Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-203-337/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
1S-203-337/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20348-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
G. K., A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-203-337/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20348-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.2.; 2.14.4.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant nukentėjusiajam G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų G. K. bei A. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties panaikinimo dalyje, kurioje panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2021 m. birželio 30 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimai pripažinti šiuo asmenis nukentėjusiaisiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams perduota baudžiamoji byla Nr. 1-1146-1083/2021, kurioje M. D. kaltinama, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) priimtas sprendimas baudžiamąją bylą Nr. 1-1146-1083/2021 perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir išspręsti kitus procesinius klausimus, tame tarpe ir priimtas sprendimas panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2021 m. birželio 30 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimus, kuriais G. K. bei A. K. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, suteikiant jiems nukentėjusiųjų statusą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdami su pastarąja skundžiamos nutarties dalimi, nukentėjusieji G. K. bei A. K. pateikė skundą ir prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kurioje buvo panaikintas nukentėjusiųjų statusas šioje byloje ir palikti galioti ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2021 m. birželio 30 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimus juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skunde remiamasi kasacinio teismo praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2007, kurioje buvo panaikintas neteisingas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuomet buvo nuspręsta nepripažinti nukentėjusiuoju asmenį, kuris patyrė lengvesnę žalą nei nurodyta atitinkamame BK 281 straipsnyje, pažymint, kad padariniai yra faktinis pagrindas asmeniui įgyti nukentėjusiojo statusą. Taip pat ir kita kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013 buvo panaikinta apeliacinės instancijos nutartis, nes neapklausus nukentėjusiojo, liko neišaiškintos svarbios bylai aplinkybės, susijusios su kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimu. Juolab Konstitucinis teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokų už neturtinę žalą konstatavo, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, inter alia moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo.

3.2. Šioje baudžiamojoje byloje M. D. kaltinama tuo, kad ji 2021 m. birželio 22 d., būdama neblaivi, pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, todėl akivaizdu, kad dėl jos tyčinės nusikalstamos veikos (dėl didelio neblaivumo) atsirado nusikalstami padariniai, t. y. buvo sugadintas svetimas turtas – automobilis, ir tai yra susiję priežastiniu ryšiu su M. D. nusikalstamais veiksmais. Dėl to, tai traktuoti kaip du atskirus įvykius nėra jokio juridinio nei loginio pagrindo. Juolab nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad G. K. administracinėje teisenoje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir teisena yra pasibaigusi, tačiau 2021 m. liepos 1 d. iš pareigūnų buvo gautas pranešimas, jog M. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jiems nesuteikiant nukentėjusiųjų statuso šioje teisenoje.

3.3. Pažymima, kad nėra išspręstas klausimas dėl žalos už jų sugadintą automobilį atlyginimo su draudimo bendrovėmis. Dėl to, akivaizdu, kad jų nurodytos aplinkybės apie patį įvykį ir iš to kylančią žalą turi reikšmės teismui bylai teisingai išspręsti. Juolab baudžiamųjų bylų parengimo nagrinėti teismui stadijoje pagal BPK 232 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnį nenumatyta teisė naikinti nukentėjusiojo statuso. Dėl to, teismas padarė nepagrįstas ir skubotas išvadas, pažeidė procesines ir materialines teisės normas, nepagrįstai panaikindamas nukentėjusiųjų statusus G. K., A. K. atžvilgiu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nukentėjusysis G. K. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su nukentėjusiųjų G. K. bei A. K. skundu, patikrinęs skundžiamą nutartį, kiek to prašoma skunde, bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo statuso panaikinimo šiems asmenims, skundžiamoje nutartyje teisės taikymo klaidų nepadarė.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į transporto eismo saugumą, t. y. tokį transporto priemonių eismo teisinį sureguliavimą, kuris užkerta kelią fizinei ar turtinei žalai padaryti. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, vengimą tikrintis blaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Dėl to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės taikymui nereikalaujama padarinių atsiradimo, o tokia veika baigta nuo neteisėtų veiksmų pradžios atlikimo momento. O jei vairuojant transporto priemonę, yra padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitiems asmenims konkrečius padarinius, tokie asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį ar administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, įvertinus atitinkamai neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Tuo tarpu skunde aukštesniajam teismui akcentuojama G. K. bei A. K. padaryta turtinė žala neteisėtais kaltinamosios M. D. veiksmais, kuomet ji, vairuodama neblaivi transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala. Vis dėlto, kreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kaltinamajai pareikštą kaltinimą šioje byloje nukentėjusiųjų įvardinti padariniai (turtinė žala) nėra inkriminuojami jai, minimo eismo įvykio metu nebuvo sukelti BK 281 straipsnyje numatyti pavojingi padariniai, o minėto asmens neteisėti veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. kaltinamoji yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn tik už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio inkriminavimui nereikalaujama padarinių atsiradimo. Kadangi įvertinus vien BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pobūdį, kuris aiškiai apibrėžia šios nusikalstamos veikos ribas, neapimančias su tuo susijusių padarinių, yra pakankamas pagrindas atmesti kaip nepagrįstą skunde išdėstytą formalų nukentėjusiųjų nesutikimą su tokiu situacijos įvertinimu. O skunde kartojamos aplinkybės apie sukeltus turtinio pobūdžio padarinius ir tvirtinimai apie tiesioginį ryšį tarp tokių padarinių ir kaltinamosios sukelto eismo įvykio nesudaro pagrindo kitaip vertinti esamą situaciją ir priimti kitokį procesinį sprendimą G. K. ir A. K. atžvilgiu, remiantis prieš tai išdėstytais motyvais. Aukštesnysis teismas šiuo aspektu sutinka su skundžiama nutartimi, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų statuso panaikinimas G. K. ir A. K. neeliminuoja jų teisės ir galimybės kreiptis tiesiogiai į kaltinamosios civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę dėl jų nurodytos žalos atlyginimo ar į teismą civilinio proceso tvarka, jei nėra galimybės savo pažeistų interesų patenkinti administracinėje teisenoje.

9. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikaltimas ir jo padarymo aplinkybės, nurodytos M. D. pareikštame kaltinime, iš esmės skiriasi nuo skunde įvardintų kasacinio teismo nutarčių baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2007 ir Nr. 2K-513/2013, kuriose yra analizuojamos visiškai kitos nusikalstamos veikos ir jų padarymo aplinkybės – tai remtis šia kasacinio teismo praktika šiuo konkrečiu atveju yra negalima, šiose bylose priimtiems sprendimams nesant teismo precedentams nagrinėjamai bylai.

10. Galiausiai, aukštesnysis teismas pabrėžia, jog teismas negali būti saistomas prokuroro kaltinamojo akto, o perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pats išsprendžia būtinus procesinius klausimus šiame baudžiamojo proceso etape, kad baudžiamąją bylą būtų galimą sėkmingai pradėti nagrinėti teisiamajame procese. O vienas tokių spręstinų procesinių klausimų - kuriuos asmenis šaukti į teisiamąjį posėdį kaip kaltinamąjį, jo atstovą pagal įstatymą, nukentėjusįjį, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą ir jų atstovus, taip pat kaip liudytojus, ekspertus ir specialistus (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir aiškiai nepagrįstiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2021 m. birželio 30 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimams pripažinti G. K. bei A. K. nukentėjusiaisiais šiame procese, skundžiama nutartimi pagrįstai buvo išspręstas procesinis klausimas dėl šių procesinių sprendimų panaikinimo, kas nepagrįstai apsunkino procesą ir darė jį sudėtingesniu, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Remiantis tuo, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikė teisės teismui naikinti nukentėjusiojo statuso bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje etape.

11. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis pateikto skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

12. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų G. K. bei A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas