Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, spręsdamas ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinio atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovui S. L. dėl 2 823,11 Eur skolos, 152,44 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, remiantis kuria ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Taigi ieškovas gali pasirinkti alternatyvų teritorinį teismingumą pagal atsakovo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą tik tuo atveju, jei atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma arba jei atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė paskutinį žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). bei nurodė, kad atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovė, pagrįsdama ieškinio teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 1 dalimi ieškinys teikiamas pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Gyventojų registro duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau atsakovo adresas Jungtinėje Karalystėje nežinomas. Teismo nuomone, tokia informacija negali būti prilyginta duomenims apie atsakovo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, todėl nelaikytina, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nežinoma, nes tik tokiu atveju galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 1 dalies taisyklė, kuria remiasi ieškovė, ir ieškinio teismingumas nustatomas pagal atsakovo turto buvimo vietą ar paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-36033-465/2018, kuria panaikintas teismo įsakymas dėl skolos kreditorei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai išieškojimo iš skolininko S. L. ir kreditorės pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes skolininkui procesiniai dokumentai neįteikti. Tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovas neatsiėmė jam skirtų procesinių dokumentų, nelaikytina, kad jo gyvenamoji vieta nežinoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6404-772/2016 procesiniai dokumentai atsakovui įteikti adresu (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, atsakovo gyvenamoji vieta galėtų būti laikoma nežinoma tik tuo atveju, jei visiškai nebūtų duomenų apie jo gyvenamąją vietą, ko nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, laikytina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra žinoma ir ji yra (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 1 dalies taisyklė, nustatant ieškovės ieškinio teismingumą, netaikytina.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškinys neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Ieškovei išaiškintina, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje, ji turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį.

Ieškovei išaiškinti, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.