. y. nelegalios statybos padarinių šalinimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo/suderinto supaprastinto statinio projekto pastatytas statinys yra ant valstybinės ar ant privačios žemės.

Nurodo, kad viešojo svarstymo metu pateikti suinteresuotos visuomenės pageidavimai ir nuomonė dėl pateikto aptarti teritorijų planavimo dokumento projekto atitikimo galiojančių teisės aktų reikalavimams negali būti laikomi suinteresuotos visuomenės pasiūlymais Įstatymo prasme, kadangi vertinimo, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, funkcija, vadovaujantis Įstatymo 34 str., yra priskirta atitinkamai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai.

Mano, kad pareiškėjos pateiktas pasiūlymas neparduoti sklypų savininkams papildomų laisvos valstybės žemės plotų negali būti laikomas pasiūlymu Įstatymo prasme, o laikytinas visuomenės nesutikimu su teritorijų planavimo dokumento tikslu, į ką, pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, nei planavimo organizatorius, nei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija atsižvelgti neprivalo. Atsakovė remiasi sisteminiu teisės aktų aiškinimu ir daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas sukelia tam tikras teisines pasekmes tik teritorijų planavimo organizatoriui, iniciatoriui ir rengėjui. Teigia, kad įstatymo leidėjas visuomenei suteikė teisę skųsti teritorijų planavimo projekto sprendinius, kuriuos teritorijų planavimo organizatorius atsisakė pakeisti gavęs atitinkamos visuomenės siūlymus, tačiau nesuteikė teisės skųsti tarpinės teritorijų planavimo procedūros rezultatų – teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, mano, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 30?32) nurodė, kad VAVA Regioninės plėtros departamento Terito­rijų planavimo valstybinės priežiūros poskyris 2009-11-30 raštu Nr. (80)-10.13-296-(21.17) išnagrinėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ 2009-10-26 skundą ir pateikė išsamų ir pagrįstą atsakymą.

Atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad poskyris atsakyme netinkamai vertino Vilniaus miesto savivaldybės vyk­dytą detaliojo plano sprendinių svarstymą su visuomene. Nurodė, kad minėtieji tei­sės aktai numato, jog per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo­jo susirinkimo ir jo metu pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami planavi­mo organizatoriui, o ne valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Daro išvadą, kad pareiškėjos skunde išdėstytų pasiūlymų vertinimas nėra prie­žiūrą vykdančios institucijos kompetencija ir poskyris neturėjo jų vertinti. Minėti teisės ak­tai nereglamentuoja prievolės, vykdant viešumą užtikrinančias procedūras, spręsti planuo­jamoje teritorijoje esančių neregistruotų statinių ar įrenginių teisėtumo klausimo. Poskyris, vykdydamas jam priskirtas teritorijų planavimo priežiūros funkcijas, patikrina procedūros viešumą (paskelbimą stenduose, seniūnijose ir kt.).

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, t. y. detaliojo plano organizatorius ir detaliojo plano rengėjas (UAB „Urbanistika“), išnagrinėjo detaliojo plano viešo svarstymo, vykusio 2009-09-01, metu pateiktas pastabas ir 2009-09-25 raštu Nr. A51-21636(2.15.1.21-MP2) atsakė pareiškėjai, nurodydamas detaliojo planavimo užduotis, tikslus ir pagrindinius principus.

Atsakovės manymu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad poskyris atsakyme nepasisako dėl te­ritorijos planavimo tikslų ir pasirinkto būdo, todėl, kad atsakyme yra išsamiai aptarta pla­nuojamos teritorijos detaliojo plano atitiktis bendrajam Vilniaus miesto savivaldybės planui. Vadovaujantis galiojančiu iki 2015 metų detaliuoju planu nagrinėjama teritorija patenka į dvi funkcines zonas: mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją, bendrajame plane yra įtvirtinta nuostata, kad riba tarp dviejų funkcinių zonų tikslinama detaliuoju planu.

Pa­žymėjo, kad ginčo teritorijos detaliajame plane yra pateikta išsami argumentacija, aptarti ir išnagrinėti specifiniai gamtiniai ir urbanistiniai teritorijų bruožai, nulėmę būtent tokią dviejų funkcinių zonų sandūros dislokaciją. Esamų namų val­dų žemės sklypų užstatymo reglamentai nedidinami, nauja statyba papildomai prijungia­muose plotuose nenumatoma. Šių papildomai formuojamų žemės sklypų įsigijimo klausimai nėra sietini su teritorijų planavimo procedūra, todėl pagrįstai nebuvo nagrinėti poskyrio pagal kompetenciją.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ginčo atveju turėjo būti parengtas teritorijos specialusis planas, kadangi detaliuoju planu jokia zona, nauja jungtis ar atskiras želdynas neformuojami. Detalusis planas rengiamas pagal planavimo sąlygas, kuriose šiuo atveju nu­rodyta, kad detaliojo plano tikslas – suformuoti žemės sklypus, įsiterpusius tarp Neries ba­seino apsauginės juostos ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, bei nustatyti statybų reglamentą, teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimą. Likusiai į detaliojo plano galiojimo ribas patenkančiai intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijai numatomas vienas iš bendrajame plane numatytų galimų naudojimo būdų – tai bendro naudojimo teritorija.

Detaliojo plano sprendiniai rengiami vadovaujantis planavimo sąlygų sąvadu, o 1998 metais patvirtinta „Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema“ yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad detaliojo planavimo sąlygose yra nurodyta privalomai jos laikytis.

Teismo posėdžiuose atsakovės Inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (V t., b. l. 68?70, 92?94).

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko. Atsiliepime išdėstė analogiškus argumentus, kaip ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba (III t., b. l. 61?67).

Teismo posėdžiuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir administracijos atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus (V t., b. l. 68?70, 92?94), teigė, jog nacionaliniai teisės aktai nedraudžia pareiškėjai ginčyti detaliojo plano sprendinių.

Tretysis suinteresuotas asmuo B. L. su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepimuose (II t., b. l. 24?30, IV t., b. l. 103?106) nurodė, kad VAVA netikrino ir neturėjo teisės tikrinti detaliojo plano racionalumo bei jo atitikimo skirtingų asmenų grupių interesams. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje visi pareiškėjos motyvai, susiję su detaliojo plano sprendinių racionalumu ir atitikimu skirtingų asmenų grupių interesams, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar pareiškėjai konkrečiu įstatymu yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir kokios yra šios teisės ribos. Nurodo, kad pareiškėja pateiktuose skunduose nenurodė nė vieno argumento, nei kokius su aplinkosauga susijusius teisės aktus pažeidė VAVA tvirtindama skundžiamą aktą, nei kuo detaliojo planavimo priežiūra yra susijusi su aplinkosauga.

Mano, kad pareiškėja skunde nepagrįstai neatsižvelgia į Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p., kuris leidžia besiribojančio su valstybiniu žemės sklypu sklypo savininkui išpirkti arba išsinuomoti besiribojantį valstybinį žemės sklypą.

Teigia, kad iš teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka gali įgyti ne tik tie asmenys, tarp kurių privačių sklypų yra įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, tačiau ir tie asmenys, kurių ketinamas įsigyti valstybinis žemės sklypas įsiterpęs tarp jų privataus sklypo iš vienos pusės, o iš kitos pusės ? kraštutinės ribos (gatvės, upės ir pan.).

Paaiškino, kad B. L. 2008-04-22 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, jog jam būtų leista išsipirkti su jo sklypu besiribojančią valstybinės žemės sklypo dalį, nuo trečiojo suinteresuoto asmens sklypo galinės linijos link upės. 2008-05-20 Vilniaus VAVA raštu Nr. (31)-8.2-1752/331 atsakė į minėtą paklausimą teigiamai ir pranešė, kad Komisijos dėl ginčytinų klausimų, formuojant papildomus sklypus pardavimui ir nuomai 2008-04-30 posėdžio protokolu Nr. (30)-6.5-11, pritaria įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, neviršijančio Vyriausybės nustatyto dydžio (ne daugiau kaip 400 kv. m ploto), greta 1640 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 2C, Vilniuje, formavimui, nepažeidžiant Neries upės baseino apsaugos juostos. Tik turint tokius atsakingų institucijų atsakymus, buvo inicijuotas detaliojo plano rengimas ir sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis, sukūrusi ją pasirašiusioms šalims teises ir pareigas, o trečiajam asmeniui ir teisėtą lūkestį, kad parengus ir nustatyta tvarka patvirtinus detalųjį planą, jis įstatymų nustatyta tvarka galės įsigyti papildomą sklypo dalį, sutvarkyti gretimą, šalia sklypo esančią ir iki tol neprižiūrimą teritoriją. Kartu Vilniaus miesto savivaldybei bei kitoms institucijoms atsirado pagrindas tikėtis, kad bus gautos papildomos lėšos į biudžetą už žemės sklypų pardavimą.

Pažymėjo, kad, rengiant detalųjį planą pagal įgaliotų institucijų išduotas detaliojo plano rengimo sąlygas ir jų nepažeidžiant, visi šiame procese dalyvaujantys asmenys pagrįstai tikėjosi, kad tvirtinti detalųjį planą teisinių kliūčių nebus, o patvirtintas detalusis planas bus teisėtas.

Teismo posėdžiuose trečiojo suinteresuoto asmens B. L. atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai akcentavo, kad pareiškėja turi teisę ginčyti administracinius aktus pagal Orhuso konvencijos nuostatas ir tik nurodydama, kaip tie aktai pažeidžia pareiškėjos interesus aplinkos srityje (V t., b. l. 68?70, 92?94).

Tretysis suinteresuotas asmuo A. G. su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 21?23) nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu buvo atliktos visos viešumą užtikrinančios procedūros, kurios numatytos Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose. Pilnai parengtas ir suderintas Nuolatinėje statybų komisijoje detalusis planas buvo pateiktas patikrinti VAVA Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyriui, kuris, įvertinęs detaliojo plano aiškinamąjį raštą, brėžinius, viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, procedūrų ir kitus dokumentus, 2009-12-14 išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-434, kuriame priimta teigiama patikrinimo išvada ir siūloma projektą tvirtinti.

Teigia, kad detaliojo plano rengėjas tvirtinimo procedūrose nedalyvauja. Pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai dėl detaliojo plano sprendinių neatitikimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, Vilniuje galiojantiems specialiesiems planams bei pastabos dėl sprendinių pasekmių vertinimo buvo pateikti planavimo organizatoriui ir detaliojo plano rengėjui 2009-09-01 viešo svarstymo metu. Planavimo organizatorius kartu su detaliojo plano rengėju parengė išsamius ir argumentuotus atsakymus. Pareiškėjos minimas specialusis planas ? 1998 m. patvirtinta „Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema“ ? yra rekomendacinio pobūdžio, jo nebuvo nurodyta privalomai laikytis nei vienos iš planavimo sąlygas išdavusių institucijų. Sprendinių pasekmių vertinimas, atitikimas kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytiems reikalavimams, planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas taip pat buvo atliktas – vertinimą atliko atestuotas specialistas – neigiamo sprendinių poveikio nenustatyta.

Teismo posėdyje A. G. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti (V t., b. l. 68?70, 92?94).

Skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad 2009-09-01 vyko viešas detaliojo plano svarstymas ir jo metu pareiškėjos atstovai pateikė pasiūlymus dėl detaliojo plano (III t., b. l. 89?94), kuriuos išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kartu su detaliojo plano rengėju, 2009-09-25 raštais Nr. A51-21636(2.15.1.21-MP2) ir Nr. A51-21637(2.15.1.21-MP2) (III t., b. l. 95?98) atsakė pareiškėjai, į kokias pateiktas pastabas atsižvelgus bus papildyti ir patikslinti detaliojo plano sprendiniai.

Nesutikdama su gautais atsakymais, pareiškėja 2009-10-26 su skundu (III t., b. l. 8?11) kreipėsi į VAVA ir prašė nepritarti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rengiamam detaliajam planui ir nederinti jo įstatymų nustatyta tvarka, nes detalusis planas pažeidžia viešąjį interesą, prieštarauja teisės aktams ir Vilniaus miesto bendrajam planui, nes neįvertinti visi svarbūs aplinkosauginiai ir paminklosauginiai planuojamos rekreacinės teritorijos aspektai.

Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, VAVA Regioninės plėtros departamentas 2009-11-30 raštu Nr. (80)-10.13-296-(21.17) (III t., b. l. 12?14) atsakė, kad tuomet, kai nustatyta tvarka parengtas detalusis planas bus pateiktas valstybinei teritorijų planavimo priežiūrai atlikti, priežiūros institucija tikrins, ar detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros bei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taip pat bus papildomai tikrinama, kaip planavimo organizatorius įvertino pateiktus pasiūlymus.

Teismas taip pat nustatė, kad VAVA Regioninės plėtros departamentas 2009-12-14 patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)11.81-434. Akte yra pateiktas pasiūlymas patvirtinti projektą „Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. ir Neries upės Vilniuje detalusis planas“ (III t., b. l. 16). 2010-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1370 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. ir Neries upės detalųjį planą (I t., b. l. 13?15).

Pareiškėja nesutinka su 2010-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1370, VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-11-30 raštu Nr. (80)-10.13-296-(21.17) ir VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-12-14 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)11.81-434 ir prašo juos panaikinti bei įpareigoti atsakovę ? Inspekciją, iš naujo išnagrinėti skundą, nurodant detaliojo plano organizatoriui koreguoti rengiamą detalųjį planą, pašalinant trūkumus, įskaitant privalomo šios teritorijos specialiojo plano parengimą.

Ginčo esmė – 2009-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1370, VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-11-30 rašto Nr. (80)-10.13-296-(21.17) ir VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-12-14 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba neginčija fakto, kad pareiškėja turi teisę skųsti detaliojo plano sprendinius, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens B. L. atstovai nurodo, kad pareiškėja turi teisę ginčyti administracinius aktus pagal Orhuso konvencijos nuostatas tik nurodydama, kaip tie aktai pažeidžia pareiškėjos interesus aplinkos srityje (V t., b. l. 69).

Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. numato pasiūlymų teikimą ir ginčų nagrinėjimo tvarką, susijusią su detaliojo planavimo metu priimtų sprendimų ginčijimu. Iš minėto straipsnio nuostatų (tiek galiojusias detaliojo plano rengimo metu redakcijas, tiek šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją) matyti, kad suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo.

Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimas administracine tvarka teisiškai būtų pagrįstas, kai, visų pirma, dėl jų panaikinimo kreiptųsi asmenys, priskirtini suinteresuotai visuomenei (pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 punktą suinteresuota visuomene laikoma visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.), antra ? teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi žeisti visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, o ne subjektines pareiškėjų teises, t. y. turi būti nustatyta, kad siekiama apginti viešąjį interesą.

Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso apibrėžimo, todėl teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009).

Teisę visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, įskaitant ir teritorijų planavimą, taip pat suteikia Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, priimtos 1998 m. birželio 25 d. Orhuse (toliau – Orhuso konvencija) 9 straipsnis.

Orhuso konvencijos 9 str. 3 d. numato, kad, nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, visuomeninės organizacijos turi teisę ginti viešąjį interesą, jeigu tokia jų teisė numatyta įstatyme (gali ginti viešąjį interesą toje srityje, kurioje jai numatyta teisė paduoti pareiškimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus), apibendrinimas, publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 16, 2008 m.).

Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A7-720/2004 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipdamosi į administracinį teismą srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove, t. y. kad visuomeninės organizacijos ginti viešąjį interesą turi teisę tik šia apimtimi.

Iš byloje pateiktų pareiškėjos įstatų matyti, kad pareiškėja yra visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto Žvėryno rajono bendruomenę, kuri veikia Vilniaus miesto teritorijoje ir yra sukurta Žvėryno bendruomenės problemoms spręsti (I t., b. l. 29–30).

Pareiškėja skunduose ginčija atsakovių priimtus administracinius aktus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir juose įtvirtintų sprendinių, argumentuodama tuo, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi patvirtinus detalųjį planą ir privatizavus dalį teritorijos prie Neries upės, būtų sumažintas želdynų plotas ir želdinių kiekis, viešoji erdvė prarastų nemažai turimo rekreacinio potencialo ir pan.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. AS14-181/2006 pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ argumentai (gyvenamosios aplinkos pakeitimai, darantys žalą gyventojų sveikatai, konkrečiai – želdynų plotų ir želdinių kiekio mažinimas, taršos ir triukšmo didinimas, insoliacijos mažinimas, rekreacinių teritorijų praradimas) ginčijant statybos leidimą buvo tinkami, kad teismas pripažintų, jog visuomeninė organizacija kreipėsi į teismą dėl aplinkosaugos srities (2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-181/2006).

Teismas, remdamasis minėtu įstatymu, Orhuso konvencija ir formuojama praktika, konstatuoja, kad pareiškėja turi teisę ginčyti sprendimus, priimtus detaliojo planavimo proceso metu ir teritorijų planavimo dokumentus, kadangi ji kreipėsi į teismą aplinkos srityje, t. y. dėl želdynų plotų ir želdinių kiekio mažinimo Neries slėnyje, kuris yra gamtinio karkaso teritorijoje.

Įstatymo 25 str. reglamentuotas detaliojo planavimo procesas. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad rengiant teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. 4 ir Neries upės detalųjį planą, buvo laikytasi teisės aktuose numatytos detaliojo planavimo proceso, t. y. visos Įstatyme imperatyviai reikalaujamos atlikti procedūros yra įvykdytos: prieš pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius kreipėsi dėl planavimo sąlygų sąvado pateikimo (IV t., b. l. 21?22), išduotas planavimo sąlygų sąvadas, kuriame nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai, (IV t., b. l. 23), viešai paskelbta apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų (III t., b. l. 178), įvertintas esamos teritorijos užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai, nustatytos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos, nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai, numatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas (III t., b. l. 38?151). Buvo atliktas detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimas (I t., b. l. 7), įvyko viešas detaliojo plano sprendinių svarstymas (III t., b. l. 158?163), tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (I t., b. l. 73).

Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad procedūrinių detaliojo plano rengimo pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėja skunduose teigia, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė svarstė su visuomene detaliojo plano sprendinius, skirtus teritorijai, kurios dalis yra savavališkai užimta ir prisidengusi teritorijų planavimu siekia įteisinti nelegalias statybas, todėl mano, kad svarstymas su visuomene turi būti atliktas iš naujo, kai iš savavališkai užimtos teritorijos bus pašalinti nelegalūs statiniai ir kiti žemės grobimo padariniai.

Teismas pažymi, kad ar suprojektuotoje detaliuoju planu teritorijoje buvo vykdomos nelegalios statybos yra ne šios bylos nagrinėjimo, o atskiro ginčo dalykas, todėl dėl minėto pareiškėjos argumento nepasisako.

Pareiškėja skunduose teigia, kad detaliuoju planu nepagrįstai suformuoti sklypai valstybinėje žemėje pardavimui ne aukciono tvarka, todėl būtina atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę–rekreacinę teritoriją ir perduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų sklypų savininkams. Mano, kad dėl to susiaurėtų dabartinė viešoji erdvė, kuri prarastų nemažai turimo rekreacinio potencialo, o tai iš esmės neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. reglamentų.

Teismas nustatė, kad 2009-09-01 vykusio viešo susirinkimo metu buvo svarstomi 2,7 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) g. 4 ir Neries upės detaliojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimas (III t., b. l. 158?163). Jo metu pareiškėja pateikė raštiškus pasiūlymus (III t., b. l. 164?170), tarp jų ir siūlymą atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę–rekreacinę teritoriją ir perduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų sklypų savininkams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009-09-25 raštais (I t., b. l. 119, 121) atsakė pareiškėjai, kad atsižvelgus į jos pateiktus pasiūlymus, detaliojo plano sprendiniai bus patikslinti, t. y. brėžiniuose prijungiamos sklypų dalys atskirtos skirtingų reglamentų riba, pažymėtos atskiru žymėjimu, skiriamos tik priklausomųjų želdinių įrengimui, tuo pačiu užkertant kelią bet kokiam statybos ribos koregavimui, išplečiant ją į Neries upės pusę.

Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas įvertino pareiškėjos pateiktą pasiūlymą ir dėl jo pasisakė, t. y. įvykdė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje numatytą pareigą.

Siūlymą atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę–rekreacinę teritoriją ir perduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų sklypų savininkams pareiškėja nurodė ir skunde Vilniaus apskrities viršininko administracijai (III t., b. l. 8?9), pasinaudodama Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 2 d. numatyta teise apskųsti planavimo organizatorius atsakymą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai.

Įstatymo 32 str. 1 d. įtvirtinta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu.

Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, taip pat numato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų yra teikiami planavimo organizatoriui, o valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nagrinėja skundus dėl planavimo organizatoriaus atsakymų, kuriuose nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus.

Teismas, apibendrinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių gali būti teikiami tik planavimo organizatoriui. Taigi yra pagrįstas VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-11-30 rašte Nr. (80)-10.13-296-(21.17) pateiktas argumentas, kad pareiškėjos skunde išdėstytų pasiūlymų vertinimas nėra priežiūrą vykdančios institucijos kompetencijoje. VAVA Regioninės plėtros departamentas 2009-11-30 rašte Nr. (80)-10.13-296-(21.17) pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, kadangi tokie pasiūlymai pagal teisės aktų nuostatas gali būti teikiami tik planavimo organizatoriui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, o ne valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai (I t., b. l. 166).

Įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas taip pat daro išvadą, kad jos nesuteikia teismui teisės nagrinėti naujų pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, kurie nebuvo pateikti planavimo organizatoriui.

Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės „Teritorijos tvarkymo režimo pagrindiniai sprendiniai“ (III t., b. l. 74), esančios pagrindinio brėžinio dešiniame viršutiniame kampe, matyti, kad prie esamų sklypų Nr.: 3a, 4a, 5a ir 6a detaliuoju planu numatoma iš Neries upės pusės prijungti atitinkamai iš laisvos valstybinės suformuotus, 4 arų neviršijančius sklypus Nr.: 3b, 4b ir 4c, 5b ir 6b. Reglamentų lentelės dešimtame stulpelyje „Kiti reikalavimai“ nurodyta, kad prijungiamuose valstybinės žemės sklypuose Nr.: 3b, 4b, 5b ir 6b galimas tik sklypo tvarkymo elementų ir mažųjų architektūros formų įrengimas, taip pat, kad visi šitie prijungiami sklypai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui. Taip pat nurodoma, kad prijungiami sklypai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui.

Iš Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. brėžinio (IV t., b. l. 86) skilties „Pastabos“ 3 punkto matyti, jog miestų želdynų plotai, formuojant jų sklypus, tikslinami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. brėžinio (IV t., b. l. 88) Gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamento 1 punkto, pirmoje dalyje „Tvarkymo tikslai“ nurodyta, kad teritorijos tvarkymo tikslas yra integruotumo didinimas tarp gamtinių (pakrantės, šlaitai) ir urbanizuotų elementų, viešojo naudojimo prioriteto stiprinimas, šlaitų ir pakrantės vizualinė apsauga. Priemonė šiam tikslui pasiekti – pašlaitėse ir pasieniuose, įrengiama linijinė poilsio infrastruktūra – takai, aikštės, laiptai, apstatymo pakraščiuose įrengiami želdynai, per kuriuos urbanizuotos teritorijos jungiamos su natūraliomis gamtinėmis. Nustatytas šios miesto teritorijos dalies tvarkymo apribojimas – nedidinti gyvenamųjų zonų apstatymo intensyvumo.

Teismas, išanalizavęs Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamentus, detaliojo plano brėžinius, konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog detalusis planas prieštarauja bendrajam planui ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintiems gamtinio karkaso nuostatams.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus m. bendrasis planas reikalauja pirmiau parengti visos teritorijos specialųjį planą, kad būtų galima tikslinti Neries gamtinio karkaso teritoriją, be to, patvirtintas detalusis planas pažeidžia galiojančius specialiuosius planus.

Detaliojo planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, įsiterpusius tarp Neries upės baseino apsauginės juostos ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje, siekiant juos išpirkti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, statybos reglamentų bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas (I t., b. l. 85). Taigi detaliuoju planu jokia zona, nauja jungtis ar atskiras želdynas neformuojami. Ginčo teritorija nėra rekreacinė, iš bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio ištraukos (IV t., b. l. 82) matyti, kad ginčo teritorija patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zoną.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos sąlygų rengimo komisija 2008-09-18 išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui (IV t., b. l. 30) nėra nurodžiusi detalųjį planą rengti vadovaujantis specialiuoju planu ar 1998 m. patvirtinta „Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema“ be to, iš minėtos schemos matyti, kad ji yra rekomendacinio pobūdžio (IV t., b. l. 158?198) ir planuojamoje teritorijoje neatitinka bendrojo plano sprendinių taip pat esamos būklės.

Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. 3 d. numato atvejus, kada turi būti privalomai rengiami specialieji planai, t. y. jie privalomai rengiami tuo atveju, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo klausimai neišspręsti. Vilniaus miesto bendrajame plane kraštovaizdžio tvarkymo klausimai aptarti ir nurodama, kad miesto želdynų plotai bus tikslinami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (IV t., b. l. 85?90, V t., b. l. 65), šiuo atveju detaliajame plane.

Teismo posėdyje apklausta specialistė Irena Marija Daujotaitė patvirtino, kad ginčijamas detalusis planas formaliai jokių teisės aktų nepažeidžia ir įgyvendina bendrojo plano sprendinius (V t., b. l. 93).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos argumentai, jog detalusis planas prieštarauja bendrojo plano sprendiniams, nes nėra parengtas teritorijos specialusis planas, be to, detalusis planas pažeidžia galiojančius specialiuosius planus, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja skunduose teigia, kad detaliajame plane esantys vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės, o sprendinių paveldosauginis įvertinimas bei įvertinimas socialiniu, ekonominiu aspektu nėra atliktas, neužtikrinama saugomų medžių, želdynų apsauga bei Žvėryno, kaip kultūrinės vietovės, apsauga.

Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d. numato, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapo principus, aspektus bei patį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas, kurio 7 punkte numatyta, kad sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais: teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės ir savivaldybių biudžetams); socialinei aplinkai (įvertinamas galimas poveikis įvairiems socialiniams procesams ir socialinėms grupėms), gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (įvertinamas galimas poveikis gamtinės aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui). Minėto nutarimo 8 p. numato, kad sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų ir uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.

2008-11-28 patvirtintoje Planavimo užduotyje detaliojo planavimo dokumentui rengti (I t., b. l. 166) nurodyta, kokiais aspektais turi būti atliekamas detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimas, t. y. urbanistiniu, aplinkosauginiu, paminklosauginiu, transporto, inžinerinės infrastruktūros.

Teismas, įvertinęs detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalyje ( III t., b. l. 152?154) aprašytą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą remiantis minėtais aspektais (urbanistiniu, aplinkosauginiu, paminklosauginiu, transporto, inžinerinės infrastruktūros), atmeta pareiškėjos argumentus, kad detaliajame plane nėra atlikto jo sprendinių paveldosauginio įvertinimo bei įvertinimo socialiniu, ekonominiu aspektu, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad poveikis ekonominei ir socialinei aplinkai įvertintas teigiamai (III t., b. l. 153, 154), taip pat nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai teigiamai vertinami ir atitikimo kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytus reikalavimus – sprendiniai atitinka kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja planavimo organizatoriui pateikė pasiūlymą atlikti papildomą poveikio vertinimą (III t., b. l. 170), į kurį planavimo organizatorius atsižvelgė ir sprendinių poveikio vertinimas buvo papildytas, nurodoma, kad neigiamo sprendinių poveikio nenumatoma (III t., b. l. 172).

Pareiškėjos argumentai, kad detaliajame plane esantys vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės, nes iš tiesų poveikis bus neigiamas, vertintinos kaip prielaidos, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas, įvertinęs detaliajame plane aprašytą sprendinių poveikio vertinimą urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektais (III t., b. l. 152), daro išvadą, kad jis yra pakankamai išsamus, jame nurodyta, kad nėra numatoma nauja teritorijos urbanizacija, detaliajame plane numatytas teritorijos tvarkymas, naudojimas reguliuojamas teritorijų tvarkymo reglamentais, urbanizuotų plotų santykis, lyginant su želdinių plotu, nepasikeis, kraštovaizdžio unikalumas ir įvairovė nepakis ir t. t. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą urbanistiniu ir aplinkosauginiu apsektais, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą argumentą, jog detaliajame plane esantys vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, ginčijami 2009-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1370, VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-11-30 raštas Nr. (80)-10.13-296-(21.17) ir VAVA Regioninės plėtros departamento 2009-12-14 patikrinimo aktas laikytini teisėtais ir pagrįstais, teismas nenustatė nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nesivadovauta minėto Vyriausybės nutarimo nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl nelegalios statybos ir žemės užgrobimo fakto (V t., b. l. 92). Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.

Kadangi teismas nenagrinėjo nelegalios statybos ir žemės užgrobimo fakto, nes tai nebuvo ginčo dalykas, todėl neturėjo pagrindo nustatinėti galimos nusikalstamos veikos požymių.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenės“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.