Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Rimkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. neteisėtai tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 16 d., Danijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), supakuojant siuntą, į ją įdėjo 48 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Winchester .22 Long Z“ , kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, po to siekiant siuntą su šoviniais pergabenti iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d., V. A., kuri dėl šių veikų nėra kaltinama, kontaktuojant telefonu su A. M., kuris dėl šių veikų nėra kaltinamas, užsakė siuntos pervežimo paslaugą, ko pasėkoje IĮ „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios krovinių (siuntų) pervežimu, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui A. M. nebuvo žinoma apie siuntoje gabenamus šaudmenis, šaudmenys iš Danijos Karalystės (duomenys neskelbtini), per Švedijos Karalystę buvo atgabenti iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur 2024 m. lapkričio 30 d. apie 09.00 val., kertant Uosto pasienio užkardą, Klaipėdoje, šaudmenys neteisėtai, neturint leidimo, buvo įvežti į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikoje atgabenti jo (A. K.) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur 2024 m. lapkričio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, jis siuntą su joje buvusiais šaudmenimis pasiėmė ir parsinešęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), šiuos iš Danijos Karalystės persigabentus šaudmenis – 48 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo šovinius „Winchester .22 Long Z“, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė namuose, virtuvės spintelėje iki 2025 m. sausio 9 d. apie 07.45 val., kol šie šaudmenys kratos metu buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 16 d. su V. A. išvyko į Lietuvą iš Danijos, daiktus visus buvo susidėję į siuntą. 2024 m. grįžo visam laikui gyventi į Lietuvą, parskrido lėktuvu į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Visi daiktai, įskaitant ir minėtus ginklus (pistoletas, muškieta, optinis taikiklis, šovinukai ir šoviniai), buvo supakuoti į dėžes ir į Lietuvą buvo pargabenti užsakant pargabenimo paslaugą autobusiuku. Jis į siuntą sudėjo Danijoje rastus šovinius nieko blogo neįtardamas. Siuntas paliko draugui, kuris perdavė siuntos pervežėjui. Siunta iš Danijos buvo pergabenta į Lietuvą ir atvežta jam. Tas siuntinys į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), galėjo grįžti 2024 m. gruodžio pradžioje. Gavęs siuntą šovinius išėmė iš siuntos ir pasidėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės spintelėje. Parsigabenus ginklus ir šovinius laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki surado policija. 2025 m. sausio 9 d. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikus kratą rasti du ginklai, taikiklis ir šoviniai yra jo, kuriuos jis rado dirbdamas ir gyvendamas Danijoje, įskaitant ir 48 šovinius, juos rado renovuojamo namo palėpėje. Rastus minėtus daiktus buvo parsinešęs į savo gyvenamą vietą Danijoje, (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl to, ką padarė, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Šautuvo, pistoleto, orinių šovinukų, optinio taikiklio, kurie iš jo paimti, atsiimti nepageidauja, todėl sutinka, kad jie būtų sunaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2025 m. sausio 9 d. kratos protokolo matyti, kad pas įtariamąjį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: šoviniai metalinėje dėžutėje ir 48 vnt. šovinių, pakete su plomba Nr. 226199; optinis taikiklis, 1 vnt., spec. pakete Nr. (duomenys neskelbtini); ginklas, 1 vnt., pakete su plomba Nr. (duomenys neskelbtini); ginklas, 1 vnt., pakete su plomba Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. A. parodė, kad su A. K. iki 2024 m. spalio 15 d. gyveno Danijoje, (duomenys neskelbtini). Tada abu visam laikui grįžo gyventi į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini). Ji su vyru skrido lėktuvu iš Kopenhagos į Kauną. Daiktus iš Danijos parvežė siuntų vežėjas, su kuriuo kontaktavo ji. Į dėžes savo daiktus Danijoje dėjosi vyras, o ji dėjosi savo, kas buvo siuntose, nežino. Daiktai galėjo grįžti 2024 m. lapkričio mėnesį. Kažkuriuo metu matė bute, koridoriuje, ant spintos tokius ginklus, kaip jai vyras sakė, kad jie antikvaras, žadėjo kabinti pirtyje ant sienos. Kratos metu 2025 m. sausio 9 d. policija rado ginklus ir šovinius. Po to ji sužinojo, kad A. K. ginklus ir šovinius susipakavo Danijoje ir atsigabeno juos, kai kraustėsi iš Danijos į Lietuvą.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba savo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, atlieka pervežimo paslaugas. 2024 m. lapkričio 30 d. į Lietuvą iš Švedijos grįžo automobiliu Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors bilietą pirko kitam automobiliui – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuos numerius pasikeitė pačiame kelte, „čekine“, kadangi transporto priemonių stovis, ilgis atitiko, nekilo jokių keblumų dėl kainos. Tuo metu pervežė siuntą iš Danijos, kuri buvo užsakyta V. A. vardu. Iš Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) uosto kėlėsi 2024 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. lapkričio 30 d. buvo Klaipėdos uoste, Lietuvoje. Tada jis pats su tuo pačiu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), kur atidavė V. A. ir su ja buvusiam vyrui siuntą. Kas buvo siuntoje, nežino ir netikrino.

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso IĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Iš Panevėžio apskrities VPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. V. 2025 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo „Dėl pokalbio su L. S.“ matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad A. M. siuntą, kurią siuntėsi A. K. iš Danijos Karalystės, 2024 m. lapkričio 26 d. įdėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Danijos Karalystėje. 2025 m. gegužės 6 d. telefonu susisiekus su L. S., gim. (duomenys neskelbtini), jis paaiškino, kad 2024 metų lapkričio mėnesio pabaigoje perdavė V. A. ir A. K. siuntą kurjeriui iš savo gyvenamojo adreso Danijos Karalystė, (duomenys neskelbtini). L. S. nurodo, kad buvo kelios dėžės, tačiau nežiūrėjo ir nežino, kas siuntoje buvo, V. A. ir A. K. kraustėsi gyventi į Lietuvą ir jau supakuotas dėžes buvo palikę jam.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos budėtojo 2025 m. kovo 12 d. el. laiško matyti, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 30 d. 09.00 val. iš Švedijos Karalystės keltu „(duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvą.

Iš Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės Policijos organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos vyriausiojo tyrėjo R. M. 2025 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktos išklotinių analizės“ matyti, kad atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad 2024 metų lapkričio mėnesį V. A. kontaktavo su A. M., kuris vykdo individualią veiklą – keleivių bei krovinių pervežimą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje.

Iš Panevėžio apskrities VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo R. M. 2025 m. vasario 6 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktos išklotinių analizės“ matyti, kad atlikus abonentinio telefoninio numerio (duomenys neskelbtini) (A. M.) išklotinių analizę su celėmis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 27–29 d. jungėsi prie bokštų Danijoje ir Švedijoje, 2024 m. lapkričio 30 d. jungėsi prie bokšto Klaipėdoje bei vėliau Panevėžyje.

Iš 2025 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus apžiūrą liudytojo A. M. pateikto susirašinėjimo internetinėje programėlėje „Messenger“, nustatyta, kad susirašinėjimas vyko tarp A. M. ir V. A. internetinėje programėlėje „Messenger“ dėl siuntos pargabenimo iš Danijos į Lietuvą, vėliau asmenys kontaktavo telefonu.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. sausio 31 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) tirti pateiktas šautuvas yra tikimiausiai 19-o amžiaus pirmos pusės arba vidurio, pramoninės gamybos arba amatininkų darbo 12-o kalibro lygiavamzdis grūstuvinis nenustatyto gamintojo ir modelio šautuvas su kapsuliniu skeliamuoju mechanizmu (spyna). Šautuvas nėra pritaikytas šaudyti unitariniais šoviniais, o užtaisomas per vamzdžio laibgalį į vamzdį atskirai sudedant visus šūviui atlikti reikalingus komponentus – paraką, kamštį ir kulką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šautuvas yra senovinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams. Dėl stiprios metalo korozijos šautuvo identifikacinį numerį nustatyti nėra galimybės. Šautuvas netinkamas šaudyti dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 2) tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (Kinija) 4,5 mm (.177) kalibro, tikimiausiai „Westlake S2“ modelio, pneumatinis pistoletas, skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Identifikacinio numerio ant pistoleto nėra. Tyrimo metu nustatyta, kad tirti pateiktoje būklėje pistoletas netinkamas šaudyti, kadangi dėl vamzdžio drūtgalyje esančio sandarinimo žiedo išsidėvėjimo vamzdžio kanale nesusidaro kulkai išstumti pakankamas suspausto oro slėgis, dėl ko kulka po šūvio neišlekia iš vamzdžio, bet lieka įstrigusi jame. Dėl paminėtos priežasties nėra galimybės nustatyti iššautos kulkos kinetinę energiją, kad priskirti pistoletą ginklams bei konkrečiai jų kategorijai; 3) tirti pateikti 48 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai „Winchester .22 Long Z“, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 5,6 mm (.22) kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Iš tirti pateiktų šautuvo ir pistoleto šoviniai šaudyti netinka; 4) tirti pateiktos kulkos (užduotyje pavadintos „šoviniais“) yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro „Match“ tipo kulkos, skirtos daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams, taip pat ir tirti pateiktam pistoletui. Šios kulkos nėra šaudmenys; 5) tirti pateiktas optinis taikiklis yra pramoninės gamybos optinis taikiklis „Sterling 4x15“ Nr. 378, skirtas įvairių modelių ginklams. Optiniai taikikliai nėra ginklų dalys, jie traktuojami kaip ginklų priedėliai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato optinių taikiklių priskyrimo konkrečiai kategorijai ir jų apyvartos nereglamentuoja.

Iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų matyti, kad nėra duomenų, jog A. K. būtų išduoti leidimai ginklui.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, o pagal BK 253² straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar strategines prekes.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (kaltinamojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūrų ir kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 253² straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kai 2024 m. rudenį iš Danijos Karalystės per Švedijos Karalystę į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos uostą, jo sugyventinei užsakius siuntų pervežimo paslaugą, paslaugą teikusios bendrovės buvo atgabenti šaudmenys į A. K. gyvenamąją vietą Panevėžyje ir ten jie laikyti iki tol, kol juos 2025 m. sausio 9 d. atliktos kratos metu paėmė policijos pareigūnai. A. K. kontrabanda į Lietuvą atsigabeno ir Lietuvoje disponavo 48 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio įskėlimo šovinių „Winchester .22 Long Z“, kurie yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo baudą sumažinti, ją leisti sumokėti per 2–3 metus arba baudą pakeisti viešaisiais darbais. Žala nepadaryta. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai, baigti apysunkiai nusikaltimai), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirba), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvienos iš nusikalstamų veikų padarymą skiriant po 102 MGL dydžio baudą, kuri nedaug viršija minimalų 100 MGL baudos dydį. Teismas nenustatė, kad A. K. inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų baudos bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl to taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnes, nei numato įstatymas, bausmes (viešųjų darbų bausmę ar mažesnio dydžio baudas) nėra pagrindo, kaip to prašo prokuroras ir pageidautų kaltinamasis. Tai neatitiktų padarytų apysunkių nusikaltimų pavojingumo. Tokia išvada daroma įvertinus šovinių kiekį, kurie gabenti kontrabanda ir kuriais disponuota, tiek tai, kad jie yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudos bausmę, nes veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-478/2024). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 9 d. 7 val. 45 min. iki 2025 m. sausio 9 d. 16 val. 58 min. Ši viena sulaikymo para prilyginama 6 MGL dydžio baudai ir laikytina, kad neatlikta bausmė yra 62 MGL (3100 Eur) dydžio bauda. Įvertinus baudos dydį, tai, kad asmuo šiuo metu nedirba, nustatytinas 18 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini, o sąskaita (duomenys neskelbtini)grąžintina ją pateikusiam asmeniui. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti 48 vnt. šovinių tyrimo metu buvo sunaudoti, o kitų daiktų klausimas buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 MGL (5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų)) dydžio baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 102 MGL (5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – 102 MGL (5100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų)) dydžio baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. K. galutinę bausmę – 68 MGL (3400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 9 d. 7 val. 45 min. iki 2025 m. sausio 9 d. 16 val. 58 min., 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 6 MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda – 62 MGL (3100 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog A. K. paskirtą baudą per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daktiloskopinę kortelę ir lyginamuosius DNR pavyzdžius, o sąskaitą (duomenys neskelbtini) grąžinti A. M..

Išaiškinti, kad A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.