Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Institucijos, duodančios išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio (b.l. 58-59), t.y. reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, todėl teismas priima ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl bendravimo su vaiku (K. M.) tvarkos nustatymo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukia (CPK 140 str. 1 d.).

Institucijos, duodančios išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą. Taip pat nurodė, kad šalių nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas iš ieškovo 500,00 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi toks išlaikymo dydis yra būtinas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, be to, vaikas turi specialių poreikių, dėl ko jam ateityje reikės specialistų pagalbos.

Dėl šalių santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. 180 (b. l. 6).

CK 3.61 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio Civilinio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys bendro ūkio neveda, kartu negyvena nuo 2013 m. gegužės mėnesio, jų šeima iširusi ir išsaugoti jos neįmanoma. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl jų abiejų kaltės. Įvertinus šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl darytina išvada, kad jos abi pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalys turi nepilnametę dukrą K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas K. M. gyvena su atsakove, įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgiant į 2013-09-06 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą poziciją išvadoje Nr. VT2-1054 (b.l. 24), teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti vaikų interesus, K. M. gyvenamoji vieta yra nustatytina su atsakove, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas yra šalių nepilnamečio vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 5), todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Bylos duomenys patvirtina, jog E. M. ir A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 8). Šalys savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (b.l. 7, 38).

Atsakovė nedirbanti, gauna tik 52,00 Lt išmoką už vaiką (b.l. 35), taip pat atsakovei padeda jos mama, kuri gauna invalidumą ir ji pati gauna už mamą slaugos pašalpą.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Šiuo metu MMA yra 1000,00 Lt, ši suma laikytina kaip minimalius vaiko poreikius atitinkanti suma.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš jo šalių nepilnamečiam vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovė prašo priteisti iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu ketveri metai. Iš į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad K. M. diagnozuoti socialinio bendravimo sunkumai (b.l. 36). Atsakovė nurodė, kad vaikui reikalingi brangūs vaistai, vitaminams, taip pat pajamų reikės logopedui, psichiatrui, kuriuos reikės samdyti, ir pan., tačiau teismas pažymi, kad jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat atsakovė, nurodydama, kad šalių nepilnamečiam vaikui iš ieškovo turėtų būti priteistas 500,00 Lt dydžio išlaikymas, nepateikė mėnesio išlaidų vaikui paskaičiavimo.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tiek nepilnamečio vaiko poreikiams, tiek ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, daro išvadą, kad labiausiai šalių nepilnamečio vaiko poreikius atitiks iš ieškovo priteistinas 400,00 išlaikymo dydis, kuris prisidės prie atsakovės teikiamo išlaikymo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė prašė priteisti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui nuo 2013-04-01, o ieškovas nurodė, jog nuo birželio mėnesio sumokėjo 400,00 Lt, o ir praeitą mėnesį (lapkritį) sumokėjo 450,00 Lt, ką atsakovė pripažino, šias sumokėtas sumas teismas užskaito kaip ieškovo sumokėtą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui už balandžio ir gegužės mėnesius, ir išlaikymą priteisia nuo 2013 d. birželio 1 d.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl atsakovei pavedama nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl bendro turto padalijimo

Šalys santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl kreditinių įsipareigojimų

Kauno apygardos teismo 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1675-173/2013 pagal kreditoriaus E. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo UAB “Skirnuva” restruktūrizavimo byloje, patvirtintas E. M. kreditorinis reikalavimas UAB “Skirnuva” dėl 12504,67 Lt (b.l. 39). Atsakovė prašo šį reikalavimą padalinti per pusę, ieškovas tam neprieštarauja, todėl teismas, nepaneigdamas šalių valios, nutraukiant šalių santuoką šį reikalavimą padalina per pusę, t.y. kiekvienai ginčo šaliai po 6252,33 Lt.

Taip pat 2011-10-27 tarp E. M. ir UAB „SNORO lizingas“ sudaryta paskolos sutartis Nr. VKK11027KRTA (b.l. 10-11), pagal kurią ieškovui suteikta 2400,00 Lt paskola.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės pusę paskolos, t.y. 1200,00 Lt, kadangi ši paskola panaudota šeimos poreikiams – baldams pirkti, paskolą grąžina jis vienas, o atsakovei lieka baldai.

2011-10-27 paskolos Sutartis Nr. VKK11027KRTA sudaryta šalių santuokos metu, to šalys neginčija. CK 3.109 str. 2 d. numato, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Ieškovas paaiškino, kad paskola paimta šeimos poreikių tenkinimui – baldui pirkimui. Atsakovė argumentuodama, jog apie paskolą nieko nežinojo, o baldai pirkti ne ieškovo, o iš jos mamos lėšų, šių aplinkybių neįrodė (CPK 12, 178 str. str.). Be to, nors ir nurodė, kad apie paskolą nežinojo, tačiau šį teiginį paneigdama, taip pat tvirtino, jog iš ieškovo už paskolą gavo 500,00 Lt ir padėjo ją mokėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo 2011-10-27 paskolos sutartis Nr. VKK11027KRTA sudaryta šeimos poreikių tenkinimui šalių santuokos metu, vadinasi iš jos kylančios prievolės yra solidariosios.

Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Kaip matyti iš kreditoriaus rašto, jis prašo po šalių santuokos nutraukimo šią prievolę palikti solidaria, todėl prievolė pagal 2011-10-27 paskolos sutartį Nr. VKK11027KRTA po santuokos nutraukimo lieka solidaria šalių prievole.

Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), vadinasi, nors paimtą paskolą moka vienas ieškovas, ši paskola yra solidari, ją įpareigotinos vykdyti arba abi šalys, arba viena iš jų, todėl jos dalinti ir pusę paskolos priteisti iš atsakovės ieškovui nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teismas pažymi, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad ieškovas, įvykdęs prievolę, turės teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės (atsakovės) to, ką jis įvykdė pagal minėtą sutartį, atskaitęs jam tenkančią dalį.

Atmetus ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės A. M. 1200,00 Lt kompensaciją už jo mokamą vartojamąjį kreditą UAB „SNORO lizingas“, netenkinamas ir jo prašymas 2400,00 Lt kompensaciją užskaityti kaip dukros K. M. išlaikymą po 250,00 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2013-07-01 iki 2014-04-01 (už devynis mėnesius).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė – M., atsakovei – jos santuokinė pavardė M.(CK 3.69 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas sumokėjo 147,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (b.l 4) (pažymėtina, kad už tokį reikalavimą mokamas 144,00 Lt žyminis mokestis, o ne 147,00 Lt, todėl ieškovui grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 3,00 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovės ieškovui priteistina ½ jo sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, t.y 72,00 Lt (144,00:2).

Atsakovė 2013-06-20 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-S-2015-13 (b.l. 40-42) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų

Iš 2013-12-02 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22.)-TPA-1240-13 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę pagalbą yra 922,79 Lt.

Teismui patenkinus 4 atsakovės priešieškinio reikalavimus iš 5, iš ieškovo valstybei turėtų būti priteista atitinkamai dalis šių išlaidų, t.y. 738,23 Lt. Taip pat iš ieškovo valstybei turėtų būti priteisti 144,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (400,00 Lt x 12 mėnesių x 3 procentai). Viso iš ieškovo valstybei turėtų būti priteista 882,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas ir tai, jog priteisus šias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo tikėtina, jog tokiu atveju nukentėtų ir šalių nepilnamečio vaiko interesai, kiek jie yra susiję su išlaikymo vaikui iš ieškovo priteisimu, atleidžia ieškovą nuo šių bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 5 d., 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šios bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 str. 6 d., 96 str. 4 d.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, 15,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno po 7,75 Lt valstybei, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 92, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 282, 375-385 str. str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti E. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. (L.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 180), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. M. palikti jo pavardę – M., A. M. - santuokinę pavardę – M.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina A. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. M., gim. (duomenys neskelbtini)04, po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. birželio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. M. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš E. M. 6252,33 Lt kreditorinio reikalavimo, patvirtinto Kauno apygardos teismo 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1675-172/2013 m. A. M.

Priimti E. M. ieškinio atsisakymą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku – K. M. nustatymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitose dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. 72 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų E. M.

Grąžinti E. M. 3 Lt 00 ct žyminio mokesčio, sumokėto valstybei 2013-07-27.

Atleisti E. M. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.