Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-2784-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-02
Bylos Nr.: A-525-2784-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02205-2009-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimės Baltrūnaitės (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijaus Baranovo
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, B. L., A. M., P. M., A. G., A. Š., M. S. Š., B. T., B. A., Z. M. Č.
Advokatai: Kazimieras Motieka

Kategorijos

14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4Pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (ATPK 51-918 str.)

Administracinė byla Nr. A525-2784/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02205-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 14.5; 14.7; 2.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. R.,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Jekaterinai Mickevičienei,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens B. L. atstovams advokatams Kazimierui Motiekai ir Justinui Jurkoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. M., P. M., A. G., B. L., A. Š., M. S. Š., B. T. (B. T.), B. A., Z. M. Č. (Z. M. Č.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė“ skundais (t. I, b.l. 3–7, t. III, b.l. 4–7), kuruos patikslino (t. III, b.l. 119), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1-1370 „Dėl teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (80)-10.13-296-(21.17), Vilniaus AVA 2009 m. gruodžio 14 d. Teritorijų planavimo patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-434 (toliau – ir Aktas);

3) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iš naujo išnagrinėti skundą, nurodant detaliojo plano organizatoriui koreguoti rengiamą detalųjį planą, pašalinant trūkumus, įskaitant privalomo šios teritorijos specialiojo plano parengimą.

Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 2 d. gavo Vilniaus AVA atsakymą į jų skundą bei sužinojo apie Vilniaus AVA išduotą pažymą dėl teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detaliojo plano suderinimo. Sprendimas, Aktas ir Vilniaus AVA atsakymas naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, kadangi visiškai neatsižvelgta į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė svarstė su visuomene detaliojo plano sprendinius, skirtus teritorijai, kurios dalis yra savavališkai užimta, ir prisidengus teritorijų planavimu siekiama įteisinti nelegalias statybas. Pažymėjo, kad žurnalo „Ekstra“ 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. 38(560) straipsnyje patalpinta planuojamos teritorijos ortofoto nuotrauka ir detaliojo plano fragmentas, iš kurių matyti, kad tarp B. L. privataus žemės sklypo ir Neries upės yra suformuotas pardavimui 399 kv. m sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp kitų piliečių sklypų ir Neries dar trys sklypai: 359 kv. m sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 394 kv. m sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 335 kv. m sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad iš detaliojo plano brėžinio matyti, jog tuos 399 kv. m valstybinės žemės B. L. yra jau seniai užgrobęs iš valstybės, nes ji aptverta kapitaline tvora, joje yra betoninis baseinas, plytelėmis grįsta alėja, taip pat įrengta apvalios formos pavėsinė. Tokie veiksmai laikytini nelegalia statyba, nes vykdant teritorijų planavimą siekiama įteisinti nelegalius statinius ir savavališkai užgrobtą valstybei priklausančią rekreacinę teritoriją, yra pažeidžiamas viešasis interesas ir teisėtumo principas, kad niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo. Nurodė, kad svarstymo su gyventojais metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovė klaidino vietos bendruomenę, kad planuojamoje teritorijoje nėra jokių statinių ir teritorija nėra užimta, nors žinojo arba turėjo žinoti, kad planuojama teritorija yra savavališkai užgrobta, todėl, pareiškėjo manymu, svarstymas su visuomene turi būti atliktas iš naujo, kai iš savavališkai užimtos teritorijos bus pašalinti nelegalūs statiniai ir kiti žemės grobimo padariniai. Vilniaus AVA atsakyme visiškai nepasisakyta dėl šios teritorijos planavimo tikslų ir pasirinkto būdo. Teigė, kad minėtų 4 sklypų ribų suformavimas detaliuoju planu tarp privačių žemės sklypų ir upės, siekiant juos parduoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto normai. Joks teisės aktas nenumato sklypų, esančių tarp privačių žemės sklypų ir upės, pardavimo be aukciono. Tokia valstybinė žemė turi viešąjį interesą, nes yra pakrantės zonoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad formuojami žemės sklypai yra per maži, kad būtų parduodami aukciono tvarka. Be to, būtina atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę-rekreacinę teritoriją ir parduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų sklypų savininkams. Vilniaus AVA neteisėtai nusprendė, kad Neries gamtinio karkaso teritoriją galima tikslinti (mažinti) detaliaisiais planais, nes Vilniaus miesto bendrasis planas reikalauja pirmiau parengti visos teritorijos specialųjį planą. Nurodė, kad būtina atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę–rekreacinę teritoriją ir parduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų sklypų savininkams dar ir todėl, kad prieš priimant bet kokius dalinius sprendinius dėl slėnio gamtinės aplinkos, ypač dėl valstybinės žemės privatizavimo Neries slėnyje, būtina įgyvendinti jam nustatytus bendrojo plano aplinkosauginius ir gamtosauginius reikalavimus, parengti reikiamus planus. Pabrėžė, kad nėra pateikta jokių teisinių ar faktinių pagrindų, kodėl valstybinės žemės panaudojimas viešosioms reikmėms pagal Vilniaus bendrojo plano nuostatas nėra maksimaliai racionalus šios teritorijos panaudojimas. Dabar esanti žemės juosta iki šlaito yra apie 27 m, tuo tarpu nuo jos siūloma privatizuoti maždaug 10–11 m juostą – dėl tokio susiaurėjimo dabartinė viešoji erdvė prarastų nemažai turimo rekreacinio potencialo, o tai iš esmės neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų reglamentų. Pabrėžė, kad rengiamas detalusis planas prieštarauja Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, nes nėra parengtas šios teritorijos tvarkymo specialusis planas. Vilniaus AVA visiškai nepagrindė savo atsakymo, kodėl leidžiama nesilaikyti Vilniuje galiojančių specialiųjų planų. Nors jie yra patvirtinti kaip rekomendaciniai, tačiau detaliojo planavimo sąlygose nurodyta jų privalomai laikytis, todėl jie tampa privalomi. Teigė, kad Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 „Dėl Vilniaus miesto Senamiesčio, Šnipiškių ir Žvėryno seniūnijų želdynų plėtojimo schemų, kaip rekomendacinių, rengiant miesto detaliuosius planus, tvirtinimo“ kaip specialusis planas buvo patvirtinta ir Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema, kuri visai šių sklypų teritorijai ir teritorijai iki Neries upės nustato režimus. Nurodė, kad Vilniaus AVA atsakyme niekaip nepagrindžiamas atsisakymas atsižvelgti į pareiškėjo siūlymus, į kuriuos detaliojo plano organizatorius visiškai neatsižvelgė, Vilniaus AVA taip pat neišnagrinėjo skundžiamo savivaldybės atsakymo ta apimtimi, kad savivaldybė niekaip neatsakė į pareiškėjos siūlymą atlikti papildomą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą, nes dabartinis yra pernelyg siauras ir neįvykdė planavimo sąlygų reikalavimų. Vilniaus AVA taip pat neįvertino, kad rengiamame detaliajame plane pateikti vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės, nes iš tiesų poveikis bus neigiamas dėl planuojamo Neries slėnio pakrantės žaliosios juostos (gamtinės aplinkos) ir viešosios rekreacinės erdvės fizinio ir vizualinio sumažinimo (susiaurinimo) – detaliojo plano projekte nėra jos vientisumą užtikrinančių sprendinių. Teigė, kad Vilniaus AVA neįvertino ir kito detaliojo planavimo pažeidimo ? nėra pateiktas paveldosauginis įvertinimas, nors to reikalauja planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti ir planavimo užduotis. Neatliktas ir įvertinimas socialiniu bei ekonominiu aspektais. Be to, papildomai įsigijus valstybinės žemės gerokai padidės pačių esamų sklypų vertė. Todėl, jei Vilniaus miesto savivaldybės taryba nuspręstų, jog šią dalį Neries slėnio valstybinės žemės galima privatizuoti, turėtų būti teisiškai užtikrinta, kad sklypai būtų formuojami pakankamo dydžio jų pardavimui aukciono tvarka ir už juos būtų sumokėta rinkos kaina, o gautos lėšos būtų skirtos konkrečiai tikslinei paskirčiai ? Neries slėnio parkui įrengti.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimais į skundus (t. I, b.l. 46–48, t. II, b.l. 47–50) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad poskyris atsakyme netinkamai vertino Vilniaus miesto savivaldybės vykdytą detaliojo plano sprendinių svarstymą su visuomene. Teisės aktai numato, jog per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami planavimo organizatoriui, o ne valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstytų pasiūlymų vertinimas nėra priežiūrą vykdančios institucijos kompetencija ir poskyris neturėjo jų vertinti. Teisės aktai nereglamentuoja prievolės, vykdant viešumą užtikrinančias procedūras, spręsti planuojamoje teritorijoje esančių neregistruotų statinių ar įrenginių teisėtumo klausimo. Poskyris, vykdydamas jam priskirtas teritorijų planavimo priežiūros funkcijas, patikrina procedūros viešumą (paskelbimą stenduose, seniūnijose ir kt.). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, t. y. detaliojo plano organizatorius, ir detaliojo plano rengėjas (UAB „Urbanistika“), išnagrinėjo detaliojo plano viešo svarstymo, vykusio 2009 m. rugsėjo 1 d., metu pateiktas pastabas ir 2009 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. A51-21636(2.15.1.21-MP2) atsakė pareiškėjui, nurodydamas detaliojo planavimo užduotis, tikslus ir pagrindinius principus. Teigė, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad poskyris atsakyme nepasisako dėl teritorijos planavimo tikslų ir pasirinkto būdo, todėl, kad atsakyme yra išsamiai aptarta planuojamos teritorijos detaliojo plano atitiktis bendrajam Vilniaus miesto savivaldybės planui. Vadovaujantis galiojančiu iki 2015 metų detaliuoju planu nagrinėjama teritorija patenka į dvi funkcines zonas: mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją, bendrajame plane yra įtvirtinta nuostata, kad riba tarp dviejų funkcinių zonų tikslinama detaliuoju planu. Pažymėjo, kad ginčo teritorijos detaliajame plane yra pateikta išsami argumentacija, aptarti ir išnagrinėti specifiniai gamtiniai ir urbanistiniai teritorijų bruožai, nulėmę būtent tokią dviejų funkcinių zonų sandūros dislokaciją. Esamų namų valdų žemės sklypų užstatymo reglamentai nedidinami, nauja statyba papildomai prijungiamuose plotuose nenumatoma. Šių papildomai formuojamų žemės sklypų įsigijimo klausimai nėra sietini su teritorijų planavimo procedūra, todėl pagrįstai nebuvo nagrinėti poskyrio pagal kompetenciją. Taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ginčo atveju turėjo būti parengtas teritorijos specialusis planas, kadangi detaliuoju planu jokia zona, nauja jungtis ar atskiras želdynas neformuojami. Detalusis planas rengiamas pagal planavimo sąlygas, kuriose šiuo atveju nurodyta, kad detaliojo plano tikslas – suformuoti žemės sklypus, įsiterpusius tarp Neries baseino apsauginės juostos ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, bei nustatyti statybų reglamentą, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Likusiai į detaliojo plano galiojimo ribas patenkančiai intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijai numatomas vienas iš bendrajame plane numatytų galimų naudojimo būdų – tai bendro naudojimo teritorija. Detaliojo plano sprendiniai rengiami, vadovaujantis planavimo sąlygų sąvadu, o 1998 metais patvirtinta Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad detaliojo planavimo sąlygose yra nurodyta privalomai jos laikytis.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 59–66) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. vykusio viešo susirinkimo, inicijuoto detaliojo plano rengėjo UAB „Urbanistika“, metu pareiškėjas, susipažinęs su pristatytu 2,7 ha teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detaliojo plano projektu, pateikė pasiūlymus. Buvo nutarta detaliojo plano projekto pakartotinai su visuomene nesvarstyti, o detaliojo plano derinimo procedūras pradėti išnagrinėjus bei įvertinus viešo susirinkimo dalyvių (tarp jų ir pareiškėjo) pateiktus pasiūlymus. Pažymėjo, kad planavimo organizatorius, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, 2009 m. rugsėjo 25 d. raštais Nr. A51-21636(2.15.1.21-MP2) ir Nr. A51-21637(2.15.1.21-MP2) pranešė pareiškėjui, kad jo 2009 m. rugsėjo 1 d. viešame susirinkime pateikti pasiūlymai išnagrinėti kartu su detaliojo plano projekto rengėju, pateikė motyvuotą nuomonę dėl pareiškėjo pateiktų pasiūlymų ir informavo, į kuriuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. Minėtais raštais pareiškėjas buvo informuotas, kad motyvai, kodėl buvo priimti tokie detaliojo plano sprendiniai, išdėstyti detaliojo plano aiškinamajame rašte. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad detaliajame plane planuojamoje teritorijoje numatytos trys funkcinės zonos: inžinerinės infrastruktūros teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridoriams; gyvenamoji teritorija, skirta mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti; bendro naudojimo teritorija, skirta urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Ši detaliajame plane pietinėje Žvėryno dalyje palei Neries upę esanti bendro naudojimo teritorija skirta atskiriesiems želdynams įrengti. Šioje teritorijoje planuojama formuoti žaliąją jungtį, kaip numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, siekiant išlaikyti neužstatytą Neries upės pakrantę. Projektuojamoje teritorijoje į žalią jungtį patenka ir nustatyta Neries upės pakrantės apsaugos juosta, kuri yra ne siauresnė kaip 50 m nuo kranto briaunos. Pažymėjo, kad detaliajame plane išskirta saugoma neužstatyta nacionalinės reikšmės sieninė koridoriaus dalis, ji iškrenta iš urbanizacijai galimų teritorijų. Ši neužstatyta teritorija palei Neries upę detaliajame plane projektuojama kaip bendro naudojimo teritorija, skirta „žaliajai jungčiai“ tarp Valakupių ir Lazdynų tiltų formuoti, kaip numatyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinių iki 2015 m. brėžinyje „Gamtos vertybės, želdiniai ir viešųjų erdvių sistema“. Žalioji jungtis palei Neries upę nėra vienodo pločio ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose. Bendrajame plane nurodytas gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų tvarkymo apribojimas „nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų apstatymo intensyvumas“ įgyvendinamas detaliojo plano sprendiniuose – paliekamas tik esamas užstatymas. Planavimo organizatoriaus 2009 m. rugsėjo 25 d. atsakyme pareiškėjui taip pat nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai rengiami, vadovaujantis planavimo sąlygų sąvadu detaliojo planavimo dokumentui rengti, o 1998 metais patvirtinta Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema yra rekomendacinio pobūdžio, planuojamoje teritorijoje neatitinka bendrojo plano sprendinių, taip pat esamos būklės. Detaliojo plano sprendiniuose numatytas bendro naudojimo teritorijos tvarkymas, išskiriant atskirojo želdyno (žaliosios jungties) funkcines tvarkymo zonas su jų tvarkymo režimais. Atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai negu teigia pareiškėjas savo 2009 m. rugsėjo 1 d. pasiūlyme ir skunde, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos sąlygų rengimo komisija 2008 m. rugsėjo 18 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui Nr. A121-15941-(22.20-ADM-13) nėra nurodžiusi detalųjį planą rengti vadovaujantis specialiuoju planu ar Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 patvirtinta Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad detalusis planas parengtas neatsižvelgiant į aplinkos apsaugos planavimo sąlygas, yra visiškai nepagrįstas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 15 straipsnio 3 dalį, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus privaloma rengti tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti. Kraštovaizdžio tvarkymo klausimai Vilniaus miesto bendrajame plane aptarti pakankamai išsamiai, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl būtinybės iš pradžių parengti specialųjį planą teisiniu požiūriu yra visiškai nepagrįstas, tačiau detaliojo plano aiškinamasis raštas ir brėžiniai papildyti pastaba – „kaip numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, būtina parengti viso Neries slėnio miestovaizdžio formavimo, Neries slėnio apsaugos ir pakrančių panaudojimo poilsiui specialųjį planą, integruoti rengiamo detaliojo plano sprendinius, numatytus bendrojo naudojimo teritorijoje“. Kitaip tariant, rengiant specialųjį planą jo galiojimo ribos apims ir prie esamų sklypų prijungiamas žemės dalis, kurios jau ir šiuo metu parengtame detaliajame plane yra skirtos atskiriesiems želdynams įrengti, nenumatant pastatų statybos. Teigė, kad atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus detaliojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimas buvo patikslinti ir papildyti. Nurodė, kad planavimo organizatoriaus atsižvelgimą į pareiškėjo pasiūlymus patvirtina detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kurio reglamentų lentelėje taip pat yra nurodyta, kad prijungiami prie esamų sklypų žemės plotai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui. Iš pagrindinio detaliojo plano brėžinio taip pat matyti, kad statybos ribos yra numatytos esamų sklypų ribose. Atkreipė dėmesį į tai, kad planuojama teritorija pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą pakliūna į dvi funkcines zonas: mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją teritoriją ir intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją, o ne į rekreacinę teritoriją, kaip teigia pareiškėjas. Vertindamas pareiškėjo pasiūlymą neparduoti papildomai suformuotų žemės plotų esamų sklypų savininkams (parduoti per aukcioną, už rinkos kainą ir pan.), nes taip bus „įteisinta“ nelegali statyba, pagrįstumą ir atitikimą TPĮ, pabrėžė, kad tiek planavimo organizatorius, tiek atsakovas pagrįstai į jį neatsižvelgė ir jo nevertino, kadangi šis pasiūlymas neatitinka jam nustatytų požymių, nurodytų TPĮ, per aukcioną parduodami racionalaus dydžio (nuo 4 arų) žemės sklypai, teisės aktai nediferencijuoja galimos nelegalios statybos padarinių šalinimo priklausomai nuo žemės valdymo būdo, t. y. nelegalios statybos padarinių šalinimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo/suderinto supaprastinto statinio projekto pastatytas statinys yra ant valstybinės ar ant privačios žemės. Nurodė, kad viešojo svarstymo metu pateikti suinteresuotos visuomenės pageidavimai ir nuomonė dėl pateikto aptarti teritorijų planavimo dokumento projekto atitikimo galiojančių teisės aktų reikalavimams negali būti laikomi suinteresuotos visuomenės pasiūlymais TPĮ prasme, kadangi vertinimo, ar parengtas teritorijų planavimo dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, funkcija, vadovaujantis TPĮ 34 straipsniu, priskirta atitinkamai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Teigė, jog pareiškėjo pateiktas pasiūlymas neparduoti sklypų savininkams papildomų laisvos valstybės žemės plotų negali būti laikomas pasiūlymu TPĮ prasme, o laikytinas visuomenės nesutikimu su teritorijų planavimo dokumento tikslu, į ką, pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, nei planavimo organizatorius, nei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija atsižvelgti neprivalo. Atsakovas rėmėsi sisteminiu teisės aktų aiškinimu ir padarė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas sukelia tam tikras teisines pasekmes tik teritorijų planavimo organizatoriui, iniciatoriui ir rengėjui. Teigė, kad įstatymo leidėjas visuomenei suteikė teisę skųsti teritorijų planavimo projekto sprendinius, kuriuos teritorijų planavimo organizatorius atsisakė pakeisti gavęs atitinkamos visuomenės siūlymus, tačiau nesuteikė teisės skųsti tarpinės teritorijų planavimo procedūros rezultatų – teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu (t. III, b.l. 61–67) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir Tarybos atsiliepimas į skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime (t. II, b.l. 21–23) su skundu nesutiko.

Nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu buvo atliktos visos viešumą užtikrinančios procedūros, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose. Pilnai parengtas ir suderintas Nuolatinėje statybų komisijoje detalusis planas buvo pateiktas patikrinti Vilniaus AVA Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyriui, kuris, įvertinęs detaliojo plano aiškinamąjį raštą, brėžinius, viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, procedūrų ir kitus dokumentus, 2009 m. gruodžio 14 d. išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-434, kuriame priimta teigiama patikrinimo išvada ir siūloma projektą tvirtinti. Teigė, kad detaliojo plano rengėjas tvirtinimo procedūrose nedalyvauja. Pažymėjo, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl detaliojo plano sprendinių neatitikimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams, Vilniuje galiojantiems specialiesiems planams bei pastabos dėl sprendinių pasekmių vertinimo buvo pateikti planavimo organizatoriui ir detaliojo plano rengėjui 2009 m. rugsėjo 1 d. viešo svarstymo metu. Planavimo organizatorius kartu su detaliojo plano rengėju parengė išsamius ir argumentuotus atsakymus. Pareiškėjo minimas specialusis planas ? 1998 metais patvirtinta Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema ? yra rekomendacinio pobūdžio, jo nebuvo nurodyta privalomai laikytis nei vienos iš planavimo sąlygas išdavusių institucijų. Sprendinių pasekmių vertinimas, atitikimas kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytiems reikalavimams, planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas taip pat buvo atliktas – vertinimą atliko atestuotas specialistas – neigiamo sprendinių poveikio nenustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepimais (t. II, b.l. 24–30, t. IV, b.l. 103–106) prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad Vilniaus AVA netikrino ir neturėjo teisės tikrinti detaliojo plano racionalumo bei jo atitikimo skirtingų asmenų grupių interesams. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje visi pareiškėjo motyvai, susiję su detaliojo plano sprendinių racionalumu ir atitikimu skirtingų asmenų grupių interesams, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar pareiškėjui konkrečiu įstatymu yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir kokios yra šios teisės ribos. Nurodė, kad pareiškėjas pateiktuose skunduose nenurodė nė vieno argumento, nei kokius su aplinkosauga susijusius teisės aktus pažeidė Vilniaus AVA, tvirtindama Aktą, nei kuo detaliojo planavimo priežiūra yra susijusi su aplinkosauga. Pareiškėjas skunde nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, kuris leidžia besiribojančio su valstybiniu žemės sklypu sklypo savininkui išpirkti arba išsinuomoti besiribojantį valstybinį žemės sklypą. Teigė, kad iš teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, jog valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka gali įgyti ne tik tie asmenys, tarp kurių privačių sklypų yra įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, tačiau ir tie asmenys, kurių ketinamas įsigyti valstybinis žemės sklypas įsiterpęs tarp jų privataus sklypo iš vienos pusės, o iš kitos pusės ? kraštutinės ribos (gatvės, upės ir pan.). Nurodė, kad 2008 m. balandžio 22 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, jog jam būtų leista išsipirkti su jo sklypu besiribojančią valstybinės žemės sklypo dalį, nuo trečiojo suinteresuoto asmens sklypo galinės linijos link upės. Vilniaus AVA 2008 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (31)-8.2-1752/331 atsakė į minėtą paklausimą teigiamai ir pranešė, kad Komisijos dėl ginčytinų klausimų, formuojant papildomus sklypus pardavimui ir nuomai, 2008 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolu Nr. (30)-6.5-11 pritarta įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, neviršijančio Vyriausybės nustatyto dydžio (ne daugiau kaip 400 kv. m ploto), greta 1640 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimui, nepažeidžiant Neries upės baseino apsaugos juostos. Pažymėjo, jog tik turint tokius atsakingų institucijų atsakymus buvo inicijuotas detaliojo plano rengimas ir sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis, sukūrusi ją pasirašiusioms šalims teises ir pareigas, o trečiajam suinteresuotam asmeniui ir teisėtą lūkestį, kad parengus ir nustatyta tvarka patvirtinus detalųjį planą, jis įstatymų nustatyta tvarka galės įsigyti papildomą sklypo dalį, sutvarkyti gretimą, šalia sklypo esančią ir iki tol neprižiūrėtą teritoriją. Kartu Vilniaus miesto savivaldybei bei kitoms institucijoms atsirado pagrindas tikėtis, kad bus gautos papildomos lėšos į biudžetą už žemės sklypų pardavimą. Pažymėjo, kad, rengiant detalųjį planą pagal įgaliotų institucijų išduotas detaliojo plano rengimo sąlygas ir jų nepažeidžiant, visi šiame procese dalyvaujantys asmenys pagrįstai tikėjosi, kad tvirtinti detalųjį planą teisinių kliūčių nebus, o patvirtintas detalusis planas bus teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu (t. V, b.l. 96–108) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. vyko viešas detaliojo plano svarstymas ir jo metu pareiškėjo atstovai pateikė pasiūlymus dėl detaliojo plano, kuriuos išnagrinėjęs Administracijos Miesto plėtros departamentas kartu su detaliojo plano rengėju 2009 m. rugsėjo 25 d. raštais Nr. A51-21636(2.15.1.21-MP2) ir Nr. A51-21637(2.15.1.21-MP2) atsakė pareiškėjui, į kokias pateiktas pastabas atsižvelgus bus papildyti ir patikslinti detaliojo plano sprendiniai. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautais atsakymais, 2009 m. spalio 26 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus AVA ir prašė nepritarti Administracijos rengiamam detaliajam planui ir nederinti jo įstatymų nustatyta tvarka, nes detalusis planas pažeidžia viešąjį interesą, prieštarauja teisės aktams ir Vilniaus miesto bendrajam planui, nes neįvertinti visi svarbūs aplinkosauginiai ir paminklosauginiai planuojamos rekreacinės teritorijos aspektai. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus AVA Regioninės plėtros departamentas 2009 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (80)-10.13-296-(21.17) atsakė, kad tuomet, kai nustatyta tvarka parengtas detalusis planas bus pateiktas valstybinei teritorijų planavimo priežiūrai atlikti, priežiūros institucija tikrins, ar detaliojo plano rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros bei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taip pat bus papildomai tikrinama, kaip planavimo organizatorius įvertino pateiktus pasiūlymus. Vilniaus AVA Regioninės plėtros departamentas 2009 m. gruodžio 14 d. patvirtino Aktą, kuriame pateiktas pasiūlymas patvirtinti projektą „Teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės Vilniuje detalusis planas“. Taryba Sprendimu patvirtino teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detalųjį planą.

Atsižvelgdamas į TPĮ 32 straipsnį, pažymėjo, jog suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo. Rėmėsi TPĮ 2 straipsnio 34 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A146-335/2008, AS556-15/2009, A7-720/2004, AS14-181/2006), Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsniu, aplinkybe, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto Žvėryno rajono bendruomenę, kuri veikia Vilniaus miesto teritorijoje ir yra sukurta Žvėryno bendruomenės problemoms spręsti, tuo, kad pareiškėjas skunduose ginčija atsakovų priimtus administracinius aktus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir juose įtvirtintų sprendinių, argumentuodamas tuo, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi patvirtinus detalųjį planą ir privatizavus dalį teritorijos prie Neries upės, būtų sumažintas želdynų plotas ir želdinių kiekis, viešoji erdvė prarastų nemažai turimo rekreacinio potencialo ir panašiai bei konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę ginčyti sprendimus, priimtus detaliojo planavimo proceso metu ir teritorijų planavimo dokumentus, kadangi jis kreipėsi į teismą aplinkos srityje, t. y. dėl želdynų plotų ir želdinių kiekio mažinimo Neries slėnyje, kuris yra gamtinio karkaso teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgė į TPĮ 25 straipsnį ir pažymėjo, kad rengiant teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detalųjį planą, buvo laikytasi teisės aktuose numatytos detaliojo planavimo proceso, t. y. visos TPĮ imperatyviai reikalaujamos atlikti procedūros yra įvykdytos: prieš pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius kreipėsi dėl planavimo sąlygų sąvado pateikimo, išduotas planavimo sąlygų sąvadas, kuriame nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai, viešai paskelbta apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, įvertintas esamos teritorijos užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai, nustatytos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos, nustatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai, numatytos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas, buvo atliktas detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimas, įvyko viešas detaliojo plano sprendinių svarstymas, tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Padarė išvadą, kad procedūrinių detaliojo plano rengimo pažeidimų nenustatyta.

Pažymėjo, kad ta aplinkybė, ar suprojektuotoje detaliuoju planu teritorijoje buvo vykdomos nelegalios statybos, yra ne šios bylos nagrinėjimo, o atskiro ginčo dalykas, todėl dėl skundo argumento, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė svarstė su visuomene detaliojo plano sprendinius, skirtus teritorijai, kurios dalis yra savavališkai užimta ir prisidengusi teritorijų planavimu siekia įteisinti nelegalias statybas, nutarė nepasisakyti.

Nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. vykusio viešo susirinkimo metu buvo svarstomi 2,7 ha teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detaliojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimas. Jo metu pareiškėjas pateikė raštiškus pasiūlymus, tarp jų ir siūlymą atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę-rekreacinę teritoriją ir perduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų sklypų savininkams. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. rugsėjo 25 d. raštais atsakė pareiškėjui, kad atsižvelgus į jo pateiktus pasiūlymus, detaliojo plano sprendiniai bus patikslinti, t. y. brėžiniuose prijungiamos sklypų dalys atskirtos skirtingų reglamentų riba, pažymėtos atskiru žymėjimu, skiriamos tik priklausomųjų želdinių įrengimui, užkertant kelią bet kokiam statybos ribos koregavimui, išplečiant ją į Neries upės pusę. Teismas konstatavo, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas įvertino pareiškėjo pateiktą pasiūlymą ir dėl jo pasisakė, t. y. įvykdė TPĮ 32 straipsnyje numatytą pareigą. Pareiškėjas siūlymą atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę-rekreacinę teritoriją ir perduoti šią valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų sklypų savininkams nurodė ir skunde Vilniaus AVA, pasinaudodamas TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatyta teise apskųsti planavimo organizatorius atsakymą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Remdamasis TPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, konstatavo, kad pasiūlymai dėl detaliojo plano sprendinių gali būti teikiami tik planavimo organizatoriui. Todėl pagrįstu pripažino Vilniaus AVA Regioninės plėtros departamento 2009 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (80)-10.13-296-(21.17) pateiktą argumentą, kad pareiškėjo skunde išdėstytų pasiūlymų vertinimas nėra priežiūrą vykdančios institucijos kompetencijoje. Vilniaus AVA Regioninės plėtros departamentas šiame rašte pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, kadangi tokie pasiūlymai pagal teisės aktų nuostatas gali būti teikiami tik planavimo organizatoriui, t. y. Administracijos Miesto plėtros departamentui, o ne valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančiai institucijai. Padarė išvadą, kad galiojančių teisės aktų nuostatos nesuteikia teismui teisės nagrinėti naujų pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, kurie nebuvo pateikti planavimo organizatoriui.

Nurodė, jog iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės „Teritorijos tvarkymo režimo pagrindiniai sprendiniai“, esančios pagrindinio brėžinio dešiniame viršutiniame kampe, matyti, kad prie esamų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)detaliuoju planu numatoma iš Neries upės pusės prijungti atitinkamai iš laisvos valstybinės suformuotus, 4 arų neviršijančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Reglamentų lentelės dešimtame stulpelyje „Kiti reikalavimai“ nurodyta, kad prijungiamuose valstybinės žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galimas tik sklypo tvarkymo elementų ir mažųjų architektūros formų įrengimas, taip pat, kad visi šitie prijungiami sklypai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui. Taip pat nurodoma, kad prijungiami sklypai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui. Iš Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų brėžinio skilties „Pastabos“ 3 punkto matyti, jog miestų želdynų plotai, formuojant jų sklypus, tikslinami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų brėžinio Gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamento 1 punkto, pirmoje dalyje „Tvarkymo tikslai“ nurodyta, kad teritorijos tvarkymo tikslas yra integruotumo didinimas tarp gamtinių (pakrantės, šlaitai) ir urbanizuotų elementų, viešojo naudojimo prioriteto stiprinimas, šlaitų ir pakrantės vizualinė apsauga. Priemonė šiam tikslui pasiekti – pašlaitėse ir pasieniuose, įrengiama linijinė poilsio infrastruktūra – takai, aikštės, laiptai, apstatymo pakraščiuose įrengiami želdynai, per kuriuos urbanizuotos teritorijos jungiamos su natūraliomis gamtinėmis. Nustatytas šios miesto teritorijos dalies tvarkymo apribojimas – nedidinti gyvenamųjų zonų apstatymo intensyvumo. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų (toliau – ir Bendrasis planas) gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamentus, detaliojo plano brėžinius, konstatavo, kad pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog detalusis planas prieštarauja Bendrajam planui ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintiems Gamtinio karkaso nuostatams.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, jog detaliojo planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus, įsiterpusius tarp Neries upės baseino apsauginės juostos ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje, siekiant juos išpirkti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, statybos reglamentų bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Taigi detaliuoju planu jokia zona, nauja jungtis ar atskiras želdynas neformuojami. Ginčo teritorija nėra rekreacinė, iš Bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištraukos matyti, kad ginčo teritorija patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zoną. Administracijos Aplinkos apsaugos sąlygų rengimo komisija 2008 m. rugsėjo 18 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui nėra nurodžiusi detalųjį planą rengti, vadovaujantis specialiuoju planu ar 1998 metais patvirtinta Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema, be to, iš minėtos schemos matyti, kad ji yra rekomendacinio pobūdžio ir planuojamoje teritorijoje neatitinka Bendrojo plano sprendinių taip pat esamos būklės. Taip pat atsižvelgė į TPĮ 15 straipsnio 3 dalį, aplinkybę, jog Bendrajame plane kraštovaizdžio tvarkymo klausimai aptarti ir nurodama, kad miesto želdynų plotai bus tikslinami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, šiuo atveju detaliajame plane, įvertino teismo posėdyje apklaustos specialistės I. M. D. parodymus ir konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog detalusis planas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, nes nėra parengtas teritorijos specialusis planas, be to, detalusis planas pažeidžia galiojančius specialiuosius planus, atmestini kaip nepagrįsti.

Rėmėsi TPĮ 25 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 8 punktais, aplinkybe, jog 2008 m. lapkričio 28 d. patvirtintoje Planavimo užduotyje detaliojo planavimo dokumentui rengti nurodyta, kokiais aspektais turi būti atliekamas detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimas, t. y. urbanistiniu, aplinkosauginiu, paminklosauginiu, transporto, inžinerinės infrastruktūros, įvertino detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalyje aprašytą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą, remiantis minėtais aspektais (urbanistiniu, aplinkosauginiu, paminklosauginiu, transporto, inžinerinės infrastruktūros) ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad detaliajame plane nėra atlikto jo sprendinių paveldosauginio įvertinimo bei įvertinimo socialiniu, ekonominiu aspektu, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad poveikis ekonominei ir socialinei aplinkai įvertintas teigiamai, taip pat nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai teigiamai vertinami ir atitikimo kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytus reikalavimus – sprendiniai atitinka kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Nurodė, kad pareiškėjas planavimo organizatoriui pateikė pasiūlymą atlikti papildomą poveikio vertinimą, į kurį planavimo organizatorius atsižvelgė ir sprendinių poveikio vertinimas buvo papildytas, nurodoma, kad neigiamo sprendinių poveikio nenumatoma. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad detaliajame plane esantys vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės, nes iš tiesų poveikis bus neigiamas, vertintinos kaip prielaidos, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas, įvertinęs detaliajame plane aprašytą sprendinių poveikio vertinimą urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektais, padarė išvadą, kad jis yra pakankamai išsamus, jame nurodyta, kad nėra numatoma nauja teritorijos urbanizacija, detaliajame plane numatytas teritorijos tvarkymas, naudojimas reguliuojamas teritorijų tvarkymo reglamentais, urbanizuotų plotų santykis, lyginant su želdinių plotu, nepasikeis, kraštovaizdžio unikalumas ir įvairovė nepakis ir kita. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių nustatytą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą urbanistiniu ir aplinkosauginiu apsektais, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą argumentą, jog detaliajame plane esantys vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektu neatitinka tikrovės.

Konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, ginčijami Sprendimas, Vilniaus AVA Regioninės plėtros departamento 2009 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (80)-10.13-296-(21.17) ir Aktas laikytini teisėtais ir pagrįstais, teismas nenustatė nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti panaikinti.

Atsižvelgė į ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, į tai, kad pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas atitinka Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nesivadovauta šio nutarimo nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Rėmėsi ABTĮ 109 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl nelegalios statybos ir žemės užgrobimo fakto ir pabrėžė, jog kadangi teismas nenagrinėjo nelegalios statybos ir žemės užgrobimo fakto, nes tai nebuvo ginčo dalykas, todėl neturėjo pagrindo nustatinėti galimos nusikalstamos veikos požymių.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. V, b.l. 139–148), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Taip pat prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, kuris leidžia be aukciono parduoti ne tik valstybinės žemės sklypus, įsiterpusius tarp privačių žemės sklypų, bet ir tarp kelių ar valstybinės žemės sklypų, neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, kuris numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Atsižvelgia į ABTĮ 69 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sujungė bylas, vienoje kurių pareiškėjas buvo apskundęs Tarybos sprendimą, o kitoje – Vilniaus AVA atsakymą.

2. Nesutinka su teismo išvada, jog klausimas, ar ginčo teritorijoje buvo vykdomos nelegalios statybos, nėra nagrinėjamas šioje byloje. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (byla Nr. A3-64/2007), pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Teismas nagrinėjamu atveju turėjo vertinti, ar visuomenės dalyvavimas teritorijos planavime buvo realus, jei planuojama teritorija buvo faktiškai užstatyta, o rengiamu detaliuoju planu buvo siekiama tik įteisinti faktinę padėtį, o ne realiai svarstyti teritorijų planavimo dokumento sprendinius su visuomene.

3. Pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareiškėjas siūlymą atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę-rekreacinę teritoriją ir neparduoti šios valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų savininkams nurodė tik skunde Vilniaus AVA, pasinaudodamas TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatyta teise apskųsti planavimo organizatoriaus atsakymą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, nepagrįstas. Pareiškėjas raštu ir žodžiu tokį siūlymą 2009 m. rugsėjo 1 d. pateikė planavimo organizatoriui – Administracijai. Toks pasiūlymas buvo įtrauktas į detaliojo plano dokumentus. Tokios aplinkybės tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos ir jam pateiktų įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šioje byloje nesiremta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) nuostatomis, akivaizdu, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka nustatyta būtent šiame nutarime, kuris ir taikytinas šioje byloje, nes yra skundžiamojo detaliojo plano rengimo teisinis pagrindas. Pažymi, jog nurodė teismui, kad detalusis planas negalėjo būti rengiamas, nes Žemės įstatymas draudžia ne aukciono tvarka privatizuoti valstybinę žemę, įsiterpusią tarp privačių valdų ir upės, o privatizuojami sklypai yra per maži jų pardavimui aukciono tvarka, todėl negali būti iš viso formuojami. Skundžiamu detaliuoju planu suprojektuotų tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirtų 4 sklypų ribų suformavimas tarp privačių žemės sklypų ir upės, siekiant juos parduoti, prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatoms. Pabrėžia, jog poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas reglamentavimas turi būti grindžiamas įstatymuose įtvirtintu reglamentavimu ir gali tik jį detalizuoti, nesukurdamas naujų bendro pobūdžio teisės normų. Todėl nagrinėjamoje byloje būtent šiuo aspektu vertintinas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, leidžiantis be aukciono parduoti ne tik valstybinės žemės sklypus, įsiterpusius tarp privačių žemės sklypų, bet ir tarp kelių valstybinės žemės sklypų, tuo neteisėtai pakeisdamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą.

5. Pakartotinai pažymi, jog detalusis planas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, pagal kuriuos, pirmiausia, turėjo būti parengti specialieji planai, o ginčo teritorijos tvarkymo specialusis planas nėra parengtas. Be to, ginčijamas detalusis planas pažeidžia Vilniuje galiojančius specialiuosius planus. Nurodo, jog nors tokie planai patvirtinti kaip rekomendaciniai, tačiau detaliojo planavimo sąlygose nurodyta jų privalomai laikytis, todėl jie tampa privalomais. Taip pat, tvirtinant detalųjį planą, nebuvo atliktas tinkamas jo pasekmių vertinimas, nors plano svarstymo su visuomene metu buvo siūlyta atlikti papildomą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą, nes atliktas vertinimas buvo per siauras.

6. Atsižvelgia į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punktą ir pažymi, jog Lietuvoje pasirinktas išskirtinis teritorijų planavimas, nes gali būti planuojami atskiri žemės sklypai. Tokios mažos teritorijos planavimo atveju poveikio aplinkai vertinimas būtų beprasmis, todėl vertinama pagal kitą teritorijų planavimo teisės aktais reglamentuojamą procedūrą, kurioje taip pat privalo dalyvauti visuomenė – visiems detaliesiems planams privalomas teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas ir svarstymas su visuomene. Remdamasis Tvarkos aprašo nuostatomis (4, 7.1, 7.3, 7.4, 17 p., 1, 2 priedai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 28 punktu, pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybė neįvertino, kad rengiamame detaliajame plane pateikti vertinimai urbanistiniu ir aplinkos apsaugos aspektais neatitinka tikrovės, nes poveikis bus neigiamas dėl planuojamo Neries slėnio pakrantės žaliosios juostos ir viešosios rekreacinės erdvės fizinio ir vizualinio sumažinimo. Taip pat nebuvo įvertintas ir kitas detaliojo planavimo pažeidimas – apskritai nėra pateiktas paveldosauginis vertinimas, nors to reikalauja planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 156–158) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai nesutinka su teiginiu, kad turėjo būti parengtas teritorijos specialusis planas, nes detaliuoju planu jokia zona, nauja jungtis ar atskiras želdynas neformuojami. Taip pat nesutinka su prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo Nr. 692 teisėtumo, kadangi šioje byloje tokiu aktu nebuvo remiamasi.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 164–167) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teigia, jog pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu dėl bylų sujungimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimo, sujungiant bylas. Be to, ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje nurodytas bylų sujungimo sąrašas nėra baigtinis.

2. Sutinka su teismo teiginiu, jog nelegalių statybų ginčo teritorijoje klausimas nėra šios bylos dalyku. Taip pat nurodo, kad TPĮ nenumato draudimo rengti teritorijų planavimo dokumentus, jei planuojamoje teritorijoje yra nelegalių statinių, teritorijų planavimo procese nesuteikiama jokia teisinė reikšmė aplinkybei, ar planuojamoje teritorijoje yra ar ne nelegalių statinių.

3. Pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad suplanuota teritorija bus naudojama neefektyviai ar nesocialiai, negali būti vertinami teisėtumo kontekste.

4. Pabrėžia, jog prašymas dėl Nutarimo Nr. 692 teisėtumo ištyrimo yra priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl toks apeliacinio skundo prašymas apskritai neteismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A3-11/2004, A525-18/2011), daro išvadą, jog pareiškėjas šioje byloje gali reikšti reikalavimus tik išimtinai susijusius su aplinkosaugos klausimais. Atitinkamai visi apeliacinio skundo motyvai dėl nelegalių statybų buvimo ar nebuvimo, detaliojo plano poveikio paveldotvarkai, rekreacijai ir socialiniam gyvenimui apskritai yra teisiškai nereikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl detaliojo ginčo teritorijos planavimo metu priimtų administracinių aktų – Sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, Vilniaus AVA 2009 m. lapkričio 30 d. atsakymo į pareiškėjo atstovų skundus dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo planavimo bei Akto, kuriuo patikrinus ginčo teritorijos detaliojo plano projektą, duota teigiama patikrinimo išvada. Pareiškėjas, ginčydamas šiuos administracinius aktus, nurodo, jog detaliojo plano sprendiniai neatitinka Bendrojo plano sprendinių, nesiremta specialiaisiais planavimo dokumentais, neparengti nauji specialieji planai, nepagrįstai mažinama Neries slėnio gamtinė-rekreacinė teritorija, nebuvo atsižvelgta į jo pateiktus pasiūlymus detaliojo planavimo organizatoriui, ginčo teritorijoje negalimas valstybinės žemės sklypų pardavimas.

Nagrinėjamoje byloje kiti byloje dalyvaujantis asmenys ginčijo pareiškėjo teisę skųsti nurodytus administracinius aktus, todėl turėtų būti įvertinta, ar pareiškėjas turi teisę juos skųsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas detaliojo planavimo organizatoriui teikė pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano, o savo skunde teigė, jog pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi patvirtinus detalųjį planą ir privatizavus dalį teritorijos prie Neries upės, būtų sumažintas želdynų plotas ir želdinių kiekis, viešoji erdvė prarastų nemažai turimo rekreacinio potencialo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į teismą jo skunde nurodytais pagrindais.

Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus, sutinka su teismo išvada, jog esminių procedūrinio pobūdžio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nenustatyta, todėl papildomai šiuo aspektu nepasisakys.

Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu priimti administraciniai aktai, todėl nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjo nurodytų argumentų dėl nelegalios statybos ginčo teritorijoje ir savavališkai užimtos valstybinės žemės. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės negali sudaryti pagrindo pripažinti ginčijamus administracinius aktus neteisėtais ir juos panaikinti, jokie su minėtomis aplinkybėmis tiesiogiai susiję administraciniai aktai nėra ginčijami šioje byloje, todėl tokie pareiškėjo pateikti argumentai nevertintini ir dėl jų atskirai nepasisakytina. Atitinkamai pasisakytina ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su valstybinės žemės savavališku užėmimu, kurie ne tik nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais, bet ir neturi tiesioginės reikšmės, vertinant detaliojo plano ir kitų byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumą.

Byloje ginčijamo detaliojo plano tikslas – suformuoti žemės sklypus, įsiterpusius tarp Neries upės baseino apsauginės juostos ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje, siekiant juos išsipirkti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, statybos reglamentų bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Kaip matyti iš ginčo detaliojo plano brėžinio, prie esamų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu numatoma iš Neries upės pusės prijungti atitinkamai iš laisvos valstybinės suformuotus, 4 arų neviršijančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatoma, kad prijungiamuose valstybinės žemės sklypuose galimas tik sklypo tvarkymo elementų ir mažųjų architektūros formų įrengimas, o prijungiami sklypai yra skirti priklausomųjų želdynų įrengimui.

Byloje nustatyta, jog ginčo teritorija Bendrajame plane patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas bei teritorijas, kuriose intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Įvertinus ginčo detaliojo plano sprendinius ir Bendrajame plane ginčo teritorijai nustatytus reglamentus, matyti, jog ginčijamu detaliuoju planu išlaikomi Bendruoju planu nustatyti reikalavimai – teritorijoje užstatymas nėra didinamas, t. y. paliekamas esamas užstatymas. Be to, prijungiama teritorija skiriama tik želdynų įrengimui, šioje teritorijoje planuojama formuoti žaliąją jungtį, kaip numatyta Bendrajame plane, siekiant išlaikyti neužstatytą Neries upės pakrantę. Projektuojamoje teritorijoje į žalią jungtį patenka ir nustatyta Neries upės pakrantės apsaugos juosta. Kartu pastebėtina, jog, priešingai nei teigė pareiškėjas, ginčo teritorija nėra rekreacinė. Todėl planuojamoje ginčo teritorijoje, prijungiamoje prie jau esamų sklypų nedidinant užstatymo, nenustatant papildomo užstatymo galimybės ir atitinkamai nustatant, jog teritorija skiriama želdynų įrengimui, Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateikus įrodymus, Bendrojo plano ir detaliojo plano sprendinius, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad detalusis planas prieštarauja Bendrajam planui. Pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų ir pagrįstų argumentų, o detaliojo plano sprendinių prieštaravimas Bendrojo plano sprendiniams negali būti grindžiamas išimtinai prielaidomis.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog, rengiant detalųjį planą, turėjo būti vadovaujamasi Vilniaus miesto tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 127 patvirtinta Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos želdynų plėtojimo schema. Pažymėtina, jog tokia schema yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka Bendrajame plane ginčo teritorijai nustatytus reikalavimus, susijusius su želdynų įrengimu ir žaliosios jungties išsaugojimu, tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Kartu pabrėžtina, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti nebuvo numatytas reikalavimas, rengiant detalųjį planą, remtis minėtoje schemoje nustatytais reikalavimais. Taip pat nenustatyta, jog turėjo būti remiamasi ir kitais specialiaisiais planais.

Taip pat kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai dėl specialiojo plano rengimo būtinumo nagrinėjamu atveju. Ginčo išsprendimui aktualios TPĮ redakcijos 15 straipsnio 3 dalis nustatė, jog specialieji planai rengiami tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros, aukštybinių pastatų ir svarbių valstybės ar savivaldybės objektų išdėstymo klausimai nespręsti. Kaip matyti iš Bendrojo plano sprendinių, juo kraštovaizdžio tvarkymo klausimai yra pakankamai išsamiai reglamentuoti. Be to, nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo atstovų pateiktus pasiūlymus, į ginčijamo detaliojo plano brėžinius įtraukta pastaba, jog, atsižvelgiant į Bendrąjį planą, būtina parengti viso Neries slėnio miestovaizdžio formavimo, Neries slėnio apsaugos ir pakrančių panaudojimo poilsiui specialųjį planą, integruoti rengiamo detaliojo plano sprendinius, numatytus bendrojo naudojimo teritorijoje. Taip pat Detaliojo plano sprendiniuose numatytas bendro naudojimo teritorijos tvarkymas, išskiriant atskirojo želdyno (žaliosios jungties) funkcines tvarkymo zonas su jų tvarkymo režimais. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog būsimo specialiojo plano galiojimo ribos apims ir ginčo teritoriją. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamu detaliuoju planu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jokia nauja zona, jungtis ar atskiras želdynas formuojami nebuvo, buvo remiamasi pakankamai išsamiais Bendrojo plano sprendiniais, todėl byloje nėra jokio pagrindo pareiškėjo teiginį dėl būtinybės rengti specialųjį planą vertinti kaip pagrįstą.

Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, kuriuo patvirtintas ginčijamos teritorijos detalusis planas, nurodė eilę kitų argumentų, susijusių su detaliojo plano tvirtinimu. Pareiškėjas teigė, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai atliktas detaliojo plano poveikio vertinimas. Tačiau detaliojo plano medžiaga patvirtina, kad detaliojo teritorijų planavimo proceso metu buvo atliktas atliekamo detaliojo planavimo poveikio teritorijos vystymo darnai, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas urbanistiniu aspektu, aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio aspektu, gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės aspektu, transporto aspektu, inžinerinės infrastruktūros aspektu, atliktas poveikio ekonominei ir socialinei aplinkai vertinimas. Taip pat atliekant vertinimą, nustatyta, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka kultūros vertybių apsaugą, naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytus reikalavimus. Įvertinus detaliojo planavimo sprendinius nurodytais aspektais, sprendinių poveikis vertintas teigiamai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad vertinimas nebuvo atliktas. Be to, planavimo užduotyje detaliojo planavimo dokumentui rengti taip pat buvo nurodyta vertinimą atlikti urbanistiniu, aplinkosauginiu, paminklosauginiu, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros aspektais, t. y. iš esmės nebuvo nustatyta papildomų reikalavimų atliekamam poveikio vertinimui. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, pagrindžiančių jo teiginį, kad reikiamas vertinimas nebuvo atliktas arba atliktas neišsamiai. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog toks vertinimas atliktas, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Byloje taip pat nenustatyta pareiškėjo teiginius dėl netinkamo detaliojo planavimo dokumento projekto svarstymo su visuomene patvirtinančios aplinkybės, todėl šie teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka Bendrajame plane nustatytus reikalavimus, byloje nėra pagrindo išvadai, kad rengiant detalųjį planą egzistavo pareiga jį derinti su specialiaisiais planais ar rengti naują specialųjį planą, nenustatyta, jog buvo pažeista ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūra. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė papildomų argumentų, išskyrus jau paneigtus argumentus, susijusius su detaliojo plano neatitikimu jam keliamiems reikalavimams, dėl Akto neteisėtumo, o byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą Aktą panaikinti, konstatuotina, jog Aktas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. vykusio viešo susirinkimo metu buvo svarstomi 2,7 ha teritorijos tarp Kęstučio, Birutės gatvių, Birutės g. 4 ir Neries upės detaliojo plano sprendiniai ir sprendinių poveikio vertinimas, kurio metu pareiškėjo atstovai pateikė detaliojo planavimo organizatoriui – Administracijai – pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Šiais rašytiniais pasiūlymais buvo siūloma atsisakyti sprendinio mažinti Neries slėnio gamtinę-rekreacinę teritoriją ir perduoti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų sklypų savininkams, laikytis specialiųjų planų, išbraukti iš detaliojo plano projekto pagrindinio brėžinio 4 pastabą – „Techninio projekto stadijoje galimas statybos ribos koregavimas, išlaikant atstumus nuo statinių iki gretimų sklypų ribos pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus“, atlikti papildomą detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą, nes pateiktasis yra per siauras ir neįvykdyti planavimo sąlygų reikalavimai. Taip pat pateikti siūlymai taisyti detaliojo plano projektą, nustatant reikalavimą atlikti želdinių identifikaciją, pažymint visus medžius pagrindiniame detaliojo plano brėžinyje ir nustatyti jų apsaugą užtikrinančius sprendinius. Taip pat nurodyta, jog paveldosauginiu požiūriu detaliojo plano projektas pažeidžia Bendrąjį planą, nes užstatymo reglamentai turi būti nustatyti specialiaisiais planais.

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. rugsėjo 25 d. raštais atsakė į pateiktus pasiūlymus, aiškiai nurodydamas, į kuriuos pasiūlymus atsižvelgus bus koreguojami detaliojo plano sprendiniai. Nurodyta, jog detaliojo plano sprendiniai bus patikslinti, brėžiniuose prijungiamas sklypų dalis atskiriant skirtingų reglamentų riba, pažymint atskiru žymėjimu, skiriant tik priklausomųjų želdinių įrengimui, užkertant kelią bet kokiam statybos ribos koregavimui, išplečiant ją į Neries upės pusę. Taip pat planavimo organizatorius nurodė, jog, atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus, detaliojo plano aiškinamasis raštas ir brėžiniai papildyti pastaba – „kaip numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, būtina parengti viso Neries slėnio miestovaizdžio formavimo, Neries slėnio apsaugos ir pakrančių panaudojimo poilsio specialųjį planą, integruoti rengiamo detaliojo plano sprendinius, numatytus bendrojo naudojimo teritorijoje“. Taip pat iš detaliojo plano projekto pagrindinio brėžinio išbraukta 4 pastaba, papildytas sprendinių poveikio vertinimas, neigiamo sprendinių poveikio nenumatoma. Administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į pareiškėjo pastabas, susijusias su želdynais, pabrėžė, jog detaliojo plano sprendiniai tik siūlo naujų želdynų formavimą, atlikus esamų želdynų inventorizaciją pagal Aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Dėl teiginio, susijusio su užstatymo reglamentų nustatymu specialiaisiais planais pabrėžta, kad detaliojo plano sprendiniai nenumato naujo užstatymo bei naujos statybos, todėl nenustatomi jokie nauji statybos reglamentai.

Įvertinus Administracijos Miesto plėtros departamento pateiktus atsakymus į pareiškėjo atstovų pasiūlymus, susijusius su detaliojo plano sprendinių koregavimu, tokiuose atsakymuose pateiktus argumentus, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai įgyvendino Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą planavimo organizatoriaus pareigą motyvuotai raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Papildomai pastebėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A143-201/2009), Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyti pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi.

TPĮ 32 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog planavimo organizatoriaus atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Pareiškėjas pasinaudojo tokia įstatyme įtvirtinta teise ir pateikė skundus Vilniaus AVA dėl planavimo organizatoriaus atsakymo, kuriais pakartotinai nurodė planavimo organizatoriui pateiktus siūlymus ir juos pagrindžiančius argumentus, taip pat pateikė ir naujų pasiūlymų, susijusių su detaliojo plano sprendiniais. Vilniaus AVA Regiono plėtros departamentas 2009 m. lapkričio 30 d. raštu, įvertinęs Administracijos Miesto plėtros departamento atsakymą, padarė išvadą, jog planavimo organizatoriaus atsakymas motyvuotas ir detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Bendrajam planui. Taip pat rašte nurodyta, jog pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami planavimo organizatoriui. Tokią rašte nurodytą nuostatą iš esmės patvirtina ir TPĮ 32 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog pasiūlymai teikiami būtent planavimo organizatoriui (nagrinėjamu atveju – Administracijai). Be to, Vilniaus AVA rašte išaiškintos institucijos atliekamo motyvuoto planavimo organizatoriaus pasiūlymo įvertinimo ribos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, Vilniaus AVA atsakyme pateiktus argumentus, teisės aktų nuostatas, atsižvelgdama į tai, jog į dalį pareiškėjo pastabų teritorijų planavimo organizatorius atsižvelgė, o kitos pagrįstai atmestos, kas patvirtinta ir Vilniaus AVA atsakymu, į tai, kad pareiškėjas teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė dalį naujų pasiūlymų, nors jie galėjo būti pateikti tik planavimo organizatoriui, sprendžia, jog nenustatyti esminiai pažeidimai, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus AVA 2009 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. (80)-10.13-296-(21.17).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais administraciniais aktais, be kita ko, nesutiko su valstybinės žemės pardavimu (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų savininkams. Pažymėtina, jog byloje ginčijami administraciniai aktai, priimti detaliojo planavimo procedūros metu, tiesiogiai nesukelia pareiškėjo nurodomų teisinių pasekmių. Kitaip tariant, ginčijamu detaliuoju planu ir kitais administraciniais aktais valstybinė žemė nėra perduota tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o toks klausimas gali būti sprendžiamas vėliau, priimant kitus administracinius aktus, kurie ir sukels atitinkamas teisines pasekmes. Tuo tarpu aplinkybė, jog detaliajame plane yra numatyta galimybė parduoti valstybinės žemės sklypus, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie veiksmai bus vienareikšmiškai atlikti, ir juo labiau šiuo aspektu nesuponuoja ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo bei būtinumo juos naikinti.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis nebuvo remtasi. Tuo tarpu ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą sieja būtent su pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, egzistavimu. Kadangi nagrinėjamu atveju tokio pagrindo nėra, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis aktualia administracinių teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, spręstina, jog byloje ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kilusio ginčo pobūdį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimės BaltrūnaitėsAnatolijaus Baranovo