Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-371-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
1-371-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21647-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
T. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-371-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21647-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam T. R. (T. R.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs . (duomenys neskelbtini), gyvenantis . (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, šiuo metu nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktu 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėta dvejiems metams (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K. 2019 m. gegužės 24 d. apie 7.50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju T. R. smogė kumščiu vieną kartą šiam į veidą, taip padarė muštinę žaizdelę ir kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

II. Byloje surinkti įrodymai

A. K. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse buvo konfliktas tarp jo ir kaimyno T. R., kaltinamasis buvo išgėręs. Kitą dieną jį išleido iš policijos ir, vos tik grįžus namo, jį vėl sulaikė policija. Tuo metu jis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nežino, kodėl pas jį atvažiavo policija. Neigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Su liudytoja J. L. nebendrauja.

Nukentėjusysis T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. gegužės mėn. apie 7.50 val. . (duomenys neskelbtini). Prieš tai dieną A. K. pradėjo belstis į buto duris, sulaužė durų rankeną ir spyną, todėl nukentėjusiojo žmona iškvietė policiją, kuri kaltinamąjį išvežė. Kitą dieną T. R. išėjo keisti spynos, nulipo laiptais žemyn ir pamatė einantį A. K. su draugais. Kaltinamasis šalia laiptinės nurodė jam ateiti ir, kažką pasakęs, kad pamokys, kaip pareiškimus rašyti, sudavė kumščiu (neatsimena kurios rankos) į veidą, pataikė į lūpą. Kai viskas vyko, netoliese buvo kaimynė su šuniu. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis iš matymo buvo neblaivus, taip pat buvo agresyvus. T. R. kreipėsi į policiją tą pačią dieną iš karto po įvykio, po to, jis buvo nusiųstas atlikti apžiūrą dėl sveikatos sutrikdymo.

Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Nagrinėjamo įvykio dieną įvykis įvyko prie laiptinės, adresu . (duomenys neskelbtini). Ji iš ryto ėjo su šuniu namo, kai prie laiptinės pamatė nukentėjusįjį. Iš kitos pusės ėjo kaltinamasis su dar trimis vyrais. A. K. pakvietė nukentėjusįjį. Šiam priėjus, kaltinamasis paklausė, kam nukentėjusysis kvietė policiją, rašė pareiškimą. Nukentėjusysis pasakė, kad nieko nekvietė ir nerašė. Tada A. K. sudavė dešine ranka nukentėjusiajam į veidą, šis nusisuko ir pradėjo bėgti. Kaltinamasis norėjo nukentėjusįjį vytis, tačiau draugai atkalbėjo. Viso konflikto metu J. L. stovėjo maždaug apie porą metrų nuo jų. Jai atrodė, kad kaltinamasis gal buvo iš vakaro vartojęs alkoholį. Po aptariamo įvykio liudytoja nebendravo su abiem konflikto dalyviais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019 (01) (toliau – 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019) konstatuota, kad T. R. nustatyta muštinė žaizdelė ir kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje, padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. suduodant smūgį kumščiu. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 24–25).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad A. K. 2019 m. gegužės 24 d. 9.07 val. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. R., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis T. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. K. sudavė smūgį kumščiu jam į veidą ir pataikė į lūpą. Nukentėjusysis davė tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19–20, 30–31), jis patvirtino savo parodymus atliekant akistatą su kaltinamuoju (b. l. 45–46). Taigi T. R. viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobūdžio (sudavimo kumščiu), sužalojimo vietos (veido sritis, lūpa). Pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis priekaištavo jam, kad jis nagrinėjamo įvykio išvakarėse iškvietė policiją ir dėl to A. K. buvo sulaikytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2019 m. liepos 3 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 23 d. apie 23 val. bendrabučio koridoriuje, būdamas neblaivus, tyčia nulaužė buto, kuriame gyvena nukentėjusysis su žmona, durų rankeną. Jis taip pat 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu nubaustas už 2019 m. gegužės 24 d. 0.10 val. tame pačiame bendrabutyje padarytus administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje. Aptariami nutarimai nepanaikinti, todėl laikytini galiojančiais (b. l. 82). Vien šios aplinkybės neleidžia teigti, kad T. R. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, A. K. sulaikymas dėl minėtu laiku padarytų neteisėtų veiksmų patvirtina, kad kaltinamasis turėjo priežastį (dėl nepasitenkinimo) panaudoti fizinį smurtą prieš, A. K. įsitikimu, policiją iškvietusį T. R.. Šioje byloje svarbi liudytoja yra J. L., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji per nedidelį atstumą betarpiškai matė, kaip kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą. Tokie patys šios liudytojos parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34), ji atpažino A. K. pagal nuotrauką kaip asmenį, kuris panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (b. l. 36–39). Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. K., jos parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, jie atitinka nukentėjusiojo T. R. parodymus, todėl J. L. parodymai laikytini patikimais.

2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019 užfiksuota, kad T. R. nustatyta muštinė žaizdelė ir kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje (b. l. 24–25). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, teismo medicinos ekspertės J. B., turinčios teismo medicinos gydytojos specialybę ir nuo 2016 m. ekspertinio darbo stažą, kompetencija. T. R. nustatyti sužalojimai, jų vieta atitinka nukentėjusiojo ir liudytojos J. L. nurodytą kaltinamojo sudavimo vietą nukentėjusiajam. Teismas nenustatė, kad aptarti nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti kitu laiku. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. R. praėjus nedideliam laikui po aptariamo įvykio kreipėsi į policiją (b. l. 9). Tą pačią dieną, kaip ir įvyko nagrinėjamas įvykis (2019 m. gegužės 24 d.), buvo surašyta užduotis atlikti objektų tyrimą dėl nukentėjusiajam galimai padarytų sužalojimų (b. l. 22–23), o 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1728/2019 konstatuota, kad T. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad T. R. galėjo būti sužalotas ne nagrinėjamo įvykio metu, o kitur ir kitu laiku, kaip nepagrįstus.

Remiantis 2019 m. gegužės 28 d. specialisto išvada Nr. G 1728/2019, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju tarp A. K. nusikalstamos veikos ir padarytų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarto kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad A. K. suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš T. R., trikdo jo sveikatą, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad A. K. 2019 m. gegužės 24 d. apie 7.50 val. prie namo, esančio . (duomenys neskelbtini), laiptinės žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju T. R. smogė kumščiu vieną kartą šiam į veidą, taip padarė muštinę žaizdelę ir kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kurios atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

A. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiuoju metu. Byloje nenustatyta, kad dėl A. K. smurtinio pobūdžio veiksmo T. R. sveikatai kilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad A. K. buvo nustatytas neblaivumas objektyviu įrodymu – alkotesterio kvitu (b. l. 77). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis nagrinėjamo įvykio metu jautėsi neblaivus. Jo neblaivumo faktą taip pat patvirtino nukentėjusysis ir liudytoja J. L.. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (pavyzdžiui, fizinio smurto panaudojimas per nedidelį laiką pamačius nukentėjusįjį ir kt.), fizinio smurto panaudojimo priežastis (galvojimas, kad nukentėjusysis prieš tai kvietė policiją, dėl to kaltinamasis buvo sulaikytas) neleidžia abejoti, kad šiuo atveju kaltinamajam neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

A. K. anksčiau vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas išnyko (b. l. 87–89), ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma atvejų baudų nesumokėjęs (b. l. 82–86). Jis šiuo metu nedirba (b. l. 81), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis (1 metai ir 1 mėnuo) yra šiek tiek mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 48 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus įpareigojimą, t. y. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio vykdymo dienos įsidarbinti ir visą likusį bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba visą bausmės atlikimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VI. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. K. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 24 d. 8.20 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 17.11 val. (viena diena) (b. l. 55–56). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į A. K. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių metų) ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. K.:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio vykdymo dienos įsidarbinti ir visą likusį bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba visą bausmės atlikimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. K. į paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 24 d. 8.20 val. iki 2019 m. gegužės 24 d. 17.11 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. išaiškinti, kad jis:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis