- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- 1-134-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30254-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- Š. K., J. Š.
- Civilinis ieškovas
- A. Š., M. Š., G. Š., J. Š., V. Š., K. Š., E. Š., I. Š.
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Dainius Gudas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas),
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. Š., K. Š., E. Š., I. Š., M. Š., G. Š., J. Š. ir A. Š. atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis,
teistas: 1) 2016-09-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui 2) 2017-10-26 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė subendrinta su 2016-09-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė – 8 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. 2017 m. birželio 18 d., apie 00 val. 10 min., viešoje vietoje – tarp (duomenys neskelbtini) g. esančių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiam Š. K. į veidą, dėl to pastarajam griuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą kelio dangą padarė sužalojimus - muštinę žaizdą pakaušio srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, E. A. 2017 m. birželio 18 d., apie 00 val. 10 min., viešoje vietoje – tarp (duomenys neskelbtini) g. esančių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiam R. Š. į veidą, dėl to pastarajam griuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą kelio dangą, padarė nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvas galvos minkštųjų audinių vidinėje pusėje pakaušio gumburo projekcijoje, galvos smegenų sukrėtimą, ko pasėkoje kraujui išsiliejus po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose ir apatiniuose paviršiuose skysto kraujo krešulio pavidale bei į abiejų pusrutulių šoninius skilvelius skysto kraujo pavidale, nukentėjusysis R. Š. 2017-06-18 1 val. 5 min., vežamas į ligoninę, greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. Š., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis E. A. parodė, kad buvo namuose, paskambino P. Š. paprašė nuvažiuoti pas draugę, pažiūrėti ar ji negeria su kitais vaikinais. Važiavo keturiese, dar buvo P. M., T. K. su broliu V. K.. Nuvažiavo pas P. draugę I. į namus, rado ją ir jos draugę ir draugą. Apsisuko ir norėjo važiuoti namo, bet kažkuris iš draugų pamatė pažįstamų mašiną. Nuvažiavo prie tos mašinos, norėjo pažiūrėti ką veikia, norėjo pasisveikinti. Iš automobilio išlipo jis, T. K. ir V. K.. Vienas vaikinas pradėjo jam šviesti į akis. Prašė nešviesti, bet jis vis tiek švietė. Pakartojo kelis kartus, kad nešviestų. Norėjo, kad jis atsitrauktų, trinktelėjo jam, jis griuvo ant asfalto. Kitas vaikinas pradėjo grietai eiti prie jo. Išsigando, kad jam klius, trinktelėjo ir jam. Jis pargriuvo ant asfalto. Sėdo visi į mašiną ir išvažiavo. Mašinoje kalbėjo, kad pridarė bėdų, problemų, kad bus parašytas pareiškimas. sakęs, kad taip išėjo, kad nenorėjo jų nei vieno sužaloti, labai gailisi. Parvežė jį pas draugę, buvo labai susijaudinęs, išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Atvažiavo pareigūnai ir prikėlė. Pirmam vaikinui sudavė vieną kartą su kumščiu į veido sritį, į žandikaulį, tam kuris švietė. Jis nugriuvo ant asfalto, krito ant šono. Antram sudavė vieną kartą į veidą, į žandikaulį, jis irgi nugriuvo ant asfalto, krito atbulas, aukštielninkas. Krisdamas galva trenkėsi į asfaltą. Buvo naktis, bet automobilių šviesos buvo įjungtos, žmonių veidus buvo galima atskirti. V. ir T. išlipo kartu su iš mašinos. Mašinoje V. sėdėjo priekyje, jis pats sėdėjo dešinėje, o T. kairėje pusėje gale. V. nuėjo pasisveikinti su R. K.. Pirmas vaikinas išlipo iš R. K. mašinos keleivio pusės galo, atėjo link jo, švietė su žibintuvėliu į akis. Prašęs nešviesti, bet jis vis tiek švietė. Todėl jam trenkė, o kitas agresyviai nusiteikęs ėjo link jo sugniaužtu kumščiu, kažką jam sakė, bet nepamena ką. Nebuvo taip, kad buvo agresyvus tą vakarą. Ne jis paprašė, kad sustotų, o V. paprašė. Su P. M. buvo apsipykęs, gal dėl to jis taip kalba. Jis vairavo mašiną. Viskas įvyko gal per 1 minutę, gal 30 sekundžių. Negali pasakyti ar smūgiai buvo vienodo stiprumo, bet sudavė nestipriai. Jie parkrito, gal girti buvo. Pirmajam sudavė Š. K., paskui R. Š.. Nesiekė jų sužaloti, norėjo, kad jie atsitrauktų. Su tuo vaikinu, kuris švietė jam į akis, susistumdymo nebuvo. Blogai padarė, labai gailisi dėl to. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo kaltę pilnai pripažįsta, kaltinimą supranta.
Nukentėjusysis Š. K. parodė, kad kaltinamasis E. A. jam nepažįstamas. Nuo smūgio į galvą daugiau nieko negali papasakoti, nes po smūgio į galvą neatsimena. Prieš tai jie gėrė pas R. Š.. Gėrė pas R. Š. namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Gėrė jis pats, R. Š., J. Š., A. E.. Buvo ir M. M., bet jis negėrė. Begerdami sugalvojo, kad būtų gerai parūkyti marihuanos. Parašė R. K. prašydamas pavežti. R. K. atvažiavo ir jie kartu su R. D. išvažiavo. Pritrūko pinigų, todėl grįžo. Kai grįžo, jam sudavė į galvą ir daugiau nieko neatsimena. Buvo išgėręs. Po to atsimena, kad jo svainis A. E. gaivino R.. Atsikėlė viduryje kelio. Jam buvo praskelta galva. Draugai sakė, kad privažiavo, jis pašvietė į E. A. ir šis sudavė jam į galvą. Dėl ko sudavė nežino. Kad sudavė E. A., žino iš tai mačiusių asmenų. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad tas įvykis buvo prie pat namų, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Buvo šilta, langas buvo atidarytas, ji jau miegojusi, nes tai apie 00.00 ar 01.00 val. buvo, birželio 18 d. Pro pravirą langą išgirdo, kad šaukia „R.“. Nuėjus pažiūrėti, sūnus R. Š. jau gulėjo be sąmonės. Jis gulėjo ant asfalto pagrindinėj gatvėje. Paskui jį pradėjo gaivinti, o kaip susimušė, ji nematė. Š. K. vaikščiojo susiėmęs už galvos. Įvykio vietoje buvo E., pasilenkęs prie jos sūnaus, paskui buvo M. M.. Sakė, kad atvažiavo, išlipo, Š. sudavė, paskui R. išlipęs nuėjo prie Š. ar padėti jam ar ką pasakyti, o šitas, kur sudavė, pasakė „dar vienas“ ir trenkė nei iš šio, nei iš to ir sūnus parkrito. Kiek jai pasakojo, tas pats asmuo abu sumušė. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Kiek žino, jos sūnus su E. A. nepažįstami. Sutuoktinis J. Š. šiuo metu neprisideda prie šeimos išlaikymo. Prie šeimos išlaikymo prisidėjo sūnus R. Š.. Jis dirbo pas ūkininką. Malkomis aprūpindavo, laukus apsėdavo, turėjo traktorių, buvo pagrindinis ramstis. Civilinį ieškinį palaiko.
Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad E. A. jam nepažįstamas. Tą vakarą buvo atvažiavęs su šeima pas mamą. Su broliu pakalbėjo, kad atsipalaiduoti vakare, alaus atsigerti. Dar prisijungė pora draugų. Susitiko pas mano mamą namuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Visa tai buvo birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimena. Susitiko su draugais, truputį išgėrė, nuėjo miegoti. Vėliau jį prikėlė ir pasakė, kad nėra brolio. Įvykio vietoje nebuvo. Pasakojo, kad atvažiavo dvi mašinos kažkokios. Per draugus sužinojo, kad buvo E. A... Dėl ko buvo konfliktas, nežino. Sakė, kad buvo smūgis į galvą ir viskas. Š. K. apie šį įvykį buvo pasakojęs, kad atvažiavo, sumušė ir kad jis daugiau nieko neatsimena. Civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos palaiko.
Nukentėjusioji M. Š. parodė, kad įvykio metu nebuvo namuose. Gavo iš sesės žinutę, kad brolis sumuštas ir be sąmonės guli. Kiek jai pasakojo, tai pasisėdėjimas buvo su brolio draugais ir atvažiavo dvi mašinos, iš vienos trenkė broliui, jis krito, susitrenkė galvą. Dėl ko trenkė, nežino. Brolis, kaip ir ji, gyveno kartu su tėvais. Civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės ir 3000 turtinės žalos palaiko. Su tėvu santykių nepalaiko, jis kartu negyvena, nes turi su alkoholiu problemų seniai.
Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad R. Š. yra jos brolis, gyveno kartu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Įvykio metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Kad brolis negyvas, pranešė sesuo. Apie įvykį žinojo tik tiek, kad brolį kažkas užpuolė, o kas ir dėl ko nieko nežinojo. Brolis R. Š. prisidėjo prie šeimos išlaikymo, kadangi tėvas yra asocialaus elgesio ir jis visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Tėvo santykiai su R. paskutiniu metu buvo konfliktiniai, kadangi jis alkoholikas ir R. užstodavo šeimą nuo jo. Savo civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos ir 3000 eurų turtinės žalos palaiko. Studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje dieniniame skyriuje, (duomenys neskelbtini) kurse, stipendijos negauna. Brolis prie šeimos išlaikymo prisidėjo savo atlyginimu, be to dirbo pas ūkininką, su technika padėdavo išdirbti žemę ir dirbdami žemę jų šeima galėjo pasisodinti daržoves, turėti grūdų, laikyti paukščius. R. buvo vyriausias iš vaikų. Dabar yra vyriausias brolis J.. Jis dirba, turi sūnų ir gyvena atskirai (duomenys neskelbtini). Kiek gali prisideda prie šeimos išlaikymo. Mamai A. Š. dabar yra stipriai pablogėjusi sveikata, jai onkologinė liga, ji nedarbinga, gauna išmokas už vaikus, neįgalumo pensiją ir išankstinę pensiją. Visi labai sunkiai išgyvena netektį, net ir dabar vengia kalbėti apie tai.
Liudytojas R. D. parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone, galėjo būti 2017 m. birželio 17 d. - 18 d., jau buvo vėlus vidurnaktis. Jis atvažiavo su savo automobiliu VW Golf, su dviem draugais, tai Š. K. ir R. K.. Viskas buvo viduryje kaimo, pagrindinėje gatvėje. Priešais juos stovėjo M. M. automobilis BMW ir ten buvo kiti draugai, tame tarpe R. Š.. Viskas įvyko labai greitai. Atvažiavo kita mašina Audi A4, iš kurios išlipo T. ir V. K. ir E. A.. Automobilį vairavo P. M., jie buvo keturiese. Š. K. buvo neblaivus, švietėsi su telefono žibintuvėliu. Blaivūs buvo jis pats, M. M. ir R. K.. Ar tie atvažiavę buvo blaivūs, nežino. Po to prasidėjo smūgiai, smūgių nebuvo daug. E. sudavė Š. su kumščiu į veidą, Š. pargriuvo ant žemės. Paskui išbėgo R. iš BMW mašinos. Jis atbėgo nesupratęs kas vyksta. Kai išlipo R., gavo smūgį kumščiu nuo E.. Nuo smūgio R. Š. krito ant asfalto. R. nebuvo agresyvus, jis nieko nekalbėjo. E. jis nieko nesakė, o E. pasakė jam: „ką dar tu čia išlipai?“, o Š. K. pasakė: „ką čia švieti?“. Po smūgių liudytojas su R. K., nieko nesuprasdami kas vyksta, išvažiavo, nes galvojo, kad patys nukentės. Kai Š. su R. nukrito, kas toliau vyko nematė. Nukentėjusieji po smūgio neatsikėlė. Š. gal dar bandė keltis, bet iš kitos mašinos atbėgo padėti jiems, o R. nekėlė. Po smūgio nei vienas neatsikėlė, nes abu buvo tokioje šventimo stadijoje, tai turbūt taip ir gavosi, kūnas atsipalaidavęs, visas laisvas. Jie griuvo atbuli, aukštielninki. T. K. ir V. K. stovėjo šalia. Jie visą tą įvykį matė. Dar šalia stovėjo R. K. ir ta sekanti mašina Audi, kurią vairavo P. M.. Stovėjo gal 30 metrų atstumu kai buvo suduoti smūgiai. Smūgiai abiem buvo stiprūs. Dėl apšvietimo tai buvo mašinų šviesos, veidai matėsi. R. Š. išlipo iš mašinos pažiūrėti kas vyksta lauke. . Ikiteisminio tyrimo metu teisingai parodė, kad nuo A. išlipimo iš automobilio iki suduoto smūgio Š. praėjo kelios sekundės, taip pat tarp smūgio Š. ir smūgio R. praėjo kelios sekundės. R. nespėjo nieko pasakyti. Tie kiti, kurie buvo su E. A., tik stovėjo. E. A. pažįstamas nuo mokyklos. E. mėgdavo sportuoti ir jėgą parodyti. Mokykloj stengdavosi kitus apginti, padėti, bet būdavo visko.
Liudytojas M. M. parodė, kad E. A. jam nepažįstamas. Įvykio metu sėdėjo savo automobilyje (duomenys neskelbtini) už vairo, viską matė per veidrodėlį. Dar buvo Audi, kuri privažiavo, ir Golf, kuris stovėjo už jo mašinos. Tame automobilyje buvo R. D. su R. K.. Įvykio vietoje iki privažiuojant automobiliams buvo Š. K., R. Š., J., A. E.. Atvažiavo mašina, išlipo 3 ar 4 asmenys. Š. K. buvo, jis gavo pirmą smūgį. Jis pašvietė ir jam iš karto trenkė E. A.. Po to R. paklausė kas ten vyksta, E. A. pasakė „dar tu nori“ ir iš karto trenkė. Smūgiai buvo į veidą, nes ir garsas toks buvo. Matė, kad E. A. sudavė šiems asmenims. Kai atvažiavo policija, pasakęs, kad iš veido atpažintų smūgius sudavusį asmenį. Ar E. A. prieš suduodamas Š. K. ką sakė, negirdėjo. Negalima teigti, kad konfliktas buvo, jokio konflikto nebuvo. Po smūgių jie greitai susėdo į mašiną ir išvažiavo. Š. K. gavęs smūgį iš karto nukrito ant žemės. Š. K. buvo netekęs sąmonės, o R. smūgį gavo iš karto po Š.. Po smūgio R. iš karto griuvo. Jie abu gulėjo ant asfalto, ant kelio. Gulėjo ant nugaros. Kai tik išvažiavo Audi, jis išlipęs iš mašinos pažiūrėti kas ten. Iš karto puolė prie Š., jis atsikėlė, tada prie R. puolė. Š. po kažkiek laiko atsigavo, o R. neatsigavo. Iš karto greitąją kvietė.
Liudytojas R. K. parodė, kad su R. D. pastarojo automobiliu VW Golf nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. R. D. ten pasiėmė draugą Š., kurį nuvežė iki degalinės ir vėliau vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Š. išlipo iš mašinos. Sustojo kita mašina, buvo Audi A4. Ten įvyko konfliktas, po kurio iškart iš ten išvažiavo. Iš automobilio Audi išlipo T. K. ir V. K.. Kas dar išlipo iš automobilio, nepamena, atrodo buvo keturiese. E. A. nepažįsta, buvo tamsu, kaltinamojo nematė. Nematė, kuris prie kurio priėjo - ar Š. prie to jaunuolio, kuris sudavė, ar tas jaunuolis prie Š., buvo nusisukęs į kitą pusę. Š. savo telefone prožektoriuką buvo įjungęs. Jis įsijungė pasišviesti, nes buvo naktis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad „įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, pagrindinėje gatvėje pamatė stovintį Manto automobilį BMW su Š. draugais, tad sustojo prie to BMW, kad išleisti Š.. Tik išlipus Š., nuo (duomenys neskelbtini) pusės privažiavo Audi A4 automobilis, pilkos spalvos. Tuo metu Š. buvo įsijungęs savo telefoną žibintuvėlį. Iš sustojusio automobilio Audi išlipo trys jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš tų išlipusių vaikinų Š. pasakė „ką čia švieti“ ir iš karto kumščiu kirto Š. į veidą. Nuo smūgio Š. parkrito. Viskas įvyko labai staigiai, vaikinas sudavė smūgį Š. be jokios priežasties. Tuo pat metu jis pamatė, kaip link Š. nuo BMW automobilio ėjo jo draugas, ir tas pats Š. smūgį sudavęs vaikinas staiga sudavė smūgį kumščiu į galvą tam atėjusiam vaikinui. Tas nuo smūgio taip pat parpuolė. Tas atėjęs vaikinas atėjo ramiai, nespėjo nieko pasakyti ir jam smūgis buvo suduotas taip pat be jokios priežasties. Nuo smūgio Š. iki smūgio jo draugui praėjo apie 5 sekundės“ ( 1 t., b. l. 82-83).
Liudytojas P. M. parodė, kad tą vakarą buvo keturiese - jis, V. K., T. K. ir E. A.. Kompanijoj visi buvo blaivūs. Paskambino draugas P. Š., kad nuvažiuoti pažiūrėti iki jo draugės I. M. namų, ar nėra bernų jokių, ką veikia mergina. Jis su savo automobiliu Audi A4 nuvežė draugus į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pas P. draugę nieko nebuvo. Po to išvažiavo ir iš kiemo išvažiuojat pamatė pažįstamus, dvi mašinos stovėjo ir sustojo pasisveikinti. Pažįstamas buvo R. K. ir R.. Tuos asmenis, kurių automobilis buvo, pažįsta, bet nelipo iš mašinos. Stovėjo automobiliai VW Golf ir BMW. Ikiteisminio tyrimo metu sakęs tą, ką jam sakė tyrėjas, nes buvo išsigandęs. Pritarė jo žodžiams, nes pirmą kartą pakliuvo į tokią situaciją. Parodymai yra neteisingi. E. A. nebuvo užsivedęs, neprašė sustoti prie tų automobilių, kad nori duoti kažkam į galvą, tai taip nebuvo. Sustojus prie automobilių, jis sėdėjo viduje vairuotojo vietoje ir nematė kas įvyko. Tik matė, kad nukrito žmogus. Kodėl jis nukrito, nežino, smūgio garso negirdėjo. Kas buvo šalia krentančio vaikino, nežino, nematė, buvo tamsu. Išgirdo kritimo garsą, ne smūgio. Šalia to krentančio vaikino E. A. stovėjo. Nukrito du asmenys, antro asmens nematė. Dėl parodymų, kad po keliolikos sekundžių išgirdo smūgio garsą ir pamatė krentantį antrą vaikiną, tai jis tyrėjui pritarė. Buvo toks apšvietimas, kad veidų nesimatė, judesių, rankų mostų nematė. Po to jie išvažiavo – jis, V., T. ir E.. Važiuodami apie įvykį kalbėjosi, kad E. nenorėdamas sudavė, nes tas vaikinas agresyviai išlipo iš mašinos, sparčiu žingsniu link jo ėjo ir kad jis besigindamas sudavė tą smūgį, nes nenorėjo pirmas gauti. Kalbėjo apie tai, kad E. pasakė, kad tas vaikinas atėjo agresyviai prie jo, švietė su blykste, sparčiu žingsniu atėjo, kad jis negautų smūgio, jis pirmas sudavė. E. A. nesigyrė, kad išjungė du dviem smūgiais. Kai išvažinėjo iš merginos, E. A. nesakė, kad prasukti pro tą BMW, privažiuoti prie jų, kad jis nori kažkam duoti į galvą, tai taip nebuvo. Tyrėjas jam taip pasakė ir jis pasakė taip. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, tyrėjas darė spaudimą. Apie „zajavą“ atsimena, kad kažkada tas vaikinas buvo parašęs. Taip sakė E. A.. Buvo parašęs ant E. A., kiek suprato. E. nesakė, kad gavo ne už dyką. Į tą kaimą nevažiavo su tikslu, kad su kažkuo muštis. Tokių pasakymų, kad jis ir važiuojant kažką norėjo sumušti, kad jeigu ką ras pas merginą, tai jis sumuš, nebuvo. Čia ne tyrėjas sukūrė, ką jie kalbėjo automobilyje. Pripasakojo nesąmonių, prifantazavo, nes buvo išsigandęs. Kodėl apkalbėjo E. A., nežino, bijojo. Vairavo, buvo toje situacijoje, manė, kad viskas bendrai, kad jie visi keturi nukentės kaip bendrininkai. Kada buvo apklaustas, nepamena. Tą vakarą grįžo į namus, policija atvažiavo į namus už geros valandos ar pusantros ir nusivežė į Marijampolės policijos komisariatą. Apklausė gal po 4-5 valandų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai liudytojas teisiamajame posėdyje duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu) pagarsinti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo P. M. parodymai, iš kurių matyti, kad apklausiamas tyrėjo jis parodė, jog E. A. yra pažįstamas. T. ir V. K. yra draugai. 2017-17-16 apie 22-22.30 val. buvo su V. K.. Dviese važinėjosi su jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. K. paskambino jų bendras pažįstamas P. Š., kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jis V. pasakė, kad yra išvykęs ir sužinojo, kad pas jo draugę yra atvykęs kažkoks vaikinas, kuris neišvyksta iš jo draugės kiemo. Paprašė V. nuvažiuoti ir išvyti tą nepageidaujamą vaikiną. V. sutiko padėti, jis sutiko nuvežti V. pas tą merginą. V. sugalvojo dar kažką pasiimti, jei pas tą Š. draugę rastų kokį vaikiną ir kiltų konfliktas. V. pasiėmė savo brolį T. ir draugą E. A.. Iš pradžių pasiėmė T. (duomenys neskelbtini), paskui E. A. (duomenys neskelbtini) kaime. Keturiese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena Š. draugė. Kelią rodė V.. (duomenys neskelbtini) kaime nuvažiavo iki tos merginos namų, ji niekuo nesiskundė, sakė, kad jai viskas gerai. Išvažiavo iš jos, įvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) kaimo gatvę, link (duomenys neskelbtini). Pavažiavę pagrindine gatve kelis šimtus metrų, pamatė dešinėje kelio pusėje stovinčius du automobilius – BMW ir VW Golf. Prie pastarojo automobilio stovėjo trys vaikinai. A. paprašė sustoti prie tų automobilių. Sakė, kad „nori duoti į galvą“. Patikslina, kad kai pasiėmė A., jis buvo girtas. Sakė jam kokiu tikslu jį paėmė ir kur važiuoja. Važiuojant pas merginą, jis „užsivedė“, norėjo muštis. Sakė, kad atvažiavus pas merginą jis vienas „nukirs“ tą nenorintį iš jos išeiti vaikiną. Sakė, kad jam netrukdytų, jis vienas susitvarkys ir įsikišti tik tada, jei jis nepajėgs, pats gaus mušti. Akivaizdžiai A. norėjo muštis. Tačiau pas tą merginą A. negavo pasireikšti, nes pas ją jokių nepageidaujamų vaikinų nebuvo. Beje, dar tik važiuojant link tos merginos pro (duomenys neskelbtini) kaimą, matė kelio krašte stovintį BMW. Kai išvažinėjo iš merginos, Aria pasakė „prasuk pro tą BMW, privažiuojam prie jų, noriu kažkam duoti į galvą“. Jiems važiuojant link BMW, pamatė šalia jo stovintį VW Golf. Dar neprivažiavus tų automobilių, atpažino, kad minimas VW Golf yra jo iš matymo pažįstamo R., gyvenančio (duomenys neskelbtini) kaime. Pamatė prie automobilio stovintį R., pažįstamą R. K. ir jam nepažįstamą vaikiną. Tad A. paprašė sustoti prie tų automobilių. Jis pats asmeniškai nenorėjo jokių konfliktų, tačiau jam nebuvo kaip atsakyti A., tad jam paliepus sustojo prie tų automobilių. Sustojus iš automobilio išlipo A., kuris sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje, T., kuris sėdėjo gale kairėje pusėje, ir V., kuris sėdėjo priekyje. Jie išlipo šalia pat tų prie VW Golf stovinčių trijų vaikinų. Jis liko sėdėti savo automobilyje, sėdėjo apie 1-2 minutes. Staiga išgirdo smūgio garsą, pamatė, kaip ant asfalto krenta vienas iš prie VW Golf stovėjusių vaikinų. Tą pamatė, nes jis krito prie pat jo automobilio priekinio dešinio sparno. Pamatė, kad šalia to krentančio vaikino stovi A.. Nematė, kaip A. sudavė smūgį vaikinui, tik matė, kad jis stovėjo arčiausiai vaikino, tad tik jis galėjo tam vaikinui suduoti smūgį. Po keliolikos sekundžių vėl išgirdo smūgio garsą ir pamatė krentantį antrą vaikiną. Jis taip pat nukrito prie jo dešinio sparno, tik toliau nuo jo, netoli pirmojo parkritusio vaikino. Kas jam sudavė smūgį, nematė, tačiau prie šio vaikino arčiausiai taip pat stovėjo A.. Matė, kad R. ir R. nebuvo sumušti, kaip įvykio vietoje atsirado ketvirtasis vaikinas, nematė. Po to T., V. ir A. sėdo į automobilį. A. ir V. liepė greičiau važiuoti. Jiems važiuojant, A. pradėjo pasakoti „Matai, T., kaip nukirtau? Netikėjai, kad nukirsiu? Bet aš pasikeitęs per pora metų, sustiprėjęs. Tik vienam į smakrą bac, antram į smakrą“. Ta prasme, A. pasisakė, kad jis vienas sudavė po smūgį abiem tiems vaikinams. A. taip pat pasakojo, kad vienam vaikinui sudavė, nes šis pašvietė jam akis, o kitas atėjo aiškintis. Taip pat sakė, kad vienas iš vaikinų buvo parašęs „zajavą“ policijoje, tad nusipelnė, gavo ne už dyką. Taip pat iš A. kalbos suprato, kad antrasis vaikinas, kuriam jis sudavė, išlipo iš automobilio. Pats nematė, ar ten tas vaikinas švietė A., ar ne. Apskritai į tuos vaikinus nežiūrėjo, nebuvo aktualu. Todėl ir nematė suduodamų smūgių. Smūgius sudavė A., nes jis stovėjo arčiausiai krentančių vaikinų, be to, pats pasigyrė automobilyje, kad sudavė smūgius ir prieš tai jis akivaizdžiai norėjo muštis, tą pats sakė. V. ir T. buvo ramūs, nekonfliktiški. Iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Čia (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie daugiabučių paleido T.. Tada nuvažiavo iki jo paties namų (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė piniginę. Tada A. prašymu (duomenys neskelbtini) krašte, turizmo sodyboje paėmė A. draugę. Juos nuvežė ir paleido (duomenys neskelbtini) kaime. Iš pradžių paleido A. draugę, paskui kitoje vietoje paleido A.. Dar su V. buvo išlipę, kalbėjosi, A. gėrė brendį ir alų. Palikę jį, dviese su V. grįžo į (duomenys neskelbtini), paleido V. prie jo namų ir pats grįžo namo. Dar gali pasakyti, kad šio įvykio metu A. buvo apsirengęs juodos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltomis juostom blauzdos srityje ir raudonu džemperiu (1 t., b. l. 106 - 107).
Liudytojas V. K. parodė, kad tikslios įvykio dienos neatsimena, 2017-06-18 galėjo būti. Paros metas buvo naktis. Kaltinamasis yra draugas, nuo senų laikų jį pažįsta. Buvo (duomenys neskelbtini) su P. M.. Iš pradžių buvo dviese. Paskui paskambino draugas P. Š. ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą patikrinti ar nėra nieko pas jo draugę. Buvo su automobiliu Audi A4, kuris priklausė P. M.. P. jį ir vairavo. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo keturiese, jis, T. K., P. M. ir E. A.. Jie visi yra draugai. Atvažiavo pas tą draugę, rado ją, jos draugę ir draugės vyrą. Važiuodami link namų, kai išsuko iš kiemo, pamatė dvi mašinas, stovinčias dešinėje kelio pusėje. Tai buvo VW Golf ir BMW. Pamatė pažįstamą R. D., sustojo pasiklausti, ką jis veikia. Sustojus iš automobilio išlipo jis, E. A. ir T. K.. Šalia buvo atidarytos VW Golf durys ir ten sėdėjo toks asmuo, jo vardo nežino. Kai priėjo E., tas asmuo jam pradėjo šviesti į akis su telefonu. E. paprašė, kad nešviestų, bet jis toliau įžūliai, prie pat veido prikišęs buvo telefoną. Gal E. norėjo per telefoną suduoti, bet sudavė su kumščiu į veidą. Po smūgio tas vaikinas parpuolė. Iš to BMW automobilio greitai išlipo dar vienas jaunuolis. Greitu žingsniu pradėjo eiti link E. sugniaužęs kumštį ir E. trenkė jam. Ar tas vaikinas ką nors sakė E., nežino. Jis parpuolė ant asfalto. Nei vieno iš tų vaikinų nepažinojo. Automobilių šviesos tą vietą gal ir apšvietė, negali tiksliai pasakyti. Jie, tai yra jis, E. A., P. M. ir T. K. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Už vairo buvo P. M., o gale sėdėjo T. K., A. sėdėjo šalia T. K.. Po to, kai įsėdo į automobilį ir visi važiavo, tai nelabai girdėjo, ką kalbėjo, nes sėdėjo priekyje, muzika grojo. Kad A. girtųsi, kad jis dviem smūgiais du jaunuolius partrenkė, negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Nelabai atsimena, ką ten sakė. Protokolą rašė iš jo žodžių. Protokolą perskaitė neatidžiai, nes norėjo išeiti. Visą naktį buvo nemiegojęs ir norėjo greičiau išeiti iš policijos. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavo, bet nesakė, kad E. kažką muš ar kažką darys.
BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad apklausiamas tyrėjo jis parodė, jog 2017-06-17 vakare buvo su draugu P. M.. Paskambino draugas P. Š.. Jis paprašė nuvažiuoti pas jo draugę I., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kaime, pažiūrėti ar pas ją nėra svetimų vaikinų. P. Š. dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir kaip tik buvo išvykęs į reisą, bei sužinojo, kad jo draugė „baliavoja“. Sutiko padėti draugui, pažadėjo nuvažiuoti. Paprašė P., kad jį nuvežtų ir jis sutiko. Kadangi nežinojo kiek žmonių gali būti pas I. ir ar jie agresyvūs, sugalvojo pasiimti daugiau žmonių. Pasiėmė brolį T. ir draugą E. A.. Tad keturiese, su P. M. automobiliu Audi A4, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavo pas I., bet pas ją jokių svetimų vyrų nebuvo, ji buvo su drauge ir jos vyru. Dar tik važiuojant pas I. E. jau buvo nusiteikęs agresyviai, sakė, kad šiandien „duotų kam į galvą“. Sakė, kad pas I. jis vienas viską sutvarkys, sakė, kad jei gražiuoju svetimas vyras iš I. neišeis, ims piktuoju. Pas I. svetimų vyru nebuvo, su ja pakalbėjo kelias minutes ir išvažiavo. Išvažiuojant į pagrindinį kaimo kelią, E. pamatė netoliese stovinčius automobilius – BMW ir VW Golf. E. liepė važiuoti iki tų automobilių, sakė „davai, nuvarom iki ten, pažiūrėsim kas ten stovi“. P. jo paklausė ir nuvažiavo iki tų automobilių. Atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Sustojo dešinėje kelio pusėje, prie minimų automobilių, tarp jų. Privažiavus pamatė, kad prie VW Golf stovi R. D., o šalia šoninių durelių nepažįstamas vaikinas. Tuo metu R. K. sėdėjo VW Golf automobilio gale, bet jis išlipo iš automobilio. Sustojus, iš automobilio išlipau jis pats, T. ir E.. P. liko automobilyje, už vairo. Jis išlipo pasisveikinti su R. ir R., nes juos pažįsta. Išlipęs pasisveikino su R. bei R.. Su jais pasisveikino ir brolis T.. Tuo metu prie VW Golf automobilio buvęs trečiasis vaikinas kažkuo pašvietė E. į veidą. E. jam liepė eiti į šoną, bet vaikinas toliau švietė E. į veidą. Tada E. kumščiu smogė tam vaikinui į veidą. Smūgis nebuvo stiprus, bet tas vaikinas nuo smūgio iš karto parkrito ant asfalto. Tada iš BMW automobilio nuo galinės sėdynės dešinės pusės išlipo antrasis jam nepažįstamas vaikinas. Jis ėjo link E.. Šis vaikinas nieko nesakė E., tik tiek, kad link jo ėjo. E. staiga sudavė smūgį kumščiu ir šiam vaikinui. Smūgis nebuvo stiprus, bet nuo smūgio vaikinas iš karto parkrito ant asfalto. Tada kartu su T. ir E. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Bevažiuojant E. gyrėsi, kad tuos vaikinus „nukirto kaip vaikus, po vieną“. E. gyrėsi savo jėga, buvo patenkintas savimi ir savo poelgiu. Kaip suprato, pirmam vaikinui E. sudavė smūgį, kadangi šis švietė jam į veidą. O antrajam gal todėl, kad nepultų ginti sumušto vaikino. Bet jis ir negynė to vaikino, nespėjo nieko nei sakyti nei daryti. Viskas vyko labai greitai. Nuo pirmojo E. suduoto smūgio iki antrojo smūgio praėjo sekundės, kol tas antrasis vaikinas išlipo iš automobilio. Beje, kai tas pirmasis vaikinas pašvietė E. į veidą, iki smūgio praėjo taip pat ik kelios sekundės. E. vieną kartą liepė tam vaikinui eiti į šoną, o šiam nesiliovus šviesti, iš karto sudavė smūgį kumščių į veidą. (1 t., b. l. 109 - 110).
Liudytojas D. Z. parodė, kad dirba Marijampolės VPK vyriausiuoju tyrėju. Atliko pirminius tyrimo veiksmus šioje byloje, atlikinėjo apklausas gavus pranešimą dėl nužudymo. Kiek atsimena, E. A. su kitais asmenimis atvažiavo į kaimą pasiaiškinti dėl kažkokios merginos. Kitas automobilis stovėjo kelkraštyje, jie sustojo pasikalbėti, kažkas pašvietė žibintuvėliu ir A. išlipęs sudavė vienam ir kitam. Apklausos vyko darbo kabinete, protokolai surašyti pagal asmenų parodymus. Nepamena, ar liudytojai apie pokalbį automobilyje ką pasakojo, turi būti parašyta apklausų protokole. Neatsimena, ar prieš apklausiant asmenis, kurie buvo kartu su E. A. kartu automobilyje, buvo apklausti kiti asmenys. Kalbėjo su tais asmenimis, kuriuos apklausė, sakė pasakoti tiesą, bet nenurodė, ką sakyti. Liudytojams nebuvo ko išsigąsti, tai kas užrašyta, yra iš liudytojų žodžių. Surašytus apklausų protokolus jie perskaitė. Liudytojo pasakytą citatą apie jų pokalbį mašinoje užrašė kabutėse. Liudytojų apklausa vyko vėlai vakare, gal nakties pradžioje. Jeigu surašyta, kad nakties metu, vadinasi tada ir vyko apklausos. Akivaizdžiai girtų liudytojų nebuvo.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (byloje esantiems įrodymams patikrinti) perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo T. K. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-06-17 apie 23 val. jam paskambino brolis V. K. ir pasakė, kad pas jo draugo, kuris išvažiavęs į reisą, merginą yra atvykę kažkokie vaikinai, kurie neklauso jos ir neišvyksta. Brolis paprašė padėti išsiaiškinti, pažiūrėti ar viskas gerai. Jis sutiko, V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su P. M., pastarojo automobiliu Audi A4. Tada dar nuvažiavo ir paėmė E., kurio pavardės nežino. Jį paėmėme taip pat tuo tikslu, nes nežinojo kiek tų vaikinų ir ar jie agresyviai nusiteikę. Tad keturiese P. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kelią rodė V.. Nuvažiavo į vieną sodybą. Ten rado merginą, ji gėrė alkoholį su kita mergina ir vaikinu. Ji pasakė, kad jai viskas gerai. Tad visi sėdo atgal į automobilį. Gali pasakyti, kad kai paėmė E., jis jau buvo agresyviai nusiteikęs. Jis buvo piktas, „norėjo išsilieti“, sakė, kad nori kažkam duoti į galvą. Dar tik važiuojant pas tą merginą, jis sakė, kad jis viską išspręs pats, kad nesikišti. Išvažiuojant į pagrindinį kaimo kelią, pamatė stovinčius du automobilius. Kažkas automobilyje pasiūlė nuvažiuoti iki automobilių ir pažiūrėti, kas ten stovi. Sustojo ant gatvės, šalia automobilių. Sustojant neatkreipė dėmesio, ar yra iš automobilių išlipusių žmonių. Jis, V. ir E. išlipo iš automobilio. Bent jau jis pats išlipo šiaip sau, be jokių blogų minčių. Išlipęs pamatė, kad prie VW Golf stovi du vaikinai. Apėjo Audi automobilį ir atėjo link šalikelės, link VW Golf. Tuo metu pamatė, kaip netoli automobilių stovi dar vienas vaikinas, kurio prieš tai nematė, kuris kažkuo šviečia E. į veidą. Kiek pastebėjo, šis vaikinas išlipo iš BMW galo kairės pusės. E. greitai pora kartų riktelėjo tam vaikinui nešviesti į akis, o po to staiga kumščiu sudavė smūgį vaikinui į veidą. Smūgis buvo stiprus. Vaikinas nuo smūgio iš karto parkrito. Tada iš automobilio BMW galo dešinės pusės išlipo antras vaikinas, kuris kažką pasakė E.. Ką jis sakė, neįsidėmėjo, bet pasakė kelis žodžius. Kiek pamena, E. jam nieko nesakė, tik taip pat kumščiu sudavė smūgį į veidą. Smūgis buvo stiprus. Nuo smūgio parpuolė ir šis antras vaikinas. Tada iš karto sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Viso išlipę buvo ne daugiau tris minutes. Viskas įvyko labai greitai. Praktiškai spėjo apeiti Audi automobilį, stabtelėti ir jau po E. suduotų smūgių sėdo atgal į automobilį. Nuo E. suduoto pirmo smūgio iki antro smūgio praėjo daugiausia 20 sekundžių, o gal net ir mažiau. Nes nuo smūgio parkritus pirmajam vaikinui, po kelių sekundžių atsidarė BMW durelės ir išlipo antrasis, ir iš karto jam taip pat buvo suduotas smūgis. Kaip suprato, pirmajam vaikinui E. sudavė smūgį todėl, kad šis švietė jam į veidą, o kodėl sudavė smūgį antrajam, nežino ir nesuprato. Bevažiuojant E. buvo labai patenkintas savimi ir gyrėsi, kad „išjungė“ du vaikinus. Kad „išjungė vienu smūgiu“. Gyrėsi, kad pasikeitęs, sustiprėjęs. (1 t., b. l. 120 – 121).
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo A. E. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2017-06-17 vakare buvo pas savo būsimos žmonos R. K. tėvus, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kur kepė šašlykus, gėrė alų. Kartu dar buvo jo būsimos žmonos brolis Š. K.. Vėliau, tikslaus laiko nepasakys, jis ir Š. K. ėjo tame pačiame kaime ir juos pašaukė prisijungti tame kaime gyvenantys J. Š., R. Š. ir dar vienas iš matymo pažįstamas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Po to su BMW automobiliu atvažiavo pažįstamas M. M., kuris jį nuvežė pas A. S., nes šis buvo skolingas pinigų. Atsiėmęs skolą grįžo su M. M. pas Š. ir toliau vartojo alkoholį. Š. K. pamatęs pinigus pasakė, kad nori parūkyti „žolės“. Š. K. telefonu per „feisbuką“ su kažkuo susirašinėjo ir po kurio laiko atvažiavo automobilis VW GOLF, juodos spalvos, kuriame buvo trys ar keturi asmenys, kas jie tokie, nežino, prie šio automobilio priėjęs nebuvo, tik iš tolo matė, kad automobilyje buvo ar tai trys ar keturi asmenys. Davė Š. K. 50 eurų ant „žolės“ ir jis su tuo automobiliu VW GOLF išvažiavo kartu su jame buvusiais asmenimis. Jie ilgai negrįžo, o prie stalo sėdintiems baigėsi alkoholis, todėl M. M. sutiko parvežti alkoholio. M. M. sėdo už automobilio vairo, jis pats atsisėdo ant galinės sėdynės, ar dar kas nors atsisėdo į automobilį, neatsimena. Tuo metu jau buvo tamsus paros laikas, kiek galėjo būti valandų, negali pasakyti, nes buvo apgirtęs ir nekreipė dėmesio į laiką. M. M. automobilis BMW stovėjo prie Š. namo, prie pagrindinio kelio, kuris yra asfaltuotas. Sėdėdamas automobilyje staiga išgirdo kaip ir suduodamo smūgio garsą, kuris buvo duslus. Gal po kokių 5 sekundžių pasigirdo dar vienas panašus garsas. Suprato, kad kažkas įvyko, kad kažkas kažkam galėjo suduoti smūgius, tačiau kas ir kam konkrečiai sudavė smūgius, to nematė. Kadangi jam yra lūžusi koja, kuri sugipsuota, šiuo metu sunkiai vaikšto su ramentais, todėl buvo sunku išlipti iš automobilio. Kai išlipo iš automobilio, pamatė, kad už M. M. automobilio BMW gal 10 žingsnių atstumu stovi automobilis VW Golf, kuriuo išvažiavo prieš tai Š. K., o už automobilio VW Golf, gal už 2 žingsnių, stovi automobilis Audi A4. Tiek VW Golf , tiek Audi A4 automobiliai buvo su įjungtomis šviesomis. Priėjęs prie automobilio BMW galinės dalies, pamatė, kad prie pat šio automobilio ant kelio asfaltuotos dangos guli be sąmonės Š. K. ir R. Š.. Po Š. K. galva buvo kraujo bala apie pusės metro plote. Š. K. gulėjo galva arčiau prie automobilio BMW galo, gal apie 20–30 cm nuo automobilio BMW bagažinės, jis gulėjo arčiau automobilio BMW kairės pusės. R. Š. gulėjo lygiai kaip ir Š. K., tik arčiau automobilio dešinės pusės. Jie abu gulėjo lygiagrečiai kelkraščiui. Prie gulinčio Š. K. stovėjo nepažįstamas vaikinas, kuris nieko nesakė, tik pažiūrėjo ir nieko nesakęs, apsisuko ir nuėjo prie automobilio Audi A4 ir į jį atsisėdo. Netrukus automobiliai Audi A4 ir VW Golf su juose buvusiais asmenimis išvažiavo. Įvykio vietoje liko jis, M. M. ir dar vienas iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris buvo pas Š.. Matydamas, kad tiek Š. K., tiek R. Š. yra be sąmonės, liepė M. M. kviesti greitąją, ką jis ir padarė. Jis pats tuo tarpu puolė gaivinti pirmiausiai Š. K., jam darė dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, tai truko apie 5 minutes. Kai Š. K. įkvėpė oro ir matė kad atsigauna, puolė gaivinti R. Š., jam taip pat darė dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą kol atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir R. Š. bei Š. K. išsivežė. Š. K. tuo metu jau buvo sąmoningas. Dėl ko buvo sumušti R. Š. ir Š. K. nežino, bent jau kaip vėliau pasakojo Š. K., jis pats nežino, dėl ko buvo sumuštas, o su įtariamuoju jis jokių reikalų sakėsi neturėjęs. Vaikinas, kuris stovėjo prie gulinčio Š. K., buvo gal apie 20 metų amžiaus, labai trumpai apsikirpęs, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 - 185 cm. ūgio, mano jį atpažinsiantis iš veido bruožų. Ar būtent šis vaikinas sudavė smūgius Š. K. ir R. Š., to tvirtinti negali, nes nematė. Iš to, kad prie gulinčių Š. K. ir R. Š. buvo tik šis vienas vaikinas, tai suprato, kad būtent jis ir sudavė smūgius Š. K. ir R. Š.. (1 t., b. l. 131 - 132).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Š. K. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, taip pat muštinė žaizda pakaušio srityje. Š. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti vienu poveikiu (1 t., b. l. 161).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. Š. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu galvos plaukuotosios dalies pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvomis galvos minkštųjų audinių vidinėje pusėje pakauškaulio gumburo projekcijoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose ir apatiniuose paviršiuose skysto kraujo krešulio pavidale bei į abiejų pusrutulių šoninius skilvelius skysto kraujo pavidale, galvos smegenų sukrėtimu. R. Š. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais. R. Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija1,92 promilių etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilių etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 165-170).
Specialistas V. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimai R. Š. padaryti iš viso 4 trauminiais poveikiais, galvoje sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais ir kelyje vienu. Pagal nustatytus sužalojimus poveikiai buvo į pakaušio sritį, kaip jis griuvo, negali pasakyti. Yra nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, o dvi lokalios kraujosruvos minkštuosiuose giliuosiuose audiniuose. Tikėtina, kad kontaktavo su trauminiais paviršiais galva, pakaušio sritimi. Galėjo ir griūdamas. Trauminiai poveikiai buvo trys. Galėjo pargriūti vieną kartą, bet galva galėjo 2 kartus trinktelėti į žemę. Nuo kiekvieno galėjo būti pažeidžiamos galvos smegenys. Išorinis sužalojimas vienas. Poveikis buvo iš išorės. Nubrozdintas pakaušio srityje, o kraujosruvos giliuosiuose audiniuose buvo kitoje vietoje, tai kito poveikio pasekmė. Jeigu krisdamas atsitrenkė į nelygų reljefą, galėjo atsirasti du brozdinimai vienu metu. Kraujosruvos galvos minkštųjų audinių vidinėje pusėje atsirado nuo trauminio poveikio, atsitrenkus į kietą buką daiktą. Krentant gali atsirasti išorinis ir vidinis odos nubrozdinimas. Žmogus krisdamas ir galva atsitrenkdamas į asfaltą galėjo mirti.
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ant asfaltuotos gatvės dalies, tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, rastos rausvos spalvos dėmės, kurių mėginiai paimti ant 6 šluosčių (1 t., b. l. 16-23).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), greitosios med. pagalbos automobilyje, buvo apžiūrėtas R. Š. lavonas. Apžiūros metu nustatyta, kad ant R. Š. lavono krūtinės ir dešinio kelio yra nežymūs nubrozdinimai. Ant bliuzono dešinės rankovės rastos rausvos spalvos dėmės (1 t., b. l. 25-33).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus R. Š. drabužius ant džemperio dešinės rankovės rastos tamsiai rudos spalvos dėmės (2 t., b. l. 32-37).
E. A. 2017-06-08 (laikas neįskaitomas) nustatytas 1,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 41).
Parodymų patikrinimo vietoje E. A. parodė vietą prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad šioje vietoje 2017-06-18 naktį sudavė vieną smūgį jam į akis pašvietusiam vaikinui, kuris nuo smūgio griuvo atgal. Prieš tai dar su šiuo vaikinu jis susistumdė. Ar jis sudavė dar kam nors, neatsimena ( 2 t., b. l. 84-86).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus E. A. pateiktus drabužius, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu, ant džemperio kairės rankovės rasta apie 0,3 cm skersmens rusvos spalvos dėmė Pateikti drabužiai - sportinis džemperis, sportinės kelnės, marškinėliai, sportbačiai (2 t., b. l. 25-30).
Š. K. 2017-06-18 02:51 val. nustatytas 1,59 promilių girtumas. R. K., R. D., V. K., P. M.; M. M. patikrinimo metu buvo blaivūs (1 t., b. l. 36-38).
Liudytojas R. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu neatpažino nei vieno iš jam parodytų asmenų, nurodydamas, kad buvo tamsu, veido bruožų neįsidėmėjo (1 t., b. l. 84-87).
Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, ten stovėjusių automobilių stovėjimo vietas, vietą, kur vienas iš trijų vaikinų, išlipusių iš automobilio Audi A4, sudavė smūgius Š. K. ir R. Š. (1 t., b. l. 89-94).
Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas R. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, jam priklausančio automobilio VW Golf ir kitų automobilių stovėjimo vietas, vietą, kur E. A. sudavė smūgius Š. K. ir R. Š. ir kur jie nukrito po smūgių (1 t., b. l. 99-104).
Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, apytiksles ten stovėjusių automobilių vietas, vietą, kur jam matant E. A. sudavė smūgius Š. K. ir R. Š. (1 t., b. l. 113-118).
Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas T. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, apytiksles ten stovėjusių automobilių vietas, vietą, kur jam matant E. A. sudavė smūgius Š. K. ir R. Š. (1 t., b. l. 124-129).
Dėl įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus įrodyta visiškai. Įvertinusi byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra nustatytos šios aplinkybės:
Kaltinamasis E. A. 2017 m. birželio 18 d., apie 00 val. 10 min., kartu su liudytojais P. M., T. K., V. K. automobiliu Audi, vairuojamu P. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, tarp (duomenys neskelbtini) g. esančių namų 29 ir 31, tai yra prie namo, kuriame gyveno R. Š.. Ten pat gatvėje stovėjo automobilis VW Golf, priklausantis liudytojui R. D., su kuriuo buvo atvažiavę liudytojai R. D., R. K. ir nukentėjusysis Š. K.. Taip pat stovėjo automobilis BMW, kuriame sėdėjo automobilio savininkas liudytojas M. M., liudytojas A. E. ir nukentėjusysis R. Š..
Visas šias faktines aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis E. A., tiek nukentėjusysis Š. K. bei kiti liudytojais apklausti asmenys, kurie buvo įvykio vietoje įvykio metu. Taip pat iš minėtų asmenų parodymų nustatyta, kad iš atvažiavusio automobilio Audi išlipo trys asmenys - kaltinamasis E. A., liudytojai T. K. ir V. K.. E. A. priėjęs sudavė smūgį į veidą Š. K., šis nugriuvo. Iš automobilio BMW išlipo R. Š., ėjo link Š. K. ir E. A. ir taip pat nuo kaltinamojo gavo smūgį į veidą, po kurio nukrito. Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai.
Tačiau apie smūgių nukentėjusiesiems sudavimo aplinkybes apklaustų asmenų parodymai skiriasi.
Liudytojas R. D. parodė, kad Š. K. buvo neblaivus, švietėsi su telefono žibintuvėliu. E. sudavė Š. su kumščiu į veidą, Š. pargriuvo ant žemės. Paskui išbėgo R. iš BMW mašinos. Jis atbėgo nesupratęs kas vyksta. Kai išlipo R., gavo smūgį kumščiu nuo E.. Nuo smūgio R. Š. krito ant asfalto. R. nebuvo agresyvus, jis nieko nekalbėjo. E. jis nieko nesakė, o E. pasakė jam: „ką dar tu čia išlipai?“, o Š. K. pasakė: „ką čia švieti?“. Liudytojas M. M. parodė, kad Š. K. gavo pirmą smūgį. Jis pašvietė ir jam iš karto trenkė E. A.. Po to R. paklausė kas ten vyksta, E. A. pasakė „dar tu nori“ ir iš karto trenkė. Smūgiai buvo į veidą. Matė, kad E. A. sudavė šiems asmenims. Jokio konflikto nebuvo. Liudytojas R. K. parodė, kad Š. K. buvo įsijungęs savo telefoną žibintuvėlį. Vienas iš tų išlipusių vaikinų Š. pasakė „ką čia švieti“ ir iš karto kumščiu kirto Š. į veidą. Nuo smūgio Š. parkrito. Viskas įvyko labai staigiai, vaikinas sudavė smūgį Š. be jokios priežasties. Link Š. nuo BMW automobilio ėjo jo draugas, ir tas pats Š. smūgį sudavęs vaikinas staiga sudavė smūgį kumščiu į galvą tam atėjusiam vaikinui. Tas nuo smūgio taip pat parpuolė. Tas atėjęs vaikinas atėjo ramiai, nespėjo nieko pasakyti ir jam smūgis buvo suduotas taip pat be jokios priežasties. Nuo smūgio Š. iki smūgio jo draugui praėjo apie 5 sekundės.
Taigi šie asmenys iš esmės parodė, kad jokio konflikto tarp įvykio vietoje buvusių ir automobiliu Audi atvykusių asmenų nebuvo. Kaltinamasis E. A. smūgius Š. K. ir R. Š. sudavė iš karto vos priėjęs ir be jokios aiškios priežasties.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A., liudytojai P. M. ir V. K. nurodė skirtingas, nei aukščiau paminėti liudytojai, įvykio aplinkybes. Kaltinamasis E. A. parodė, kad vienas vaikinas pradėjo jam šviesti į akis. Prašė nešviesti, bet jis vis tiek švietė. Pakartojo kelis kartus, kad nešviestų. Norėjo, kad jis atsitrauktų, trinktelėjo jam, jis griuvo ant asfalto. Kitas vaikinas pradėjo grietai eiti prie jo. Išsigando, kad jam klius, trinktelėjo ir jam. Jis pargriuvo ant asfalto. Sėdo visi į mašiną ir išvažiavo. Liudytojas P. M. parodė paties įvykio nematęs, nes sėdėjo automobilyje. E. A. vėliau jam sakęs, kad sudavė nenorėdamas, nes vienas iš vaikinų agresyviai švietė, o kitas ėjo link jo sparčiu žingsniu, sudavė besigindamas, nes nenorėjo pirmas gauti. Liudytojas V. K. parodė, kad kai E. A. priėjo prie stovinčių vaikinų, vienas asmuo jam pradėjo šviesti į akis su telefonu. E. paprašė, kad nešviestų, bet jis toliau įžūliai, prie pat veido prikišęs buvo telefoną. Gal E. norėjo per telefoną suduoti, bet sudavė su kumščiu į veidą. Po smūgio tas vaikinas parpuolė. Iš to BMW automobilio greitai išlipo dar vienas jaunuolis. Greitu žingsniu pradėjo eiti link E. sugniaužęs kumštį ir E. trenkė jam.
Iš pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nei V. K., nei P. M., nei T. K. apklausiami nenurodė, jog Š. K. ar R. Š. būtų elgęsi netinkamai ar būtų savo veiksmais provokavę kaltinamąjį panaudoti fizinę jėgą. Priešingai, šie liudytojai nurodė, kad važiavo vienu automobiliu su kaltinamuoju ir šis buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo „išsilieti“, „duoti kam nors į galvą“, pats nurodė sustoti prie gatvėje stovėjusių vaikinų. Liudytojas D. Z., Marijampolės VPK vyriausiasis tyrėjas, apklausęs šiuos liudytojus, patvirtino, jog asmenys parodymus davė savo noru, jiems nebuvo nurodyta, ką sakyti.
Kolegija liudytojų V. K. ir P. M. parodymus apie įvykio detales, smūgių sudavimo priežastį vertina kaip nenuoseklius, nepatikimus, prieštaraujančius įrodymų visumai, todėl atmeta. Šie asmenys yra draugai su kaltinamuoju E. A., taigi yra suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu davę parodymus apie tai, kad E. A. buvo tą vakarą agresyviai nusiteikęs, norėjo su kuo nors susimušti, apklausiami teisme parodymus pakeitė, nurodė naujas aplinkybes - neva kaltinamasis E. A. smūgius sudavė išsigandęs prieš jį agresyviai nusiteikusių asmenų. Kaltinamojo E. A. parodymai apie smūgių sudavimo aplinkybes taip pat atmetami kaip prieštaraujantys įrodymų visumai.
Tokiu būdu teismas remiasi liudytojų R. D., M. M., R. K. parodymais, ir konstatuoja įrodyta, jog kaltinamasis E. A. smūgius Š. K. bei R. Š. sudavė be jokios priežasties, paminėti asmenys jokios grėsmės E. A. nekėlė ir jo neprovokavo. Tai, kad nukentėjusysis švietėsi telefono žibintuvėliu, o po suduoto smūgio Š. K. prie šio priėjo R. Š., objektyviai nedavė pagrindo kaltinamajam manyti, kad šie asmenys buvo agresyviai nusiteikę prieš jį.
Taip pat įrodyta, kad kaltinamojo E. A. suduoti smūgiai sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes Š. K. ir R. Š.:
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Š. K. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, taip pat muštinė žaizda pakaušio srityje. Š. K. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti vienu poveikiu. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. Š. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio nubrozdinimu galvos plaukuotosios dalies pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvomis galvos minkštųjų audinių vidinėje pusėje pakauškaulio gumburo projekcijoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose ir apatiniuose paviršiuose skysto kraujo krešulio pavidale bei į abiejų pusrutulių šoninius skilvelius skysto kraujo pavidale, galvos smegenų sukrėtimu. R. Š. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jam griūnant ir pakaušio sritimi kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais.
Minėtos specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiųjų sužalojimus sukėlė muštinės žaizdos pakaušio srityje, kas visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes – po suduotų smūgių nukentėjusieji nugara griuvo ant asfalto ir galva (pakaušio sritimi) trenkėsi į asfaltą. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), ant asfaltuotos gatvės dalies, tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, rastos rausvos spalvos dėmės, kurių mėginiai paimti ant 6 šluosčių (1 t., b. l. 16-23).
Pagal nustatytas aplinkybes tarp E. A. veiksmų smūgių nukentėjusiesiems į veidą, nuo kurių šie parkrito aukštielninki ir pakaušiu atsitrenkdami į asfaltą patyrė galvos traumą - ir Š. K. sveikatos sutrikdymo bei R. Š. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu kaltinamasis nebūtų sudavęs smūgių, nukentėjusieji nebūtų patyrę sužalojimų, kurie vienam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kitam – mirtį. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiųjų griuvimas, atsitrenkimas galva į asfaltuotą dangą ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio smūgio į veidą (galvą) ir nukentėjusiojo Š. K. sužalojimo ar nukentėjusiojo R. Š. mirties; tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos atsiradusioms pasekmėms.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi E. A. girtumas buvo tikrinamas jau po jo sulaikymo 2017 m. birželio 18 d. 4 val. 10 min. (2 t., b. l. 72), kuomet nustatytas 1,07 promilių girtumas, taigi po įvykio praėjus maždaug trims valandoms. Nesant liudytojų parodymų apie akivaizdų E. A. girtumą įvykio metu, lieka nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad alkoholį jis vartojo po įvykio.
Kolegija konstatuoja įrodyta, kad E. A. 2017 m. birželio 18 d., apie 00 val. 10 min., viešoje vietoje - tarp (duomenys neskelbtini) g. esančių namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), be priežasties, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiam Š. K. į veidą, dėl to pastarajam griuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą kelio dangą padarė sužalojimus - muštinę žaizdą pakaušio srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to kaltinamasis E. A. be priežasties, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiam R. Š. į veidą, dėl to pastarajam griuvus ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą kelio dangą, padarė nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies pakaušio dešinėje pusėje, kraujosruvas galvos minkštųjų audinių vidinėje pusėje pakaušio gumburo projekcijoje, galvos smegenų sukrėtimą, ko pasėkoje kraujui išsiliejus po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose ir apatiniuose paviršiuose skysto kraujo krešulio pavidale bei į abiejų pusrutulių šoninius skilvelius skysto kraujo pavidale, nukentėjusysis R. Š. 2017-06-18 1 val. 5 min., vežamas į ligoninę, greitosios medicinos pagalbos automobilyje mirė.
Dėl veikų kvalifikavimo
Kaltinamojo E. A. padarytos veikos ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos sutrikdymas ir nužudymas iš chuliganiškų paskatų.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis E. A. veikė tiesiogine tyčia - jis viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Š. K., dėl ko be abejonės buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nukentėjęs buvo sužalotas, praradęs sąmonę, kilo sumaištis, aplinkiniai asmenys turėjo kviesti greitąją pagalbą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pašalinių žmonių akivaizdoje fizinį smurtą vartojo be jokios aiškios priežasties, taigi elgdamasis įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Padarinių atžvilgiu kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, tai yra nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Nagrinėjamu atžvilgiu kaltinamojo veiksmais buvo dar ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo Š. K. sveikata, tačiau atskirai pagal BK 140 straipsnį ši veika nekvalifikuojama, kadangi ją apima BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-01-01 (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1871; 2016-03-25 įstatymas Nr. XII-2277), susideda iš vienos dalies, veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, nenurodant šio straipsnio dalių.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. A. smūgį nukentėjusiajam R. Š. sudavė be jokios dingsties, pašalinių žmonių akivaizdoje, taigi elgėsi įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat nustatyta, kad tarp E. A. veiksmų smūgio į veidą R. Š. ir R. Š. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis E. A., asfaltuotoje aikštelėje tyčia stipriai smogdamas kumščiu girtiems nukentėjusiesiems į galvą, be abejo suvokė, jog kelia pavojų asmens gyvybei, numatė, kad žmogus gali kristi ant asfalto, trenktis galva į jį ir taip mirtinai susižaloti, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pripažintina, kad E. A. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai viešoji tvarka būna sutrikdyta vien tuo, jog viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamojo E. A. padaryta nusikalstama veika nužudant R. Š. kvalifikuotina tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimantį ir kaltinamojo veiksmus, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas.
Dėl bausmių
BK 284 straipsnyje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kaltinamasis E. A. nevedęs, nedirbantis, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 43), į psichiatro, narkologo įskaitas neįrašytas (2 t. b. l. 68), anksčiau teistas du kartus (2 t., b. l. 52-56, 3 t., b. l. 111-115). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Viešosios tvarkos pažeidimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nužudymas, įvykdytas kaltinamojo, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į nusikalstamų veikų apimtį, jų trukmę, kas rodo mažesnį rūšinį šių veikų pavojingumą.
Skiriant bausmes, vertinama visuma aukščiau aptartų aplinkybių, į tai, kad nėra nustatyta sąlygų, kurios leistų taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.
Už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat apėmimo būdu bendrintina 8 (aštuonių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, paskirta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu (bausmė nepradėta vykdyti). Šiuo nuosprendžiu E. A. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, padarytą 2016 m. lapkričio 10 d., taigi bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu.
E. A., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaip įtariamasis sulaikytas 2017 m. birželio 18 d. 4 val. 10 min. (2 t., b. l. 72). 2017-06-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi E. A. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui (2 t., b. l. 97-99), vėliau šią kardomąją priemonę pratęsiant. Kardomoji priemonė suėmimas tęsiama ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Laikas, kaltinamojo išbūtas suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi 2018-03-16 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuotas suėmimo pratęsimo pagrindas (siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus; BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas) neišnyko (3 t., b. l. 57).
Dėl civilinių ieškinių
Ieškovai A. Š., V. Š., K. Š., E. Š., I. Š., M. Š., G. Š. ir J. Š. kaltinamajam E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 139-164). Kaltinamasis E. A. pareikštus ieškinyje reikalavimus pripažino visiškai.
Dėl turtinės žalos
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo A. Š. grindžiamas tuo, kad ji organizavo sūnaus R. Š. laidotuves ir savo lėšomis padengė visas išlaidas, susijusias su laidojimo paslaugų suteikimu. Šias išlaidas sudarė karsto, rūbų įgijimas, kapo paruošimas 1076,10 Eur ((duomenys neskelbtini)), 150 Eur - gėlės šarvojimo salės ir kapo papuošimui (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 40 Eur - velionio parengimas šarvojimui (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 390 Eur - gedulingi pietūs, šarvojimo salės nuoma - 150 Eur, Mokestis valstybinei teismo medicinos tarnybai – 43,44 Eur. Iš viso A. Š. laidodama sūnų R. Š. patyrė 1849,54 Eur išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie civilinio ieškinio (2 t., b. l.143- 164). Vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsniu, A. Š. taip pat priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpa, tai yra 304 Eur (38x8). Nors byloje nėra duomenų apie šios pašalpos išmokėjimą, net ieškovei ir nepasinaudojus įstatymine garantija, tai negali turėti įtakos atsakovo atsakomybės riboms. Mirusiojo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. (CK 6.291 straipsnis). Reikalavimas dėl laidojimo išlaidų pripažįstamas kaltinamojo, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, jį mažinant laidojimo pašalpos dydžiu (1849,54-304=1545,54).
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo R. Š. seserims grindžiamas tuo, kad iki nužudymo R. Š. gyveno kartu su savo šeima ir gaunamomis darbinėmis pajamomis padėjo motinai išlaikyti seseris, kurios dėl amžiaus ir mokymosi švietimo įstaigose neturėjo galimybės savarankiškai gyventi bei apsirūpinti pragyvenimui būtinomis priemonėmis. Tuo pačiu, R. Š. padėjo savo mamai A. Š. buities darbuose, mažamečių seserų priežiūroje. Kadangi A. Š. dėl ligos yra silpnos sveikatos, jos gaunamos pajamos yra minimalios, o tėvas J. Š. neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, R. pagalba mamai (A. Š.) leido užtikrinti tinkamą seserų priežiūrą ir jų aprūpinimą. Daug laiko R. Š. skyrė ūkio darbams. Kadangi Š. šeima gyvena kaime, R. Š. atlikdavo lauko darbus, daržų ir sodybinio sklypo priežiūrą. A. Š. pajamos dėl netekto darbingumo sudaro 366,1 Eur per mėnesį. Šios gaunamos pajamos užtikrinti šešių vaikų išlaikymą, įskaitant ir vaiko išmokas, skirtas nepilnametėms dukroms (76 Eur/mėn.) nėra pakankamos. R. Š. savo gaunamomis pajamomis iš darbinės veiklos išlaikė savo seseris. Tėvas J. Š. gyvena asocialiai, nedirba, pajamų neturi.
CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.
Kolegija konstatuoja įrodyta, jog R. Š. faktiškai teikė išlaikymą savo seserims. R. Š. vienintelis iš šeimos narių dirbo, jo draudžiamosios pajamos sudarė: 2015 m. – 3750 Eur, 2016 m. – 3083,21 Eur, 2017 m. – 1330,26 Eur. V. Š. yra 6 metų amžiaus, K. Š. yra 9 metų amžiaus, E. Š. yra 11 metų amžiaus, I. Š. yra 16 metų amžiaus, M. Š. yra 18 metų amžiaus, G. Š. – 21 metų amžiaus. V. Š., K. Š., E. Š., I. Š. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. M. Š. lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. G. Š. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) fakultete (duomenys neskelbtini) kurse. Šie asmenys savarankiškų pajamų neturi. Motinai A. Š. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos komisija nustatė 25% darbingumo lygį, jai yra diagnozuoti du onkologiniai susirgimai. A. Š. pajamas sudaro socialinės pašalpos ir netekto darbingumo išmokos, viso apie 366 Eur, išmokos vaikams - 76 Eur per mėn. Šios gaunamos pajamos užtikrinti šešių vaikų išlaikymą nėra pakankamos. Tėvas J. Š. paramos neteikia (2 t., b. l.143- 164).
Taigi V. Š., K. Š., E. Š., I. Š., M. Š., G. Š. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo kaip išlaikytinės. Teismo prašoma priteisti išlaikymą vienkartinėmis išmokomis – kiekvienam asmeniui po 3000 Eur. Sprendžiant dėl vienkartinės išmokos dydžio, kolegija atsižvelgia į tai, kad prašomos priteisti sumos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei į tai, kad kaltinamasis E. A. su prašoma priteisti suma visiškai sutinka. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nužudytąjį R. Š. ir A. Š. (nužudytojo motiną) siejo stiprus dvasinis ir emocinis ryšys. Sūnaus (R. Š.), kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir motinos patirtą dvasinį skausmą bei kančią, netekus savo vaiko, su kuriuo juos siejo stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai. Sūnaus netektis A. Š. sukėlė dvasinius, emocinius išgyvenimus, stresą, nerimą, netekties jausmą. Dėl patirtų išgyvenimų paaštrėjo A. Š. negalios požymiai ir simptomai onkologinių ligų. Nurodoma, kad nužudytasis R. Š. gyveno kartu su savo seserimis V. Š. – 6 m, K. Š. – 9 m. E. Š. – 11 m, I. Š. –16 m., M. Š. – 18 m., G. Š. – 21 m. Esant silpnai motinos A. Š. sveikatai, ypatingai daug dėmesio skyrė savo mažametėm seserim V., K., E., kurioms padėdavo pamokų ruošoje, nuveždavo į mokyklą. Kadangi mama A. Š. dėl silpnos sveikatos neturėjo galimybės, o tėvas J. Š. dėl nuolatinio girtavimo neskyrė joms pakankamai dėmesio, R. Š. savo nuolatine pagalba, priežiūra siekė tai kompensuoti. Nuolatinis bendravimas tarp V., K., E., I., M., G. ir nužudytojo R. Š., jo pastovių pastangų užtikrinti seserų gerą psichologinę ir emocinę būseną, jo pastangų aprūpinant savo seseris materialiai, suformavo labai artimus santykius, paremtus seserų tikėjimu juo, pasitikėjimu ir pagarba. Brolio netektis V., K., E., I., M., G. sukėlė didelį emocinį stresą, išgyvenimus bei dvasinį skausmą. Ypatingai jautriai į brolio netektį sureagavo mažametės V., K., E.. Kadangi R. Š. buvo nužudytas prie pat savo namų, iki šios dienos jos vengia vienos išeiti iš kiemo, būti vienos lauke. Neturtinę žalą dėl brolio R. Š. nužudymo patyrė ir J. Š., su kuriuo buvo susiklostę artimi broliški santykiai, bendras siekis padėti mamai ir seserims, bendros vertybės ir bendri tikslai ateityje. Nors J. Š. iki R. Š. nužudymo jau kurį laiką negyveno kartu su visa šeima, jie nuolatos susitikdavo, daug bendraudavo. Brolius R. Š. ir J. Š. skyrė tik keletas metų, todėl nuo vaikystės susiklostę santykiai išliko iki pat R. Š. nužudymo. Dėl brolio netekties J. Š. patyrė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-217-690/2018).
Byloje neginčijamos civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, kad R. Š. gyveno kartu su motina bei nepilnametėmis seserimis, prisidėjo prie jų išlaikymo, taip pat jį ir kitas seseris bei brolį siejo artimi, glaudūs ryšiai. Pažymėtina ir tai, kad prašomos priteisti sumos diferencijuotos, atsižvelgiant į emocinį ryšį, santykių artumą ir glaudumą.
Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino civilinius ieškinius, jų neginčijo, kad prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka teismų praktikoje priteisiamus dydžius, pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos padarymo tenkinami.
Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų
Įtariamojo E. A. drabužiai grąžintini E. A., R. Š. drabužiai, įvykio vietos apžiūros metu paimti kraujo mėginiai saugomi Marijampolės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Teismo šauktoms nukentėjusioms A. Š. ir G. Š. iš teismo lėšų apmokėtos jų kelionės išlaidos į teismo posėdžius, iš viso 64, 67 eurai (2 t., b. l. 185, 197; 3 t., b. l. 96, 129). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 dalimi, šias bausmes ir 8 (aštuonių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmę įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.
A. Š. naudai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1545,54 Eur laidojimo išlaidų;
V. Š. naudai 5000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui;
K. Š. naudai 5000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui;
E. Š. naudai 5000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui;
I. Š. naudai 3000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui;
M. Š. naudai 3000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui;
G. Š. naudai 3000 Eur neturtinės žalos ir 3000 Eur turtinės žalos atlyginimui;
J. Š. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš E. A. 64,67 eurų (šešiasdešimt keturis eurus 67 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.
E. A. drabužius, perduotus saugoti Marijampolės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. A..
R. Š. drabužius, įvykio vietos apžiūros metu paimtus kraujo mėginius, perduotus saugoti Marijampolės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.