Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. 2S-7-432/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
2S-7-432/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
E. M.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. M., atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2432-231/2013 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei šalių dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur išmokomis iki dukters pilnametystės.

2. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė A. M. ir atsakovas E. M. pateikė teismui šalių 2019-10-17 sudarytą taikos sutartį ir paprašė ją patvirtinti bei šią civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. 2019-10-22 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė patvirtinti sudarytą šalių taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

I. I. atsisako ieškinio reikalavimųatsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

II. Atsakovas nepilnametei dukrai K. M. išlaikyti moka kas mėnesį mokamas 250 Eur dydžio periodines išmokas iki dukters K. M. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

III. A. E. M. sumoka A. M. bylinėjimosi išlaidas- 300 Eur.

I. I. A. M. sutinka, kad jai būtų sumokėtos bylinėjimosi išlaidos- 300 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

4. A. E. M. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-10-22 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-22 nutartį ir perduoti taikos tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5. Apeliantas nurodo, jog žodžiu buvo aptartos kitokios sąlygos ir jis nesutinka su išlaikymo dydžio- 250 Eur nustatymu bei advokato išlaidų atlyginimu. Nurodo, kad dukrai išlaikyti sutiko skirti nuo 150 Eur iki 200 Eur, o dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesitarė.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad taikos sutarties sąlygos buvo aptartos, suderintos su atsakovu, surašytos ir pasirašytos teismo posėdžių salėje. Teisėja perskaitė taikos sutarties sąlygas ir atsakovas su šiomis sąlygomis sutiko.

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis– tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą– viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys taikos sutartį sudarė teismo posėdžio salėje, teismui padarius pertrauką 2019-10-17 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu. Po pertraukos teisėja garsiai perskaitė šalių pasirašytos taikos sutarties tekstą ir šalys sutiko su taikos sutarties sąlygomis (2019-10-17 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 18:46 – 22:03 min.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, tikrino šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų. Atsakovui pasirašius sutartį ir teismo posėdžio metu žodžiu patvirtinus sutikimą su taikos sutarties sąlygomis, sutartis ar atskiros jos dalys gali būti ginčijamos bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 straipsnis), kadangi taikos sutartims taikomas sutarties galiojimo institutas: sutartį sudaręs asmuo yra jos įpareigotas, todėl turi ją vykdyti arba nuginčyti ir nevykdyti. Kaip minėta, taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino šalių valią, abi šalys teismo posėdžio metu išreiškė pritarimą garsiai perskaitytam taikos sutarties tekstui, kuris atitinka teismo patvirtintos taikos sutarties tekstą, abi šalys pasirašė taikos sutartį, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas. Apeliantas nėra nuginčijęs nei visos taikos sutarties, nei atskirų jos nuostatų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, nes ieškovas aiškiai išreiškė savo valią, sutikdamas su taikos sutarties sąlygomis bei pasirašydamas šią sutartį ir skunde nenurodė pagrįstų sutarties negaliojimo argumentų.

10. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ar materialiosios teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-22 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas