Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-7558-853/2018 Teismo proceso Nr. 2-29-3-02901-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 2.3.2.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.

2018 m. gruodžio 31 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui A. J. G., dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad 50.37 kv. m ploto dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo J. G. asmeninė nuosavybė. Ieškovas ieškinyje nurodė, turtą J. G. įsigijo 1996 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo pagrindu iš savo asmeninių lėšų. Butas buvo įgytas santuokoje su atsakovu A. J. G., kadangi asmenys nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kurios nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje taip pat yra pridėtas 2018 m. lapkričio 15 d. A. J. G. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas asmeniškai pačios J. G. asmenine nuosavybe, iš jos asmeninių lėšų, jiems daug metų gyvenant atskirai. Nurodė, kad niekada jokių pretenzijų neturėjo ir neturės.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovui prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp J. G. ir A. J. G., kurios nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini).

Ieškovė 1996 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį daiktą – dviejų kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodyta, kad iš pirkėjos J. G. pardavėja gavo pinigus. Kadangi J. G. ir atsakovas gyveno atskirai, santuokinių ryšių nepalaikė, bendro ūkio nebevedė, todėl tikėtina, kad butas įgytas už asmenines ieškovės lėšas.

Byloje taip pat yra oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, apie tai, kad buto nuosavybės teisės nuo 1996 m. lapkričio 11 d. įregistruotos ieškovės vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir šiuo atveju jau atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, šiuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 50,37 kv. m. ploto dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. 6198-5001-7018:0002, esantis (duomenys nekslebtini), buvo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui, tai yra Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.